ILGALAIKIO PLANO RENGIMAS
Dėl ilgalaikio plano formos susitaria mokyklos bendruomenė, tačiau nebūtina siekti vienodos formos. Skirtingų dalykų ar dalykų grupių ilgalaikių planų forma gali skirtis, svarbu atsižvelgti į dalyko(-ų) specifiką ir sudaryti ilgalaikį planą taip, kad jis būtų patogus ir informatyvus mokytojui, padėtų planuoti trumpesnio laikotarpio (pvz., pamokos, pamokų ciklo, savaitės) ugdymo procesą, kuriame galėtų būti nurodomi ugdomi pasiekimai, kompetencijos, sąsajos su tarpdalykinėmis temomis. Planuodamas mokymosi veiklas mokytojas tikslingai pasirenka, kurias kompetencijas ir pasiekimus ugdys atsižvelgdamas į konkrečios klasės mokinių pasiekimus ir poreikius. Šį darbą palengvins naudojimasis Švietimo portale pateiktos BP atvaizdavimu su mokymo(si) turinio, pasiekimų, kompetencijų ir tarpdalykinių temų nurodytomis sąsajomis.
Atkreipiamas dėmesys į mokymosi turinio integravimą ugdymo procese: pvz., prie lentelėje nurodytų literatūros ir kultūros pažinimo valandų prisideda valandos, priskirtos kitoms sritims (kalbėjimui, klausymui ir sąveikai, skaitymui ir teksto supratimui, rašymui ir teksto kūrimui ir t.t.), jeigu šių kalbinių veiklų temos yra susijusios su literatūros ir kultūros pažinimu. Visos kalbinės veiklos (kalbėjimas, klausymas ir sąveika, skaitymas ir teksto supratimas, rašymas ir teksto kūrimas) siejamos su kalbos pažinimo, literatūros ir kultūros pažinimo temomis, problematika ir veiklomis. Kalbinių veiklų tematika ir problematika siejama su skaitomais ir nagrinėjamais grožiniais ir negrožiniais, kitais kultūros tekstais.
Temų tvarką, planuodamas pamokų ciklą, nustato pats mokytojas. Planuodamas pamokų ciklą mokytojas taip pat planuoja pasiekimus ir kompetencijas, kurios bus ugdomos šiame cikle, gali planuoti mokymos(si) veiklas, jų vertinimą ir didaktines priemones. Mokytojas taip pat savo nuožiūra gali pasirinkti, kokius kūrinius arba jų ištraukas tikslinga pasirinkti nurodytoms problemoms nagrinėti, tik svarbu, kad atitiktų programoje nurodytus kultūros tekstų atrankos kriterijus. Rekomenduojami kūriniai gali būti mokytojo koreguojami atsižvelgiant į mokinių pasiūlymus, poreikius ir kitas aplinkybes.
Ugdymo procese svarbu užtikrinti, kad visos pasiekimų sritys būtų glaudžiai susijusios. Ypač svarbi dermė tarp visų pasiekimų sričių, kad mokinių įgūdžiai tobulėtų. Nepakankamas dėmesys kuriai nors sričiai (ar jos ignoravimas) visą kalbinę veiklą padaro menkavertę. Todėl labai svarbu ugdymo procese užtikrinti vidinę dalyko integraciją, kurią galima suplanuoti rengiant pamokų ciklo planą.
VOKIEČIŲ KALBOS IR LITERATŪROS ILGALAIKIO PLANO PAVYZDYS
IV GIMNAZIJOS KLASEI
MOKSLO METAI: _____
PAMOKŲ SKAIČIUS: 144 (4 pamokos per savaitę).
Kultūros tekstų atranka. Atsižvelgiant į pateiktą problematiką, skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai (arba jų ištraukos): iš privalomų ir rekomenduojamų autorių ir kūrinių sąrašo; įvairių rūšių ir žanrų; klasikinių ir šiuolaikinių autorių; žymiausių gimtosios ir visuotinės literatūros atstovų; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; priskiriami kitiems kultūros tekstams (pvz., spektakliai, filmai, publicistika, muzikos kūriniai, televizijos laidos, dailė ir grafika, komiksai, reklama ir pan.). Privalomų kūrinių sąraše pateikti kūriniai, kuriuos reikia perskaityti ir išsamiai išnagrinėti. Kitiems (rekomenduojamiems) autoriams ir kūriniams skiriama žymiai mažiau laiko, jie gali būti naudojami kaip kontekstai privalomiems kūriniams interpretuoti ir nagrinėjamai problematikai aptarti. Kūrinių nagrinėjimo tvarką, atsižvelgdamas į individualiąją programą, nustato pats mokytojas. Mokytojas taip pat savo nuožiūra gali pasirinkti, kokius kūrinius arba jų ištraukas iš privalomų ir rekomenduojamų kūrinių sąrašo tikslinga pasirinkti nurodytoms problemoms nagrinėti. Rekomenduojamas kūrinių sąrašas gali būti koreguojamas mokytojo atsižvelgiant į mokinių pasiūlymus, poreikius ir kitas aplinkybes.
Privalomų grožinių kūrinių sąrašas: J. W. Goethe „Faust“ (Teil 1.), H. Sudermann „Die Reise nach Tilsit“, M. L. Kaschnitz „Das letzte Buch“, Th. Nesch „Der Dronenpilot“.
Rekomenduojamų grožinių kūrinių sąrašas: F. Kafka „Der Prozess“, H. Hesse „Unterm Rad“, H. Sudermann „Litauische Geschichten“, Th. Mann „Tod in Venedig“, H. Günther „Zeit der großen Worte“, Ch. Keyser „Von Häusern und Höfen daheim klingt es nach“.
Rekomenduojamų eilėraščių autorių sąrašas: F. Schiller, I. Bachmann, S. Dach, A. Miegel, H. Fallada, H. Heine, R. M. Rilke, B. Strauss, J. W. Goethe, Christoph Martin Wieland, Johann Gottfried Herder, Friedrich Hölderlin, Heinrich von Kleist, Th. Storm, Th. Fontane, B. Brecht, H. Hesse, E. Kästner, Ch. Morgenstern.
Kitų (negrožinių) tekstų atranka. Parenkami įvairų socialinį kultūrinį kontekstą apimantys gana abstrakčios tematikos įvairaus pobūdžio tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete ir kitose medijose: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai (pvz., interviu, enciklopedijų, žinynų straipsniai, publicistiniai ir mokslo populiarieji straipsniai, viešosios kalbos, dienoraščiai, atsiminimai, laiškai, įvairūs žodynai; reklama, schemos, internetinių diskusijų forumai, televizijos ir radijo laidos, filmai, spektakliai). Mokomasi rinkti informaciją atsižvelgiant į poreikius, interesus, gebėjimus ir įvairius sociokultūrinius kontekstus. Aptariami informacijos atrankos, sisteminimo ir apibendrinimo principai. Mokomasi sisteminti ir apibendrinti informaciją iš kelių skirtingų šaltinių.
|
Tema |
Val. sk. |
Pastabos |
|---|---|---|
|
Kalbėjimas, klausymas ir sąveika |
||
Detaliau žr. Vokiečių kalbos ir literatūros BP, Mokymosi turinys 33.1. |
20 |
Kalbėjimo gebėjimai ir strategijos tobulinamos integruojant su kalbos pažinimu ir literatūros pažinimu. |
|
Skaitymas ir teksto supratimas |
||
Detaliau žr. Vokiečių kalbos ir literatūros BP, Mokymosi turinys 33.2. |
20 |
Skaitymo gebėjimai ir strategijos tobulinamos integruojant su kalbos pažinimu ir literatūros pažinimu. |
|
Rašymas ir teksto kūrimas |
||
|
1. Teksto kūrimo gebėjimai ir strategijos. 2. Rišlaus teksto redagavimas. 3. Tekstų tipai ir žanrai (samprotavimo rašinys problemine tema, literatūrinio ar kito kultūros teksto interpretacija, mokslo populiarinimo teksto santrauka, referatas, viešoji kalba, oficialus laiškas, kūrybiniai bandymai (pvz. straipsnis, reportažas, feljetonas, interviu ir t.t.). 4. Rašymo technika ir rašyba, teksto pateikimas. Detaliau žr. Vokiečių kalbos ir literatūros BP, Mokymosi turinys 33.3. |
30 |
Rašymo ir teksto kūrimo gebėjimai ir strategijos tobulinamos integruojant su kalbos pažinimu ir literatūros pažinimu. |
|
Kalbos pažinimas |
||
|
1. Kalbos atmainų įvairovė. 2. Tekstų kalbinės (leksinės, gramatinės) raiškos priemonės įvairiuose tekstų žanruose, verbalinės ir neverbalinės raiškos priemonių dermė. 3. Socialinė dabartinės lenkų kalbos diferenciacija (pvz., profesinių ir socialinių grupių žargonas). 4. Etiketą kaip tautos kultūros dalis. Vokiečių kalbos etiketo savitumo lyginant su kitomis kalbomis aptarimas. 5. Gimtosios kalbos regioniniai fonetikos, gramatikos ir leksikos ypatumai Lietuvoje. 6. Stilizacijos (archaizacijos, šnekamosios kalbos, tarmės, žargono stilizacijos) atvejai. 7. Gimtosios kalbos raida ir jos sąsajos su kitomis kalbomis. 8. Abstrakcinės ir specifinės leksikos, susijusios su literatūros ir kultūros probleminėmis temomis, plėtojimas. 9. Globalizacijos procesų poveikis vokiečių kalbos leksikos raidai. Detaliau žr. Vokiečių kalbos ir literatūros BP, Mokymosi turinys 33.4. |
24 |
Kalbos pažinimas integruojamas su kalbėjimu, klausymu ir sąveika, rašymu ir teksto kūrimu, skaitymu ir teksto supratimu, literatūros ir kultūros pažinimu. |
|
Literatūros ir kultūros pažinimas |
||
|
1. Istoriniai įvykiai ir atskiro asmens išgyvenimai. Asmens ir jo vertybių išbandymas. |
10 |
Literatūros ir kultūros pažinimas integruojamas su kalbėjimu, klausymu ir sąveika, rašymu ir teksto kūrimu, skaitymu ir teksto supratimu, kalbos pažinimu. Temos turi būti aptartos kartu su literatūros ir kultūros pažinimo mokymosi turinio dalimis, pateiktomis po lentele: Grožinio teksto analizė, interpretacija, vertinimas ir kontekstai, Dalyvavimas kultūriniame gyvenime. |
|
2. Tradicija ir naujos paieškos. Prisirišimas prie tradicijos ir jos “laužymas”. Kūrėjų dialogas su literatūrine tradicija. Aukštoji ir masinė kultūra. Populiariosios kultūros apraiška ir jų vertinimas. |
10 |
|
|
3. Žmogus – sociali būtybė. Žmogus kitų žmonių kančios ir nelaimių akivaizdoje. Normos ir stereotipai tarpasmeniniuose santykiuose. Tapatinimasis su savąja karta. Kartų polilogas. Žmogiškumas kaip dovana ir įpareigojimas. Pilietiškumo nuostata. |
10 |
|
|
4. Vertybių universalumas ir kaita. Vertybės ir antivertybės. Dvasingumas, idealizmas ir materialiosios vertybės. Laisvas vertybių pasirinkimas: šiuolaikinio žmogaus orientyrai. Skirtingi gyvenimo modeliai. Žmogiškumas kaip vienijanti vertybė. |
10 |
|
|
5. Tapatybės paieškos daugiakultūriniame pasaulyje. Tolerancijos idėjos sklaida. „Svetimo“ problema. |
10 |
Grožinio teksto analizė, interpretacija, kontekstai ir vertinimas.
Analizė ir interpretacija. Analizuojant ir interpretuojant kūrinį remiamasi anksčiau įgytų literatūros teorijos ir literatūros raidos išmanymu ir savo (kaip skaitytojo ir kultūros vartotojo) patirtimi. Tobulinami analizavimo ir interpretavimo įgūdžiai ar gebėjimai, numatyti 11 klasės mokymosi turinyje. Mokomasi atpažinti modernaus kūrinio ypatumus, lyginti jį su klasikinių kūrinių bruožais. Mokomasi atpažinti ir apibūdinti XX–XXI a. skirtingų poezijos krypčių naujų formų paieškas (nauji eilėdaros ypatumai, nauja poetinė kalba, klasikinių kanonų nepaisymas, žaidimai su klasikine poetine tradicija, kalbos normomis ir kt.). Mokomasi analizuoti XX–XXI a. skirtingų literatūros krypčių epikos kūrinius. Mokomasi nusakyti ir apibrėžti modernaus pasakojimo specifiką (pvz., fragmentiškumas, intertekstualumas, laiko plotmių įvairovė, pasakotojo vaidmens pasikeitimas). Mokomasi nusakyti ir apibrėžti klasikinės ir modernios dramos kūrinių panašumus ir skirtumus.
Interpretacija ir kontekstai. Interpretuojant kūrinį remiamasi literatūros raidos, kultūros, istorijos, filosofijos idėjų ir kt. kontekstais. Mokomasi įžvelgti ir aptarti literatūros kūrinio intertekstualumą turinio ir raiškos lygmenyse. Mokomasi nurodyti panašumus ir skirtumus tarp įvairių literatūros kūrinių ir aptarti juos. Mokomasi aptarti pagrindinius kūrinių motyvus ir problematiką, siejant literatūros kūrinius su įvairiais kultūros tekstais. Mokomasi palyginti savo interpretaciją su kitomis interpretacijomis (pvz., literatūros kritikoje, teatro spektaklyje, kūrinio ekranizacijoje).
Vertinimas. Literatūros kūriniai vertinami ir lyginami įvairiais aspektais, panaudojant analizės ir interpretacijos išvadas. Mokomasi apibūdinti kūrinio estetinius bruožus. Mokomasi skirti aukštosios ir populiariosios (masinės) kultūros kūrinius. Mokomasi apibūdinti literatūros ir kitų menų šedevrų savybes. Mokomasi vertinti novatoriškų sprendimų, naujų formų naudojimo pagrįstumą, vertinti kūrinius meninės vertės aspektu. Mokomasi vertinti XX–XXI a. literatūros kūrinių ir kitų kultūros tekstų įtaką šiuolaikinei visuomenei.
Dalyvavimas kultūriniame gyvenime. Pateikiamos įvairios kultūrinio ugdymo formos, kurių tikslas – padėti įtvirtinti per kalbos ir literatūros pamokas įgytas žinias ir gebėjimus, visapusiškai plėsti savo kultūrinį akiratį, įgyvendinti savo kultūrinius interesus, tobulinti kritinio mąstymo gebėjimus, ugdyti kūrybiškumą, socialinius emocinius įgūdžius, pilietines nuostatas atliekant mokomąsias užduotis:
- susipažinimas su aktualiais kultūriniais įvykiais ir reiškiniais naudojantis įvairiomis medijomis;
- susipažinimas su svarbiausiais literatūros istoriniu kultūriniu kontekstu;
- susipažinimas su Lietuvos kultūra, su įvairialypės kultūrinės bendruomenės fenomenu;
- teatro, muziejaus, meno parodų, renginių ir pan. lankymas;
- pamokos įvairiose kultūrinėse erdvėse (pvz., edukacinės ekskursijos, teminiai užsiėmimai, dirbtuvės), susietose su tam tikrais literatūriniais kūriniais, mokymosi turinyje numatyta nagrinėjama problematika, aktualiais kultūros reiškiniais;
- dalyvavimas projektinėje veikloje (dalykiniuose ir tarpdalykiniuose projektuose; mokykliniuose, regioniniuose ir respublikiniuose projektuose);
- dalyvavimas mokykliniuose, tarpmokykliniuose, respublikiniuose ir tarptautiniuose renginiuose (pvz., konkursai, olimpiados, festivaliai), jų organizavimo procese;
- bendradarbiavimas su kultūros institucijomis (pvz., bibliotekomis, teatrais, kino teatrais, muziejais, galerijomis, meno mokyklomis ir kt.).