LIETUVIŲ GESTŲ KALBOS ILGALAIKIO PLANO RENGIMAS |
Dėl ilgalaikio plano formos susitaria mokyklos bendruomenė, tačiau nebūtina siekti vienodos formos. Skirtingų dalykų ar dalykų grupių ilgalaikių planų forma gali skirtis, svarbu atsižvelgti į dalyko(-ų) specifiką ir sudaryti ilgalaikį planą taip, kad jis būtų patogus ir informatyvus mokytojui, padėtų planuoti trumpesnio laikotarpio (pvz., pamokos, pamokų ciklo, savaitės) ugdymo procesą, kuriame galėtų būti nurodomi ugdomi pasiekimai, kompetencijos, sąsajos su tarpdalykinėmis temomis. Pamokų ir veiklų planavimo pavyzdžių galima rasti Lietuvių gestų kalbos bendrosios programos (toliau – LGK BP) įgyvendinimo rekomendacijų dalyje Veiklų planavimo ir kompetencijų ugdymo pavyzdžiai.
|
Ugdomos kompetencijos |
|
|
K1 |
Pažinimo kompetencija: dalyko žinios ir gebėjimai; kritinis mąstymas; problemų sprendimas; mokėjimas mokytis. |
|
K2 |
Kultūrinė kompetencija: kultūrinis išprusimas; kultūrinė raiška; kultūrinis sąmoningumas. |
|
K3 |
Komunikavimo kompetencija: pranešimo kūrimas; pranešimo perteikimas ir komunikacinė sąveika; pranešimo analizė ir interpretavimas. |
|
K4 |
Kūrybiškumo kompetencija: |
|
K5 |
Pilietiškumo kompetencija: |
|
K6 |
Skaitmeninė kompetencija: |
|
K7 |
Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija: |
|
Pasiekimai |
|
|
A1 |
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. |
|
B1 |
Atsakingas, kūrybiškas ir tikslingas lietuvių gestų kalbos žinių, kalbos pažinimo strategijų taikymas. |
|
B2 |
Kalbos kaip socialinio kultūrinio reiškinio analizė ir vertinimas. |
|
C1 |
Kultūrinis išprusimas, kultūrinė raiška ir kultūrinis sąmoningumas. |
|
Tarpdalykinės temos |
|
|
T1 |
Asmens galios: idėjos, asmenybės. |
|
T2 |
Kultūrinis identitetas ir bendruomeniškumas: gimtoji kalba; etninė kultūra (tradicijos ir papročiai, etnografiniai regionai); kultūros paveldas; kultūrų įvairovė; kultūros raida; medijų raštingumas; istorinė savimonė (šalies nacionalinis saugumas, pasipriešinimo istorija); pilietinės visuomenės savikūra (ekstremalios situacijos, antikorupcija, intelektinė nuosavybė). |
|
T3 |
Darnus vystymasis: socialinė ir ekonominė plėtra (pasaulis be skurdo ir bado, žiedinė ekonomika, pažangios technologijos ir inovacijos); migracija, geopolitinių konfliktų sprendimai; žmogaus teisės, lygios galimybės; sveikata, sveika gyvensena (asmens savybių ugdymas, streso įveika, rūpinimasis savo ir kitų sveikata, saugus elgesys, žalingų įpročių prevencija); mokymasis visą gyvenimą; aplinkos tvarumas (aplinkos apsauga, ekosistemų, biologinės įvairovės apsauga, klimato kaitos prevencija, tvarūs miestai ir gyvenvietės, tausojantis žemės ūkis, atsakingas vartojimas); finansinis raštingumas (žinios apie finansus, finansų planavimas ir valdymas, rizika ir grąža); ugdymas karjerai. |
|
Pamokų skaičius LGK BP įgyvendinti. Vidurinis ugdymas |
|
|
III gimnazijos klasė |
IV gimnazijos klasė |
|
72 (2) |
68 (2) |
|
Iš viso 140 pamokų |
Pateiktame ilgalaikio plano pavyzdyje nurodomas preliminarus Bendruosiuose ugdymo planuose dalykui numatyto valandų skaičiaus paskirstymas:
- stulpelyje Mokymo(si) turinio sritis yra pateikiamos LGK BP mokymo(si) turinio sritys;
- stulpelyje Mokymo(si) turinio tema yra pateikiamos LGK BP mokymo(si) turinio temos;
- stulpelyje Val. sk. yra nurodytas galimas nagrinėjant temą pasiekimams ugdyti skirtas pamokų skaičius. Lentelėje pateiktą pamokų skaičių mokytojas gali keisti atsižvelgdamas į mokinių poreikius, pasirinktas mokymosi veiklas ir ugdymo metodus.
LIETUVIŲ GESTŲ KALBOS (LGK) ILGALAIKIS PLANAS III GIMNAZIJOS KLASEI |
Bendra informacija:
Mokslo metai
Pamokų skaičius per savaitę
Vertinimas: _____________________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________
|
Mokymo(si) turinys. III gimnazijos klasė |
Val. sk. 72 |
Ugdomi pasiekimai |
Ugdomos kompetencijos |
Tarpdalykinės temos |
|---|---|---|---|---|
|
30.1. Kalbos vartojimas. |
24 |
A1 |
K1, K2, K3, |
T1, T2, T3 |
|
30.1.1. Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. |
24 |
A1 |
||
|
30.2. Kalbos pažinimas. |
24 |
B1, B2 |
||
|
30.2.1. Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. |
18 |
B1 |
||
|
30.2.2. Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys. |
6 |
B2 |
||
|
30.3. Kurčiųjų kultūros pažinimas ir kultūrinė raiška. |
24 |
C1 |
||
|
30.3.1. Kurčiųjų bendruomenė ir jos veikla. |
16 |
C1 |
||
|
30.3.2. Kurčiųjų menas. |
8 |
C1 |
|
Mokymo(si) turinys. III gimnazijos klasė |
|||
|
Eil. Nr. |
Mokymo(si) turinio sritis |
Mokymo(si) turinio tema |
Val. sk. – 72 |
|
1. |
30.1. Kalbos vartojimas. |
30.1.1. Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. |
24 |
|
Viešasis kalbėjimas. Monologinė kalba. Rengiama kalba. Dalykinis pasisakymas. |
8 |
||
|
Diskutuojama socialinėmis ir kultūrinėmis temomis. |
8 |
||
|
Aptariami gestų kalbos vertėjo darbo vaizdo įrašai. |
4 |
||
|
Nagrinėjama savo raiška lietuvių gestų kalba, ieškoma sėkmės ar nesėkmės priežasčių ir numatomi tolesnio kalbos tobulinimo būdai. |
4 |
||
|
2. |
30.2. Kalbos pažinimas. |
30.2.1. Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. Įtvirtinamos ir atsakingai, kūrybiškai, tikslingai taikomos lietuvių gestų kalbos žinios. Tikslinama, turtinama ir gryninama kalbinė raiška. |
18 |
|
30.2.1.1. Fonologinė gesto struktūra. |
2 |
||
|
30.2.1.2. Lietuvių gestų kalbos dalių samprata. Reikšmės aiškinimas. Sinonimai, antonimai ir homonimai. |
4 |
||
|
30.2.1.3. Pagrindiniai gestų darybos būdai. |
4 |
||
|
30.2.1.4. Pagrindinių gramatinių funkcijų raiška lietuvių gestų kalboje ir lietuvių kalboje. |
2 |
||
|
30.2.1.5. Sintaksinė lietuvių gestų kalbos raiška. Gestų tvarkos sakinyje modeliai ir variantai. |
2 |
||
|
30.2.1.6. Vertimas iš lietuvių kalbos į lietuvių gestų kalbą ir atvirkščiai, tiksliai perteikiant reikšmę ir kitas teksto ypatybes. |
4 |
||
|
30.2.2. Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys. Analizuojamas kalbos funkcionavimas visuomenėje, stebimi ir vertinami kalbos reiškiniai daugiakalbėje ir daugiakultūrėje aplinkoje. |
6 |
||
|
30.2.2.1. Gestų kalba kaip kurčiųjų bendruomenės pagrindas. Lietuvių gestų kalbos variantai ir bendrinės lietuvių gestų kalbos kūrimasis. Lietuvių kalbos įtaka lietuvių gestų kalbai. |
6 |
||
|
3. |
30.3. Kurčiųjų kultūros pažinimas ir kultūrinė raiška. |
30.3.1. Kurčiųjų bendruomenė ir jos veikla. |
16 |
|
Kurčiųjų istorija. Nagrinėjama kurčiųjų istorija. |
8 |
||
|
Aptariama Lietuvos ir užsienio kurčiųjų bendruomenių, tarptautinių kurčiųjų organizacijų veikla, asmenybių vaidmuo. |
8 |
||
|
30.3.2. Kurčiųjų menas. Įvairiais aspektais analizuojami, interpretuojami ir vertinami kurčiųjų meno reiškiniai, kūriniai. Plėtojami kultūrinės raiškos gebėjimai. |
8 |