Mokytojams › Pamokų planai › 12 klasė

Lietuvių kalba ir literatūra IV gimn. kl. · bendrasis kursas

Oficialus NŠA ilgalaikio plano pavyzdys (temos, valandos, pasiekimai, kompetencijos).

LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS BENDROJO KURSO ILGALAIKIS PLANAS IV GIMNAZIJOS  KLASEI

Plano forma

Dėl ilgalaikio plano formos susitaria mokyklos bendruomenė, tačiau nebūtina siekti vienodos formos. Skirtingų dalykų ar dalykų grupių ilgalaikių planų forma gali skirtis, svarbu atsižvelgti į dalyko(-ų) specifiką ir sudaryti ilgalaikį planą taip, kad jis būtų patogus ir informatyvus mokytojui, padėtų planuoti trumpesnio laikotarpio (pvz., pamokos, pamokų ciklo, savaitės) ugdymo procesą, kuriame galėtų būti nurodomi ugdomi pasiekimai, kompetencijos, sąsajos su tarpdalykinėmis temomis. Pamokų ir veiklų planavimo pavyzdžių galima rasti Lietuvių kalbos ir literatūros bendrosios programos įgyvendinimo rekomendacijų dalyje Veiklų planavimo ir kompetencijų ugdymo pavyzdžiai. Planuodamas mokymosi veiklas mokytojas tikslingai pasirenka, kurias kompetencijas ir pasiekimus ugdys atsižvelgdamas į konkrečios klasės mokinių pasiekimus ir poreikius. Šį darbą palengvins naudojimasis skaitmeniniu formatu pateikta Lietuvių kalbos ir literatūros programa Švietimo portale, kur galima patogiai naudotis mokymo(si) turinio, pasiekimų, kompetencijų ir tarpdalykinių temų sąsajomis.

Kompetencijų ugdymas: Įgyvendinant lietuvių kalbos ir literatūros programą ugdomos šios kompetencijos: kultūrinė, pažinimo, komunikavimo, kūrybiškumo, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos bei skaitmeninė. 

Tarpdalykinių temų nuorodos pateiktos prie kiekvienos mokymo (-si) turinio pasiekimų srities ir atskiroje Bendrojo ugdymo programų dalyje – Tarpdalykinės temos bendrosiose programose. Užvedus žymeklį ant prie temų pateiktos ikonėlės atsiveria langas, kuriame matoma tarpdalykinė tema ir su ja susietos mokymosi turinio temos ar temų citatos. Plane nurodytos tarpdalykinės temos yra rekomenduojamo pobūdžio.

Pasiekimų sritys

Per visas pamokas ugdomi Lietuvių kalbos ir literatūros programoje numatytų sričių pasiekimai.Pateiktame ilgalaikio plano pavyzdyje planuojama ciklais, kuriuos sudaro skaitinių sąrašas ir kalbos vartojimas. Į ciklus integruojamos visos keturios pasiekimų sritys: kalbėjimas, klausymas ir sąveika (A),  skaitymas, teksto supratimas ir literatūros bei kultūros pažinimas (B), rašymas ir teksto kūrimas (C), kalbos pažinimas (D). 

Vertinimas

Per visą lietuvių kalbos ir literatūros mokymosi laikotarpį vyrauja formuojamasis (ugdomasis) vertinimas. Tai nuolatinis informacijos apie mokinio žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas rinkimas ir analizavimas, tos informacijos panaudojimas planuojant, koreguojant numatytas mokymosi veiklas, grįžtamosios informacijos mokiniui mokymosi proceso metu teikimas, pozityvus mokinio veiklos komentavimas, mokinio įsivertinimo ir mokinių vienas kito vertinimo gebėjimų ugdymas. Mokymosi laikotarpio (temos, ciklo, kurso, trimestro, pusmečio, metų) pabaigoje atliekamas apibendrinamasis vertinimas – tai yra mokytojo sprendimas apie mokinio pasiekimus, išreikštas pažymiu. Remiantis apibendrinamojo vertinimo rezultatais, mokinių pasiekimai įvertinami lygiais. Viduriniame ugdyme mokinių pasiekimai, vertinami pažymiais, siejami su pasiekimų lygiais: slenkstinis (I) lygis – 4, patenkinamas (II) lygis – 5–6, pagrindinis (III) lygis – 7–8, aukštesnysis (IV) lygis – 9–10. Diagnostinis ir apibendrinamasis vertinimas turi suteikti mokiniui informaciją apie pasiekimus ir padėti numatyti ilgalaikius mokymosi tikslus. Svarbu, kad vertinimas būtų planuojamas kartu su ugdymo procesu. Planuojant vertinimą remiamasi ugdymo programų reikalavimais ir išsikeltais tikslais. Mokytojas pirmiausia turi atsižvelgti į vertinimo tikslą, parinkti tinkamus, vertinimo tikslus atitinkančius vertinimo būdus, numatyti užduoties apimtį, laiką, vertinimo kriterijus, vertinimo informacijos pateikimo mokiniams formą. Su mokiniais svarbu aptarti bendriausius užduoties atlikimo kriterijus:

• kas turi būti padaryta, kad užduotis būtų atlikta;

• koks darbas yra laikomas kokybišku;

• kokie kriterijai lems darbo įvertinimą. 

Vertinamas yra ne tik galutinis mokymosi rezultatas, bet ir mokymosi procesas. Tokia vertinimo nuostata skatina mokinio saviugdą ir mokymosi motyvaciją, padeda augti jo savimonei ir savivertei, leidžia patirti mokymosi sėkmę (išsamiau – Pasiekimų vertinimas).

Išorinis apibendrinamasis vertinimas

Baigiamojoje klasėje (12 klasėje ir IV gimnazijos klasėje) organizuojamas išorinis vertinimas – valstybinis brandos egzaminas (VBE). Centralizuotai vykdomo VBE užduoties struktūra: pateikiamos dviejų tipų užduotys: grožinio teksto interpretavimas ir probleminio klausimo, pateikto pagal grožinį tekstą, svarstymas, remiantis kultūrine patirtimi. Šalia kiekvienos užduoties pateikiami nukreipiamieji klausimai. Mokinys renkasi vieną užduotį ir ją atlieka.

Ilgalaikiuose planuose, atsižvelgiant į mokyklos susitarimus, mokinių pasiekimai vertinami vadovaujantis mokykloje patvirtintu mokinių pažangos ir 

pasiekimų vertinimo aprašu, LR švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. rugpjūčio 31 d. Nr. V-1125 įsakymu „Dėl Mokinių, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas, mokymosi pasiekimų vertinimo ir vertinimo rezultatų panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Lietuvių kalbos ir literatūros bendrąja programa (LKL ugdymo programos pasiekimų sričių pasiekimai), patvirtinta LR švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugsėjo 30 d. Nr. V-1541 įsakymu „Dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugpjūčio 24 d. įsakymo Nr. V-1269 „Dėl Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ pakeitimo“.

LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS ILGALAIKIS PLANAS IV GIMNAZIJOS KLASEI (BENDRASIS KURSAS)

Klasė: IV gimnazijos klasė.

Dalykas: lietuvių kalba ir literatūra. 

Ugdymo proceso trukmė (pagal BUP): 34 savaitės, 136 pamokų per metus.

Pamokų skaičius per savaitę: 4.

Turinys: Skaitomi meniškai ir kultūriškai vertingi Programoje nurodyti privalomi, rekomenduojami ir laisvai pasirenkami XX-XXI a. visų literatūros rūšių ir įvairių žanrų lietuvių, pasaulio ir Lietuvos kitakalbės literatūros grožiniai ir negrožiniai kūriniai. Programoje nurodytų ir rekomenduojamų grožinių kūrinių sąrašas sudarytas laikantis trijų pamatinių principų – chronologinio, žanrinio ir estetinio – dermės. Nurodyti privalomi ir rekomenduojami kūriniai yra reprezentatyvūs kultūros epochos pavyzdžiai, o juos skaitant ir analizuojant siekiama mokinius supažindinti su kultūros, literatūros, žanrų raida, aptarti kūrinių atveriamus kultūrinį, istorinį, socialinį ir kitus kontekstus. Programoje rekomenduojami pasirinkti kūriniai gali būti keičiami kitais to paties autoriaus ar to paties laikotarpio kūriniais. Laisvai renkantis kūrinius rekomenduojama laikytis ne tik chronologinio ir žanrinio, bet ir estetinio kriterijaus. Siekiant mokinius supažindinti ir su sava, ir su kitų šalių literatūros tradicija, Programoje nurodyti privalomi ir rekomenduojami lietuvių, Lietuvos kitakalbės ir pasaulio literatūros kūriniai. Remiamasi nuostata, kad pasaulio literatūros kūriniai gali būti analizuojami ir interpretuojami kaip atskiros kūrybinės visumos arba pasirinktu aspektu (epochos, krypties, srovės, istorinio konteksto, teminiu, raiškos ar kt.) siejami su lietuvių ar Lietuvos kitakalbės literatūros kūriniais.

Galima integracija: siūloma su etikos, istorijos, geografijos, dailės, muzikos, teatro, technologijų, informacinių technologijų, fizikos, matematikos, pilietiškumo pagrindų, užsienio kalbų programas dėstančiais dalykų mokytojais individualiai ar mokyklos metodikos grupėse suderinti bendras temas ir planuoti integruotas pamokas, projektus mokslo metų pradžioje, rengiant ar koreguojant individualų ilgalaikį planą.

Mokymosi turinio tema

Valandos

136 pam.


 Pastabos, nuorodos

I ciklas. III KLASĖS KURSO KARTOJIMAS.  IV KLASĖS KURSO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

 III klasės bendrojo literatūros kurso kartojimas: 

Supažindinimas su IV (12) klasės išplėstinio kurso tikslais ir uždaviniais, vertinimu pamokose, išoriniu vertinimu.

Kultūros epochos, srovės ir jas reprezentuojantys kūriniai.

  • Pagal poreikį pakartojamos ir įtvirtinamos taisyklingos rašytinės ir sakytinės kalbos normos, jos taikomos kalbant ir rašant; tikslinama, gryninama ir turtinama kalbinė raiška.

7

Kalbų valstybinių brandos egzaminų užduočių aprašas: https://www.nsa.smsm.lt/wp-content/uploads/2024/09/VBE_uzduociu_aprasas_Kalbos_2024_08.pdf 

„Kultūros epochų ir literatūros srovių lentelės“ (N. Bartašiūnienė):

https://lklms.lt/kulturos-epochu-ir-literaturos-sroviu-lenteles-nijole-bartasiuniene/ 

„Lietuvių kalbos rašyba: taisyklės, komentarai, patarimai“: https://emokykla.lt/metodine-medziaga/medziaga/perziura/336?r=1 

Lietuvių kalbos skyryba: https://emokykla.lt/metodine-medziaga/medziaga/perziura/337?r=1

Morfologija ir rašyba: https://liet9-10.smp.emokykla.lt/temos/morfologija-ir-rasyba/ 

Sintaksė ir skyryba: https://liet9-10.smp.emokykla.lt/temos/sintakse-ir-skyryba/ 

II ciklas. XX a. VIDURIO KATASTROFŲ LITERATŪRA

Įvadas į XX a. vidurio katastrofų literatūrą. XX a. vidurio katastrofų literatūra: pasirinkto vieno autoriaus kūrinių analizė (B. Krivicko pasirinkti eilėraščiai arba V. Mačernio „Vizijos“, „Metai“ (pasirinkti eilėraščiai), arba S. Nėries pasirinkti eilėraščiai iš rinkinio „Prie didelio kelio“).

  • Taikomos skaitymo strategijos, padedančios suprasti grožinius kūrinius, juos analizuoti, interpretuoti, lyginti.
  • Mokomasi pradėti, plėtoti ir apibendrinti pokalbį, tinkamai reikšti argumentuotą pritarimą arba prieštaravimą ir kritiką.
  • Remiantis kontekstais (biografiniu, kultūros, istoriniu, socialiniu) nagrinėjama poezijos kūrinio struktūra, lyrinis subjektas, vyksmas, erdvė, laikas, temos, retorinės figūros, eilėraščio tipas, eilėdara.
  • Aptariant kūrinius, ugdomas gebėjimas tinkamai vartoti literatūros teorijos ir literatūros istorijos sąvokas.
  • Informacijos ieškoma pasitelkiant esamus literatūros mokslo ir sklaidos šaltinius (žinynus, literatūros mokymui(si) ir sklaidai skirtas duomenų bazes, kultūros portalus).
  • Mokomasi atsirinkti, lyginti ir kritiškai vertinti (šaltinių patikimumo ir informacinės vertės aspektu) reikiamą informaciją ir, ja remiantis, formuotis savą argumentuotą požiūrį.
  • Tobulinami teksto kūrimo, laikantis rašymo eigos, gebėjimai. Tobulinami gebėjimai vertinti savo ir kitų sukurtus tekstus.
  • Mokomasi taikyti asmeniškai tinkamiausias planavimo, rašymo ir redagavimo strategijas.
  • Aptariami pastraipų ypatumai, priklausantys nuo teksto žanro ir pastraipos vietos tekste. 
  • Kuriami įvairūs tekstai: pasakojimas, aprašymas, aiškinimas, argumentavimas. · Pagal poreikį pakartojamos ir įtvirtinamos taisyklingos rašytinės ir sakytinės kalbos normos, jos taikomos kalbant ir rašant; tikslinama, gryninama ir turtinama kalbinė raiška.

10

„Lietuvių kalbos ir literatūros chrestomatija 11-12 klasei“. XX a vidurio katastrofų literatūra: https://duomenys.ugdome.lt/saugykla/2013/chrestomatija/pdf/E-Chrestomatija-7-XXa_katastrofu_literatura.pdf (1839-1912 psl.)

https://liet9-10.smp.emokykla.lt/turinys/xx-a-vidurio-katastrofu-literatura-38/ 

Katastrofų literatūros problemos (M. Grigaičio paskaita): https://youtu.be/VdOFVFIH2gw?si=BMJn9ztYU85G7gO0 

Vytautas Mačernis: http://antologija.lt/author/vytautas-macernis 

http://www.tekstai.lt/tekstai/278-macernis-vytautas#google_vignette&gsc.tab=0 

Vytauto Mačernio muziejuje Žemaičių Kalvarijoje: https://youtu.be/tafXDYAmOuo?si=RnpfICQYNT7NBHk1 

Skaitmeninės poeto V. Mačernio vizijos: https://macerniovizijos.lt/service/skaitmenines-poeto-v-macernio-vizijos/ 

Partizanų keliais III - Bronius Krivickas (1 dalis): https://youtu.be/wgnDqhRh6pg?si=D-dMEBZA21oOwYOi  (II dalis) https://youtu.be/3ypBlEnhmvA?si=Wk82LeDQq4cAcgSJ 

Bronius Krivickas: http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/literatura/LH00/Rita_T%C5%ABtlyt%C4%97._Bronius_Krivickas.LHA800A.pdf 

V. Gasiliūnas apie poetą partizaną B. Krivicką: dūžtant gyvenimo formoms, jis jas išlaikė kūryboje: https://www.bernardinai.lt/2019-11-17-v-gasiliunas-apie-poeta-partizana-b-krivicka-duztant-gyvenimo-formoms-jis-jas-islaike-kuryboje/ 

Viktorija Daujotytė. Salomėjos Nėries erdvėlaikis: kurtas, okupuotas, laisvintas: https://www.zurnalasmetai.lt/?p=12825 

Mindaugas Kvietkauskas „Prakeiktoji poetė“: https://www.bernardinai.lt/2014-11-25-prakeiktoji-poete/ 

Galimi nagrinėjimo aspektai: 

  • „Gyvenimo prasmės klausimai V. Mačernio ir V. Krivicko poezijoje“
  • „Individo pasirinkimas Antrojo pasaulinio karo metais“ (B. Krivicko ir Salomėjos Nėries biografijos)
  • „Vaikystės atsiminimų ir namų motyvai: V. Mačernio „Vizijos“ ir S. Nėries lyrika“
  • „Asmeninės kaltės ir atgailos motyvai S. Nėries ir B. Krivicko poezijoje“

Rašymas ir teksto kūrimas:

B. Sruoga, „Dievų miškas“.

  • Išryškinama atidaus teksto skaitymo nuostata, pagrįsta galimybe įsigilinti į skaitomą kūrinį (ištraukas). 
  • Ugdomas gebėjimas atidžiai skaityti nagrinėjamą tekstą, jį analizuoti ir interpretuoti argumentuotai, rišliai, adekvačiai taikant literatūros teorijos ir literatūros istorijos sąvokas; nagrinėjant ištraukas, mokomasi remtis kūrinio visuma.
  • Mokomasi apmąstyti savo ir kitų tekstus, siekiant įvertinti, kaip skirtingi tekstai skirtingai reprezentuoja panašias idėjas, kaip keičiasi prasmė, kai tekstai paverčiami kito žanro ar medijų tekstais, mokomasi kvestionuoti tekstų požiūrius ir vertybes.
  • Nagrinėjamas empatiją ar priešiškumą sukeliančių raiškos priemonių pasirinkimas (pvz., vaizdo ir teksto sugretinimas).
  • Mokiniai kuria vientisos struktūros tekstus, susiedami visas struktūrines dalis. Siekiama teksto vientisumo temos, problemos ir pagrindinės minties atžvilgiu. Daug dėmesio skiriama teksto stiliaus vientisumui, teksto rišlumui, mokomasi tinkamai naudoti siejimo priemones.  
  • Mokiniai mokosi reflektuoti savo rašymą, aptardami, kurios iš įvairių strategijų buvo naudingiausios įvairiuose rašymo etapuose. Kuriant tekstus, mokomasi kūrybiškai pritaikyti gebėjimus, įgytus atliekant kitų kalbinės veiklos rūšių veiklas.
  • Analizuojamas mokslinis tekstas, jo leksika ir sintaksinės konstrukcijos.
  • Pagal poreikį pakartojamos ir įtvirtinamos taisyklingos rašytinės ir sakytinės kalbos normos, jos taikomos kalbant ir rašant; tikslinama, gryninama ir turtinama kalbinė raiška.

10

Balys Sruoga: http://antologija.lt/author/balys-sruoga 

https://liet9-10.smp.emokykla.lt/turinys/balys-sruoga-dievu-miskas-35-2-2-4/ 

Lek. M.Grigaitis - Ribinių situacijų vaizdavimo būdai Balio Sruogos romane „Dievų miškas“: https://www.youtube.com/watch?v=RsSK-1rc6l8 

„Dievų miškas“ ekranizacija: https://www.youtube.com/watch?v=bxTEVe0zTss , https://www.youtube.com/watch?v=8ZU32Bk85zw 

Galimi nagrinėjimo aspektai: 

  • „Inteligentas koncentracijos stovykloje“ (B. Sruogos biografija)
  • „Žmogaus laikysena prievartos pasaulyje“ 
  • „Lagerio žmogus tarp solidarumo ir išdavystės“
  • „Humoras kaip išlikimo strategija – psichologinė gynyba prieš neviltį“

Rašymas ir teksto kūrimas:

Probleminio klausimo svarstymas: https://liet9-10.smp.emokykla.lt/turinys/probleminio-klausimo-svarstymo-rasinys-47/ 

III ciklas. MODERNIZMAS. XX a. ANTROJI PUSĖ

Įvadas į XX a. antrosios pusės modernizmą. XX a. antrosios pusės lietuvių stambioji proza (vienas pasirinktas autorius): A. Škėma, „Balta drobulė“; I. Meras, „Lygiosios trunka akimirką“; M. Katiliškis, „Miškais ateina ruduo“ ar kitas pasirinktas autorius.

  • Ugdomas autentiškas asmeninis santykis su skaitomu kūriniu, jis analizuojamas ir vertinamas platesniame istoriniame ir kultūriniame kontekste.
  • Mokomasi atpažinti ir interpretuoti perkeltines kūrinio reikšmes, intertekstines citatas bei nuorodas. 
  • Ugdomas supratimas apie kūrinio interpretacijų įvairovę. 
  • Atsižvelgiant į kalbinę aplinką, plėtojami ir gilinami gebėjimai kalbėti taisyklingai, plečiamas žodynas. Mokomasi tinkamai naudotis citatomis ir nuorodomis. Plėtojami ir gilinami aktyvaus dalyvavimo diskusijose, debatuose kalbėjimo ir klausymo gebėjimai.
  • Mokomasi skirti citavimą ir perfrazavimą. Cituojama ir perfrazuojama, pagrindžiant teiginius, mokomasi sieti citatą su tekstu. 
  • Remiantis kūrinio visuma ir kontekstais (biografiniu, kultūros, istoriniu, socialiniu), nagrinėjama prozos kūrinio struktūra, temos, problemos, idėjos, veikėjų charakteriai, poelgiai, vertybės, veiksmas, erdvė, laikas, raiška; prozos kūrinio pasakojimo perspektyva, pasakotojo tipai. 
  • Kuriami tekstai, susiję su grožinės literatūros ir kultūros tekstais (analizė, interpretavimas, lyginimas, vertinimas). 
  • Mokomasi suprasti ir atskleisti teksto sąsajas su temos pavadinimu, išlaikyti ir plėtoti teksto pagrindinę mintį. 
  • Pagal poreikį pakartojamos ir įtvirtinamos taisyklingos rašytinės ir sakytinės kalbos normos, jos taikomos kalbant ir rašant; tikslinama, gryninama ir turtinama kalbinė raiška

15

XX a. antrosios pusės modernizmas: https://liet9-10.smp.emokykla.lt/turinys/xx-a-antrosios-puses-modernizmas-38/

Modernioji XX a. antrosios pusės literatūra: https://smp2014lt.ugdome.lt/11-12/lietuviu-literatura/modernioji-xx-a-antrosios-puses-literatura 

https://liet9-10.smp.emokykla.lt/turinys/xx-a-antrosios-puses-modernizmas-38/

Elektroninė lietuvių kalbos ir literatūros chrestomatija. Modernioji XX a. antrosios pusės literatūra. Antanas Škėma: https://duomenys.ugdome.lt/saugykla/2013/chrestomatija/pdf/E-Chrestomatija-8-XXa_modernioji_literatura.pdf (2176-2211 psl.)

Antanas Škėma: http://antologija.lt/author/antanas-skema 

https://liet9-10.smp.emokykla.lt/turinys/antanas-skema-35-2-2-1/ 

Marius Katiliškis: http://antologija.lt/author/marius-katiliskis

Filmas „Marius Katiliškis. Gyvenimo ir kūrybos odisėja“: https://www.youtube.com/watch?v=V078j9fQSrY

„Miškais ateina ruduo“ ekranizacija: https://youtu.be/9SS-XbDBDE8?si=1x4XjVuwpCGMnFvt

Galimi nagrinėjimo aspektai: 

  • „Autentiškumo problema svetimoje kultūrinėje erdvėje“
  • „Gyvenimo ir mirties klausimų kėlimas A. Škėmos romane „Balta drobulė“
  • „Vilniaus getas I. Mero romane „Lygiosios trunka akimirką“
  • „Vyro ir moters atsakomybė už kuriamus tarpusavio santykius M. Katiliškio romane"

 Rašymas ir teksto kūrimas:

XX a. antrosios pusės lietuvių smulkioji proza (vienas pasirinktas autorius): R. Granausko, B. Radzevičiaus, S. Šaltenio, B. Vilimaitės ar kito autoriaus apsakymai. 

  • Analizuojant ir interpretuojant kūrinius mokiniai skatinami pasirinkti nagrinėjimo aspektus, savarankiškai kelti problemas, diskutuoti su kūriniu susijusiais klausimais; kūrinius vertinti, įvairiais aspektais lyginti juos tarpusavyje.
  • Grožinės literatūros kūriniai vertinami turinio, vertybiniu, raiškos ir kitais aspektais, argumentuotai ir etiškai polemizuojant, dalyvaujant diskusijoje.
  • Kartojama ir gilinamas supratimas apie bendruosius stiliaus reikalavimus, mokomasi jų laikytis sakomuose ir rašomuose pasirinkto žanro ir stiliaus tekstuose.
  • Gilinamas supratimas, kaip pasirinkti tinkamą kalbinę raišką sakomam ir rašomam pasirinkto žanro ir stiliaus tekstui. 
  • Pagal poreikį pakartojamos ir įtvirtinamos taisyklingos rašytinės ir sakytinės kalbos normos, jos taikomos kalbant ir rašant; tikslinama, gryninama ir turtinama kalbinė raiška.

10

Juozas Aputis: http://www.tekstai.lt/tekstai/145-aputis-juozas

Nijolė Bartašiūnienė. J. Apučio novelės „Horizonte bėga šernai“ analizė: https://lklms.lt/nijole-bartasiuniene-j-apucio-noveles-horizonte-bega-sernai-analize/

Romualdas Granauskas: http://www.tekstai.lt/tekstai/767-granauskas-romualdas 

„Gyvenimas po klevu“ ekranizacija: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/12495/gyvenimas-po-klevu-i-dalis-r-granausko-apysakos-motyvais?time_start=6  

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/12503/gyvenimas-po-klevu-ii-dalis-r-granausko-apysakos-motyvais?time_start=9 

Bitė Vilimaitė: https://www.kaunorasytojai.lt/kuryba/dar-karta-atrasta-bite-vilimaite/ 

Galimi nagrinėjimo aspektai:

  • „Dvasinių vertybių ilgesys B. Vilimaitės novelėse“
  • „Sovietmečio realijos J. Apučio, B. Radzevičiaus apsakymuose“

Rašymas ir teksto kūrimas

Valstybinis lietuvių kalbos egzaminas: Kaip patobulinti rašinio kalbą: https://www.youtube.com/watch?v=oFhouIMwG6E&t=75s 

XX a. antrosios pusės lietuvių poezija (vienas pasirinktas autorius): K. Bradūno, J. Degutytės, Just. Marcinkevičiaus, N. Miliauskaitės ar kito poeto pasirinkti eilėraščiai.

  • Kūriniai (ištraukos) skaitomi, analizuojami ir interpretuojami struktūros, turinio, raiškos, žanro, idėjų ir konteksto (biografinio, kultūros, istorinio, socialinio) aspektu.
  • Mokomasi atpažinti ir įvardyti patiriamą skaitomų kūrinių ar jų ištraukų etinį, estetinį, emocinį poveikį sau kaip skaitytojui, pagrįsti kūrinio aktualumą ir meninę vertę, remiantis kultūrine bei socialine patirtimi ir literatūros istorijos žiniomis.
  • Gilinamas supratimas apie prasminį teksto vientisumą.
  • Kuriant tekstus daug dėmesio skiriama stiliaus vientisumui, rišlumui, mokomasi tinkamai naudoti siejimo priemonės.
  • Atsižvelgiant į teksto žanrą ir stilių, mokomasi tikslingai ir tinkamai vartoti lyginimą, metaforą, metonimiją, hiperbolę, litotę. Mokomasi atpažinti ir kurti  paradoksą.
  • Pagal poreikį pakartojamos ir įtvirtinamos taisyklingos rašytinės ir sakytinės kalbos normos, jos taikomos kalbant ir rašant; tikslinama, gryninama ir turtinama kalbinė raiška.

12

Modernioji XX a. antrosios pusės literatūra: https://smp2014lt.ugdome.lt/11-12/lietuviu-literatura/modernioji-xx-a-antrosios-puses-literatura/ 

Elektroninė lietuvių kalbos ir literatūros chrestomatija. Modernioji XX a. antrosios pusės literatūra: https://duomenys.ugdome.lt/saugykla/2013/chrestomatija/pdf/E-Chrestomatija-8-XXa_modernioji_literatura.pdf (2337-2580 psl.)

Janina Degutytė: http://antologija.lt/author/janina-degutyte 

Vyrų šešėlyje – Janina Degutytė: https://www.youtube.com/watch?v=1ltOZo1VK9Q 

Justinas Marcinkevičius: http://www.tekstai.lt/vaizdo-tekstai/855-justinas-marcinkevicius#gsc.tab=0 

Knyga Justinui Marcinkevičiui: https://www.nsa.smsm.lt/wp-content/uploads/2016/01/18_KNYGA-Justinui-Marcinkeviciui.pdf 

Judita Vaičiūnaitė: http://www.tekstai.lt/tekstai/369-vaiciunaite-judita#gsc.tab=0

Galimi nagrinėjimo aspektai:

  • Istorijos atspindžiai Just. Marcinkevičiaus poezijoje: pokaris, vadavimasis iš okupacijos XX a. pabaigoje, nepriklausomybės atkūrimas“;
  • „Lietuvos kraštovaizdis K. Bradūno ir J. Degutytės poezijoje“

Rašymas ir teksto kūrimas:

Citavimas, perfrazavimas ir atpasakojimas rašinyje: https://www.youtube.com/watch?v=n1uC681jZ7o 

XX a. antrosios pusės lietuvių drama (vienas pasirinktas autorius): J. Grušas, „Herkus Mantas“; Just. Marcinkevičius, „Mažvydas“ ar kitas pasirinktas kūrinys.

  • Remiantis kūrinio visuma ir kontekstais (biografiniu, kultūros, istoriniu, socialiniu), nagrinėjama dramos kūrinio struktūra, temos, problemos, idėjos, veikėjų charakteriai, poelgiai, vertybės, veiksmas, erdvė, laikas, raiška; prozos kūrinio pasakojimo perspektyva, pasakotojo tipai.
  • Tinkamai plėtojama tema: aprašomasis, aiškinamasis, argumentuojamasis temos plėtojimas kuriamame tekste.
  • Skaitant grožinę literatūrą, aptariami, analizuojami ir lyginami ir kitų medijų tekstai: ekranizacijos, inscenizacijos, socialinė reklama ir kt.
  • Analizuojami lietuviški tekstai kalbinės raiškos aspektu: susipažįstama, kaip tinkamai parinkta kalbinė raiška atskleidžia turinį, svarstoma, ar teksto kalbinė raiška tinkamai atskleidžia turinį, atitinka žanro ir stiliaus reikalavimus.
  • Aptariama rašymo funkcijų kaita, susijusi su naujųjų technologijų teikiamomis galimybėmis ir kylančiomis problemomis, nagrinėjami atsakomybės už paskelbtą informaciją klausimai.
  • Aptariamos rašytinio ir skaitmeninio teksto ypatybės. Mokomasi kurti ir pateikti tekstus, kūrybiškai ir atsakingai naudojantis skaitmeninėmis technologijomis. 
  • Pagal poreikį pakartojamos ir įtvirtinamos taisyklingos rašytinės ir sakytinės kalbos normos, jos taikomos kalbant ir rašant; tikslinama, gryninama ir turtinama kalbinė raiška.

15

Elektroninė lietuvių kalbos ir literatūros chrestomatija. Modernioji XX a. antrosios pusės literatūra: https://duomenys.ugdome.lt/saugykla/2013/chrestomatija/pdf/E-Chrestomatija-8-XXa_modernioji_literatura.pdf 

Justinas Marcinkevičius „Mažvydas“,  spektaklis: https://youtu.be/tlG77yHfJWE?si=UMIVDwwwI4HwhEnf 

R. Tamošaitis. Justino Marcinkevičiaus drama: istorija ir simbolinių reikšmių kaita: https://etalpykla.lituanistika.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2002~1367185566262/J.04~2002~1367185566262.pdf 

Galimi nagrinėjimo aspektai:

„Lietuvos istorija Just. Marcinkevičiaus dramose“

IV ciklas. PASAULINĖ LITERATŪRA

Pasaulio literatūra (vienas pasirinktas autorius): A. Achmatova, „Requiem“; M. Atvud, „Oriksė ir Griežlys“; U. Ekas, „Rožės vardas“; B. Hrabalas, pasirinkti apsakymai arba apysaka; Č. Milošas, pasirinkti eilėraščiai ar esė; Dž. Orvelas, „1984-ieji“; V. Šymborska, eilėraščiai; K. Vonegutas, „Skerdykla Nr. 5“ ar kitas pasirinktas autorius.

  • Planuojamos, rengiamos ir sakomos viešosios kalbos, daromi informaciniai pranešimai apie savo individualiai ar grupėje atliktus tyrimus, laidas, renginius, knygas ir kt.
  • Kuriami pasirinktų žanrų tekstai, transformuojamas meninis tekstas (pvz., parodija, stilizacija).
  • Aptariami grožinių tekstų komponavimo principai (analogija, kontrastas, paralelizmas). Remiantis grožiniais tekstais, analizuojama pasirinkto teksto kompozicija (linijinė, daugiaplanė, koncentrinė, rėminė, grandininė). 
  • Pagal poreikį pakartojamos ir įtvirtinamos taisyklingos rašytinės ir sakytinės kalbos normos, jos taikomos kalbant ir rašant; tikslinama, gryninama ir turtinama kalbinė raiška.

12

XX a. antrosios pusės modernizmas ir postmodernizmas pasaulio ir Lietuvos kitakalbėje literatūroje: https://liet9-10.smp.emokykla.lt/turinys/xx-a-antrosios-puses-modernizmas-ir-postmodernizmas-pasaulio-literaturoje-38/ 

Birutė Jonuškaitė. Wisława Szymborska – būties poezija: https://www.zurnalasmetai.lt/?p=5692

Wislava Szymborska. Eilėraščiai: http://www.tekstai.lt/buvo/versti/szymbors.htm 

Gabriel Garcia Marquez. „Šimtas metų vienatvės“: https://www.lrt.lt/radioteka/irasas/2000323509/vakaras-su-knyga-gabriel-garcia-marquez-simtas-metu-vienatves-i-dalis 

V ciklas. ŠIUOLAIKINĖ LIETUVIŲ LITERATŪRA

Įvadas šiuolaikinę lietuvių literatūrą (nuo 1988 m.). Šiuolaikinė lietuvių literatūra (vienas pasirinktas autorius): D. Kalinauskaitė, „Niekada nežinai“ (pasirinkti apsakymai); R. Kmita, „Pietinia kronikas“; K. Sabaliauskaitė, „Silva rerum“; A. Šlepikas, „Mano vardas – Marytė“; ar kitas pasirinktas prozos autorius. D. Čepauskaitės, A. A. Jonyno, D. Kajoko, A. Marčėno, R.  Stankevičiaus ar kito autoriaus pasirinkti eilėraščiai.

15

Šiuolaikinė lietuvių literatūra (nuo 1988 metų): https://liet9-10.smp.emokykla.lt/turinys/siuolaikine-lietuviu-literatura-nuo-1988-metu-38/

LRT studijoje svečiavosi romano „Mano vardas - Marytė" autorius Alvydas Šlepikas: https://www.youtube.com/watch?v=BhNtpVlmemw 

Alvydas Šlepikas. „Mano vardas – Marytė“: https://www.lrt.lt/radioteka/irasas/2000221263/vakaras-su-knyga-alvydas-slepikas-mano-vardas-maryte-i-dalis?time_start=5 

Amžininkai. Vilko vaikai: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1841/amzininkai-vilko-vaikai?time_start=856 

Filmas „Vilko vaikai“: https://www.youtube.com/watch?v=8a9IdQgpoFQ 

Virtuali paroda: https://www.vilkovaikai.lt/izanga_1/ 

Giedrė Kazlauskaitė: http://www.tekstai.lt/tekstai/527-kazlauskaite-giedre#gsc.tab=0 

Sigitas Parulskis: http://www.tekstai.lt/tekstai/302-parulskis-sigitas#gsc.tab=0

 Galimi nagrinėjimo aspektai:

  • „Vilko vaikų likimai A. Šlepiko romane „Mano vardas – Marytė“
  • „Posovietinė tikrovė D. Kalinauskaitės ir R. Kmitos kūryboje“

Šiuolaikinė lietuvių poezija (bent vienas pasirinktas autorius): D. Čepauskaitės, G. Grajausko, A. A. Jonyno, D. Kajoko, G. Kazlauskaitės, A. Marčėno, G. Norvilo, R. Stankevičiaus, S. Parulskio ar kitų autorių pasirinkti eilėraščiai. 

  • Atsižvelgiant į rašymo tikslą, adresatą ir situaciją, siekiama tikslinga pasirinkti kuriamo teksto žanrą. Pagal poreikį pakartojamos ir įtvirtinamos taisyklingos rašytinės ir sakytinės kalbos normos, jos taikomos kalbant ir rašant; tikslinama, gryninama ir turtinama kalbinė raiška.

10

Šiuolaikinė eseistika: M. Martinaičio, D. Staponkutės ar kito autoriaus pasirinkta esė.

  • Remiantis negrožiniais tekstais, analizuojama pasirinkto teksto kompozicija (linijinė, koncentrinė). Aptariami negrožinių tekstų komponavimo principai (analogija, kontrastas, paralelizmas).
  • Negrožinės literatūros tekstai vertinami meniškumo, etikos, pagrįstumo ar kitais aspektais, mokantis kultūringai išsakyti savo požiūrį, polemizuoti, dalyvauti diskusijoje.
  • Pagal poreikį pakartojamos ir įtvirtinamos taisyklingos rašytinės ir sakytinės kalbos normos, jos taikomos kalbant ir rašant; tikslinama, gryninama ir turtinama kalbinė raiška.

8

Negrožinės literatūros ir įvairių medijų kūrinių skaitymas, supratimas ir analizė: https://liet9-10.smp.emokykla.lt/turinys/negrozinio-teksto-zanrai/

Kaip rašyti esė? Rašinio ir esė skirtumai ir panašumai: https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/svietimas/2021/11/10/news/kaip-rasyti-ese-rasinio-ir-ese-skirtumai-ir-panasumai-21349565

Esė tekstai: https://www.satenai.lt/category/lit/ese/ 

Leonidas Donskis: https://www.donskis.lt/ 

Dalia Staponkutė: https://www.bernardinai.lt/autoriai/dalia-staponkute/ 

Galimi nagrinėjimo aspektai:

  • „Tapatybės problema D. Staponkutės eseistikoje“
  • „Gyvenimo prasmės klausimai L. Donskio eseistikoje“

Kartojimas, rezervas

10

← Visi pamokų planai