ILGALAIKIO PLANO RENGIMAS
Dėl ilgalaikio plano formos susitaria mokyklos bendruomenė, tačiau nebūtina siekti vienodos formos. Skirtingų dalykų ar dalykų grupių ilgalaikių planų forma gali skirtis, svarbu atsižvelgti į dalyko(-ų) specifiką ir sudaryti ilgalaikį planą taip, kad jis būtų patogus ir informatyvus mokytojui, padėtų planuoti trumpesnio laikotarpio (pvz., pamokos, pamokų ciklo, savaitės) ugdymo procesą, kuriame galėtų būti nurodomi ugdomi pasiekimai, kompetencijos, sąsajos su tarpdalykinėmis temomis. Planuodamas mokymosi veiklas mokytojas tikslingai pasirenka, kurias kompetencijas ir pasiekimus ugdys atsižvelgdamas į konkrečios klasės mokinių pasiekimus ir poreikius. Šį darbą palengvins naudojimasis Švietimo portale pateiktos BP atvaizdavimu su mokymo(si) turinio, pasiekimų, kompetencijų ir tarpdalykinių temų nurodytomis sąsajomis.
Atkreipiamas dėmesys į mokymosi turinio integravimą ugdymo procese: pvz., prie lentelėje nurodytų literatūros ir kultūros pažinimo valandų prisideda valandos, priskirtos kitoms sritims (kalbėjimui, klausymui ir sąveikai, skaitymui ir teksto supratimui, rašymui ir teksto kūrimui ir t.t.), jeigu šių kalbinių veiklų temos yra susijusios su literatūros ir kultūros pažinimu. Visos kalbinės veiklos (kalbėjimas, klausymas ir sąveika, skaitymas ir teksto supratimas, rašymas ir teksto kūrimas) siejamos su kalbos pažinimo, literatūros ir kultūros pažinimo temomis, problematika ir veiklomis. Kalbinių veiklų tematika ir problematika siejama su skaitomais ir nagrinėjamais grožiniais ir negrožiniais, kitais kultūros tekstais.
Temų tvarką, planuodamas pamokų ciklą, nustato pats mokytojas. Planuodamas pamokų ciklą mokytojas taip pat planuoja pasiekimus ir kompetencijas, kurios bus ugdomos šiame cikle, gali planuoti mokymos(si) veiklas, jų vertinimą ir didaktines priemones. Mokytojas taip pat savo nuožiūra gali pasirinkti, kokius kūrinius arba jų ištraukas tikslinga pasirinkti nurodytoms problemoms nagrinėti, tik svarbu, kad atitiktų programoje nurodytus kultūros tekstų atrankos kriterijus. Rekomenduojami kūriniai gali būti mokytojo koreguojami atsižvelgiant į mokinių pasiūlymus, poreikius ir kitas aplinkybes.
Ugdymo procese svarbu užtikrinti, kad visos pasiekimų sritys būtų glaudžiai susijusios. Ypač svarbi dermė tarp visų pasiekimų sričių, kad mokinių įgūdžiai tobulėtų. Nepakankamas dėmesys kuriai nors sričiai (ar jos ignoravimas) visą kalbinę veiklą padaro menkavertę. Todėl labai svarbu ugdymo procese užtikrinti vidinę dalyko integraciją, kurią galima suplanuoti rengiant pamokų ciklo planą.
BALTARUSIŲ KALBOS IR LITERATŪROS ILGALAIKIO PLANO PAVYZDYS
III GIMNAZIJOS KLASEI
MOKSLO METAI: _____
PAMOKŲ SKAIČIUS: 144 (4 pamokos per savaitę).
Atsižvelgiant į pateiktą problematiką, skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai (arba jų ištraukos) iš privalomų ir rekomenduojamų autorių ir kūrinių sąrašo: įvairių rūšių ir žanrų; klasikinių ir šiuolaikinių autorių; žymiausių gimtosios ir visuotinės literatūros atstovų; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; priskiriami kitiems kultūros tekstams (pvz., spektakliai, filmai, publicistika, muzikos kūriniai, televizijos laidos, dailė ir grafika, komiksai, reklama ir pan.). Privalomų kūrinių sąraše pateikti kūriniai, kuriuos reikia perskaityti ir išsamiai išnagrinėti. Kitiems (rekomenduojamiems) autoriams ir kūriniams skiriama žymiai mažiau laiko, jie gali būti naudojami kaip kontekstai privalomų kūrinių interpretacijai ir nagrinėjamos problematikos aptarimui. Kūrinių nagrinėjimo tvarką, atsižvelgdamas į individualiąją programą, nustato pats mokytojas. Mokytojas taip pat savo nuožiūra gali pasirinkti, kokius kūrinius arba jų ištraukas iš privalomų ir rekomenduojamų kūrinių sąrašo tikslinga pasirinkti nurodytoms problemoms nagrinėti. Rekomenduojamas kūrinių sąrašas gali būti mokytojo koreguojamas atsižvelgiant į mokinių pasiūlymus, poreikius ir kitas aplinkybes.
Privalomų grožinių kūrinių sąrašas: Сафокл. „Антыгона“, М. Гусоўскі. „Песня пра зубра“, У. Шэкспір. „Гамлет“, В. Дунін-Марцінкевіч. „Пінская шляхта“, Ф. Багушэвіч. “Тралялёначка“, М. Багдановіч. „Апокрыф“, Цётка. „Успаміны з паездкі ў Фінляндыю“, А. Гарун. „Пан Шабуневіч“, Я. Купала. „Раскіданае гняздо“, Я. Колас. „У палескай глушы“, М. Гарэцкі. „У чым яго крыўда?“.
Rekomenduojamų kūrinių sąrašas: Эсхіл. „Прыкуты Праметэй“, Вергілій. „Энеіда“, К. Тураўскі. „Словы“, „Казанні“, „Прытчы“, „Слова пра паход Ігаравы“, В. Дунін-Марцінкевіч. „Шчароўскія дажынкі“, Ядвігін Ш. „Золата“, А. Гарун. „У Панасавым сяле“, К. Марашэўскі. Камедыя „Стомлены д’ябал“, Я. Купала. „Тутэйшыя“, Я. Колас. „Сымон-музыка“, М. Гарэцкі. „Дзве душы“, Я. Нёманскі. „Маці“, Ф. Аляхновіч. „Ненапісаная п’еса“, „У кіпцюрах ГПУ“, К. Чорны. „Люба Лук’янская“, Дж. Оруэл. „Ферма“, Г. Бёль. „Дом без гаспадара“, І. Мележ. „Подых навальніцы“, Э. Хемiнгуэй. „Стары і мора“, М. Матукоўскі. „Мудрамер“, К. Караткевіч. „Чазенія“, Н. Гілевіч. „Родныя дзеці“, В. Быкаў. „Жоўты пясочак“, В. Карамазаў. „Бежанцы“, У. Сауліч. „Сабака з залатым зубам“, Р. Баравікова. „Барбара Радзівіл“, С. Дубавец. „Практыкаванні“, А. Аблажэй. „Броўнаўскія думкі“, С. Ворса. „Горад аслеплых скрыжаляў“, Я. Хвалей. „Прынцэса з тусоўкі“, Л. Рублеўская. „Авантуры Пранціша Вырвіча“, А. Петрашкевіч. „Прарок для Айчыны“, А. Дудараў. „Чорная панна Нясвіжа“, І. Пташнікаў. „Францужанкі“, А. Дзялендзік. “Смак яблыка“, А. Брава. „Камендантскі час для ластавак“, З. Бойка. „Крывавая Мэры“ ir kt.
Rekomenduojamų eilėraščių autorių sąrašas: Эсхіл. „Прыкуты Праметэй“, Вергілій. „Энеіда“, К. Тураўскі. „Словы“, „Казанні“, „Прытчы“, „Слова пра паход Ігаравы“, В. Дунін-Марцінкевіч. „Шчароўскія дажынкі“, Ядвігін Ш. „Золата“, А. Гарун. „У Панасавым сяле“, К. Марашэўскі. Камедыя „Стомлены д’ябал“, Я. Купала. „Тутэйшыя“, Я. Колас. „Сымон-музыка“, М. Гарэцкі. „Дзве душы“, Я. Нёманскі. „Маці“, Ф. Аляхновіч. „Ненапісаная п’еса“, „У кіпцюрах ГПУ“, К. Чорны. „Люба Лук’янская“, Дж. Оруэл. „Ферма“, Г. Бёль. „Дом без гаспадара“, І. Мележ. „Подых навальніцы“, Э. Хемiнгуэй. „Стары і мора“, М. Матукоўскі. „Мудрамер“, К. Караткевіч. „Чазенія“, Н. Гілевіч. „Родныя дзеці“, В. Быкаў. „Жоўты пясочак“, В. Карамазаў. „Бежанцы“, У. Сауліч. „Сабака з залатым зубам“, Р. Баравікова. „Барбара Радзівіл“, С. Дубавец. „Практыкаванні“, А. Аблажэй. „Броўнаўскія думкі“, С. Ворса. „Горад аслеплых скрыжаляў“, Я. Хвалей. „Прынцэса з тусоўкі“, Л. Рублеўская. „Авантуры Пранціша Вырвіча“, А. Петрашкевіч. „Прарок для Айчыны“, А. Дудараў. „Чорная панна Нясвіжа“, І. Пташнікаў. „Францужанкі“, А. Дзялендзік. “Смак яблыка“, А. Брава. „Камендантскі час для ластавак“, З. Бойка. „Крывавая Мэры“ ir kt.
Kitų (negrožinių) tekstų atranka: parenkami įvairų socialinį kultūrinį kontekstą apimantys gana abstrakčios tematikos įvairaus pobūdžio tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete ir kitose medijose: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai (pvz., interviu, enciklopedijų, žinynų straipsniai, publicistiniai ir mokslo populiarieji straipsniai, viešosios kalbos, dienoraščiai, atsiminimai, laiškai, įvairūs žodynai; reklama, schemos, internetinių diskusijų forumai, televizijos ir radijo laidos, filmai, spektakliai).
|
Tema |
Val. sk. |
Pastabos |
|---|---|---|
|
Kalbėjimas, klausymas ir sąveika |
||
|
20 |
Kalbėjimo gebėjimai ir strategijos tobulinamos integruojant su kalbos pažinimu ir literatūros pažinimu. |
|
Skaitymas ir teksto supratimas |
||
|
20 |
Skaitymo gebėjimai ir strategijos tobulinamos integruojant su kalbos pažinimu ir literatūros pažinimu. |
|
Rašymas ir teksto kūrimas |
||
|
1. Teksto kūrimo gebėjimai ir strategijos. 2. Rišlaus teksto redagavimas. 3. Tekstų tipai ir žanrai (samprotavimo rašinys problemine tema, literatūrinio ar kito kultūros teksto interpretacija, mokslo populiarinimo teksto santrauka, referatas, viešoji kalba, oficialus laiškas, kūrybiniai bandymai (pvz. straipsnis, reportažas, feljetonas, interviu ir t.t.). 4. Rašymo technika ir rašyba, teksto pateikimas. |
30 |
Rašymo ir teksto kūrimo gebėjimai ir strategijos tobulinamos integruojant su kalbos pažinimu ir literatūros pažinimu. |
|
Kalbos pažinimas |
||
|
1. Kalbos atmainų įvairovė. 2. Tekstų kalbinės (leksinės, gramatinės) raiškos priemonės įvairiuose tekstų žanruose, verbalinės ir neverbalinės raiškos priemonių dermė. 3. Kalbos funkciniai stiliai (šnekamasis, kanceliarinis / administracinis, mokslinis). 4. Bendrinė kalba ir arealinė gimtosios kalbos diferenciacija. 5. Gimtosios kalbos regioniniai fonetikos, gramatikos ir leksikos ypatumai Lietuvoje. 6. Kalbos kultūra ir etiketas. 7. Gimtosios kalbos raida ir jos sąsajos su kitomis kalbomis. |
24 |
Kalbos pažinimas integruojamas su kalbėjimu, klausymu ir sąveika, rašymu ir teksto kūrimu, skaitymu ir teksto supratimu, literatūros ir kultūros pažinimu. |
|
Literatūros ir kultūros pažinimas |
||
|
1. Žmogus istorijos sūkuryje Individo vaidmuo istorijoje: kova ir bejėgystė prieš istorijos mechanizmus. Santvarkos kaita. Valdžia ir žmogus. Istorinės tiesos ir meninės išmonės santykis. |
10 |
Literatūros ir kultūros pažinimas integruojamas su kalbėjimu, klausymu ir sąveika, rašymu ir teksto kūrimu, skaitymu ir teksto supratimu, kalbos pažinimu. Temos turi būti aptartos kartu su literatūros ir kultūros pažinimo mokymosi turinio dalimis, pateiktomis po lentele: Grožinio teksto analizė, interpretacija, vertinimas ir kontekstai, Dalyvavimas kultūriniame gyvenime. |
|
2. Žmogus ir tradicija Antikinės kultūros atspindžiai literatūroje ir menuose. Krikščionybės tradicijos Europos ir baltarusių kultūroje. Tautinės tradicijos ir kultūros ženklai literatūroje. Šeimos vaidmuo pažįstant ir tęsiant tradicijas. Kūrėjų ir jų kartų dialogas literatūroje. |
10 |
|
|
3. Žmogus tarp kitų žmonių Individo laisvė ir atsakomybė. Žmogaus teisė į laimę ir pareiga artimiesiems, visuomenei ir tautai. Socialinė hierarchija ir antagonizmas visuomenėje: jų priežastys ir pasekmės. Jaunystė – branda – senatvė: žmogiškosios būties tarpsniai. Savigarba ir pagarba kitiems. Nesitaikstančios su pasauliu asmenybės. |
10 |
|
|
4. Žmogus vertybių pasaulyje Universaliosios vertybės ir jų reikšmė žmogaus gyvenime. Žmogus tarp gėrio ir blogio. Žmogaus ryšys su gamta. Gyvenimo prasmės ir savo vietos gyvenime ieškojimas. |
10 |
|
|
5. Žmogaus tapatybės apraiškos Tautinės tapatybės elementai: kalba, kultūra, religija, tradicijos. Jų vaidmuo globalizacijos laikais. Kosmopolitizmas. Tolerancija kitoms kultūroms, kalboms, papročiams. |
10 |
Grožinio teksto analizė, interpretacija, kontekstai ir vertinimas.
Analizė ir interpretacija. Analizuojant ir interpretuojant kūrinį mokomasi remtis literatūros teorijos išmanymu, įgytu pagrindinėje mokykloje, ir savo (kaip skaitytojo ir kultūros vartotojo) patirtimi. Nagrinėjant epikos, dramos, lyrikos kūrinį mokomasi tinkamai vartoti literatūrologijos sąvokas, pažintas pagrindinėje mokykloje. Mokomasi sieti interpretaciją su analize pasirinktu aspektu, skaitytojo kultūrine, literatūrine ir gyvenimo patirtimi. Mokomasi atpažinti ir aptarti literatūros kūrinyje išreikštas vertybes. Mokomasi aptarti raiškos priemonių ir meninių detalių funkcijas tekste. Mokomasi analizuoti epikos / lyrikos / dramos kūrinius žanro, tematikos, problematikos, kalbinės raiškos ir kt. aspektais, pasirinkti tinkamą kūrinio analizės aspektą, kryptingai vedantį prie interpretacijos. Mokomasi lyginti skirtingus kūrinius. Mokomasi atpažinti ir aptarti kalbinę stilizaciją literatūros kūriniuose, nusakyti jos tipus. Mokomasi apibūdinti romano kaip žanro ypatumus, išskirti romano rūšis – epinį, socialinį, psichologinį – įvardyti jų ypatumus. Mokomasi nusakyti ir apibrėžti klasikinio pasakojimo specifiką ir autoriaus pozicijos išreiškimo būdus. Remiantis dramos analizės išmanymu, mokomasi apibūdinti klasikinės dramos kūrinių ypatumus, įžvelgti pagrindinius dramos kaitos etapus ir palyginti pasikeitimus su klasikine drama.
Interpretacija ir kontekstai. Mokomasi interpretuoti kūrinį literatūros raidos, kultūros, istorijos, filosofijos idėjų ir kt. kontekstuose. Mokomasi atpažinti kūrinyje baltarusių ir užsienio kultūros ženklus, skirtingų kultūrų, epochų vertybes, požiūrius ir kitus bruožus. Interpretuojant kūrinį, mokomasi kelti ir tikrinti hipotezes remiantis tekstu ir kontekstais. Mokomasi taikyti įvairius kūrinio interpretacijos būdus, palyginti įvairių interpretacijų galimybes.
Vertinimas. Mokomasi argumentuotai vertinti ir lyginti literatūros kūrinius estetiškumo, meninės raiškos, pažinimo, aktualumo, originalumo, daugiareikšmiškumo ir kt. aspektais, panaudojant analizės ir interpretacijos išvadas. Mokomasi lyginti literatūros kūrinius su kitais kultūros tekstais (pvz., filmu, spektakliu ir kt.) įvairiais aspektais. Mokomasi paaiškinti, kaip literatūra ir menas paveikia įvairių skaitytojų, kultūros vartotojų estetinius, emocinius ir intelektualinius išgyvenimus.
Dalyvavimas kultūriniame gyvenime. Pateikiamos įvairios kultūrinio ugdymo formos, kurių tikslas – padėti įtvirtinti per kalbos ir literatūros pamokas įgytas žinias ir gebėjimus, visapusiškai plėsti savo kultūrinį akiratį, įgyvendinti savo kultūrinius interesus, tobulinti kritinio mąstymo gebėjimus, ugdyti kūrybiškumą, socialinius emocinius įgūdžius, pilietines nuostatas atliekant mokomąsias užduotis:
- susipažinimas su aktualiais kultūriniais įvykiais ir reiškiniais naudojantis įvairiomis medijomis;
- susipažinimas su baltarusių literatūrai svarbiu istoriniu kultūriniu kontekstu;
- susipažinimas su Lietuvos kultūra, su įvairialypės kultūrinės bendruomenės fenomenu;
- teatro, muziejaus, meno parodų, renginių ir pan. lankymas;
- pamokos įvairiose kultūrinėse erdvėse (pvz., edukacinės ekskursijos, teminiai užsiėmimai, dirbtuvės), susietose su tam tikrais literatūriniais kūriniais, mokymosi turinyje numatyta nagrinėjama problematika, aktualiais kultūros reiškiniais;
- dalyvavimas projektinėje veikloje (dalykiniuose ir tarpdalykiniuose projektuose; mokykliniuose, regioniniuose ir respublikiniuose projektuose);
- dalyvavimas mokykliniuose, tarpmokykliniuose, respublikiniuose ir tarptautiniuose renginiuose (pvz., konkursai, olimpiados, festivaliai), jų organizavimo procese;
- bendradarbiavimas su kultūros institucijomis (pvz., bibliotekomis, teatrais, kino teatrais, muziejais, galerijomis, meno mokyklomis ir kt.).