Fizika III gimn. kl.

Fizikos mokslo raida

Šiuolaikinės pasaulio problemos ir darnaus vystymosi programa. 

BP: Aiškinamasi ir mokomasi vertinti fizikos mokslo ir technologijų laimėjimų įtaką darniam vystymuisi, aptariama fizikinių technologijų svarba ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programų kontekste. 

1

Šaltinių analizė. Aptariamos šiuolaikinį pasaulį neraminančios problemos ir darnaus vystymosi uždaviniai (Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 metų | Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (lrv.lt)). 

*https://am.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/darnus-vystymasis-ir-strateginiai-pokyciai/darnus-vystymasis/darnus-vystymasis-ir-lietuva/

Fizikos raida ir perspektyvos.

BP: Aptariamos fizikos istorijos svarbiausios datos, siejant su mokslininkų darbais ir atradimais, turėjusiais reikšmę žmonijai. Aptariamas Lietuvos fizikos mokslininkų indėlis į fizikos mokslą. Aptariamos fizikos mokslo ateities perspektyvos.

1

Analizuojant šaltinius parengiama fizikos istorijos laiko skalę, joje išskiriant Lietuvos mokslininkų atradimus. Skalė baigiama dabartinėmis neišspręstomis problemomis ir siūlymais kaip fizikos mokslas gali padėti išspręsti šias problemas. 

Pečiuliauskienė Palmira. Fizika. Judėjimas ir jėgos. XI–XII kl. UAB „Šviesa“, 2012. (p. 10–13)

Romualdas Karazija. Fizika humanitarams. Klasikinė fizika (I). TEV, 1996 (p.13–24).

Romualdas Karazija. Fizika humanitarams. Šiuolaikinė fizika (II). TEV, 1997 (p.13–25).

Pažinimo metodai ir kalba

Tiriamojo darbo atlikimas ir jo ataskaitos parengimas. 

BP: Aiškinamasi skirtumai ir panašumai tarp stebėjimo ir eksperimento, laboratorinio darbo ir tyrimo, teorinio ir eksperimentinio tyrimo. Prisimenami mokslinio tyrimo etapai. Aptariami modeliai kaip pažinimo metodas, jų naudojimo privalumai ir trūkumai. Aptariama tikslingo ir taisyklingo fizikinių sąvokų vartojimo svarba. Prisimenamos fizikinių dydžių ir matavimo vienetų rašymo taisyklės tekstiniame redaktoriuje. Aptariama, kaip atliekama fizikinių dydžių priklausomybių grafinė analizė, braižomi fizikinių dydžių priklausomybių grafikai.

1–2

Vaizdo įrašų apie stebėjimus, eksperimentus, laboratorinius, teorinius ir eksperimentinius tyrimus peržiūra, panašumų ir skirtumų aptarimas. Pasirinkus konkretų ankstesnėse klasėse atliktą tyrimą, pavyzdžiui, matematinės svyruoklės svyravimo periodo priklausomybės nuo siūlo ilgio, pakartojami visi tyrimo etapai, akcentuojant ataskaitos rengimo taisykles.

Matavimai ir skaičiavimai fizikoje

Tarptautinė vienetų sistema ir fizikinių dydžių apskaičiavimas. 

BP: Aptariami pagrindinių SI matavimo vienetų šiuolaikiniai apibrėžimai ir išvestinių fizikinių dydžių ryšys su pagrindiniais SI sistemos vienetais. Prisimenami daliniai ir kartotiniai fizikinių dydžių vienetai. 

1

Pateikiama fizikos matavimų skalė nuo mikro iki makro. Mokiniai grupėse atsako į klausimus: kam reikia vienodų standartų, kokie pagrindiniai šiuolaikiniai matavimo vienetai. Jie taip pat užrašo pagrindinius veiksmus su matavimo vienetais ir/ar su standartinio skaičiaus išraiška, taiko apvalinimo taisykles. Pamokos pabaigoje aptariami bendri susitarimai, kurie bus taikomi mokantis fizikos. 

LFMA parengta medžiaga „Matavimai ir skaičiavimai fizikoje“

*https://www.nist.gov/pml/owm/metric-si/si-units

Tyrimo tikslumo įvertinimas.

BP: Aptariamas matavimo tikslumo įvertinimas, matavimo ir skaičiavimo tikslumo įtaka gautiems rezultatams. Prisimenamas absoliutinių ir santykinių matuojamų ir apskaičiuojamų fizikinių dydžių paklaidų skaičiavimas. Aptariama, kaip galima nustatyti ir sumažinti atsitiktines ir sistemines paklaidas.

1–2

Atliekamas pasirinktas iš anksčiau atliktų mokomasis tiriamasis darbas ir analizuojant šaltinius mokomasi įvertinti ir apskaičiuoti tyrimo tikslumą, brėžti ir analizuoti grafinę informaciją ir pateikti tyrimo ataskaitą. Veiklų pabaigoje aptariamos ir užsirašomos lentelėse paklaidų skaičiavimo formulės. 

Pečiuliauskienė Palmira. Fizika. Judėjimas ir jėgos. XI–XII kl. UAB „Šviesa“, 2012 (p. 30–37, 198–200)

LFMA parengta medžiaga "Paklaidos" 

Fizikiniai vektoriniai dydžiai.

BP: Prisimenama, kurie fizikiniai dydžiai yra vektoriniai ir aptariama, ką padeda išsiaiškinti veiksmai su vektoriniais dydžiais. 

1

Prisimenami vektoriniai ir skaliariniai fizikiniai dydžiai. Pasinaudojus interaktyvia simuliacija, pavyzdžiui Vector Addition atliekamos užduotys ir pasitelkiant minčių žemėlapį susisteminamos ir užrašomos pagrindinės taisyklės taikomos su fizikiniais vektoriniais dydžiais. 

Pečiuliauskienė Palmira. Fizika. Judėjimas ir jėgos. XI–XII kl. UAB „Šviesa“, 2012. (p.22–29)

*https://phet.colorado.edu/sims/html/vector-addition/latest/vector-addition_en.html

Judėjimas

Judėjimą aprašančios lygtys.

BP: Prisimenama mechaninio judėjimo sąvoka ir mechaninį judėjimą apibūdinantys skaliariniai ir vektoriniai dydžiai (kelias, poslinkis, greitis, pagreitis), jų matavimo vienetai, mechaninio judėjimo rūšys pagal trajektoriją ir judėjimo greitį. Apibrėžiamas materialusis taškas. Nagrinėjamos greičio, poslinkio ir koordinatės priklausomybės nuo laiko lygtys, braižomi šių priklausomybių grafikai. Mokomasi analizuoti grafikus: poslinkis nustatomas kaip greičio priklausomybės nuo laiko grafiko ribojamas plotas. Mokomasi apskaičiuoti tolygiai kintamai judančio kūno greitį, poslinkį ir koordinatę. Apibūdinamas netolyginio judėjimo vidutinis greitis, mokomasi apskaičiuoti vidutinį ir momentinį greitį bei pagreitį remiantis x(t), v(t) grafikais. Prisimenamas laisvasis kūnų kritimas kaip tolygiai kintamo judėjimo rūšis. Eksperimentiškai nustatomas laisvojo kritimo pagreitis. Mokomasi tyrinėti judėjimą analizuojant vaizdo įrašą ir naudojant jutiklius.

3–4

Pasinaudojant judėjimą aprašančios koordinatės priklausomybės nuo laiko lygtimi nustatomas pradinis greitis ir pagreitis, užrašoma greičio lygtis. Naudodamiesi simuliacija, mokiniai brėžia ir analizuoja greičio, pagreičio, poslinkio ir koordinatės priklausomybės nuo laiko grafikus, nustato, kuo skiriasi greitėjančių, lėtėjančių ar tolygiai judančių kūnų greičio ir pagreičio grafikai. Braižo kūno judėjimo grafikus naudodami filmuotos medžiagos duomenis. 

Pečiuliauskienė Palmira. Fizika. Judėjimas ir jėgos. XI–XII kl. UAB „Šviesa“, 2012 (p. 30–37, 47–59)

LFMA parengta medžiaga:

Struktūrinių klausimų pavyzdžiai. Užduotis „Judėjimas“

Struktūrinių klausimų pavyzdžiai. Užduotis „Koordinatės, greičio, pagreičio grafikai“

Koordinatės, greičio ir pagreičio priklausomybės nuo laiko grafikai | Skaitmeninės mokymo priemonės (SMP) | Emokykla

*https://www.vascak.cz/data/android/physicsatschool/template.php?s=mech_pohyb&l=en

• Užduočių rinkinys temai Judėjimas : Skaitmeninės mokymo priemonės (SMP) | Emokykla

Kampu į horizontą mesto kūno judėjimas. 

BP: Nagrinėjamas ir tyrinėjamas horizontaliai ir kampu į horizontą mesto kūno judėjimas kaip kūno judėjimas plokštumoje, kai veikia viena (sunkio) jėga, skaičiuojami greičio, pagreičio ir koordinatės kitimai x ir y ašyse. 

2–3

Iš kūnų koordinatės kitimo duomenų, nustato jų greičio ir pagreičio kitimo duomenis. Nagrinėja kampu į horizontą mestų kūnų judėjimo trajektorijas, nustato jų formą bei trajektorijas aprašančias funkcijas.

Pečiuliauskienė Palmira. Fizika. Judėjimas ir jėgos. XI–XII kl. UAB „Šviesa“, 2012 (p.63–72)

LFMA parengta medžiaga Struktūrinių klausimų pavyzdžiai. Užduotis „Kampu į horizontą mesto kūno judėjimas“

Kampu į horizontą mesto kūno judėjimas | Skaitmeninės mokymo priemonės (SMP) | Emokykla

Galilėjaus reliatyvumo principas. 

BP: Nagrinėjamas Galilėjaus reliatyvumo principas, sprendžiami uždaviniai taikant Galilėjaus reliatyvumo taisykles. 

1

Naudojantis simuliacija nustato reliatyviuosius poslinkį ir judėjimo greitį.

Pečiuliauskienė Palmira. Fizika. Judėjimas ir jėgos. XI–XII kl. UAB „Šviesa“, 2012 (p.38–41)

LFMA parengta medžiaga Struktūrinių klausimų pavyzdžiai. Užduotis „Judėjimo reliatyvumas“

Judėjimo reliatyvumas | Skaitmeninės mokymo priemonės (SMP) | Emokykla

*https://www.vascak.cz/data/android/physicsatschool/template.php?s=mech_kolo&l=en

Jėgos

Jėgų rūšys, jų atstojamoji. 

BP: Prisimenamas jėgos apibūdinimas, jėgų rūšys ir jų grafinis vaizdavimas, jėgų atstojamoji, inercija ir inertiškumas. Skaičiuojama ir grafiškai pavaizduojama jėgų atstojamoji. 

1

Prisimenama, kas yra jėgos, jų rūšis, skaičiavimo išraiškas, atvaizdavimą brėžiniuose. Nagrinėdami simuliacijas mokiniai prisimena, kas yra jėgų atstojamoji, kaip ji apskaičiuojama.

Pečiuliauskienė Palmira. Fizika. Judėjimas ir jėgos. XI–XII kl. UAB „Šviesa“, 2012 (p.

*https://interactives.ck12.org/simulations/physics/horse-and-cart/app/index.html?screen=sandbox&lang=en&referrer=ck12Launcher&backUrl=https://interactives.ck12.org/simulations/physics.html

Niutono dėsniai. 

BP: Aptariama atskaitos sistema ir Niutono dėsnių galiojimas, apibrėžiamos inercinės ir neinercinės atskaitos sistemos. Prisimenami ir tyrinėjami Niutono dėsniai, sprendžiami uždaviniai juos taikant.

2

Savarankiškai dirbdami su simuliacijomis ar peržiūrėdami vaizdo įrašus, atlikdami tyrimus, prisimena ir savarankiškai pakartoja Niutono dėsnius. Nagrinėdami artimoje aplinkoje mokytojo patartus reiškinius, išsiaiškina, kuo skiriasi inercinė ir neinercinė atskaitos sistemos.

Pečiuliauskienė Palmira. Fizika. Judėjimas ir jėgos. XI–XII kl. UAB „Šviesa“, 2012 (p.93–111)

*https://www.vascak.cz/data/android/physicsatschool/template.php?s=mech_newton1&l=en

*https://www.vascak.cz/data/android/physicsatschool/template.php?s=mech_newton3&l=en 

Gravitacinė traukos jėga. Laisvojo kritimo pagreitis. 

BP: Nagrinėjamas visuotinės traukos dėsnis. Mokomasi apskaičiuoti laisvojo kritimo pagreitį prie Žemės paviršiaus ir tam tikrame aukštyje virš Žemės. Mokomasi apskaičiuoti su pagreičiu judančio kūno svorį.

2

Naudodamiesi simuliacija Gravity Force Lab nustato, kaip keičiantis kūnų masei ir /ar atstumui tarp jų keičiasi juos veikianti gravitacinės traukos jėga, užrašo laisvojo kritimo pagreičio išraiška. Atlieka laisvojo kritimo pagreičio nustatymo ir jo priklausomybės nuo krentančio kūno masės ar formos tiriamuosius darbus, išsiaiškina, kaip skirsis laisvojo kritimo pagreitis skirtingose Žemės vietose ar kitose planetose bei kūnui tolstant nuo Žemės. Sprendžia uždavinius.

Pečiuliauskienė Palmira. Fizika. Judėjimas ir jėgos. XI–XII kl. UAB „Šviesa“, 2012 (p.120–138)

*https://www.vascak.cz/data/android/physicsatschool/template.php?s=gp_newton_zakon&l=en

Spyruoklės tamprumo ir trinties koeficiento nustatymas.

BP: Nagrinėjamas ir tyrinėjamas Huko dėsnis, nagrinėjama atramos reakcijos jėga. Tyrinėjama trinties jėga, nagrinėjamos jos rūšys, mokomasi apskaičiuoti trinties koeficientą.

2

Tiriamieji darbai: „Spyruoklės tamprumo koeficiento nustatymas“ ir „Trinties koeficiento nustatymas.“ Peržiūrėję vaizdo įrašą išsiaiškina, kas yra atramos reakcijos jėga, kokia jos kryptis. 

Pečiuliauskienė Palmira. Fizika. Judėjimas ir jėgos. XI–XII kl. UAB „Šviesa“, 2012 (p.117–119, 139–146)

Kūnas veikiamas kelių jėgų.

BP: Mokomasi spręsti uždavinius, kai kūnas veikiamas kelių jėgų (nuožulnioji plokštuma, surišti kūnai ir kt.). Mokomasi paaiškinti kasdienės aplinkos kūnų judėjimą remiantis žiniomis apie jėgas.

3–4

Sprendžiami kelių jėgų veikiamų kūnų, esančių ant horizontalios ir nuožulnios plokštumos bei surištų kūnų dinamikos ir kinematikos uždaviniai.

Pečiuliauskienė Palmira. Fizika. Judėjimas ir jėgos. XI–XII kl. UAB „Šviesa“, 2012 (p.147–151)

Kelių jėgų veikiamo kūno judėjimas horizontaliąja ir nuožulniąja plokštumomis | Skaitmeninės mokymo priemonės (SMP) | Emokykla

• Užduočių rinkinys temai Jėgos : Skaitmeninės mokymo priemonės (SMP) | Emokykla

Judesio kiekis jėgos impulsas

Judesio kiekis, jėgos impulsas. Judesio kiekio tvermės dėsnis.

BP: Apibūdinamas judesio kiekis ir jėgos impulsas, jų matavimo vienetai; aiškinamasis antrojo Niutono dėsnio ir judesio kiekio ryšys. Braižomi ir analizuojami judesio kiekio ir jėgos priklausomybės nuo laiko grafikai. Atliekant ir stebint bandymus, eksperimentuojant aiškinamasi, kas yra tamprūs ir netamprūs, centriniai ir necentriniai smūgiai. Nagrinėjamas ir tyrinėjamas kūnų judesio kiekio tvermės dėsnis, nustatant sąveikos metu įgytą greitį, pagreitį, veikiančią jėgą ir laiką, sprendžiami uždaviniai. Nagrinėjamas reaktyvusis judėjimas, aptariami Kazimiero Semenavičiaus darbai.

3–4

Naudodami simuliaciją Collision Lab išsiaiškina ir apibrėžia, kas yra ir kuo skiriasi tamprūs, netamprūs, centriniai ir necentriniai smūgiai. Remdamiesi III Niutono dėsniu išveda judesio kiekio tvermės dėsnį. Sprendžia uždavinius. Gali parengti ir pristatyti pranešimus apie Semenavičiaus asmenybę ir darbus, raketų judėjimą. APC gali atlikti judesio kiekio tvermės dėsnio tyrimą.

Pečiuliauskienė Palmira. Fizika. Judėjimas ir jėgos. XI–XII kl. UAB „Šviesa“, 2012 (p. 165–172)

LFMA parengta medžiaga:

Struktūrinių klausimų pavyzdžiai. Užduotis „Judesio kiekis“

Struktūrinių klausimų pavyzdžiai. Užduotis „Kinetinė energija ir jėgos impulsas“

Judesio kiekio ir mechaninės energijos tvermė | Skaitmeninės mokymo priemonės (SMP) | Emokykla

*https://phet.colorado.edu/sims/html/collision-lab/latest/collision-lab_en.html

• Užduočių rinkinys temai Judesio kiekis jėgos impulsas: Skaitmeninės mokymo priemonės (SMP) | Emokykla

Energija, darbas, galia

Mechaninė energija. 

BP: Prisimenamas mechaninės energijos apibūdinimas, mechaninės energijos rūšys ir jų apskaičiavimo formulės, mokomasi apskaičiuoti tampriai deformuoto kūno potencinę energiją.

2

Pasinaudoję vaizdo medžiagą apibrėžia kinetinę ir potencinę energijas, jų matavimo vienetą. Atlikdami eksperimentus su skirtingo standumo spyruoklėmis išsiaiškina nuo ko priklauso tampriai deformuoto kūno energija. Sprendžiami uždaviniai.

Pečiuliauskienė Palmira. Fizika. Judėjimas ir jėgos. XI–XII kl. UAB „Šviesa“, 2012 (p. 180–186)

*https://www.youtube.com/watch?v=1YeBgtH589c

*https://www.youtube.com/watch?v=paPGNsx-Uak&ab_channel=ManochaAcademy

• Užduočių rinkinys temai Energija, darbas, galia: Skaitmeninės mokymo priemonės (SMP) | Emokykla

Mechaninis darbas. 

BP: Prisimenamas mechaninio darbo apibūdinimas ir apskaičiavimas, kai jėga pastovi ir veikia išilgai judėjimo krypties. Nagrinėjamas mechaninio darbo sąryšis su kūno kinetinės ir potencinės energijos pokyčiu. Mokomasi apskaičiuoti darbą, kai jėgos kryptis nesutampa su judėjimo kryptimi. Aiškinamasi, kaip grafiškai nustatyti jėgos atliktą darbą, kai jėga pastovi ar kinta tolygiai.

3

Sprendžiami ir aptariami įvairaus tipo uždaviniai mechaniniam darbui apskaičiuoti. 

Pečiuliauskienė Palmira. Fizika. Judėjimas ir jėgos. XI–XII kl. UAB „Šviesa“, 2012 (p. 173–176)

Energijos tvermės dėsnis. 

BP: Prisimenamas energijos tvermės dėsnis. Tyrinėjami laisvai krintančių ir deformuotų kūnų energijos virsmai. Sprendžiami energijos ir judesio kiekio tvermės dėsnių taikymo uždaviniai.

3

Pakartojamas energijos tvermės dėsnis, sprendžiant uždavinius aiškinamasi kaip taikyti energijos tvermės dėsnį įvairiose situacijose: atrakcionas „Amerikietiški kalneliai“, lėktuvo nusileidimas iš tam tikro aukščio, laisvai krintantis kūnas, tampriai deformuojant kūną. Atliekami laisvai krintančių kūnų ir tampriai deformuotų kūnų energijos virsmų tiriamieji darbai. 

Pečiuliauskienė Palmira. Fizika. Judėjimas ir jėgos. XI–XII kl. UAB „Šviesa“, 2012 (p. 187–190)

LFMA parengta medžiaga Struktūrinių klausimų pavyzdžiai. Užduotis „Vertikaliai mesto kūno judėjimas ir energija“ 

Mechaninės energijos tvermės dėsnis | Skaitmeninės mokymo priemonės (SMP) | Emokykla

Kūno judėjimas vertikaliai. Energijos tvermės dėsnis | Skaitmeninės mokymo priemonės (SMP) | Emokykla

Prie spyruoklės pritvirtinto kūno judėjimas. Energijos tvermės dėsnis | Skaitmeninės mokymo priemonės (SMP) | Emokykla

Judesio kiekio ir mechaninės energijos tvermė | Skaitmeninės mokymo priemonės (SMP) | Emokykla

Mechanizmo galia ir naudingumo koeficientas. 

BP: Prisimenamas galios apibūdinimas, matavimo vienetai. Išsiaiškinama, kaip skaičiuojama pastoviu greičiu judančių kūnų galia, sprendžiami uždaviniai. Prisimenama, kas yra naudingumo koeficientas, sprendžiami uždaviniai. Tyrinėjamas nuožulniosios plokštumos naudingumo koeficientas, nustatomos energijos nuostolių priežastys.

3

Aptariami pavyzdžiai, kada yra svarbus darbo atlikimo arba energijos perdavimo greitis, pakartojamos ir gilinamos žinios apie mechaninę galią. Sprendžiami uždaviniai apskaičiuojant pastoviu greičiu judančių kūnų išvystomą galią, naudingumo koeficientą, energijos nuostolių dydį. Įvardijamos ir analizuojamos energijos nuostolių priežastys.

Pečiuliauskienė Palmira. Fizika. Judėjimas ir jėgos. XI–XII kl. UAB „Šviesa“, 2012 (p. 177–179, 191–192)

*https://www.compassproject.net/html5sims/inclined-plane/example-sim_en.html 

Ryšys tarp mikro ir makro pasaulio

Pagrindiniai molekulinės dujų teorijos teiginiai.

BP: Mokomasi apibūdinti pagrindinius molekulinės kinetinės teorijos teiginius, aiškinamasi, kokiais bandymais jie įrodomi. 

1

Peržiūrint trumpus filmukus prisimenama kietųjų kūnų, skysčių ir dujų molekulinė sandara ir molekulių sąveika. Nagrinėjami ir/ar atliekami bandymai, kuriais įrodomi pagrindiniai molekulinės kinetinės teorijos teiginiai.

Pečiuliauskienė Palmira. Fizika. Makrosistemos. XI–XII kl. UAB „Šviesa“, 2012 (p. 7–10)

• Užduočių rinkinys temai Ryšys tarp mikro ir makro pasaulio: Skaitmeninės mokymo priemonės (SMP) | Emokykla

Fizikiniai dydžiai nusakantys ryšį tarp mikro ir makro pasaulio. 

BP: Prisimenama, kurie fizikiniai reiškiniai yra šiluminiai, mokomasi juos paaiškinti remiantis molekuline kinetine teorija. Išsiaiškinama, kurie fizikiniai dydžiai nusako ryšį tarp mikro ir makro pasaulio – molinė masė, dalelės masė, dalelių skaičius, Avogadro konstanta, medžiagos kiekis, dalelių koncentracija, slėgis, medžiagos masė, tūris, tankis, temperatūra, vidutinis kvadratinis dujų molekulių šiluminio judėjimo greitis, dalelės kinetinė energija. Apibrėžiama absoliutinė temperatūra, aiškinamasi absoliutinio nulio fizikinė prasmė, absoliutinės temperatūros skalės ryšys su Celsijaus skale. 

1

Pateikiamas fizikinių dydžių pavadinimų sąrašas, mokiniai ieško tų dydžių apibrėžimų, simbolių ir matavimo vienetų. Darbas grupėse – kiekviena grupė burtų keliu gauna konkretų šiluminį reiškinį, turi jį paaiškinti ir nurodyti reiškinį apibūdinančius fizikinius dydžius, jų žymėjimus ir matavimo vienetus. Užrašo temperatūrą Celsijaus laipsniais ir kelvinais. 

Pečiuliauskienė Palmira. Fizika. Makrosistemos. XI–XII kl. UAB „Šviesa“, 2012 (p. 10–12)

Idealiųjų vienatomių dujų vidinės energijos priklausomybė nuo temperatūros. 

BP: Išsiaiškinama, kas yra idealiosios dujos. Mokomasi nusakyti idealiųjų vienatomių dujų vidinės energijos priklausomybę nuo temperatūros ir sieti vidinę energiją su molekulių kinetine energija.

1

Užrašoma dujų vidinės energijos priklausomybė nuo temperatūros. Spręsdami uždavinius mokomasi taikyti formulę vidinei energijai ir jos ryšiui su molekulių kinetine energija nustatyti.

Pečiuliauskienė Palmira. Fizika. Makrosistemos. XI–XII kl. UAB „Šviesa“, 2012 (p.12–25)

Pagrindinė molekulinės kinetinės teorijos lygtis. 

BP: Mokomasi nusakyti dujų slėgio į indo sieneles atsiradimo priežastis ir užrašyti pagrindinę molekulinės kinetinės teorijos lygtį. Naudojant laboratorinę įrangą arba virtualius įrankius tyrinėjami dujų būseną apibūdinančių parametrų (slėgio, tūrio, temperatūros) tarpusavio ryšiai, užrašoma idealiųjų dujų būsenos lygtis, sprendžiami uždaviniai. 

1

Stebint trumpus filmus (Bandymai, parodantys skysčių ir dujų dėsningumus) prisimenamas kietųjų kūnų, skysčių ir dujų slėgis. Sprendžiami uždaviniai taikant pagrindinės molekulinės kinetinės teorijos lygtį.

Pečiuliauskienė Palmira. Fizika. Makrosistemos. XI–XII kl. UAB „Šviesa“, 2012 (p. 26–28)

Idealiųjų dujų būsenos lygties patikrinimas. 

BP: Naudojant laboratorinę įrangą arba virtualius įrankius tyrinėjami dujų būseną apibūdinančių parametrų (slėgio, tūrio, temperatūros) tarpusavio ryšiai, užrašoma idealiųjų dujų būsenos lygtis, sprendžiami uždaviniai. 

1

Naudojant laboratorinę įrangą arba virtualius įrankius (Gas Properties) atliekamas laboratorinis darbas „Idealiųjų dujų būsenos lygties patikrinimas“.

*https://phet.colorado.edu/sims/html/gas-properties/latest/gas-properties_en.html

Izochorinis, izobarinis, izoterminis procesai. 

BP: Nagrinėjami izoprocesai (izochorinis, izobarinis ir izoterminis), jų grafikai, sprendžiami uždaviniai. Aptariama, kad idealiųjų dujų dėsniai realioms dujoms galioja tik esant mažam slėgiui ir dujų tankiui.

4

Tiriamieji darbai „Izobarinio proceso tyrimas“, „Izoterminio proceso tyrimas“, „Izochorinio proceso tyrimas“ (naudojama laboratorinė įranga arba virtuali laboratorija Gas Properties). Sprendžiami uždaviniai taikant izoprocesų dėsnius. 

Pečiuliauskienė Palmira. Fizika. Makrosistemos. XI–XII kl. UAB „Šviesa“, 2012 (p. 28–31)

LFMA parengta medžiaga Struktūrinių klausimų pavyzdžiai. Užduotis „Izobarinis procesas“

*https://phet.colorado.edu/sims/html/gas-properties/latest/gas-properties_en.html

Termodinamika

Šilumos kiekis, savitosios šilumos. Temperatūros kitimo grafikai šilumos mainų ir fazinių virsmų metu. 

BP: Prisimenamas šilumos kiekis kaip vidinės energijos dalis, savitosios šilumos (medžiagos savitoji, savitoji lydymosi (kietėjimo), savitoji garavimo (kondensacijos), kuro degimo).

2

Grupėse aptariami agregatiniai virsmai, savitosios šilumos ir šilumos kiekio skaičiavimo formulės. Apibendrinant grupių darbą pabrėžiamos agregatinių virsmų sąlygos. Brėžiami ir analizuojami temperatūros kitimo grafikai šilumos mainų ir fazinių virsmų metu. 

Pečiuliauskienė Palmira. Fizika. Makrosistemos. XI–XII kl. UAB „Šviesa“, 2012 (p. 91–98)

Vandens agregatinių būsenų kitimas | Skaitmeninės mokymo priemonės (SMP) | Emokykla

• Užduočių rinkinys temai Termodinamika: Skaitmeninės mokymo priemonės (SMP) | Emokykla

Šilumos balanso lygties taikymas. 

BP: Prisimenama šilumos balanso lygtis, sprendžiami kiekybiniai ir eksperimentiniai uždaviniai, kai dėl šilumos perdavimo kinta kelių kūnų temperatūra ir (ar) medžiagos būsena. Brėžiami ir analizuojami šilumos mainų ir fazinių virsmų temperatūros kitimo grafikai.

2–3

Sprendžiami uždaviniai taikant šilumos balanso lygtį. 

Pečiuliauskienė Palmira. Fizika. Makrosistemos. XI–XII kl. UAB „Šviesa“, 2012 (p. 105–106)

Darbas termodinamikoje. 

BP: Apibūdinamas darbas termodinamikoje, išsiaiškinamas dujų ir išorinių jėgų darbas, mokomasi dujų darbą apskaičiuoti iš grafiko. 

2

Apibūdinamas darbas termodinamikoje, išsiaiškinamas dujų ir išorinių jėgų darbas, mokomasi dujų darbą apskaičiuoti iš grafiko. Uždavinių sprendimas. 

Pečiuliauskienė Palmira. Fizika. Makrosistemos. XI–XII kl. UAB „Šviesa“, 2012 (p. 99–100)

*https://www.vascak.cz/data/android/physicsatschool/template.php?s=mf_carnot&l=en

I-asis termodinamikos dėsnis, ir jo taikymas. 

BP: Nagrinėjamas I-asis termodinamikos dėsnis, apibūdinamas adiabatinis procesas, naudojant laboratorinę įrangą arba virtualias laboratorijas tyrinėjamas I-ojo termodinamikos dėsnio taikymas izoterminiam, izochoriniam, izobariniam, adiabatiniam procesams. 

2

Grupėse aiškinamasi I-ojo termodinamikos dėsnio taikymas izoprocesams. Uždavinių sprendimas. 

Pečiuliauskienė Palmira. Fizika. Makrosistemos. XI–XII kl. UAB „Šviesa“, 2012 (p.101–104)

LFMA parengta medžiaga Struktūrinių klausimų pavyzdžiai. Užduotis „Izoprocesai ir darbas termodinamikoje“

Pirmasis termodinamikos dėsnis | Skaitmeninės mokymo priemonės (SMP) | Emokykla

Izoprocesai ir darbas termodinamikoje | Skaitmeninės mokymo priemonės (SMP) | Emokykla

II ir III termodinamikos dėsniai. Entropija. 

BP: Aptariami II-asis ir III-iasis termodinamikos dėsniai, entropija kaip fizikinės sistemos netvarkos matas, rodantis, kaip arti termodinaminės pusiausvyros yra kūnas.

2

Projektinis darbas „Termodinamikos dėsniai kasdienybėje (gamtoje ir technikoje): šaldytuvo ir kondicionieriaus veikimo principas, geoterminis šildymas“ ir kt. 

Pečiuliauskienė Palmira. Fizika. Makrosistemos. XI–XII kl. UAB „Šviesa“, 2012 (p.107–110).

Romualdas Karazija. Fizika humanitarams. Klasikinė fizika (I). TEV, 1996 (p.133–151)

Elektrostatinis laukas 

Kūnų įelektrinimas. Elektrostatinis laukas. 

BP: Stebint ir atliekant eksperimentus prisimenamas kūnų įelektrinimas, elektros krūvio rūšys ir sąveika, krūvio tvermės dėsnis, elektrinis laukas, elektrinio lauko stipris. Apibrėžiamas laukų superpozicijos principas ir mokomasi skaičiuoti elektrinio lauko stiprį, kai lauką kuria keli krūviai. 

2

Naudodamas laboratorinę įrangą arba virtualius įrankius, atlieka tyrimus susijusius su kūnų įelektrinimu , elektros krūvio rūšimis ir sąveika, krūvio tvermės dėsniu, elektriniu lauku. Naudojantis simuliacijomis įvertina elektrinio lauko, kurį kuria keli krūviai, stiprį. Sprendžia uždavinius.

Pečiuliauskienė Palmira. Fizika. Elektra ir magnetizmas. XI–XII kl. UAB „Šviesa“, 2014 (p.7–10, 13–17)

Įelektrinta dalelė elektriniame lauke | Skaitmeninės mokymo priemonės (SMP) | Emokykla

*https://phet.colorado.edu/en/simulations/balloons-and-static-electricity

*https://phet.colorado.edu/en/simulations/charges-and-fields

*http://seilias.gr/go-lab/html5/electricFieldVoltage.plain.html

*https://ophysics.com/em4.html

• Užduočių rinkinys temai Elektrostatinis laukas: Skaitmeninės mokymo priemonės (SMP) | Emokykla

Kulono dėsnis. 

BP: Formuluojamas Kulono dėsnis, išvedama taškinio krūvio formulė. 

2

Naudojant laboratorinę įrangą arba virtualius įrankius, atlieka kruvių sąveikos tyrimus, formuluoja ir užrašo Kulono dėsnį, aptaria dielektrinės skvarbos įtaką sąveikos jėgai. Sprendžia uždavinius. 

Pečiuliauskienė Palmira. Fizika. Elektra ir magnetizmas. XI–XII kl. UAB „Šviesa“, 2014 (p.10–12)

*https://phet.colorado.edu/en/simulations/coulombs-law

*https://ophysics.com/em1.html

Elektrinio lauko darbas. Potencialas. 

BP: Nagrinėjamas elektrostatinio lauko jėgų darbas perkeliant krūvį, aptariamas ryšys tarp džaulio ir elektronvolto, mokomasi apskaičiuoti darbą. Apibūdinamas potencialas, ekvipotencialiniai paviršiai, aiškinamas elektrinio lauko stiprio ir potencialo ryšys, skaičiuojamas potencialų skirtumas (įtampa). Tyrinėjami laidininkai ir dielektrikai elektrostatiniame lauke, apibrėžiama dielektrinė skvarba. Aiškinamasi, kaip atsižvelgiama į aplinkos dielektrinę skvarbą skaičiuojant krūvių sąveikos jėgą ir elektrinio lauko stiprį tam tikru atstumu nuo krūvio.

2–3

Ieškodami informacijos įvairiuose šaltiniuose, nustato ryšį tarp džaulio ir elektronvolto. Sprendžia elektrinio lauko darbo apskaičiavimo uždavinius. Naudodamiesi simuliacijomis ir informacijos šaltiniais išsiaiškina, kas yra potencialas, ekvipotencialiniai paviršiai, potencialų skirtumas, įtampa. Sprendžia uždavinius.

Pečiuliauskienė Palmira. Fizika. Elektra ir magnetizmas. XI–XII kl. UAB „Šviesa“, 2014 (p. 18–23)

LFMA parengta medžiaga Struktūrinių klausimų pavyzdžiai. Užduotis „Įelektrinta dalelė elektriniame lauke“

*https://ophysics.com/em9.html

Elektrinė talpa. Kondensatoriai.

BP: Prisimenama elektrinė talpa, kondensatoriai ir jų tipai, kondensatoriaus talpos priklausomybė nuo plokščių ploto, atstumo tarp jų. Nagrinėjama kondensatoriaus talpos priklausomybė nuo dielektriko savybių, skaičiuojama įelektrinto kondensatoriaus energija.

2

Naudojantis laboratorine įranga arba virtualiais įrankiais atlieka tyrimus tam, kad prisimintų kas yra elektrinė talpa, kondensatoriai ir jų tipus, kondensatoriaus talpos priklausomybę nuo plokščių/ ploto, atstumo tarp jų. Sprendžia uždavinius. 

Pečiuliauskienė Palmira. Fizika. Elektra ir magnetizmas. XI–XII kl. UAB „Šviesa“, 2014 (24–31)

*https://phet.colorado.edu/en/simulations/capacitor-lab-basics

*https://phet.colorado.edu/sims/cheerpj/capacitor-lab/latest/capacitor-lab.html?simulation=capacitor-lab

Elektros srovė metaluose 

Omo dėsnis grandinės daliai. Laidininkų jungimas. 

BP: Prisimenamas elektros srovės metaluose apibūdinimas ir sąlygos srovei tekėti. Prisimenamas Omo dėsnis grandinės daliai, laidininko varža. Prisimenama, kaip braižomos grandinių schemos, laidininkų jungimo būdai. Nagrinėjamos grandinių voltamperinės charakteristikos, braižomi grafikai.

3–4

Naudojantis minčių žemėlapiu (grafine tvarkykle), savarankiškai susistemina: kas yra elektros srovė, kokios elektringosios dalelės sukuria elektros srovę metaluose, kokia srovės kryptis, kas yra srovės stipris, jo matavimo vienetas ir prietaisas, sąlygos elektros srovei tekėti. Atliekant realų ir/ar virtualų tyrimą, prisimena Omo dėsnį grandinės daliai, laidininko varžą, įtampą. Savarankiškai, pasinaudodamas simuliacijomis prisimena, kaip braižomos grandinių schemos, laidininkų jungimo būdus. Spręsdami uždavinius ir pasinaudodami simuliacija nagrinėja grandinių voltamperinės charakteristikas, braižo grafikus. Uždavinių sprendimas. 

Pečiuliauskienė Palmira. Fizika. Elektra ir magnetizmas. XI–XII kl. UAB „Šviesa“, 2014 (p. 43–46, 50–62)

Nuoseklusis laidininkų jungimas | Skaitmeninės mokymo priemonės (SMP) | Emokykla

*https://phet.colorado.edu/en/simulations/ohms-law

*https://go-lab.gw.utwente.nl/production/electricalCircuitLab/build/circuitLab.html?preview=

*http://physics.bu.edu/~duffy/HTML5/circuit_power_boxes_combination.html

*http://physics.bu.edu/~duffy/HTML5/ohm_IVgraph.html

• Užduočių rinkinys temai Elektros srovė metaluose: Skaitmeninės mokymo priemonės (SMP) | Emokykla

Laidininkų varža. Superlaidumas. 

BP: Apibrėžiama laidininko savitoji varža, aiškinamasi, kas yra laidumas. Aptariama laidininko varžos priklausomybė nuo temperatūros, superlaidumas ir jo taikymas.

2

Esant galimybei, praktiškai nustato konkrečios medžiagos savitąją varžą. Savarankiškai paruošia ir pristato pranešimus apie laidininko varžos priklausomybę nuo temperatūros, superlaidumą, kur ir kaip ši savybė pritaikoma praktikoje.

Pečiuliauskienė Palmira. Fizika. Elektra ir magnetizmas. XI–XII kl. UAB „Šviesa“, 2014 (47–49)

*https://phet.colorado.edu/en/simulations/resistance-in-a-wire

Džaulio-Lenco dėsnis. 

BP: Formuluojamas ir taikomas uždaviniams spręsti Džaulio ir Lenco dėsnis.

2

Sprendžia uždavinius taikant Džaulio ir Lenco dėsnį.

Pečiuliauskienė Palmira. Fizika. Elektra ir magnetizmas. XI–XII kl. UAB „Šviesa“, 2014 (p.72–74)

Elektros srovės šaltiniai

Omo dėsnis uždarajai grandinei. 

BP:. Remiantis galvaninio elemento pavyzdžiu apibrėžiama elektrovara ir vidinė varža. Formuluojamas Omo dėsnis uždarajai grandinei, sprendžiami uždaviniai, aptariamas trumpasis jungimas ir jo sukeliami pavojai. Tyrinėjant nustatoma šaltinio vidinė varža, nuosekliai ir lygiagrečiai sujungtų srovės šaltinių elektrovara.

3–4

Atliekant realų tyrimą arba pasinaudojant simuliacijomis nustatoma šaltinio vidinę varžą, elektros srovės šaltinio įtampos priklausomybė nuo įkrovos laiko ir dydžio, nuosekliai ir lygiagrečiai sujungtų srovės šaltinių elektrovara.

Pečiuliauskienė Palmira. Fizika. Elektra ir magnetizmas. XI–XII kl. UAB „Šviesa“, 2014 (p.63–71, 172–173)

*https://phet.colorado.edu/sims/cheerpj/battery-resistor-circuit/latest/battery-resistor-circuit.html?simulation=battery-resistor-circuit

*https://phet.colorado.edu/sims/html/circuit-construction-kit-dc/latest/circuit-construction-kit-dc_en.html

*https://phet.colorado.edu/en/simulations/circuit-construction-kit-dc-virtual-lab

Elektros srovės šaltiniai. 

BP: Aptariamas baterijų ir kitų srovės šaltinių panaudojimas ir ekologinės problemos, susijusios su jų poveikiu aplinkai, akcentuojama rūšiavimo svarba.

1

Naudojant minčių žemėlapius (grafine tvarkykle) galima susisteminti žinias apie elektros srovės šaltinius, jų veikimo principus, naudojimą. Savarankiškai paruošia ir pristato pranešimus apie baterijų ir kitų srovės šaltinių panaudojimą, ekologines problemas susijusias su jų naudojimu ir utilizavimu, akcentuojant rūšiavimo svarbą. 

Pečiuliauskienė Palmira. Fizika. Elektra ir magnetizmas. XI–XII kl. UAB „Šviesa“, 2014 (p. 78–80)

• Užduočių rinkinys temai Elektros srovės šaltiniai: Skaitmeninės mokymo priemonės (SMP) | Emokykla 

Magnetinis laukas 

Magnetinis laukas. 

BP: Prisimenama nuolatinių magnetų ir elektros srovės kuriamo magnetinio lauko savybės, jo grafinis vaizdavimas bei magnetinių reiškinių kilmė, elektros srovių sąveika, magnetinė (Ampero) jėga, jos dydžio skaičiavimas ir krypties nustatymas.

2

Savarankiškai paruošia minčių žemėlapius (grafine tvarkykle), prisimena nuolatinių magnetų ir elektros srovės kuriamo magnetinio lauko savybes, jo grafinį vaizdavimą bei magnetinių reiškinių kilmę. Sprendžia uždavinius, prisimindami elektros srovių sąveiką, magnetinę (Ampero) jėgą, jos dydžio ir krypties nustatymą.

Pečiuliauskienė Palmira. Fizika. Elektra ir magnetizmas. XI–XII kl. UAB „Šviesa“, 2014 (p. 85–98)

Žemės magnetinis laukas | Skaitmeninės mokymo priemonės (SMP) | Emokykla

Elektros srovės magnetinis laukas apie tiesų laidininką | Skaitmeninės mokymo priemonės (SMP) | Emokykla 

Ampero dėsnis | Skaitmeninės mokymo priemonės (SMP) | Emokykla

Elektromagnetas | Skaitmeninės mokymo priemonės (SMP) | Emokykla

Elektringųjų dalelių judėjimas magnetiniame lauke. 

BP: Virtualiai tyrinėjamas elektringųjų dalelių judėjimas elektriniame ir magnetiniame lauke, mokomasi apskaičiuoti Lorenco jėgą ir nustatyti jėgos veikimo kryptį. Aptariama, kur taikomas elektringųjų dalelių judėjimas magnetiniame lauke. 

2

Pasinaudodami simuliacijomis tiria elektringųjų dalelių judėjimą elektriniame ir magnetiniame lauke. Sprendžia uždavinius. 

Pečiuliauskienė Palmira. Fizika. Elektra ir magnetizmas. XI–XII kl. UAB „Šviesa“, 2014 (p. 99–103)

Įelektrinta dalelė magnetiniame lauke | Skaitmeninės mokymo priemonės (SMP) | Emokykla

*https://ophysics.com/em8.html

*https://ophysics.com/em7.html

*http://physics.bu.edu/~duffy/HTML5/charge_in_field.html

*http://physics.bu.edu/~duffy/HTML5/threeD_magnetism.html

Magnetinės medžiagų savybės.

BP: Apibūdinamos magnetinės medžiagų savybės, magnetinė skvarba, feromagnetinės medžiagos ir jų taikymas.

1

Savarankiškai paruošia ir pristato pranešimus apie tai, kur taikomas elektringųjų dalelių judėjimas magnetiniame lauke, magnetines medžiagos savybes, magnetinę skvarbą, feromagnetines medžiagas ir jų taikymą, medžiagos įmagnetinimą, elektros variklių veikimo principas bei jų taikymą. 

Pečiuliauskienė Palmira. Fizika. Elektra ir magnetizmas. XI–XII kl. UAB „Šviesa“, 2014 (p. 103–106)

• Užduočių rinkinys temai Magnetinis laukas: Skaitmeninės mokymo priemonės (SMP) | Emokykla

Elektromagne-tinė indukcija 

Magnetinis srautas ir elektromagnetinė indukcija.

BP: Apibrėžiamas magnetinis srautas ir elektromagnetinė indukcija. Nagrinėjami elektromagnetinės indukcijos egzistavimą įrodantys eksperimentai, Faradėjaus indukcijos dėsnis, aptariamas elektromagnetinės indukcijos taikymas.

2

Atlikdami eksperimentus prisimena elektromagnetinę indukciją. Pasinaudodami simuliacijomis išsiaiškina, kas yra magnetinis srautas ir suformuluoja Faradėjaus indukcijos dėsnis.

Pečiuliauskienė Palmira. Fizika. Elektra ir magnetizmas. XI–XII kl. UAB „Šviesa“, 2014 (p. 147–149, 163–165)

• Užduočių rinkinys temai Elektromagnetinė indukcija: Skaitmeninės mokymo priemonės (SMP) | Emokykla

*https://phet.colorado.edu/en/simulations/faradays-law

https://fizika9-10.mkp.emokykla.lt/fobjects/view/38/#up

*https://ophysics.com/em11.html

Indukuotoji srovė. 

BP: Nagrinėjamas ir taikomas uždaviniams spręsti Lenco dėsnis ir tiesiame laidininke indukuota elektrovara. Mokomasi taikyti dešinės rankos taisyklę nustatyti indukuotos srovės kryptį tiesiame laidininke. 

2–3

Parengia pristatymus apie elektromagnetinės indukcijos taikymą. Sprendžia uždavinius nustatydami indukuotąją elektrovarą, taikydami Lenco dėsnį apskaičiuoja tiesiame laidininke indukuotąją elektrovarą. Atlieka užduotis, taikydami dešinės rankos taisyklę indukuotosios srovės krypčiai tiesiame laidininke nustatyti. Realiai ar virtualiai (Electric generator (bu.edu)) atlieka laboratorinius darbus: indukuotosios elektrovaros priklausomybės nuo magnetinio srauto kitimo greičio/rėmelio ploto/apvijų skaičiaus tyrimas.

Pečiuliauskienė Palmira. Fizika. Elektra ir magnetizmas. XI–XII kl. UAB „Šviesa“, 2014 (p.150–153, 156–158)

Judantis laidininkas magnetiniame lauke. Kintamosios elektros srovės generatorius. | Skaitmeninės mokymo priemonės (SMP) | Emokykla

https://fizika9-10.mkp.emokykla.lt/fobjects/view/34/#up

Saviindukcija. 

BP: Tyrinėjamas ir nagrinėjamas saviindukcijos reiškinys, jo taikymas. Pakartojamas ritės induktyvumas ir atliekant bandymus aptariama, nuo ko jis priklauso. Naudojantis induktyvumo apibrėžimu išvedama indukuotos elektrovaros formulė. Mokomasi apskaičiuoti elektros srovės sukurto magnetinio lauko energiją.

2–3

Atlieka eksperimentą su saviindukcijos reiškiniu, žiūri ir aptaria vaizdo įrašą. Sprendžia uždavinius, taikydami ritės induktyvumo formulę, naudodamiesi induktyvumo apibrėžimu išveda indukuotosios elektrovaros formulę, apskaičiuoja laidininko magnetinio lauko energiją.

Pečiuliauskienė Palmira. Fizika. Elektra ir magnetizmas. XI–XII kl. UAB „Šviesa“, 2014 (p. 159–163)

*What are inductors? (self-inductance) | Electromagnetic induction | Khan Academy

*https://physics.bu.edu/~duffy/HTML5/electric_generator.html

https://fizika9-10.mkp.emokykla.lt/fobjects/view/26/#up

Energijos šaltiniai

Kuras. 

BP: Aptariamos įvairios energijos gamybai naudojamo kuro rūšys. Aptariami pirminiai ir antriniai energijos šaltiniai.

2

Grupėse aptaria įvairios energijos gamybai naudojamo kuro rūšis ir parengia pranešimus apie pirminius (gamtos ištekliai) ir antrinius (technologinio proceso metu gaunama energija, pvz.: šaldytuvų išskiriama šiluma) energijos šaltinius. 

Lietuvos fizikos mokytojų asociacijos metodinė medžiaga (III gimnazijos klasė), naujoms BP temoms mokyti. Tema „Energijos šaltiniai“ 

• Užduočių rinkinys temai Energijos šaltiniai: Skaitmeninės mokymo priemonės (SMP) | Emokykla

Elektrinės ir tvari energetika.

BP: Apibūdinami iškastinio kuro, branduolinės, termobranduonės, vėjo, hidro ir hidroakumuliacinės, geoterminės, saulės elementų elektrinės. Aptariamas skirtumas tarp saulės elementų ir saulės modulių. Analizuojami pagrindiniai įvairių energijos šaltinių saugumo, ekonomiškumo ir ekologiškumo aspektai, lyginami elektrinių naudingumo koeficientai, galia ir galia, tenkanti užimamo ploto vienetui. Taikant skaitmenines technologijas mokomasi braižyti ir analizuoti diagramas energijos gamybos ir perdavimo procesams. Diskutuojama apie energetikos plėtrą Lietuvoje ir pasaulyje remiantis elektrinių saugumo, ekonomiškumo ir ekologiškumo parametrais.

2–3

Grupėse nagrinėja vaizdo įrašus ir palygina iškastinio kuro, branduolinės, termobranduolinės, vėjo, hidro- ir hidroakumuliacinės, geoterminės, saulės elementų jėgaines saugumo, ekonomiškumo ir ekologiškumo aspektais. Naudodamiesi informacijos šaltiniais, palygina elektrinių naudingumo koeficientus, galią, galią tenkančią užimamo ploto vienetui. Grupėse aptaria skirtumus tarp saulės elementų ir saulės modulių, braižo ir analizuoja diagramas energijos gamybos ir perdavimo procesams. Pasiruošia ir dalyvauja diskusijoje apie energetikos plėtrą Lietuvoje ir pasaulyje remiantis elektrinių saugumo, ekonomiškumo ir ekologiškumo parametrais.

Pečiuliauskienė Palmira. Fizika. Svyravimai ir bangos. XI–XII kl. UAB „Šviesa“, 2014 (p. 69–70)

Lietuvos fizikos mokytojų asociacijos metodinė medžiaga (III gimnazijos klasė), naujoms BP temoms mokyti. Tema „Sankey diagramos“ 

*IB Physics: The Basics of Power Plants, How do they work? 

*Nuklear Power

*IB Physics: Solar, Hydro and Wind Power (youtube.com)

*Create Sankey diagrams in Excel | Using standard charts, no add-ins | Excel Off The Grid

*https://sankeymatic.com/build/

Kartojimas

  6

            101–108