Lietuvių kalba ir literatūra IV gimn. klasei, išplėstinis kursas

LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS IŠPLĖSTINIO KURSO ILGALAIKIS PLANAS IV GIMNAZIJOS KLASEI

Plano forma

Dėl ilgalaikio plano formos susitaria mokyklos bendruomenė, tačiau nebūtina siekti vienodos formos. Skirtingų dalykų ar dalykų grupių ilgalaikių planų forma gali skirtis, svarbu atsižvelgti į dalyko(-ų) specifiką ir sudaryti ilgalaikį planą taip, kad jis būtų patogus ir informatyvus mokytojui, padėtų planuoti trumpesnio laikotarpio (pvz., pamokos, pamokų ciklo, savaitės) ugdymo procesą, kuriame galėtų būti nurodomi ugdomi pasiekimai, kompetencijos, sąsajos su tarpdalykinėmis temomis. Pamokų ir veiklų planavimo pavyzdžių galima rasti Lietuvių kalbos ir literatūros bendrosios programos įgyvendinimo rekomendacijų dalyje Veiklų planavimo ir kompetencijų ugdymo pavyzdžiai. Planuodamas mokymosi veiklas mokytojas tikslingai pasirenka, kurias kompetencijas ir pasiekimus ugdys atsižvelgdamas į konkrečios klasės mokinių pasiekimus ir poreikius. Šį darbą palengvins naudojimasis skaitmeniniu formatu pateikta Lietuvių kalbos ir literatūros programa Švietimo portale, kur galima patogiai naudotis mokymo(si) turinio, pasiekimų, kompetencijų ir tarpdalykinių temų sąsajomis.

Kompetencijų ugdymas: Įgyvendinant lietuvių kalbos ir literatūros programą ugdomos šios kompetencijos: kultūrinė, pažinimo, komunikavimo, kūrybiškumo, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos bei skaitmeninė. Žr.: https://emokykla.lt/bendrosios-programos/kompetencijos/2

Tarpdalykinių temų nuorodos pateiktos prie kiekvienos mokymo (-si) turinio pasiekimų srities ir atskiroje Bendrojo ugdymo programų dalyje – Tarpdalykinės temos bendrosiose programose. Užvedus žymeklį ant prie temų pateiktos ikonėlės atsiveria langas, kuriame matoma tarpdalykinė tema ir su ja susietos mokymosi turinio temos ar temų citatos. Plane nurodytos tarpdalykinės temos yra rekomenduojamo pobūdžio.

Pasiekimų sritys

Per visas pamokas ugdomi Lietuvių kalbos ir literatūros programoje numatytų sričių pasiekimai.Pateiktame ilgalaikio plano pavyzdyje planuojama ciklais, kuriuos sudaro skaitinių sąrašas ir kalbos vartojimas. Į ciklus integruojamos visos keturios pasiekimų sritys: kalbėjimas, klausymas ir sąveika (A), skaitymas, teksto supratimas ir literatūros bei kultūros pažinimas (B), rašymas ir teksto kūrimas (C), kalbos pažinimas (D).

Vertinimas

Per visą lietuvių kalbos ir literatūros mokymosi laikotarpį vyrauja formuojamasis (ugdomasis) vertinimas. Tai nuolatinis informacijos apie mokinio žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas rinkimas ir analizavimas, tos informacijos panaudojimas planuojant, koreguojant numatytas mokymosi veiklas, grįžtamosios informacijos mokiniui mokymosi proceso metu teikimas, pozityvus mokinio veiklos komentavimas, mokinio įsivertinimo ir mokinių vienas kito vertinimo gebėjimų ugdymas. Mokymosi laikotarpio (temos, ciklo, kurso, trimestro, pusmečio, metų) pabaigoje atliekamas apibendrinamasis vertinimas – tai yra mokytojo sprendimas apie mokinio pasiekimus, išreikštas pažymiu. Remiantis apibendrinamojo vertinimo rezultatais, mokinių pasiekimai įvertinami lygiais. Viduriniame ugdyme mokinių pasiekimai, vertinami pažymiais, siejami su pasiekimų lygiais: slenkstinis (I) lygis – 4, patenkinamas (II) lygis – 5–6, pagrindinis (III) lygis – 7–8, aukštesnysis (IV) lygis – 9–10. Diagnostinis ir apibendrinamasis vertinimas turi suteikti mokiniui informaciją apie pasiekimus ir padėti numatyti ilgalaikius mokymosi tikslus. Svarbu, kad vertinimas būtų planuojamas kartu su ugdymo procesu. Planuojant vertinimą remiamasi ugdymo programų reikalavimais ir išsikeltais tikslais. Mokytojas pirmiausia turi atsižvelgti į vertinimo tikslą, parinkti tinkamus, vertinimo tikslus atitinkančius vertinimo būdus, numatyti užduoties apimtį, laiką, vertinimo kriterijus, vertinimo informacijos pateikimo mokiniams formą. Su mokiniais svarbu aptarti bendriausius užduoties atlikimo kriterijus:

• kas turi būti padaryta, kad užduotis būtų atlikta;

• koks darbas yra laikomas kokybišku;

• kokie kriterijai lems darbo įvertinimą.

Vertinamas yra ne tik galutinis mokymosi rezultatas, bet ir mokymosi procesas. Tokia vertinimo nuostata skatina mokinio saviugdą ir mokymosi motyvaciją, padeda augti jo savimonei ir savivertei, leidžia patirti mokymosi sėkmę (išsamiau – Pasiekimų vertinimas).

Išorinis apibendrinamasis vertinimas

Baigiamojoje klasėje (12 klasėje ir IV gimnazijos klasėje) organizuojamas išorinis vertinimas – valstybinis brandos egzaminas (VBE). Centralizuotai vykdomo VBE užduoties struktūra: pateikiamos dviejų tipų užduotys: grožinio teksto interpretavimas ir probleminio klausimo, pateikto pagal grožinį tekstą, svarstymas, remiantis kultūrine patirtimi. Mokinys renkasi vieną užduotį ir ją atlieka.

Ilgalaikiuose planuose, atsižvelgiant į mokyklos susitarimus, mokinių pasiekimai vertinami vadovaujantis mokykloje patvirtintu mokinių pažangos ir

pasiekimų vertinimo aprašu, LR švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. rugpjūčio 31 d. Nr. V-1125 įsakymu „Dėl Mokinių, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas, mokymosi pasiekimų vertinimo ir vertinimo rezultatų panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Lietuvių kalbos ir literatūros bendrąja programa (LKL ugdymo programos pasiekimų sričių pasiekimai), patvirtinta LR švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugsėjo 30 d. Nr. V-1541 įsakymu „Dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugpjūčio 24 d. įsakymo Nr. V-1269 „Dėl Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ pakeitimo“.

LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS ILGALAIKIS PLANAS IV GIMNAZIJOS KLASEI

Klasė: IV gimnazijos klasė.

Dalykas: lietuvių kalba ir literatūra.

Ugdymo proceso trukmė (pagal BUP): 34 savaitės, 204 pamokos per metus.

Pamokų skaičius per savaitę: 6.

Turinys: Skaitomi meniškai ir kultūriškai vertingi Programoje nurodyti privalomi, rekomenduojami ir laisvai pasirenkami XX-XXI a. visų literatūros rūšių ir įvairių žanrų lietuvių, pasaulio ir Lietuvos kitakalbės literatūros grožiniai ir negrožiniai kūriniai. Programoje nurodytų ir rekomenduojamų grožinių kūrinių sąrašas sudarytas laikantis trijų pamatinių principų – chronologinio, žanrinio ir estetinio – dermės. Nurodyti privalomi ir rekomenduojami kūriniai yra reprezentatyvūs kultūros epochos pavyzdžiai, o juos skaitant ir analizuojant siekiama mokinius supažindinti su kultūros, literatūros, žanrų raida, aptarti kūrinių atveriamus kultūrinį, istorinį, socialinį ir kitus kontekstus. Programoje rekomenduojami pasirinkti kūriniai gali būti keičiami kitais to paties autoriaus ar to paties laikotarpio kūriniais. Laisvai renkantis kūrinius rekomenduojama laikytis ne tik chronologinio ir žanrinio, bet ir estetinio kriterijaus. Siekiant mokinius supažindinti ir su sava, ir su kitų šalių literatūros tradicija, Programoje nurodyti privalomi ir rekomenduojami lietuvių, Lietuvos kitakalbės ir pasaulio literatūros kūriniai. Remiamasi nuostata, kad pasaulio literatūros kūriniai gali būti analizuojami ir interpretuojami kaip atskiros kūrybinės visumos arba pasirinktu aspektu (epochos, krypties, srovės, istorinio konteksto, teminiu, raiškos ar kt.) siejami su lietuvių ar Lietuvos kitakalbės literatūros kūriniais.

Galima integracija: siūloma su etikos, istorijos, geografijos, dailės, muzikos, teatro, technologijų, informacinių technologijų, fizikos, matematikos, pilietiškumo pagrindų, užsienio kalbų programas dėstančiais dalykų mokytojais individualiai ar mokyklos metodikos grupėse suderinti bendras temas ir planuoti integruotas pamokas, projektus mokslo metų pradžioje, rengiant ar koreguojant individualų ilgalaikį planą.

Mokymosi turinio tema	Valandos 204 pam.	Pastabos, nuorodos
I ciklas. III KLASĖS KURSO KARTOJIMAS. IV KLASĖS KURSO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
III klasės išplėstinio literatūros kurso kartojimas: Supažindinimas su IV (12) klasės išplėstinio kurso tikslais ir uždaviniais, vertinimu pamokose, išoriniu vertinimu. Kultūros epochos, srovės ir jas reprezentuojantys kūriniai. Pagal poreikį pakartojamos ir įtvirtinamos taisyklingos rašytinės ir sakytinės kalbos normos, jos taikomos kalbant ir rašant; tikslinama, gryninama ir turtinama kalbinė raiška.	9	Kalbų valstybinių brandos egzaminų užduočių aprašas: https://www.nsa.smsm.lt/wp-content/uploads/2024/09/VBE_uzduociu_aprasas_Kalbos_2024_08.pdf „Kultūros epochų ir literatūros srovių lentelės“ (N. Bartašiūnienė): https://lklms.lt/kulturos-epochu-ir-literaturos-sroviu-lenteles-nijole-bartasiuniene/ „Lietuvių kalbos rašyba: taisyklės, komentarai, patarimai“: https://emokykla.lt/metodine-medziaga/medziaga/perziura/336?r=1 Lietuvių kalbos skyryba: https://emokykla.lt/metodine-medziaga/medziaga/perziura/337?r=1 Morfologija ir rašyba: https://liet9-10.smp.emokykla.lt/temos/morfologija-ir-rasyba/ Sintaksė ir skyryba: https://liet9-10.smp.emokykla.lt/temos/sintakse-ir-skyryba/
II ciklas. XX a. VIDURIO KATASTROFŲ LITERATŪRA
Įvadas į XX a. vidurio katastrofų literatūrą. XX a. vidurio katastrofų literatūra: pasirinkto vieno autoriaus kūrinių analizė (B. Krivicko pasirinkti eilėraščiai arba V. Mačernio „Vizijos“, „Metai“ (pasirinkti eilėraščiai), arba S. Nėries pasirinkti eilėraščiai iš rinkinio „Prie didelio kelio“). Taikomos skaitymo strategijos, padedančios suprasti grožinius kūrinius, juos analizuoti, interpretuoti, lyginti; planuoti skaitymo veiklą. Mokomasi pradėti, plėtoti ir apibendrinti pokalbį, tinkamai reikšti argumentuotą pritarimą ar prieštaravimą ir kritiką. Toliau plėtojami ir gilinami viešojo kalbėjimo gebėjimai. Remiantis kontekstais (biografiniu, kultūros, istoriniu, socialiniu), nagrinėjama poezijos kūrinio struktūra, lyrinis subjektas, vyksmas, erdvė, laikas, temos, retorinės figūros, eilėraščio tipas, eilėdara. Aptariant kūrinius, ugdomas gebėjimas tinkamai vartoti literatūros teorijos ir literatūros istorijos sąvokas. Informacijos ieškoma pasitelkiant esamus literatūros mokslo ir sklaidos šaltinius (žinynus, literatūros mokymui(si) ir sklaidai skirtas duomenų bazes, kultūros portalus). Mokomasi atsirinkti, lyginti ir kritiškai vertinti (šaltinių patikimumo ir informacinės vertės aspektu) reikiamą informaciją ir, ja remiantis, formuotis savą argumentuotą požiūrį. Tobulinami teksto kūrimo, laikantis rašymo eigos, gebėjimai. Tobulinami gebėjimai vertinti savo ir kitų sukurtus tekstus. Mokomasi taikyti asmeniškai tinkamiausias planavimo, rašymo ir redagavimo strategijas. Aptariami pastraipų ypatumai, priklausantys nuo teksto žanro ir pastraipos vietos tekste. Kuriami įvairūs tekstai: pasakojimas, aprašymas, aiškinimas, argumentavimas. Pagal poreikį pakartojamos ir įtvirtinamos taisyklingos rašytinės ir sakytinės kalbos normos, jos taikomos kalbant ir rašant; tikslinama, gryninama ir turtinama kalbinė raiška.	16	„Lietuvių kalbos ir literatūros chrestomatija 11-12 klasei“. XX a vidurio katastrofų literatūra: https://duomenys.ugdome.lt/saugykla/2013/chrestomatija/pdf/E-Chrestomatija-7-XXa_katastrofu_literatura.pdf (1839-1912 psl.) https://liet9-10.smp.emokykla.lt/turinys/xx-a-vidurio-katastrofu-literatura-38/ Katastrofų literatūros problemos (M. Grigaičio paskaita): https://youtu.be/VdOFVFIH2gw?si=BMJn9ztYU85G7gO0 Vytautas Mačernis: http://antologija.lt/author/vytautas-macernis http://www.tekstai.lt/tekstai/278-macernis-vytautas#google_vignette&gsc.tab=0 Vytauto Mačernio muziejuje Žemaičių Kalvarijoje: https://youtu.be/tafXDYAmOuo?si=RnpfICQYNT7NBHk1 Skaitmeninės poeto V. Mačernio vizijos: https://macerniovizijos.lt/service/skaitmenines-poeto-v-macernio-vizijos/ Partizanų keliais III - Bronius Krivickas (1 dalis): https://youtu.be/wgnDqhRh6pg?si=D-dMEBZA21oOwYOi (II dalis) https://youtu.be/3ypBlEnhmvA?si=Wk82LeDQq4cAcgSJ Bronius Krivickas: http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/literatura/LH00/Rita_T%C5%ABtlyt%C4%97._Bronius_Krivickas.LHA800A.pdf V. Gasiliūnas apie poetą partizaną B. Krivicką: dūžtant gyvenimo formoms, jis jas išlaikė kūryboje: https://www.bernardinai.lt/2019-11-17-v-gasiliunas-apie-poeta-partizana-b-krivicka-duztant-gyvenimo-formoms-jis-jas-islaike-kuryboje/ Viktorija Daujotytė. Salomėjos Nėries erdvėlaikis: kurtas, okupuotas, laisvintas: https://www.zurnalasmetai.lt/?p=12825 Mindaugas Kvietkauskas „Prakeiktoji poetė“: https://www.bernardinai.lt/2014-11-25-prakeiktoji-poete/ Galimi nagrinėjimo aspektai: „Bibliniai įvaizdžiai B. Krivicko, V. Mačernio ir S. Nėries poezijoje“ „Prasmės klausimai V. Mačernio ir V. Krivicko poezijoje“ „Individo apsisprendimas Antrojo pasaulinio karo metais“ (B. Krivicko ir Salomėjos Nėries biografijos) „Gamta kaip prieglobstis ir kaip grėsmė“ (B. Krivicko ir V. Mačernio poezijos palyginimas) „Vaikystės atsiminimų ir namų motyvai: V. Mačernio „Vizijos“ ir S. Nėries lyrika“ „Asmeninės kaltės ir atgailos motyvai S. Nėries ir B. Krivicko poezijoje“ Rašymas ir teksto kūrimas: Aiškinimas ir argumentavimas: https://liet9-10.smp.emokykla.lt/turinys/aiskinimas-ir-argumentavimas/ Teksto interpretacija: https://liet9-10.smp.emokykla.lt/turinys/teksto-interpretacijos-rasinys-47/
B. Sruoga, „Dievų miškas“. Išryškinama atidaus teksto skaitymo nuostata, pagrįsta galimybe įsigilinti į skaitomą kūrinį (ištraukas). Ugdomas gebėjimas atidžiai skaityti nagrinėjamą tekstą, jį analizuoti ir interpretuoti argumentuotai, rišliai, adekvačiai taikant literatūros teorijos ir literatūros istorijos sąvokas; nagrinėjant ištraukas, mokomasi remtis kūrinio visuma. Mokomasi apmąstyti savo ir kitų tekstus, siekiant įvertinti, kaip skirtingi tekstai skirtingai reprezentuoja panašias idėjas, kaip keičiasi prasmė, kai tekstai paverčiami kito žanro ar medijų tekstais, mokomasi kvestionuoti tekstų požiūrius ir vertybes. Nagrinėjamas empatiją ar priešiškumą sukeliančių raiškos priemonių pasirinkimas (pvz., vaizdo ir teksto sugretinimas). Mokiniai kuria vientisos struktūros tekstus, susiedami visas struktūrines dalis. Siekiama teksto vientisumo temos, problemos ir pagrindinės minties atžvilgiu. Daug dėmesio skiriama teksto stiliaus vientisumui, teksto rišlumui, mokomasi tinkamai naudoti siejimo priemones. Mokiniai mokosi reflektuoti savo rašymą, aptardami, kurios iš įvairių strategijų buvo naudingiausios įvairiuose rašymo etapuose. Kuriant tekstus, mokomasi kūrybiškai pritaikyti gebėjimus, įgytus atliekant kitų kalbinės veiklos rūšių veiklas. Analizuojamas mokslinis tekstas, jo leksika ir sintaksinės konstrukcijos. Pagal poreikį pakartojamos ir įtvirtinamos taisyklingos rašytinės ir sakytinės kalbos normos, jos taikomos kalbant ir rašant; tikslinama, gryninama ir turtinama kalbinė raiška.	15	Balys Sruoga: http://antologija.lt/author/balys-sruoga https://liet9-10.smp.emokykla.lt/turinys/balys-sruoga-dievu-miskas-35-2-2-4/ Lek. M.Grigaitis - Ribinių situacijų vaizdavimo būdai Balio Sruogos romane "Dievų miškas": https://www.youtube.com/watch?v=RsSK-1rc6l8 „Dievų miškas“ ekranizacija: https://www.youtube.com/watch?v=bxTEVe0zTss , https://www.youtube.com/watch?v=8ZU32Bk85zw Galimi nagrinėjimo aspektai: „Inteligentas koncentracijos stovykloje“ (B. Sruogos biografija) „Žmogaus laikysena prievartos pasaulyje“ „Lagerio žmogus tarp solidarumo ir išdavystės“ „Humoras kaip išlikimo strategija – psichologinė gynyba prieš neviltį“ Rašymas ir teksto kūrimas: Probleminio klausimo svarstymas: https://liet9-10.smp.emokykla.lt/turinys/probleminio-klausimo-svarstymo-rasinys-47/
III ciklas. XX a. VIDURIO KATASTROFŲ REFLEKSIJA PASAULIO IR LIETUVOS KITAKALBĖJE LITERATŪROJE
Įvadas į XX a. vidurio katastrofų refleksiją pasaulio ir Lietuvos kitakalbėje literatūroje. XX a. vidurio katastrofų refleksija pasaulio ir Lietuvos kitakalbėje literatūroje (bent vienas pasirinktas autorius): A. Achmatova, „Requiem“; S. Aleksijevič, „Karo veidas nemoteriškas“; P. Levis, „Jei tai žmogus“; Dž. Orvelas, „1984-ieji“; A. Solženicynas, „Gulago archipelagas“ (ištraukos); A. Suckeveris, „Žaliasis akvariumas“; K. Vonegutas, „Skerdykla Nr. 5“; V. G. Zėbaldas, „Austerlicas“; ar kitas pasirinktas kūrinys (kūriniai). Analizuojami verstiniai tekstai kalbinės raiškos aspektu: susipažįstama, kaip tinkamai parinkta kalbinė raiška atskleidžia turinį, svarstoma, ar verstinio teksto kalbinė raiška tinkamai atskleidžia turinį, atitinka žanro ir stiliaus reikalavimus. Mokomasi pateikti įrodymais pagrįstus argumentus, interpretuoti įrodymus, nuomones, vaizdinę medžiagą, klausimus, apibendrinti idėjas ir požiūrius. Mokomasi susieti tezę ir ją pagrindžiančias mintis. Savarankiškai skaitomi didesnės apimties pasaulio literatūros grožiniai kūriniai savo malonumui, kultūriniam išprusimui; kūriniai analizuojami, interpretuojami, vertinami pasirinktais aspektais, įvairiais būdais dalijamasi savo skaitymo patirtimi su kitais, atskleidžiamos sąsajos su klasėje nagrinėjamais kūriniais. Kūriniai gali būti analizuojami ir interpretuojami įvairiais pjūviais bei pasirinktais metodais (biografiniu, imanentiniu, sociokultūriniu, lyginamuoju ir kt.). Pagal poreikį pakartojamos ir įtvirtinamos taisyklingos rašytinės ir sakytinės kalbos normos, jos taikomos kalbant ir rašant; tikslinama, gryninama ir turtinama kalbinė raiška.	18	XX a. vidurio katastrofų refleksija pasaulio literatūroje: https://liet9-10.smp.emokykla.lt/turinys/xx-a-vidurio-katastrofu-refleksija-pasaulio-literaturoje-38/ Liudijimo literatūros skaitymo strategijos: https://liet9-10.smp.emokykla.lt/turinys/liudijimo-literaturos-skaitymo-strategijos-36/ Ana Achmatova. Eilės: https://www.satenai.lt/2012/08/24/anna-achmatova-eiles/ https://www.satenai.lt/2010/07/16/eiles-anna-achmatova/ V. G. Zėbaldas, „Austerlicas“: https://www.lrt.lt/radioteka/irasas/2000244011/vakaras-su-knyga-w-g-sebald-austerlicas-i-dalis https://www.lrt.lt/radioteka/irasas/2000337993/w-g-sebald-austerlicas-ii-dalis K. Vonegutas, „Skerdykla Nr. 5“: https://www.youtube.com/watch?v=QF7WhycGcEI „Lietuvių kalbos ir literatūros chrestomatija 11-12 klasei“. P. Levis, „Jei tai žmogus“: https://duomenys.ugdome.lt/saugykla/2013/chrestomatija/pdf/E-Chrestomatija-7-XXa_katastrofu_literatura.pdf (2045-2062 psl.) Galimi nagrinėjimo aspektai: „Komunizmo represijų laikotarpis A. Achmatovos poemoje „Requiem“; „Antrojo pasaulinio karo siaubas K. Voneguto romane „Skerdykla Nr. 5“; „Antrojo pasaulinio karo patirtys V. G. Zėbaldo romane „Austerlicas“; „Moterys Antrajame pasauliniame kare S. Aleksejevič polifoniniame romane-išpažintyje „Karo veidas nemoteriškas“; „Žmogiškumas tragiškų holokausto patirčių akivaizdoje P. Levio memuarų knygoje „Jei tai žmogus“; „A. Suckeverio „Žaliasis akvariumas“ – holokausto patirtys liudijimo literatūroje“;
IV ciklas. MODERNIZMAS. XX a. ANTROJI PUSĖ
Įvadas į XX a. antrosios pusės modernizmą. XX a. antrosios pusės lietuvių stambioji proza. A. Škėma, „Balta drobulė“. Analizuojant ir interpretuojant mokiniai skatinami pasirinkti nagrinėjimo aspektus, savarankiškai kelti problemas, diskutuoti su kūriniu susijusiais klausimais; kūrinį vertinti. Grožinės literatūros kūrinys vertinamas turinio, vertybiniu, raiškos ir kitais aspektais, argumentuotai ir etiškai polemizuojant, dalyvaujant diskusijoje. Kartojama ir gilinamas supratimas apie bendruosius stiliaus reikalavimus, mokomasi jų laikytis sakomuose ir rašomuose pasirinkto žanro ir stiliaus tekstuose. Gilinamas supratimas, kaip pasirinkti tinkamą kalbinę raišką sakomam ir rašomam pasirinkto žanro ir stiliaus tekstui. Mokomasi derinti formaliąją teksto struktūrą su logine teksto struktūra. Pagal poreikį pakartojamos ir įtvirtinamos taisyklingos rašytinės ir sakytinės kalbos normos, jos taikomos kalbant ir rašant; tikslinama, gryninama ir turtinama kalbinė raiška.	15	XX a. antrosios pusės modernizmas: https://liet9-10.smp.emokykla.lt/turinys/xx-a-antrosios-puses-modernizmas-38/ Elektroninė lietuvių kalbos ir literatūros chrestomatija. Modernioji XX a. antrosios pusės literatūra. Antanas Škėma: https://duomenys.ugdome.lt/saugykla/2013/chrestomatija/pdf/E-Chrestomatija-8-XXa_modernioji_literatura.pdf (2176-2211 psl.) Antanas Škėma: http://antologija.lt/author/antanas-skema https://liet9-10.smp.emokykla.lt/turinys/antanas-skema-35-2-2-1/ Lekt. M.Grigaitis: „Antano Škėmos Balta drobulė – nihilistinio rašymo projektas“: https://youtu.be/MpjwUZES7wo?si=wfOVrVJCj2YAJrrQ Augustinas Raginis. Antano Škėmos „Balta drobulė”: http://www.tekstai.lt/tekstai-apie-tekstus/107-s-/6449-augustinas-raginis-antano-skemos-balta-drobule-1959 Galimi nagrinėjimo aspektai: „Lietuvos istorijos atspindžiai A. Škėmos romane „Balta drobulė“: sovietų okupacijos, vokietmetis, Antrasis pasaulinis karas, DP stovyklos, emigracija“ „Autentiškumo problema svetimoje kultūrinėje erdvėje“ „Kūryba kaip išsigelbėjimas“ „Gyvenimo ir mirties klausimų kėlimas A. Škėmos romane „Balta drobulė“ Rašymas ir teksto kūrimas: Teksto stilius ir logika: https://liet9-10.smp.emokykla.lt/turinys/minties-raiskos-ir-teksto-komponavimo-figuros/ Loginės rašinio struktūros branduolys: https://www.youtube.com/watch?v=ywOmgDpbXo0 Gilioji ir paviršinė teksto struktūros. Artimasis ir tolimasis teksto siejimai: https://youtu.be/BalTzFq5Yh8?si=zmWX2heKuEvLLlj3
XX a. antrosios pusės lietuvių proza: (vienas pasirinktas autorius): J. Aputis, pasirinkti apsakymai; R. Granauskas, „Jaučio aukojimas“ arba pasirinkti apsakymai; M. Katiliškis, „Miškais ateina ruduo“; T. S. Kondrotas, pasirinkti apsakymai; I. Meras, „Lygiosios trunka akimirką“; B. Pūkelevičiūtė, „Aštuoni lapai“; B. Radzevičius, pasirinkti apsakymai; S. Šaltenis, pasirinkti apsakymai; B. Vilimaitė, pasirinkti apsakymai; ar kitas pasirinktas kūrinys (kūriniai). Ugdomas autentiškas asmeninis santykis su skaitomu kūriniu, jis analizuojamas ir vertinamas platesniame istoriniame ir kultūriniame kontekste, lyginamas su kitais skaitytais literatūros ar medijų kūriniais. Ugdomas estetinis skonis, kritinis mąstymas. Mokomasi atpažinti ir interpretuoti perkeltines kūrinio reikšmes, intertekstines citatas bei nuorodas. Ugdomas supratimas apie kūrinio interpretacijų įvairovę. Atsižvelgiant į kalbinę aplinką, plėtojami ir gilinami gebėjimai kalbėti taisyklingai, plečiamas žodynas. Mokomasi tinkamai naudotis citatomis ir nuorodomis. Plėtojami ir gilinami aktyvaus dalyvavimo diskusijose, debatuose kalbėjimo ir klausymo gebėjimai. Mokomasi skirti citavimą ir perfrazavimą. Cituojama ir perfrazuojama, pagrindžiant teiginius, mokomasi sieti citatą su tekstu. Remiantis kūrinio visuma ir kontekstais (biografiniu, kultūros, istoriniu, socialiniu), nagrinėjama prozos kūrinio struktūra, temos, problemos, idėjos, veikėjų charakteriai, poelgiai, vertybės, veiksmas, erdvė, laikas, raiška; prozos kūrinio pasakojimo perspektyva, pasakotojo tipai. Kuriami tekstai, susiję su grožinės literatūros ir kultūros tekstais (analizė, interpretavimas, lyginimas, vertinimas). Mokomasi suprasti ir atskleisti teksto sąsajas su temos pavadinimu, išlaikyti ir plėtoti teksto pagrindinę mintį. Pagal poreikį pakartojamos ir įtvirtinamos taisyklingos rašytinės ir sakytinės kalbos normos, jos taikomos kalbant ir rašant; tikslinama, gryninama ir turtinama kalbinė raiška.	18	Modernioji XX a. antrosios pusės literatūra: https://smp2014lt.ugdome.lt/11-12/lietuviu-literatura/modernioji-xx-a-antrosios-puses-literatura https://liet9-10.smp.emokykla.lt/turinys/xx-a-antrosios-puses-modernizmas-38/ https://duomenys.ugdome.lt/saugykla/2013/chrestomatija/pdf/E-Chrestomatija-8-XXa_modernioji_literatura.pdf (nuo 2592 psl.) Modernizmas lietuvių prozoje ir poezijoje (M. Grigaičio paskaita): https://youtu.be/v_Nb2biXD20?si=vZmEokU0_LfHS1vQ Totalitarizmo kritika literatūroje (M. Grigaičio paskaita): https://youtu.be/-swrtPdYWyg?si=eSn6m0TgSrVo-f49 Juozas Aputis: http://www.tekstai.lt/tekstai/145-aputis-juozas Nijolė Bartašiūnienė. J. Apučio novelės „Horizonte bėga šernai“ analizė: https://lklms.lt/nijole-bartasiuniene-j-apucio-noveles-horizonte-bega-sernai-analize/ Romualdas Granauskas: http://www.tekstai.lt/tekstai/767-granauskas-romualdas „Gyvenimas po klevu” ekranizacija: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/12495/gyvenimas-po-klevu-i-dalis-r-granausko-apysakos-motyvais?time_start=6 https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/12503/gyvenimas-po-klevu-ii-dalis-r-granausko-apysakos-motyvais?time_start=9 Marius Katiliškis: http://antologija.lt/author/marius-katiliskis Filmas „Marius Katiliškis. Gyvenimo ir kūrybos odisėja“: https://www.youtube.com/watch?v=V078j9fQSrY „Miškais ateina ruduo“ ekranizacija: https://youtu.be/9SS-XbDBDE8?si=1x4XjVuwpCGMnFvt M.Grigaitis - veikėjų kūrimo būdai Mariaus Katiliškio romane "Miškais ateina ruduo": https://www.youtube.com/watch?v=cgJ6HsvYNa0 Galimi nagrinėjimo aspektai: „Vyro ir moters atsakomybė už kuriamus tarpusavio santykius A. Škėmos ir M. Katiliškio romanuose" „Dvasinių vertybių ilgesys B. Vilimaitės novelėse“ „Vilniaus getas I. Mero romane „Lygiosios trunka akimirką“ „Sovietmečio realijos J. Apučio, B. Radzevičiaus ir S. Šaltenio apsakymuose“ „Tarpukario Lietuvos kaimas M. Katiliškio romane „Miškais ateina ruduo“ „Baltų pasaulėjautos ir religijos motyvai R. Granausko ir T. S. Kondroto kūryboje“ Rašymas ir teksto kūrimas Valstybinis lietuvių kalbos egzaminas: Kaip patobulinti rašinio kalbą: https://www.youtube.com/watch?v=oFhouIMwG6E&t=75s Citavimas, perfrazavimas ir atpasakojimas rašinyje: https://www.youtube.com/watch?v=n1uC681jZ7o
XX a. antrosios pusės lietuvių poezija (vienas pasirinktas autorius): K. Bradūno, J. Degutytės, S. Gedos, A. Mackaus, Just. Marcinkevičiaus, M. Martinaičio, N. Miliauskaitės, A. Nykos-Niliūno, Liūnės Sutemos, J. Vaičiūnaitės, T. Venclovos ar kitų poetų pasirinkti eilėraščiai. Kūriniai (ištraukos) skaitomi, analizuojami ir interpretuojami struktūros, turinio, raiškos, žanro, idėjų ir konteksto (biografinio, kultūros, istorinio, socialinio) aspektu. Mokomasi atpažinti ir įvardyti patiriamą skaitomų kūrinių ar jų ištraukų etinį, estetinį, emocinį poveikį sau kaip skaitytojui, pagrįsti kūrinio aktualumą ir meninę vertę, remiantis kultūrine bei socialine patirtimi ir literatūros istorijos žiniomis. Gilinamas supratimas apie prasminį teksto vientisumą. Kuriant tekstus daug dėmesio skiriama stiliaus vientisumui, rišlumui, mokomasi tinkamai naudoti siejimo priemonės. Atsižvelgiant į teksto žanrą ir stilių, mokomasi tikslingai ir tinkamai vartoti lyginimą, metaforą, metonimiją, hiperbolę, litotę. Mokomasi atpažinti ir kurti paradoksą. Pagal poreikį pakartojamos ir įtvirtinamos taisyklingos rašytinės ir sakytinės kalbos normos, jos taikomos kalbant ir rašant; tikslinama, gryninama ir turtinama kalbinė raiška.	12	Modernioji XX a. antrosios pusės literatūra: https://smp2014lt.ugdome.lt/11-12/lietuviu-literatura/modernioji-xx-a-antrosios-puses-literatura/ Elektroninė lietuvių kalbos ir literatūros chrestomatija. Modernioji XX a. antrosios pusės literatūra: https://duomenys.ugdome.lt/saugykla/2013/chrestomatija/pdf/E-Chrestomatija-8-XXa_modernioji_literatura.pdf (2337-2580 psl.) Lietuvių poezijos modernizavimas sovietmečiu (M. Grigaičio paskaita): https://youtu.be/LTzfRqpWRWU?si=xDzqm0Dh1kHPk219 Janina Degutytė: http://antologija.lt/author/janina-degutyte Vyru šešėlyje - Janina Degutytė: https://www.youtube.com/watch?v=1ltOZo1VK9Q Justinas Marcinkevičius: http://www.tekstai.lt/vaizdo-tekstai/855-justinas-marcinkevicius#gsc.tab=0 Judita Vaičiūnaitė: http://www.tekstai.lt/tekstai/369-vaiciunaite-judita#gsc.tab=0 Viktorija Daujotytė. Judita Vaičiūnaitė - šviesa iš paveikslo: https://etalpykla.lituanistika.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2001~1464115143376/J.04~2001~1464115143376.pdf Sigitas Geda: http://www.tekstai.lt/tekstai/197-geda-sigitas#gsc.tab=0 Rašytojai ir juos kūrę kontekstai. Sigitas Geda: https://youtu.be/neLC-B391xE?si=ov5TdYWOLkOEL6I5 Marcelijus Martinaitis: http://www.tekstai.lt/tekstai/283-martinaitis-marcelijus#gsc.tab=0 Rašytojai ir juos kūrę kontekstai. Marcelijus Martinaitis: https://youtu.be/h3rg6Xo4yhc?si=vE_vw3Y9JFFF74HX Galimi nagrinėjimo aspektai: Istorijos atspindžiai Just. Marcinkevičiaus ir M. Martinaičio poezijoje: pokaris, vadavimasis iš okupacijos XX a. pabaigoje, nepriklausomybės atkūrimas“; „Istorijos ir literatūros tradicijų sampyna S. Gedos poezijoje“; „Lietuvos kraštovaizdis K. Bradūno ir J. Degutytės poezijoje“
XX a. antrosios pusės lietuvių drama (vienas pasirinktas autorius): Just. Marcinkevičius, „Mažvydas“; K. Ostrauskas, „Gyveno kartą senelis ir senelė“; A. Škėma, „Ataraxia“; ar kitas pasirinktas kūrinys. Remiantis kūrinio visuma ir kontekstais (biografiniu, kultūros, istoriniu, socialiniu), nagrinėjama dramos kūrinio struktūra, temos, problemos, idėjos, veikėjų charakteriai, poelgiai, vertybės, veiksmas, erdvė, laikas, raiška; prozos kūrinio pasakojimo perspektyva, pasakotojo tipai. Tinkamai plėtojama tema: aprašomasis, aiškinamasis, argumentuojamasis temos plėtojimas kuriamame tekste. Skaitant grožinę literatūrą, aptariami, analizuojami ir lyginami ir kitų medijų tekstai: ekranizacijos, inscenizacijos, socialinė reklama ir kt. Analizuojami originalūs lietuviški tekstai kalbinės raiškos aspektu: susipažįstama, kaip tinkamai parinkta kalbinė raiška atskleidžia turinį, svarstoma, ar teksto kalbinė raiška tinkamai atskleidžia turinį, atitinka žanro ir stiliaus reikalavimus. Aptariama rašymo funkcijų kaita, susijusi su naujųjų technologijų teikiamomis galimybėmis ir kylančiomis problemomis, nagrinėjami atsakomybės už paskelbtą informaciją klausimai. Aptariamos rašytinio ir skaitmeninio teksto ypatybės. Mokomasi kurti ir pateikti tekstus, kūrybiškai ir atsakingai naudojantis skaitmeninėmis technologijomis. Pagal poreikį pakartojamos ir įtvirtinamos taisyklingos rašytinės ir sakytinės kalbos normos, jos taikomos kalbant ir rašant; tikslinama, gryninama ir turtinama kalbinė raiška.	15	Elektroninė lietuvių kalbos ir literatūros chrestomatija. Modernioji XX a. antrosios pusės literatūra: https://duomenys.ugdome.lt/saugykla/2013/chrestomatija/pdf/E-Chrestomatija-8-XXa_modernioji_literatura.pdf Justinas Marcinkevičius „Mažvydas“, spektaklis: https://youtu.be/tlG77yHfJWE?si=UMIVDwwwI4HwhEnf R. Tamošaitis. Justino Marcinkevičiaus drama: istorija ir simbolinių reikšmių kaita: https://etalpykla.lituanistika.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2002~1367185566262/J.04~2002~1367185566262.pdf Antanas Škėma. „Ataraxia“: https://src-86e.pages.dev/36aut/Antanas%20%C5%A0k%C4%97ma/Ataraxia.pdf Kostas Ostrauskas „Gyveno kartą senelis ir senelė“: http://www.tekstai.lt/tekstai/32-ostrauskas-kostas/2826-kostas-ostrauskas-gyveno-karta-senelis-ir-senele#gsc.tab=0 https://smp2014lt.ugdome.lt/9-10/lietuviu-literatura/viduramziai-124/kritiskas-poziuris-i-zmogaus-ir-visuomenes-ydas/kostas-ostrauskas Galimi nagrinėjimo aspektai: „Lietuvos istorija A. Škėmos ir Just. Marcinkevičiaus dramose“
V ciklas. XX a. ANTROSIOS PUSĖS MODERNIZMAS IR POSTMODERNIZMAS PASAULIO IR LIETUVOS KITAKALBĖJE LITERATŪROJE
Įvadas į XX a. antrosios pusės modernizmą ir postmodernizmą pasaulio ir Lietuvos kitakalbėje literatūroje. XX a. antrosios pusės modernizmas ir postmodernizmas pasaulio ir Lietuvos kitakalbėje literatūroje (vienas pasirinktas autorius): M. Atvud, „Oriksė ir Griežlys“; S. Beketas, „Belaukiant Godo“; Ch. L. Borchesas, „Smėlio knyga“; J. Brodskis, pasirinkti eilėraščiai; U. Ekas, „Rožės vardas“; Dž. Faulzas, „Prancūzų leitenanto moteris“; G. Grasas, „Skardinis būgnelis“; B. Hrabalas, pasirinkti apsakymai arba apysaka; K. Išiguras, „Neleisk man išeiti“; M. Kundera, „Nepakeliama būties lengvybė“; G. Garsija Markesas, „Šimtas metų vienatvės“; Č. Milošas, pasirinkti eilėraščiai ir esė; K. Skujeniekas, pasirinkti eilėraščiai; V. Šymborska, pasirinkti eilėraščiai; O. Tokarčuk, „Varyk savo arklą per mirusiųjų kaulus“; S. Žadanas, eilėraščiai arba „Internatas“ ar kitas šių ar kitų autorių pasirinktas kūrinys (kūriniai). Planuojamos, rengiamos ir sakomos viešosios kalbos, daromi informaciniai pranešimai apie savo individualiai ar grupėje atliktus tyrimus, laidas, renginius, knygas ir kt. Mokomasi vertinti skirtingus požiūrius ir vertybes, analizuojant turinio, tikslo ir raiškos pasirinkimą, kitų požiūrių ir (ar) interpretacijų naudojimą savo argumentams pagrįsti (pvz., svarbiuose straipsniuose, pranešimuose apie aktualius įvykius). Kuriami pasirinktų žanrų tekstai, laidos, tinklaraščiai, elektroninės knygos, filmai, transformuojamas meninis tekstas (pvz., parodija, stilizacija). Pasirinktinai kuriami žiniasklaidos tekstai: vertinamieji (komentaras, skaitytojo laiškas), analitiniai (straipsnis, recenzija), vizuali, garsinė ar spausdinta reklama. Aptariami grožinių tekstų komponavimo principai (analogija, kontrastas, paralelizmas). Remiantis grožiniais tekstais, analizuojama pasirinkto teksto kompozicija (linijinė, daugiaplanė, koncentrinė, rėminė, grandininė). Pagal poreikį pakartojamos ir įtvirtinamos taisyklingos rašytinės ir sakytinės kalbos normos, jos taikomos kalbant ir rašant; tikslinama, gryninama ir turtinama kalbinė raiška.	18	XX a. antrosios pusės modernizmas ir postmodernizmas pasaulio ir Lietuvos kitakalbėje literatūroje: https://liet9-10.smp.emokykla.lt/turinys/xx-a-antrosios-puses-modernizmas-ir-postmodernizmas-pasaulio-literaturoje-38/ Birutė Jonuškaitė. Wisława Szymborska – būties poezija: https://www.zurnalasmetai.lt/?p=5692 Wislava Szymborska. Eilėraščiai: http://www.tekstai.lt/buvo/versti/szymbors.htm Gabriel Garcia Marquez. „Šimtas metų vienatvės“: https://www.lrt.lt/radioteka/irasas/2000323509/vakaras-su-knyga-gabriel-garcia-marquez-simtas-metu-vienatves-i-dalis Galimi nagrinėjimo aspektai: „Neatsakingo žmonijos elgesio su gyvybe pavojai antiutopiniuose romanuose M. Atvud „Oriksė ir Griežlys“ bei K. Išiguro „Neleisk man išeiti“ „Moters laisvės ir lyčių lygybės tema Dž. Faulzo romane „Prancūzų leitenanto moteris“; „Ekologijos tema O. Tokarčuk romane „Varyk savo arklą per mirusiųjų kaulus“ „Nacizmo priežastys, propagandos padariniai bei pokario metų nihilizmas G. Graso romane „Skardinis būgnelis“; „Simbolinė Lotynų Amerikos istorijos interpretacija G. Garsijos Markeso romane „Šimtas metų vienatvės“
VI ciklas. ŠIUOLAIKINĖ LIETUVIŲ LITERATŪRA
Įvadas šiuolaikinę lietuvių literatūrą (nuo 1988 m.). Šiuolaikinė lietuvių proza (vienas pasirinktas autorius): R. Gavelis, „Jauno žmogaus memuarai“; L. Gutauskas, „Vilko dantų karoliai“; J. Ivanauskaitė, „Kaip užsiauginti baimę“ (pasirinkti apsakymai); D. Kalinauskaitė, „Niekada nežinai“ (pasirinkti apsakymai); R. Kmita, „Pietinia kronikas“; J. Kunčinas, „Tūla“; V. Papievis, „Eiti“; K. Sabaliauskaitė, „Silva rerum“; A. Šlepikas, „Mano vardas – Marytė“ ar kitas šių arba kitų autorių kūrinys (kūriniai). Atsižvelgiant į rašymo tikslą, adresatą ir situaciją, siekiama tikslingai pasirinkti kuriamo teksto žanrą. Įvairių epochų kūriniai lyginami su šiuolaikiniais literatūros ir kitų medijų kūriniais teminiu, probleminiu, stilistiniu ir kitais aspektais, įžvelgiant jų tarpusavio sąsajas ar skirtis. Mokomasi atpažinti ir įvardyti skaitomų kūrinių žanrines ypatybes, idėjinę ir meninę raišką, jų tarpusavio sąryšį, analizei tinkamai panaudoti kultūrinio konteksto žinias. Mokiniai rašo, siekdami įvairių tikslų: informuoti, išsiaiškinti ir paaiškinti, įtikinti, įrodyti, paskatinti veikti, sužadinti emocijas, taip pat siekdami saviraiškos. Rašoma įvairaus amžiaus ir patirties adresatams, visuomenei, atsižvelgiant į tikslą ir komunikavimo situaciją. Pagal poreikį pakartojamos ir įtvirtinamos taisyklingos rašytinės ir sakytinės kalbos normos, jos taikomos kalbant ir rašant; tikslinama, gryninama ir turtinama kalbinė raiška.	18	Šiuolaikinė lietuvių literatūra (nuo 1988 metų): https://liet9-10.smp.emokykla.lt/turinys/siuolaikine-lietuviu-literatura-nuo-1988-metu-38/ Jurgis Kunčinas: http://www.tekstai.lt/tekstai/269-kuncinas-jurgis#gsc.tab=0 Rašytojai ir juos kūrę kontekstai. Jurgis Kunčinas: https://youtu.be/7a3jyAfCn8M?si=x4HqLY2_6CNhBrpM Vilniaus literatūra. J. Kunčinas „Tūla“: http://www.vilniusliterature.flf.vu.lt/?page_id=137 LRT studijoje svečiavosi romano „Mano vardas - Marytė" autorius Alvydas Šlepikas: https://www.youtube.com/watch?v=BhNtpVlmemw Alvydas Šlepikas. „Mano vardas – Marytė“: https://www.lrt.lt/radioteka/irasas/2000221263/vakaras-su-knyga-alvydas-slepikas-mano-vardas-maryte-i-dalis?time_start=5 Amžininkai. Vilko vaikai: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1841/amzininkai-vilko-vaikai?time_start=856 Filmas „Vilko vaikai“: https://www.youtube.com/watch?v=8a9IdQgpoFQ Virtuali paroda: https://www.vilkovaikai.lt/izanga_1/ Atgal prie esmės: atidaus skaitymo strategijos literatūros pamokose. 12 kl.: https://youtu.be/6MzHjMUhMcQ?si=jijft1wNLEacm3If Galimi nagrinėjimo aspektai: „Barokas Lietuvoje (pagal K. Sabaliauskaitės tetralogiją „Silva rerum“)“ „Totalitarinio režimo poveikis jauno žmogaus sąmonei R. Gavelio romane „Jauno žmogaus memuarai“ „Vilko vaikų likimai A. Šlepiko romane „Mano vardas – Marytė“ „Menininko savimonės brendimas lemtingų tautai istorinių įvykių fone L. Gutausko romane „Vilko dantų karoliai“ „Posovietinė tikrovė D. Kalinauskaitės ir R. Kmitos kūryboje“
Šiuolaikinė lietuvių poezija (bent vienas pasirinktas autorius): D. Čepauskaitės, G. Grajausko, A. A. Jonyno, D. Kajoko, G. Kazlauskaitės, A. Marčėno, G. Norvilo, R. Stankevičiaus, S. Parulskio ar kitų autorių pasirinkti eilėraščiai. Mokomasi išryškinti savitus laikotarpio bruožus, temines ir stilistines dominantes nagrinėjamuose kūriniuose. Mokiniai rašo apie įvairius aktualius dalykus: visuomenės gyvenimą, kultūrą, grožinę literatūrą, įvairaus pobūdžio negrožinius tekstus, vertybes, kitų dalykų pamokose nagrinėjamus dalykus. Dalykinis rašymas grindžiamas įvairių šaltinių studijavimu ir kritišku jų vertinimu. Kuriami įvairių žanrų tekstai: publicistiniai (kritinis, poleminis straipsnis, esė, recenzija, memuarai); moksliniai (pranešimas, mokslinis straipsnis); praktiniai (gyvenimo aprašymas, motyvacinis laiškas). Pagal poreikį pakartojamos ir įtvirtinamos taisyklingos rašytinės ir sakytinės kalbos normos, jos taikomos kalbant ir rašant; tikslinama, gryninama ir turtinama kalbinė raiška.	15	Giedrė Kazlauskaitė: http://www.tekstai.lt/tekstai/527-kazlauskaite-giedre#gsc.tab=0 Aidas Marčėnas: http://www.tekstai.lt/tekstai/282-marcenas-aidas#gsc.tab=0 Sigitas Parulskis: http://www.tekstai.lt/tekstai/302-parulskis-sigitas#gsc.tab=0
Šiuolaikinė lietuvių drama (bent vienas pasirinktas autorius): L. S. Černiauskaitė, „Liučė čiuožia“; G. Grajauskas, „Mergaitė, kurios bijojo Dievas“; M. Ivaškevičius, „Madagaskaras“ arba „Išvarymas“ ar kitas šių arba kitų autorių kūrinys. Mokiniams suteikiama galimybių tobulinti kūrybinio rašymo gebėjimus. Mokomasi tinkamai ir tikslingai pasirinkti ir naudotis planavimo, pasirengimo ir kalbėjimo strategijomis. Kuriami įprasti ir skaitmeniniai sakytiniai tekstai (pvz., rengiamas garso ar vaizdo įrašas, kuriamos ir transliuojamos tinklalaidės). Pagal poreikį pakartojamos ir įtvirtinamos taisyklingos rašytinės ir sakytinės kalbos normos, jos taikomos kalbant ir rašant; tikslinama, gryninama ir turtinama kalbinė raiška.	10	Gintaras Grajauskas: http://www.tekstai.lt/tekstai/229-grajauskas-gintaras#gsc.tab=0 „Mergaitė, kurios bijojo Dievas“: https://liet9-10.smp.emokykla.lt/turinys/gintaras-grajauskas-mergaite-kurios-bijojo-dievas/ Marius Ivaškevičius: http://www.tekstai.lt/tekstai/234-ivaskevicius-marius#gsc.tab=0 „Madagaskaras“, spektaklis: https://www.youtube.com/watch?v=7WJ9zzvuaDA Galimi nagrinėjimo aspektai: „Lietuvos istorijos motyvai G. Grajausko dramoje „Mergaitė, kurios bijojo dievas“; „Emigracijos padariniai M. Ivaškevičiaus pjesėje „Išvarymas“ „Vyro ir moters santykių tema L. S. Černiauskaitės dramoje „Liučė čiuožia“
Šiuolaikinė lietuvių esė (bent vienas pasirinktas autorius): L. Donskio, K. Navako, M. Martinaičio, S. Parulskio, P. Pukytės, G. Radvilavičiūtės, J. Sasnausko, D. Staponkutės, T. Venclovos ar kitų autorių pasirinktos esė. Remiantis negrožiniais tekstais, analizuojama pasirinkto teksto kompozicija (linijinė, koncentrinė). Aptariami negrožinių tekstų komponavimo principai (analogija, kontrastas, paralelizmas). Kuriami įvairių rūšių sakytiniai tekstai. Daugiau dėmesio skiriama individualumo raiškai (stilius, išsakomi požiūriai, niuansuota kalba). Mokomasi pasirinkti tokį bendravimo būdą, kuris geriausiai atspindėtų kalbėtojo individualias savybes, požiūrį, vertybes. Laikomasi viešojo bendravimo etikos. Negrožinės literatūros tekstai vertinami meniškumo, etikos, pagrįstumo ar kitais aspektais, mokantis kultūringai išsakyti savo požiūrį, polemizuoti, dalyvauti diskusijoje. Pagal poreikį pakartojamos ir įtvirtinamos taisyklingos rašytinės ir sakytinės kalbos normos, jos taikomos kalbant ir rašant; tikslinama, gryninama ir turtinama kalbinė raiška.	10	Negrožinės literatūros ir įvairių medijų kūrinių skaitymas, supratimas ir analizė: https://liet9-10.smp.emokykla.lt/turinys/negrozinio-teksto-zanrai/ Kaip rašyti esė? Rašinio ir esė skirtumai ir panašumai: https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/svietimas/2021/11/10/news/kaip-rasyti-ese-rasinio-ir-ese-skirtumai-ir-panasumai-21349565 Esė tekstai: https://www.satenai.lt/category/lit/ese/ Leonidas Donskis: https://www.donskis.lt/ Dalia Staponkutė: https://www.bernardinai.lt/autoriai/dalia-staponkute/ Galimi nagrinėjimo aspektai: „Tapatybės problema D. Staponkutės ir P. Pukytės eseistikoje“ „Gyvenimo prasmės klausimai S. Parulskio ir L. Donskio eseistikoje“
Rezervas, kartojimas (15)

Mokymosi turinio tema

Valandos

204 pam.

Pastabos, nuorodos

I ciklas. III KLASĖS KURSO KARTOJIMAS. IV KLASĖS KURSO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

III klasės išplėstinio literatūros kurso kartojimas:

Supažindinimas su IV (12) klasės išplėstinio kurso tikslais ir uždaviniais, vertinimu pamokose, išoriniu vertinimu.
Kultūros epochos, srovės ir jas reprezentuojantys kūriniai.
Pagal poreikį pakartojamos ir įtvirtinamos taisyklingos rašytinės ir sakytinės kalbos normos, jos taikomos kalbant ir rašant; tikslinama, gryninama ir turtinama kalbinė raiška.

Kalbų valstybinių brandos egzaminų užduočių aprašas: https://www.nsa.smsm.lt/wp-content/uploads/2024/09/VBE_uzduociu_aprasas_Kalbos_2024_08.pdf

„Kultūros epochų ir literatūros srovių lentelės“ (N. Bartašiūnienė):

https://lklms.lt/kulturos-epochu-ir-literaturos-sroviu-lenteles-nijole-bartasiuniene/

„Lietuvių kalbos rašyba: taisyklės, komentarai, patarimai“: https://emokykla.lt/metodine-medziaga/medziaga/perziura/336?r=1

Lietuvių kalbos skyryba: https://emokykla.lt/metodine-medziaga/medziaga/perziura/337?r=1

Morfologija ir rašyba: https://liet9-10.smp.emokykla.lt/temos/morfologija-ir-rasyba/

Sintaksė ir skyryba: https://liet9-10.smp.emokykla.lt/temos/sintakse-ir-skyryba/

II ciklas. XX a. VIDURIO KATASTROFŲ LITERATŪRA

Įvadas į XX a. vidurio katastrofų literatūrą. XX a. vidurio katastrofų literatūra: pasirinkto vieno autoriaus kūrinių analizė (B. Krivicko pasirinkti eilėraščiai arba V. Mačernio „Vizijos“, „Metai“ (pasirinkti eilėraščiai), arba S. Nėries pasirinkti eilėraščiai iš rinkinio „Prie didelio kelio“).

Taikomos skaitymo strategijos, padedančios suprasti grožinius kūrinius, juos analizuoti, interpretuoti, lyginti; planuoti skaitymo veiklą.

Mokomasi pradėti, plėtoti ir apibendrinti pokalbį, tinkamai reikšti argumentuotą pritarimą ar prieštaravimą ir kritiką. Toliau plėtojami ir gilinami viešojo kalbėjimo gebėjimai.

Remiantis kontekstais (biografiniu, kultūros, istoriniu, socialiniu), nagrinėjama poezijos kūrinio struktūra, lyrinis subjektas, vyksmas, erdvė, laikas, temos, retorinės figūros, eilėraščio tipas, eilėdara.

Aptariant kūrinius, ugdomas gebėjimas tinkamai vartoti literatūros teorijos ir literatūros istorijos sąvokas.

Informacijos ieškoma pasitelkiant esamus literatūros mokslo ir sklaidos šaltinius (žinynus, literatūros mokymui(si) ir sklaidai skirtas duomenų bazes, kultūros portalus).

Mokomasi atsirinkti, lyginti ir kritiškai vertinti (šaltinių patikimumo ir informacinės vertės aspektu) reikiamą informaciją ir, ja remiantis, formuotis savą argumentuotą požiūrį.

Tobulinami teksto kūrimo, laikantis rašymo eigos, gebėjimai. Tobulinami gebėjimai vertinti savo ir kitų sukurtus tekstus.

Mokomasi taikyti asmeniškai tinkamiausias planavimo, rašymo ir redagavimo strategijas.

Aptariami pastraipų ypatumai, priklausantys nuo teksto žanro ir pastraipos vietos tekste.

Kuriami įvairūs tekstai: pasakojimas, aprašymas, aiškinimas, argumentavimas.

Pagal poreikį pakartojamos ir įtvirtinamos taisyklingos rašytinės ir sakytinės kalbos normos, jos taikomos kalbant ir rašant; tikslinama, gryninama ir turtinama kalbinė raiška.

„Lietuvių kalbos ir literatūros chrestomatija 11-12 klasei“. XX a vidurio katastrofų literatūra: https://duomenys.ugdome.lt/saugykla/2013/chrestomatija/pdf/E-Chrestomatija-7-XXa_katastrofu_literatura.pdf (1839-1912 psl.)

https://liet9-10.smp.emokykla.lt/turinys/xx-a-vidurio-katastrofu-literatura-38/

Katastrofų literatūros problemos (M. Grigaičio paskaita): https://youtu.be/VdOFVFIH2gw?si=BMJn9ztYU85G7gO0

Vytautas Mačernis: http://antologija.lt/author/vytautas-macernis

http://www.tekstai.lt/tekstai/278-macernis-vytautas#google_vignette&gsc.tab=0

Vytauto Mačernio muziejuje Žemaičių Kalvarijoje: https://youtu.be/tafXDYAmOuo?si=RnpfICQYNT7NBHk1

Skaitmeninės poeto V. Mačernio vizijos: https://macerniovizijos.lt/service/skaitmenines-poeto-v-macernio-vizijos/

Partizanų keliais III - Bronius Krivickas (1 dalis): https://youtu.be/wgnDqhRh6pg?si=D-dMEBZA21oOwYOi (II dalis) https://youtu.be/3ypBlEnhmvA?si=Wk82LeDQq4cAcgSJ

Bronius Krivickas: http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/literatura/LH00/Rita_T%C5%ABtlyt%C4%97._Bronius_Krivickas.LHA800A.pdf

V. Gasiliūnas apie poetą partizaną B. Krivicką: dūžtant gyvenimo formoms, jis jas išlaikė kūryboje: https://www.bernardinai.lt/2019-11-17-v-gasiliunas-apie-poeta-partizana-b-krivicka-duztant-gyvenimo-formoms-jis-jas-islaike-kuryboje/

Viktorija Daujotytė. Salomėjos Nėries erdvėlaikis: kurtas, okupuotas, laisvintas: https://www.zurnalasmetai.lt/?p=12825

Mindaugas Kvietkauskas „Prakeiktoji poetė“: https://www.bernardinai.lt/2014-11-25-prakeiktoji-poete/

Galimi nagrinėjimo aspektai:

„Bibliniai įvaizdžiai B. Krivicko, V. Mačernio ir S. Nėries poezijoje“
„Prasmės klausimai V. Mačernio ir V. Krivicko poezijoje“
„Individo apsisprendimas Antrojo pasaulinio karo metais“ (B. Krivicko ir Salomėjos Nėries biografijos)
„Gamta kaip prieglobstis ir kaip grėsmė“ (B. Krivicko ir V. Mačernio poezijos palyginimas)
„Vaikystės atsiminimų ir namų motyvai: V. Mačernio „Vizijos“ ir S. Nėries lyrika“
„Asmeninės kaltės ir atgailos motyvai S. Nėries ir B. Krivicko poezijoje“

Rašymas ir teksto kūrimas:

Aiškinimas ir argumentavimas: https://liet9-10.smp.emokykla.lt/turinys/aiskinimas-ir-argumentavimas/
Teksto interpretacija: https://liet9-10.smp.emokykla.lt/turinys/teksto-interpretacijos-rasinys-47/

B. Sruoga, „Dievų miškas“.

Išryškinama atidaus teksto skaitymo nuostata, pagrįsta galimybe įsigilinti į skaitomą kūrinį (ištraukas).

Ugdomas gebėjimas atidžiai skaityti nagrinėjamą tekstą, jį analizuoti ir interpretuoti argumentuotai, rišliai, adekvačiai taikant literatūros teorijos ir literatūros istorijos sąvokas; nagrinėjant ištraukas, mokomasi remtis kūrinio visuma.

Mokomasi apmąstyti savo ir kitų tekstus, siekiant įvertinti, kaip skirtingi tekstai skirtingai reprezentuoja panašias idėjas, kaip keičiasi prasmė, kai tekstai paverčiami kito žanro ar medijų tekstais, mokomasi kvestionuoti tekstų požiūrius ir vertybes.

Nagrinėjamas empatiją ar priešiškumą sukeliančių raiškos priemonių pasirinkimas (pvz., vaizdo ir teksto sugretinimas).

Mokiniai kuria vientisos struktūros tekstus, susiedami visas struktūrines dalis. Siekiama teksto vientisumo temos, problemos ir pagrindinės minties atžvilgiu. Daug dėmesio skiriama teksto stiliaus vientisumui, teksto rišlumui, mokomasi tinkamai naudoti siejimo priemones.

Mokiniai mokosi reflektuoti savo rašymą, aptardami, kurios iš įvairių strategijų buvo naudingiausios įvairiuose rašymo etapuose. Kuriant tekstus, mokomasi kūrybiškai pritaikyti gebėjimus, įgytus atliekant kitų kalbinės veiklos rūšių veiklas.

Analizuojamas mokslinis tekstas, jo leksika ir sintaksinės konstrukcijos.

Pagal poreikį pakartojamos ir įtvirtinamos taisyklingos rašytinės ir sakytinės kalbos normos, jos taikomos kalbant ir rašant; tikslinama, gryninama ir turtinama kalbinė raiška.

Balys Sruoga: http://antologija.lt/author/balys-sruoga

https://liet9-10.smp.emokykla.lt/turinys/balys-sruoga-dievu-miskas-35-2-2-4/

Lek. M.Grigaitis - Ribinių situacijų vaizdavimo būdai Balio Sruogos romane "Dievų miškas": https://www.youtube.com/watch?v=RsSK-1rc6l8

„Dievų miškas“ ekranizacija: https://www.youtube.com/watch?v=bxTEVe0zTss , https://www.youtube.com/watch?v=8ZU32Bk85zw

Galimi nagrinėjimo aspektai:

„Inteligentas koncentracijos stovykloje“ (B. Sruogos biografija)

„Žmogaus laikysena prievartos pasaulyje“
„Lagerio žmogus tarp solidarumo ir išdavystės“
„Humoras kaip išlikimo strategija – psichologinė gynyba prieš neviltį“

Rašymas ir teksto kūrimas:

Probleminio klausimo svarstymas: https://liet9-10.smp.emokykla.lt/turinys/probleminio-klausimo-svarstymo-rasinys-47/

III ciklas. XX a. VIDURIO KATASTROFŲ REFLEKSIJA PASAULIO IR LIETUVOS KITAKALBĖJE LITERATŪROJE

Įvadas į XX a. vidurio katastrofų refleksiją pasaulio ir Lietuvos kitakalbėje literatūroje. XX a. vidurio katastrofų refleksija pasaulio ir Lietuvos kitakalbėje literatūroje (bent vienas pasirinktas autorius): A. Achmatova, „Requiem“; S. Aleksijevič, „Karo veidas nemoteriškas“; P. Levis, „Jei tai žmogus“; Dž. Orvelas, „1984-ieji“; A. Solženicynas, „Gulago archipelagas“ (ištraukos); A. Suckeveris, „Žaliasis akvariumas“; K. Vonegutas, „Skerdykla Nr. 5“; V. G. Zėbaldas, „Austerlicas“; ar kitas pasirinktas kūrinys (kūriniai).

Analizuojami verstiniai tekstai kalbinės raiškos aspektu: susipažįstama, kaip tinkamai parinkta kalbinė raiška atskleidžia turinį, svarstoma, ar verstinio teksto kalbinė raiška tinkamai atskleidžia turinį, atitinka žanro ir stiliaus reikalavimus.

Mokomasi pateikti įrodymais pagrįstus argumentus, interpretuoti įrodymus, nuomones, vaizdinę medžiagą, klausimus, apibendrinti idėjas ir požiūrius. Mokomasi susieti tezę ir ją pagrindžiančias mintis.

Savarankiškai skaitomi didesnės apimties pasaulio literatūros grožiniai kūriniai savo malonumui, kultūriniam išprusimui; kūriniai analizuojami, interpretuojami, vertinami pasirinktais aspektais, įvairiais būdais dalijamasi savo skaitymo patirtimi su kitais, atskleidžiamos sąsajos su klasėje nagrinėjamais kūriniais.

Kūriniai gali būti analizuojami ir interpretuojami įvairiais pjūviais bei pasirinktais metodais (biografiniu, imanentiniu, sociokultūriniu, lyginamuoju ir kt.).

Pagal poreikį pakartojamos ir įtvirtinamos taisyklingos rašytinės ir sakytinės kalbos normos, jos taikomos kalbant ir rašant; tikslinama, gryninama ir turtinama kalbinė raiška.

XX a. vidurio katastrofų refleksija pasaulio literatūroje: https://liet9-10.smp.emokykla.lt/turinys/xx-a-vidurio-katastrofu-refleksija-pasaulio-literaturoje-38/

Liudijimo literatūros skaitymo strategijos: https://liet9-10.smp.emokykla.lt/turinys/liudijimo-literaturos-skaitymo-strategijos-36/

Ana Achmatova. Eilės: https://www.satenai.lt/2012/08/24/anna-achmatova-eiles/

https://www.satenai.lt/2010/07/16/eiles-anna-achmatova/

V. G. Zėbaldas, „Austerlicas“: https://www.lrt.lt/radioteka/irasas/2000244011/vakaras-su-knyga-w-g-sebald-austerlicas-i-dalis

https://www.lrt.lt/radioteka/irasas/2000337993/w-g-sebald-austerlicas-ii-dalis

K. Vonegutas, „Skerdykla Nr. 5“: https://www.youtube.com/watch?v=QF7WhycGcEI

„Lietuvių kalbos ir literatūros chrestomatija 11-12 klasei“. P. Levis, „Jei tai žmogus“: https://duomenys.ugdome.lt/saugykla/2013/chrestomatija/pdf/E-Chrestomatija-7-XXa_katastrofu_literatura.pdf (2045-2062 psl.)

Galimi nagrinėjimo aspektai:

„Komunizmo represijų laikotarpis A. Achmatovos poemoje „Requiem“;
„Antrojo pasaulinio karo siaubas K. Voneguto romane „Skerdykla Nr. 5“;
„Antrojo pasaulinio karo patirtys V. G. Zėbaldo romane „Austerlicas“;
„Moterys Antrajame pasauliniame kare S. Aleksejevič polifoniniame romane-išpažintyje „Karo veidas nemoteriškas“;
„Žmogiškumas tragiškų holokausto patirčių akivaizdoje P. Levio memuarų knygoje „Jei tai žmogus“;
„A. Suckeverio „Žaliasis akvariumas“ – holokausto patirtys liudijimo literatūroje“;

IV ciklas. MODERNIZMAS. XX a. ANTROJI PUSĖ

Įvadas į XX a. antrosios pusės modernizmą. XX a. antrosios pusės lietuvių stambioji proza. A. Škėma, „Balta drobulė“.

Analizuojant ir interpretuojant mokiniai skatinami pasirinkti nagrinėjimo aspektus, savarankiškai kelti problemas, diskutuoti su kūriniu susijusiais klausimais; kūrinį vertinti.

Grožinės literatūros kūrinys vertinamas turinio, vertybiniu, raiškos ir kitais aspektais, argumentuotai ir etiškai polemizuojant, dalyvaujant diskusijoje.

Kartojama ir gilinamas supratimas apie bendruosius stiliaus reikalavimus, mokomasi jų laikytis sakomuose ir rašomuose pasirinkto žanro ir stiliaus tekstuose.

Gilinamas supratimas, kaip pasirinkti tinkamą kalbinę raišką sakomam ir rašomam pasirinkto žanro ir stiliaus tekstui.

Mokomasi derinti formaliąją teksto struktūrą su logine teksto struktūra.

Pagal poreikį pakartojamos ir įtvirtinamos taisyklingos rašytinės ir sakytinės kalbos normos, jos taikomos kalbant ir rašant; tikslinama, gryninama ir turtinama kalbinė raiška.

XX a. antrosios pusės modernizmas: https://liet9-10.smp.emokykla.lt/turinys/xx-a-antrosios-puses-modernizmas-38/

Elektroninė lietuvių kalbos ir literatūros chrestomatija. Modernioji XX a. antrosios pusės literatūra. Antanas Škėma: https://duomenys.ugdome.lt/saugykla/2013/chrestomatija/pdf/E-Chrestomatija-8-XXa_modernioji_literatura.pdf (2176-2211 psl.)

Antanas Škėma: http://antologija.lt/author/antanas-skema

https://liet9-10.smp.emokykla.lt/turinys/antanas-skema-35-2-2-1/

Lekt. M.Grigaitis: „Antano Škėmos Balta drobulė – nihilistinio rašymo projektas“: https://youtu.be/MpjwUZES7wo?si=wfOVrVJCj2YAJrrQ

Augustinas Raginis. Antano Škėmos „Balta drobulė”: http://www.tekstai.lt/tekstai-apie-tekstus/107-s-/6449-augustinas-raginis-antano-skemos-balta-drobule-1959

Galimi nagrinėjimo aspektai:

„Lietuvos istorijos atspindžiai A. Škėmos romane „Balta drobulė“: sovietų okupacijos, vokietmetis, Antrasis pasaulinis karas, DP stovyklos, emigracija“
„Autentiškumo problema svetimoje kultūrinėje erdvėje“
„Kūryba kaip išsigelbėjimas“
„Gyvenimo ir mirties klausimų kėlimas A. Škėmos romane „Balta drobulė“

Rašymas ir teksto kūrimas:

Teksto stilius ir logika: https://liet9-10.smp.emokykla.lt/turinys/minties-raiskos-ir-teksto-komponavimo-figuros/
Loginės rašinio struktūros branduolys: https://www.youtube.com/watch?v=ywOmgDpbXo0
Gilioji ir paviršinė teksto struktūros. Artimasis ir tolimasis teksto siejimai: https://youtu.be/BalTzFq5Yh8?si=zmWX2heKuEvLLlj3

XX a. antrosios pusės lietuvių proza: (vienas pasirinktas autorius): J. Aputis, pasirinkti apsakymai; R. Granauskas, „Jaučio aukojimas“ arba pasirinkti apsakymai; M. Katiliškis, „Miškais ateina ruduo“; T. S. Kondrotas, pasirinkti apsakymai; I. Meras, „Lygiosios trunka akimirką“; B. Pūkelevičiūtė, „Aštuoni lapai“; B. Radzevičius, pasirinkti apsakymai; S. Šaltenis, pasirinkti apsakymai; B. Vilimaitė, pasirinkti apsakymai; ar kitas pasirinktas kūrinys (kūriniai).

Ugdomas autentiškas asmeninis santykis su skaitomu kūriniu, jis analizuojamas ir vertinamas platesniame istoriniame ir kultūriniame kontekste, lyginamas su kitais skaitytais literatūros ar medijų kūriniais. Ugdomas estetinis skonis, kritinis mąstymas.

Mokomasi atpažinti ir interpretuoti perkeltines kūrinio reikšmes, intertekstines citatas bei nuorodas.

Ugdomas supratimas apie kūrinio interpretacijų įvairovę.

Atsižvelgiant į kalbinę aplinką, plėtojami ir gilinami gebėjimai kalbėti taisyklingai, plečiamas žodynas. Mokomasi tinkamai naudotis citatomis ir nuorodomis. Plėtojami ir gilinami aktyvaus dalyvavimo diskusijose, debatuose kalbėjimo ir klausymo gebėjimai.

Mokomasi skirti citavimą ir perfrazavimą. Cituojama ir perfrazuojama, pagrindžiant teiginius, mokomasi sieti citatą su tekstu.

Remiantis kūrinio visuma ir kontekstais (biografiniu, kultūros, istoriniu, socialiniu), nagrinėjama prozos kūrinio struktūra, temos, problemos, idėjos, veikėjų charakteriai, poelgiai, vertybės, veiksmas, erdvė, laikas, raiška; prozos kūrinio pasakojimo perspektyva, pasakotojo tipai.

Kuriami tekstai, susiję su grožinės literatūros ir kultūros tekstais (analizė, interpretavimas, lyginimas, vertinimas).

Mokomasi suprasti ir atskleisti teksto sąsajas su temos pavadinimu, išlaikyti ir plėtoti teksto pagrindinę mintį.

Pagal poreikį pakartojamos ir įtvirtinamos taisyklingos rašytinės ir sakytinės kalbos normos, jos taikomos kalbant ir rašant; tikslinama, gryninama ir turtinama kalbinė raiška.

Modernioji XX a. antrosios pusės literatūra: https://smp2014lt.ugdome.lt/11-12/lietuviu-literatura/modernioji-xx-a-antrosios-puses-literatura

https://liet9-10.smp.emokykla.lt/turinys/xx-a-antrosios-puses-modernizmas-38/

https://duomenys.ugdome.lt/saugykla/2013/chrestomatija/pdf/E-Chrestomatija-8-XXa_modernioji_literatura.pdf (nuo 2592 psl.)

Modernizmas lietuvių prozoje ir poezijoje (M. Grigaičio paskaita): https://youtu.be/v_Nb2biXD20?si=vZmEokU0_LfHS1vQ

Totalitarizmo kritika literatūroje (M. Grigaičio paskaita): https://youtu.be/-swrtPdYWyg?si=eSn6m0TgSrVo-f49

Juozas Aputis: http://www.tekstai.lt/tekstai/145-aputis-juozas

Nijolė Bartašiūnienė. J. Apučio novelės „Horizonte bėga šernai“ analizė: https://lklms.lt/nijole-bartasiuniene-j-apucio-noveles-horizonte-bega-sernai-analize/

Romualdas Granauskas: http://www.tekstai.lt/tekstai/767-granauskas-romualdas

„Gyvenimas po klevu” ekranizacija: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/12495/gyvenimas-po-klevu-i-dalis-r-granausko-apysakos-motyvais?time_start=6

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/12503/gyvenimas-po-klevu-ii-dalis-r-granausko-apysakos-motyvais?time_start=9

Marius Katiliškis: http://antologija.lt/author/marius-katiliskis

Filmas „Marius Katiliškis. Gyvenimo ir kūrybos odisėja“: https://www.youtube.com/watch?v=V078j9fQSrY

„Miškais ateina ruduo“ ekranizacija: https://youtu.be/9SS-XbDBDE8?si=1x4XjVuwpCGMnFvt

M.Grigaitis - veikėjų kūrimo būdai Mariaus Katiliškio romane "Miškais ateina ruduo": https://www.youtube.com/watch?v=cgJ6HsvYNa0

Galimi nagrinėjimo aspektai:

„Vyro ir moters atsakomybė už kuriamus tarpusavio santykius A. Škėmos ir M. Katiliškio romanuose"
„Dvasinių vertybių ilgesys B. Vilimaitės novelėse“
„Vilniaus getas I. Mero romane „Lygiosios trunka akimirką“
„Sovietmečio realijos J. Apučio, B. Radzevičiaus ir S. Šaltenio apsakymuose“
„Tarpukario Lietuvos kaimas M. Katiliškio romane „Miškais ateina ruduo“
„Baltų pasaulėjautos ir religijos motyvai R. Granausko ir T. S. Kondroto kūryboje“

Rašymas ir teksto kūrimas

Valstybinis lietuvių kalbos egzaminas: Kaip patobulinti rašinio kalbą: https://www.youtube.com/watch?v=oFhouIMwG6E&t=75s
Citavimas, perfrazavimas ir atpasakojimas rašinyje: https://www.youtube.com/watch?v=n1uC681jZ7o

XX a. antrosios pusės lietuvių poezija (vienas pasirinktas autorius): K. Bradūno, J. Degutytės, S. Gedos, A. Mackaus, Just. Marcinkevičiaus, M. Martinaičio, N. Miliauskaitės, A. Nykos-Niliūno, Liūnės Sutemos, J. Vaičiūnaitės, T. Venclovos ar kitų poetų pasirinkti eilėraščiai.

Kūriniai (ištraukos) skaitomi, analizuojami ir interpretuojami struktūros, turinio, raiškos, žanro, idėjų ir konteksto (biografinio, kultūros, istorinio, socialinio) aspektu.

Mokomasi atpažinti ir įvardyti patiriamą skaitomų kūrinių ar jų ištraukų etinį, estetinį, emocinį poveikį sau kaip skaitytojui, pagrįsti kūrinio aktualumą ir meninę vertę, remiantis kultūrine bei socialine patirtimi ir literatūros istorijos žiniomis.

Gilinamas supratimas apie prasminį teksto vientisumą. Kuriant tekstus daug dėmesio skiriama stiliaus vientisumui, rišlumui, mokomasi tinkamai naudoti siejimo priemonės.

Atsižvelgiant į teksto žanrą ir stilių, mokomasi tikslingai ir tinkamai vartoti lyginimą, metaforą, metonimiją, hiperbolę, litotę. Mokomasi atpažinti ir kurti paradoksą.

Pagal poreikį pakartojamos ir įtvirtinamos taisyklingos rašytinės ir sakytinės kalbos normos, jos taikomos kalbant ir rašant; tikslinama, gryninama ir turtinama kalbinė raiška.

Modernioji XX a. antrosios pusės literatūra: https://smp2014lt.ugdome.lt/11-12/lietuviu-literatura/modernioji-xx-a-antrosios-puses-literatura/

Elektroninė lietuvių kalbos ir literatūros chrestomatija. Modernioji XX a. antrosios pusės literatūra: https://duomenys.ugdome.lt/saugykla/2013/chrestomatija/pdf/E-Chrestomatija-8-XXa_modernioji_literatura.pdf (2337-2580 psl.)

Lietuvių poezijos modernizavimas sovietmečiu (M. Grigaičio paskaita): https://youtu.be/LTzfRqpWRWU?si=xDzqm0Dh1kHPk219

Janina Degutytė: http://antologija.lt/author/janina-degutyte

Vyru šešėlyje - Janina Degutytė: https://www.youtube.com/watch?v=1ltOZo1VK9Q

Justinas Marcinkevičius: http://www.tekstai.lt/vaizdo-tekstai/855-justinas-marcinkevicius#gsc.tab=0

Judita Vaičiūnaitė: http://www.tekstai.lt/tekstai/369-vaiciunaite-judita#gsc.tab=0

Viktorija Daujotytė. Judita Vaičiūnaitė - šviesa iš paveikslo: https://etalpykla.lituanistika.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2001~1464115143376/J.04~2001~1464115143376.pdf

Sigitas Geda: http://www.tekstai.lt/tekstai/197-geda-sigitas#gsc.tab=0

Rašytojai ir juos kūrę kontekstai. Sigitas Geda: https://youtu.be/neLC-B391xE?si=ov5TdYWOLkOEL6I5

Marcelijus Martinaitis: http://www.tekstai.lt/tekstai/283-martinaitis-marcelijus#gsc.tab=0

Rašytojai ir juos kūrę kontekstai. Marcelijus Martinaitis: https://youtu.be/h3rg6Xo4yhc?si=vE_vw3Y9JFFF74HX

Galimi nagrinėjimo aspektai:

Istorijos atspindžiai Just. Marcinkevičiaus ir M. Martinaičio poezijoje: pokaris, vadavimasis iš okupacijos XX a. pabaigoje, nepriklausomybės atkūrimas“;
„Istorijos ir literatūros tradicijų sampyna S. Gedos poezijoje“;
„Lietuvos kraštovaizdis K. Bradūno ir J. Degutytės poezijoje“

XX a. antrosios pusės lietuvių drama (vienas pasirinktas autorius): Just. Marcinkevičius, „Mažvydas“; K. Ostrauskas, „Gyveno kartą senelis ir senelė“; A. Škėma, „Ataraxia“; ar kitas pasirinktas kūrinys.

Remiantis kūrinio visuma ir kontekstais (biografiniu, kultūros, istoriniu, socialiniu), nagrinėjama dramos kūrinio struktūra, temos, problemos, idėjos, veikėjų charakteriai, poelgiai, vertybės, veiksmas, erdvė, laikas, raiška; prozos kūrinio pasakojimo perspektyva, pasakotojo tipai.

Tinkamai plėtojama tema: aprašomasis, aiškinamasis, argumentuojamasis temos plėtojimas kuriamame tekste.

Skaitant grožinę literatūrą, aptariami, analizuojami ir lyginami ir kitų medijų tekstai: ekranizacijos, inscenizacijos, socialinė reklama ir kt.

Analizuojami originalūs lietuviški tekstai kalbinės raiškos aspektu: susipažįstama, kaip tinkamai parinkta kalbinė raiška atskleidžia turinį, svarstoma, ar teksto kalbinė raiška tinkamai atskleidžia turinį, atitinka žanro ir stiliaus reikalavimus.

Aptariama rašymo funkcijų kaita, susijusi su naujųjų technologijų teikiamomis galimybėmis ir kylančiomis problemomis, nagrinėjami atsakomybės už paskelbtą informaciją klausimai.

Aptariamos rašytinio ir skaitmeninio teksto ypatybės. Mokomasi kurti ir pateikti tekstus, kūrybiškai ir atsakingai naudojantis skaitmeninėmis technologijomis.

Pagal poreikį pakartojamos ir įtvirtinamos taisyklingos rašytinės ir sakytinės kalbos normos, jos taikomos kalbant ir rašant; tikslinama, gryninama ir turtinama kalbinė raiška.

Justinas Marcinkevičius „Mažvydas“, spektaklis: https://youtu.be/tlG77yHfJWE?si=UMIVDwwwI4HwhEnf

R. Tamošaitis. Justino Marcinkevičiaus drama: istorija ir simbolinių reikšmių kaita: https://etalpykla.lituanistika.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2002~1367185566262/J.04~2002~1367185566262.pdf

Antanas Škėma. „Ataraxia“: https://src-86e.pages.dev/36aut/Antanas%20%C5%A0k%C4%97ma/Ataraxia.pdf

Kostas Ostrauskas „Gyveno kartą senelis ir senelė“: http://www.tekstai.lt/tekstai/32-ostrauskas-kostas/2826-kostas-ostrauskas-gyveno-karta-senelis-ir-senele#gsc.tab=0

https://smp2014lt.ugdome.lt/9-10/lietuviu-literatura/viduramziai-124/kritiskas-poziuris-i-zmogaus-ir-visuomenes-ydas/kostas-ostrauskas

Galimi nagrinėjimo aspektai:

„Lietuvos istorija A. Škėmos ir Just. Marcinkevičiaus dramose“

V ciklas. XX a. ANTROSIOS PUSĖS MODERNIZMAS IR POSTMODERNIZMAS PASAULIO

IR LIETUVOS KITAKALBĖJE LITERATŪROJE

Įvadas į XX a. antrosios pusės modernizmą ir postmodernizmą pasaulio ir Lietuvos kitakalbėje literatūroje. XX a. antrosios pusės modernizmas ir postmodernizmas pasaulio ir Lietuvos kitakalbėje literatūroje (vienas pasirinktas autorius): M. Atvud, „Oriksė ir Griežlys“; S. Beketas, „Belaukiant Godo“; Ch. L. Borchesas, „Smėlio knyga“; J. Brodskis, pasirinkti eilėraščiai; U. Ekas, „Rožės vardas“; Dž. Faulzas, „Prancūzų leitenanto moteris“; G. Grasas, „Skardinis būgnelis“; B. Hrabalas, pasirinkti apsakymai arba apysaka; K. Išiguras, „Neleisk man išeiti“; M. Kundera, „Nepakeliama būties lengvybė“; G. Garsija Markesas, „Šimtas metų vienatvės“; Č. Milošas, pasirinkti eilėraščiai ir esė; K. Skujeniekas, pasirinkti eilėraščiai; V. Šymborska, pasirinkti eilėraščiai; O. Tokarčuk, „Varyk savo arklą per mirusiųjų kaulus“; S. Žadanas, eilėraščiai arba „Internatas“ ar kitas šių ar kitų autorių pasirinktas kūrinys (kūriniai).

Planuojamos, rengiamos ir sakomos viešosios kalbos, daromi informaciniai pranešimai apie savo individualiai ar grupėje atliktus tyrimus, laidas, renginius, knygas ir kt.

Mokomasi vertinti skirtingus požiūrius ir vertybes, analizuojant turinio, tikslo ir raiškos pasirinkimą, kitų požiūrių ir (ar) interpretacijų naudojimą savo argumentams pagrįsti (pvz., svarbiuose straipsniuose, pranešimuose apie aktualius įvykius).
Kuriami pasirinktų žanrų tekstai, laidos, tinklaraščiai, elektroninės knygos, filmai, transformuojamas meninis tekstas (pvz., parodija, stilizacija). Pasirinktinai kuriami žiniasklaidos tekstai: vertinamieji (komentaras, skaitytojo laiškas), analitiniai (straipsnis, recenzija), vizuali, garsinė ar spausdinta reklama.

Aptariami grožinių tekstų komponavimo principai (analogija, kontrastas, paralelizmas). Remiantis grožiniais tekstais, analizuojama pasirinkto teksto kompozicija (linijinė, daugiaplanė, koncentrinė, rėminė, grandininė).

Pagal poreikį pakartojamos ir įtvirtinamos taisyklingos rašytinės ir sakytinės kalbos normos, jos taikomos kalbant ir rašant; tikslinama, gryninama ir turtinama kalbinė raiška.

XX a. antrosios pusės modernizmas ir postmodernizmas pasaulio ir Lietuvos kitakalbėje literatūroje: https://liet9-10.smp.emokykla.lt/turinys/xx-a-antrosios-puses-modernizmas-ir-postmodernizmas-pasaulio-literaturoje-38/

Birutė Jonuškaitė. Wisława Szymborska – būties poezija: https://www.zurnalasmetai.lt/?p=5692

Wislava Szymborska. Eilėraščiai: http://www.tekstai.lt/buvo/versti/szymbors.htm

Gabriel Garcia Marquez. „Šimtas metų vienatvės“: https://www.lrt.lt/radioteka/irasas/2000323509/vakaras-su-knyga-gabriel-garcia-marquez-simtas-metu-vienatves-i-dalis

Galimi nagrinėjimo aspektai:

„Neatsakingo žmonijos elgesio su gyvybe pavojai antiutopiniuose romanuose M. Atvud „Oriksė ir Griežlys“ bei K. Išiguro „Neleisk man išeiti“
„Moters laisvės ir lyčių lygybės tema Dž. Faulzo romane „Prancūzų leitenanto moteris“;
„Ekologijos tema O. Tokarčuk romane „Varyk savo arklą per mirusiųjų kaulus“
„Nacizmo priežastys, propagandos padariniai bei pokario metų nihilizmas G. Graso romane „Skardinis būgnelis“;
„Simbolinė Lotynų Amerikos istorijos interpretacija G. Garsijos Markeso romane „Šimtas metų vienatvės“

VI ciklas. ŠIUOLAIKINĖ LIETUVIŲ LITERATŪRA

Įvadas šiuolaikinę lietuvių literatūrą (nuo 1988 m.). Šiuolaikinė lietuvių proza (vienas pasirinktas autorius): R. Gavelis, „Jauno žmogaus memuarai“; L. Gutauskas, „Vilko dantų karoliai“; J. Ivanauskaitė, „Kaip užsiauginti baimę“ (pasirinkti apsakymai); D. Kalinauskaitė, „Niekada nežinai“ (pasirinkti apsakymai); R. Kmita, „Pietinia kronikas“; J. Kunčinas, „Tūla“; V. Papievis, „Eiti“; K. Sabaliauskaitė, „Silva rerum“; A. Šlepikas, „Mano vardas – Marytė“ ar kitas šių arba kitų autorių kūrinys (kūriniai).

Atsižvelgiant į rašymo tikslą, adresatą ir situaciją, siekiama tikslingai pasirinkti kuriamo teksto žanrą.

Įvairių epochų kūriniai lyginami su šiuolaikiniais literatūros ir kitų medijų kūriniais teminiu, probleminiu, stilistiniu ir kitais aspektais, įžvelgiant jų tarpusavio sąsajas ar skirtis.

Mokomasi atpažinti ir įvardyti skaitomų kūrinių žanrines ypatybes, idėjinę ir meninę raišką, jų tarpusavio sąryšį, analizei tinkamai panaudoti kultūrinio konteksto žinias.

Mokiniai rašo, siekdami įvairių tikslų: informuoti, išsiaiškinti ir paaiškinti, įtikinti, įrodyti, paskatinti veikti, sužadinti emocijas, taip pat siekdami saviraiškos.

Rašoma įvairaus amžiaus ir patirties adresatams, visuomenei, atsižvelgiant į tikslą ir komunikavimo situaciją.

Pagal poreikį pakartojamos ir įtvirtinamos taisyklingos rašytinės ir sakytinės kalbos normos, jos taikomos kalbant ir rašant; tikslinama, gryninama ir turtinama kalbinė raiška.

Šiuolaikinė lietuvių literatūra (nuo 1988 metų): https://liet9-10.smp.emokykla.lt/turinys/siuolaikine-lietuviu-literatura-nuo-1988-metu-38/

Jurgis Kunčinas: http://www.tekstai.lt/tekstai/269-kuncinas-jurgis#gsc.tab=0

Rašytojai ir juos kūrę kontekstai. Jurgis Kunčinas: https://youtu.be/7a3jyAfCn8M?si=x4HqLY2_6CNhBrpM

Vilniaus literatūra. J. Kunčinas „Tūla“: http://www.vilniusliterature.flf.vu.lt/?page_id=137

LRT studijoje svečiavosi romano „Mano vardas - Marytė" autorius Alvydas Šlepikas: https://www.youtube.com/watch?v=BhNtpVlmemw

Alvydas Šlepikas. „Mano vardas – Marytė“: https://www.lrt.lt/radioteka/irasas/2000221263/vakaras-su-knyga-alvydas-slepikas-mano-vardas-maryte-i-dalis?time_start=5

Amžininkai. Vilko vaikai: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1841/amzininkai-vilko-vaikai?time_start=856

Filmas „Vilko vaikai“: https://www.youtube.com/watch?v=8a9IdQgpoFQ

Virtuali paroda: https://www.vilkovaikai.lt/izanga_1/

Atgal prie esmės: atidaus skaitymo strategijos literatūros pamokose. 12 kl.: https://youtu.be/6MzHjMUhMcQ?si=jijft1wNLEacm3If

Galimi nagrinėjimo aspektai:

„Barokas Lietuvoje (pagal K. Sabaliauskaitės tetralogiją „Silva rerum“)“
„Totalitarinio režimo poveikis jauno žmogaus sąmonei R. Gavelio romane „Jauno žmogaus memuarai“
„Vilko vaikų likimai A. Šlepiko romane „Mano vardas – Marytė“
„Menininko savimonės brendimas lemtingų tautai istorinių įvykių fone L. Gutausko romane „Vilko dantų karoliai“
„Posovietinė tikrovė D. Kalinauskaitės ir R. Kmitos kūryboje“

Šiuolaikinė lietuvių poezija (bent vienas pasirinktas autorius): D. Čepauskaitės, G. Grajausko, A. A. Jonyno, D. Kajoko, G. Kazlauskaitės, A. Marčėno, G. Norvilo, R. Stankevičiaus, S. Parulskio ar kitų autorių pasirinkti eilėraščiai.

Mokomasi išryškinti savitus laikotarpio bruožus, temines ir stilistines dominantes nagrinėjamuose kūriniuose.
Mokiniai rašo apie įvairius aktualius dalykus: visuomenės gyvenimą, kultūrą, grožinę literatūrą, įvairaus pobūdžio negrožinius tekstus, vertybes, kitų dalykų pamokose nagrinėjamus dalykus.

Dalykinis rašymas grindžiamas įvairių šaltinių studijavimu ir kritišku jų vertinimu.

Kuriami įvairių žanrų tekstai: publicistiniai (kritinis, poleminis straipsnis, esė, recenzija, memuarai); moksliniai (pranešimas, mokslinis straipsnis); praktiniai (gyvenimo aprašymas, motyvacinis laiškas).

Pagal poreikį pakartojamos ir įtvirtinamos taisyklingos rašytinės ir sakytinės kalbos normos, jos taikomos kalbant ir rašant; tikslinama, gryninama ir turtinama kalbinė raiška.

Giedrė Kazlauskaitė: http://www.tekstai.lt/tekstai/527-kazlauskaite-giedre#gsc.tab=0

Aidas Marčėnas: http://www.tekstai.lt/tekstai/282-marcenas-aidas#gsc.tab=0

Sigitas Parulskis: http://www.tekstai.lt/tekstai/302-parulskis-sigitas#gsc.tab=0

Šiuolaikinė lietuvių drama (bent vienas pasirinktas autorius): L. S. Černiauskaitė, „Liučė čiuožia“; G. Grajauskas, „Mergaitė, kurios bijojo Dievas“; M. Ivaškevičius, „Madagaskaras“ arba „Išvarymas“ ar kitas šių arba kitų autorių kūrinys.

Mokiniams suteikiama galimybių tobulinti kūrybinio rašymo gebėjimus.

Mokomasi tinkamai ir tikslingai pasirinkti ir naudotis planavimo, pasirengimo ir kalbėjimo strategijomis.

Kuriami įprasti ir skaitmeniniai sakytiniai tekstai (pvz., rengiamas garso ar vaizdo įrašas, kuriamos ir transliuojamos tinklalaidės).

Pagal poreikį pakartojamos ir įtvirtinamos taisyklingos rašytinės ir sakytinės kalbos normos, jos taikomos kalbant ir rašant; tikslinama, gryninama ir turtinama kalbinė raiška.

Gintaras Grajauskas: http://www.tekstai.lt/tekstai/229-grajauskas-gintaras#gsc.tab=0

„Mergaitė, kurios bijojo Dievas“: https://liet9-10.smp.emokykla.lt/turinys/gintaras-grajauskas-mergaite-kurios-bijojo-dievas/

Marius Ivaškevičius: http://www.tekstai.lt/tekstai/234-ivaskevicius-marius#gsc.tab=0

„Madagaskaras“, spektaklis: https://www.youtube.com/watch?v=7WJ9zzvuaDA

Galimi nagrinėjimo aspektai:

„Lietuvos istorijos motyvai G. Grajausko dramoje „Mergaitė, kurios bijojo dievas“;
„Emigracijos padariniai M. Ivaškevičiaus pjesėje „Išvarymas“

„Vyro ir moters santykių tema L. S. Černiauskaitės dramoje „Liučė čiuožia“

Šiuolaikinė lietuvių esė (bent vienas pasirinktas autorius): L. Donskio, K. Navako, M. Martinaičio, S. Parulskio, P. Pukytės, G. Radvilavičiūtės, J. Sasnausko, D. Staponkutės, T. Venclovos ar kitų autorių pasirinktos esė. Remiantis negrožiniais tekstais, analizuojama pasirinkto teksto kompozicija (linijinė, koncentrinė). Aptariami negrožinių tekstų komponavimo principai (analogija, kontrastas, paralelizmas).

Kuriami įvairių rūšių sakytiniai tekstai. Daugiau dėmesio skiriama individualumo raiškai (stilius, išsakomi požiūriai, niuansuota kalba). Mokomasi pasirinkti tokį bendravimo būdą, kuris geriausiai atspindėtų kalbėtojo individualias savybes, požiūrį, vertybes. Laikomasi viešojo bendravimo etikos.

Negrožinės literatūros tekstai vertinami meniškumo, etikos, pagrįstumo ar kitais aspektais, mokantis kultūringai išsakyti savo požiūrį, polemizuoti, dalyvauti diskusijoje.

Pagal poreikį pakartojamos ir įtvirtinamos taisyklingos rašytinės ir sakytinės kalbos normos, jos taikomos kalbant ir rašant; tikslinama, gryninama ir turtinama kalbinė raiška.

Negrožinės literatūros ir įvairių medijų kūrinių skaitymas, supratimas ir analizė: https://liet9-10.smp.emokykla.lt/turinys/negrozinio-teksto-zanrai/

Kaip rašyti esė? Rašinio ir esė skirtumai ir panašumai: https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/svietimas/2021/11/10/news/kaip-rasyti-ese-rasinio-ir-ese-skirtumai-ir-panasumai-21349565

Esė tekstai: https://www.satenai.lt/category/lit/ese/

Leonidas Donskis: https://www.donskis.lt/

Dalia Staponkutė: https://www.bernardinai.lt/autoriai/dalia-staponkute/

Galimi nagrinėjimo aspektai:

„Tapatybės problema D. Staponkutės ir P. Pukytės eseistikoje“
„Gyvenimo prasmės klausimai S. Parulskio ir L. Donskio eseistikoje“

Rezervas, kartojimas (15)