ILGALAIKIO PLANO RENGIMAS
Dėl ilgalaikio plano formos susitaria mokyklos bendruomenė, tačiau nebūtina siekti vienodos formos. Skirtingų dalykų ar dalykų grupių ilgalaikių planų forma gali skirtis, svarbu atsižvelgti į dalyko(-ų) specifiką ir sudaryti ilgalaikį planą taip, kad jis būtų patogus ir informatyvus mokytojui, padėtų planuoti trumpesnio laikotarpio (pvz., pamokos, pamokų ciklo, savaitės) ugdymo procesą, kuriame galėtų būti nurodomi ugdomi pasiekimai, kompetencijos, sąsajos su tarpdalykinėmis temomis. Planuodamas mokymosi veiklas mokytojas tikslingai pasirenka, kurias kompetencijas ir pasiekimus ugdys atsižvelgdamas į konkrečios klasės mokinių pasiekimus ir poreikius. Šį darbą palengvins naudojimasis Švietimo portale pateiktos BP atvaizdavimu su mokymo(si) turinio, pasiekimų, kompetencijų ir tarpdalykinių temų nurodytomis sąsajomis.
Pateiktame ilgalaikio plano pavyzdyje nurodomas preliminarus 70-ies procentų Bendruosiuose ugdymo planuose dalykui numatyto valandų skaičiaus paskirstymas.
Kaip panaudoti kitą mokymuisi skirtą laiką (apie 30 proc.), sprendžia mokytojas, atsižvelgdamas į mokyklos, klasės kontekstą, mokinių pasiekimus ir poreikius, pvz.:
- mokinių įgūdžiams, kurie kelia tam tikrų sunkumų, tobulinti. Jeigu pastebima, kad mokiniams nepavyksta pasiekti tam tikro lygio atliekant kokias nors užduotis, tų įgūdžių tobulinimas pareikalaus laiko. Pavyzdžiui, papildomo laiko dažnai reikia skirti padedant mokiniui paruošti viešąją kalbą.
- Mokinių kūrybiniam potencialui vystyti. Tikslingas ir sąmoningas kūrybinės kompetencijos ugdymas, kūrybinių darbų rezultatų planavimas ir aptarimas reikalauja tam tikrų pastangų.
- Turinio apimčiai gilinti.
- Mokinių įgūdžiams, kurie kelia tam tikrų sunkumų, tobulinti. Jeigu pastebima, kad mokiniams nepavyksta pasiekti tam tikro lygio atliekant kokias nors užduotis, tų įgūdžių tobulinimas pareikalaus laiko.
- Aukštesniems mokinių pasiekimams ugdyti: projektinė veikla (dalykiniai ir tarpdalykiniai projektai; mokykliniai ir nacionaliniai projektai).
Atkreipiamas dėmesys į mokymosi turinio integravimą ugdymo procese: pvz., prie lentelėje nurodytų literatūros ir kultūros pažinimo valandų prisideda valandos, priskirtos kitoms sritims (kalbėjimui, klausymui ir sąveikai, skaitymui ir teksto supratimui, rašymui ir teksto kūrimui ir t.t.), jeigu šių kalbinių veiklų temos yra susijusios su literatūros ir kultūros pažinimu. Visos kalbinės veiklos (kalbėjimas, klausymas ir sąveika, skaitymas ir teksto supratimas, rašymas ir teksto kūrimas) siejamos su kalbos pažinimo, literatūros ir kultūros pažinimo temomis, problematika ir veiklomis. Kalbinių veiklų tematika ir problematika siejama su skaitomais ir nagrinėjamais grožiniais ir negrožiniais, kitais kultūros tekstais.
Temų tvarką, planuodamas pamokų ciklą, nustato pats mokytojas. Planuodamas pamokų ciklą mokytojas taip pat planuoja pasiekimus ir kompetencijas, kurios bus ugdomos šiame cikle, gali planuoti mokymos(si) veiklas, jų vertinimą ir didaktines priemones. Mokytojas taip pat savo nuožiūra gali pasirinkti, kokius kūrinius arba jų ištraukas tikslinga pasirinkti nurodytoms problemoms nagrinėti, tik svarbu, kad atitiktų programoje nurodytus kultūros tekstų atrankos kriterijus. Rekomenduojami kūriniai gali būti mokytojo koreguojami atsižvelgiant į mokinių pasiūlymus, poreikius ir kitas aplinkybes.
Ugdymo procese svarbu užtikrinti, kad visos pasiekimų sritys būtų glaudžiai susijusios. Ypač svarbi dermė tarp visų pasiekimų sričių, kad mokinių įgūdžiai tobulėtų. Nepakankamas dėmesys kuriai nors sričiai (ar jos ignoravimas) visą kalbinę veiklą padaro menkavertę. Todėl labai svarbu ugdymo procese užtikrinti vidinę dalyko integraciją, kurią galima suplanuoti rengiant pamokų ciklo planą.
VOKIEČIŲ KALBOS IR LITERATŪROS ILGALAIKIO PLANO PAVYZDYS 10 KLASEI
MOKSLO METAI: _____
PAMOKŲ SKAIČIUS: 144 per metus ir 4 per savaitę
- 70% - PRIVALOMAS TURINYS (104 PAMOKOS)
- 30 % - MOKYTOJŲ NUOŽIŪRA (40 PAMOKOS)
Negrožinių tekstų atranka. Skaitomi įvairų socialinį kultūrinį kontekstą apimantys gana abstrakčios tematikos įvairaus pobūdžio tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai ir medijų (pvz., anketa, interviu, enciklopedijų, žinynų straipsniai, diskusiniai, poleminiai ir mokslo populiarieji straipsniai, viešosios kalbos, dienoraščiai, atsiminimai, laiškai, įvairūs skaitmeniniai žodynai; reklama, schemos, elektroninis tekstas, periodikos leidiniai, internetinių diskusijų forumai, televizijos ir radijo laidos, filmai, spektakliai).
Kultūros tekstų atranka. Skaityti ir nagrinėti pasirenkami grožinės literatūros ir kultūros tekstai: atspindintys XIX ir XX amžiaus literatūros epochų idėjas, tematiką ir vertybes; vokiečių ir kai kurie kiti visuotinės literatūros kūriniai, kurie padeda suvokti literatūros istoriškumą, sudaryti gimtosios literatūros raidos vaizdą; įvairių rūšių ir žanrų; autorių, kurių kūryba ar kultūrinė veikla susijusi su Lietuva; aukštosios, populiariosios, masinės kultūros pavyzdžiai.
Grožinės literatūros raida (problematika ir autoriai). Mokomasi suvokti grožinės literatūros epochų (XX ir XXI amžiaus) ir krypčių esminius ypatumus, aptarti jų idėjas skirtinguose kontekstuose. Mokosi gretinti aptariamos epochos kūrinius su skirtingais kultūros tekstais. Mokomasi atpažinti šių epochų idėjų ir motyvų įtaką šiuolaikinei kultūrai. Mokomasi įvairiais aspektais nagrinėti pateiktas privalomas temas pasirenkant grožinės literatūros kūrinius ir įvairius kultūros tekstus. Skaityti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos. Kiekvienos epochos užsienio literatūros 1 ar 2 kūriniai arba jų ištraukos parenkamos atsižvelgiant į mokinių amžių ir gebėjimų lygį, integravimo galimybes su užsienio kalbų mokymo turiniu ir siekiant išvengti lietuvių kalbos ir literatūros dalyko programos kartojimo.
|
Tema |
Val. sk. 70 proc. |
Pastabos |
|---|---|---|
|
Kalbėjimas, klausymas ir sąveika |
||
|
1. Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. Įgūdžių plėtojimas. 2. Stilistinio registro pokyčių atpažinimas. 3. Kalbinės raiškos ir stiliaus elementai, jų funkcijos. 4. Aktyvaus klausymosi strategijos. 5. Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose: pokalbio inicijavimas, palaikymas ir plėtojimas, remiantis asmenine, kultūrine, socialine patirtimi ir pasirenkant tinkamą kalbinę raišką. 6. Debatų taisyklės. 7. Etiškas ir saugus bendravimas oficialioje ir neoficialioje komunikacinėje situacijoje, virtualioje erdvėje. 8. Sakytinio teksto pristatymas. Bendrinės kalbos tarimas, kirčiavimas, intonavimas. 9. Viešosios kalbos parengimas ir pristatymas. Teksto derinimas su iliustracine medžiaga, naudojantis technologijomis ir internetiniais ištekliais. Informacinės kalbos specifika. 10. Aktyvus klausymas ir grįžtamojo ryšio suteikimas. 11. Kalbėjimo strategijų taikymas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, užrašais ar vaizdine medžiaga. Savo ir kitų kalbėtojų pranešimų aptarimas. Detaliau žr. Vokiečių kalbos ir literatūros BP, Mokymosi turinys 31.1. |
8 |
Kalbėjimo gebėjimai ir strategijos tobulinamos integruojant su kalbos pažinimu ir literatūros pažinimu. |
|
Skaitymas ir teksto supratimas |
||
|
1. Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. 2. Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. 3. Manipuliacijos ir propagandos apraiškos. 4. Žiniasklaidos paskirtis ir poveikis. Detaliau žr. Vokiečių kalbos ir literatūros BP, Mokymosi turinys 31.2. |
8 |
Skaitymo gebėjimai ir strategijos tobulinamos integruojant su kalbos pažinimu ir literatūros pažinimu. |
|
Rašymas ir teksto kūrimas |
||
|
1. Teksto kūrimas ir redagavimas. 2. Teksto kūrimo strategijos. 3. Įvairaus pobūdžio tekstų kūrimas, paisant žanro reikalavimų ir atsižvelgiant į komunikacinę situaciją: samprotavimo rašinys, viešoji kalba, straipsnis, recenzija, anotacija, nesudėtingo mokslo populiarinimo teksto santrauka, kūrybiniai bandymai. Detaliau žr. Vokiečių kalbos ir literatūros BP, Mokymosi turinys 31.3. |
20 |
Rašymo ir teksto kūrimo gebėjimai ir strategijos tobulinamos integruojant su kalbos pažinimu ir literatūros pažinimu. |
|
Kalbos pažinimas |
||
|
1. Fonetika. Kartojamos ir gilinamos žemesnėse klasėse įgytos žinios, mokomasi taikyti ir tobulinti įgūdžius naujuose kalbos vartojimo kontekstuose. 2. Leksika ir žodžių daryba. * Žodyno plėtojimas, ypač vartojant abstrakčią ir specifinę leksiką, susijusią su literatūros ir kultūros raida. * Naudojimasis įvairiais žodynais ir žinynais. * Globalizacijos procesų ir civilizacinių permainų įtaka naujos leksikos atsiradimui. * Įvairūs skolinių adaptavimo būdai, skolinių rašyba. 3. Kalbos dalys ir žodžių kaityba. * Kalbos dalių siejimas su jų sintaksiniu vaidmeniu sakinyje ir stilistine teksto raiška. * Kalbos dalys, jų gramatiniai požymiai sintaksinėje sakinio struktūroje ir meninės raiškos priemonėse. * Taisyklingas gramatinių formų vartojimas. * Žinių sisteminimas naudojantis įvairiomis vaizdinėmis formomis (pvz., lentele, žemėlapiu). * Tipinės žodžių kaitybos klaidos ir jų taisymas nurodytuose tekstuose. * Naudojimasis įvairiais norminiais šaltiniais. * Sintaksinės konstrukcijos siekiant stiliaus aiškumo ir žanro tikslumo. * Dalykinė kalba. * Pagrindinių skyrybos ženklų (taško, klaustuko, šauktuko, kablelio, brūkšnio, dvitaškio, daugtaškio, skliaustų, kabučių, kabliataškio) vartojimo skirtumai vokiečių ir lietuvių kalbose. 5. Kalba kaip socialinis reiškinys. Aptariami globalizacijos procesai, jų poveikis tautinėms kalboms. Aiškinamasi, kokia yra anglų kalbos įtaka. Susipažįstama su sąvoka leksikos internacionalizacija, nagrinėjami jos pavyzdžiai. Mokomasi naudotis dvikalbiais lietuvių–vokiečių ir vokiečių–lietuvių kalbų žodynais ir atlikti nesudėtingus vertimus iš lietuvių į vokiečių kalbą. Mokomasi aptarti kitų Lietuvoje vartojamų kalbų poveikį vokiečių kalbai, atpažinti tipines šio poveikio nulemtas klaidas ir taisyti jas. Detaliau žr. Vokiečių kalbos ir literatūros BP, Mokymosi turinys 31.4. |
20 |
Kalbos pažinimas integruojamas su kalbėjimu, klausymu ir sąveika, rašymu ir teksto kūrimu, skaitymu ir teksto supratimu, literatūros ir kultūros pažinimu. |
|
Literatūros ir kultūros pažinimas |
||
|
1. Pozityvistinė literatūra. Realizmas ir racionalizmas literatūroje ir visuomenėje. Kartų konfliktas kūryboje ir gyvenime. Žmogus ir visuomenė. Kova dėl visuomenės atnaujinimo. Tolerancijos ir antisemitizmo problematika. Žmogus ir pinigai, materialinės vertybės, socialinė padėtis. Literatūrinis ir kultūrinis gyvenimas XIX amžiaus 2-ojoje pusėje. Pozityvistinė literatūra šiuolaikinio skaitytojo akimis. Autoriai ir kūriniai: T. Fontane, Th. Storm (kūriniai pasirinktinai). |
10 |
Literatūros ir kultūros pažinimas integruojamas su kalbėjimu, klausymu ir sąveika, rašymu ir teksto kūrimu, skaitymu ir teksto supratimu, kalbos pažinimu. Temos turi būti aptartos kartu su literatūros ir kultūros pažinimo mokymosi turinio dalimis, pateiktomis po lentele: Literatūros žanrų atpažinimas, Meninė kalba ir jos funkcijos, Grožinio teksto interpretavimas ir vertinimas, Kitų kultūros tekstų interpretavimas ir vertinimas, Dalyvavimas kultūriniame gyvenime. |
|
2. Prie XX amžiaus slenksčio. Modernizmo literatūros principai: menas menui; nuotaika, estetizmas, žmogus ir visuomenė (dekadentizmas). Meninė įvairovė skirtinguose kultūros tekstuose (impresionizmas, simbolizmas, natūralizmas). Nusivylimas pozityvistiniais idealais. Visuomenės antagonizmas. Visuomenės luomų (buržuazijos) pasaulėžiūros kritika. Kartų konfliktas. Autoriai ir kūriniai: B. Brecht, G. Hauptmann, R. M. Rilke, H. Sudermann „Das Bilderbuch meiner Jugend“, „Reise nach Tilsit“ (kūriniai pasirinktinai). |
10 |
|
|
3. XX amžiaus literatūra. Nuo tradicionalizmo, avangardizmo iki katastrofizmo. Literatūrinis ir kultūrinis gyvenimas XX amžiuje. Vertybių krizė XX amžiaus II pusėje pakitusiame pasaulyje. Literatūra – vertybių gynėja. Šiuolaikinės literatūros ir kultūros temos, idėjos, formos. Literatūros amžinosios temos ir motyvai: humanizmas, užuojauta, gyvenimo prasmės ieškojimas, meilės siekimas, individualizmas, patriotizmas, garbė, maištas. Autoriai ir kūriniai: I. Aichinger, P. Bichsel, J. Bobrowski „Litauische Claviere“, „Die Erzählungen“, „Levins Mühle“, W. Borchert, H. Böll, G. Grass „Blechtrommel“ (ištraukos), P. Handke (Kurzgeschichten pasirinktinai), H. Hesse, F. Kafka, E. Kästner, Th. Mann „Tod in Venedig“. |
10 |
|
|
4. Lyrikos analizė. Analizuojant lyrikos tekstą mokomasi apibūdinti (tiesioginį ir netiesioginį) lyrinį subjektą, adresatą; atpažinti eilėdaros elementus (eilutę, strofą, rimą); nusakyti eilėraščio vyksmo sudedamąsias dalis (situacijos pradžią, kas vyksta, lyrinio subjekto nuotaikas, jausmus ir mintis, poetinius vaizdus). |
6 |
|
|
5. Epikos analizė. Analizuojant epikos tekstą mokomasi nagrinėti temą ir problematiką bei jų ryšį su literatūros epocha; aptarti kūrimo būdus, nagrinėjamą pasaulį, laiką, vietą, įvykį, siužetą; palyginti veikėjus, jų santykius, nuotaikas, jausmus, mintis; aptarti tiesioginę, netiesioginę veikėjo charakteristiką; atpažinti pasakojimą pirmuoju ir trečiuoju asmeniu ir nurodyti jo funkciją kūrinyje; nurodyti pagrindinį ir kitus kūrinio veikėjus ir apibūdinti jų ypatybes; nusakyti temą ir pagrindinę teksto mintį; aptarti kūrinio konstrukcinių elementų funkcijas (ekspoziciją, veiksmo užuomazgą, vyksmą, kulminaciją ir atomazgą). |
6 |
|
|
6. Dramos analizė. Analizuojant dramos tekstą mokomasi nurodyti ir aptarti dramos elementus (siužetą, veikėją, sceną, aktą, remarką, chorą, repliką, monologą, dialogą); paaiškinti motyvą ir veiksmus; analizuoti veikėjų charakterius ir elgesio priežastis, palyginti charakterius. |
6 |
Literatūros ir kultūros pažinimo mokymosi turinio dalys integruojamos į pateiktas lentelėje temas.
Literatūros žanrų atpažinimas. Įtvirtinamos žemesnėse klasėse įgytos žinios apie literatūros žanrus, mokomasi nusakyti jų pagrindines ypatybes.
Meninė kalba ir jos funkcijos. Mokomasi atpažinti meninės (kalbinės) raiškos priemones, ir nusakyti jų funkcijas tekste (antitezė, paralelizmas, oksimoronas, hiperbolė, epitetas, palyginimas, garsų pamėgdžiojimas, mažybiniai žodžiai, personifikacija, animizacija, retorinis kreipinys, kartojimas, perkeltinės reikšmės žodžiai, anafora, retorinis klausimas, alegorija, parafrazė, simbolis, meninis neologizmas, ekspresyvioji leksika).
Grožinio teksto interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti ir vertinti grožinį tekstą: aiškinti alegorinį ir simbolinį literatūros kūrinio turinį; atpažinti literatūros tekstuose ironiją, satyrą, humorą, patosą; apibūdinti jų funkcijas tekste; interpretuoti literatūros kūrinius taikant būtinąjį kontekstą, pvz., istorinį, literatūrinį, politinį, kultūrinį, filosofinį, biografinį, mitologinį, biblinį ir egzistencinį; atpažinti žmogaus vertybių svarbą visuotinės ir tautinės literatūros kūriniuose ir nusakyti jų vaidmenį veikėjo poelgiuose.
Kitų kultūros tekstų interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti kitus kultūros tekstus: apibūdinti pagrindines filosofines tendencijas ir apibūdinti jų įtaką epochos kultūrai; interpretuoti ir palyginti skirtingus kultūros tekstus; apibūdinti aukštosios, populiariosios, masinės kultūros tekstus.
Dalyvavimas kultūriniame gyvenime. Pateikiamos įvairios kultūrinio ugdymo formos, kurių tikslas – padėti įtvirtinti per kalbos ir literatūros pamokas įgytas žinias ir gebėjimus, visapusiškai plėsti mokinių kultūrinį akiratį, tobulinti kritinio mąstymo gebėjimus, ugdyti kūrybiškumą, socialinius emocinius įgūdžius, pilietines nuostatas atliekant mokomąsias užduotis:
- teatro, muziejaus, meno parodų ir pan. lankymas;
- pamokos įvairiose kultūrinėse erdvėse (pvz., edukacinės ekskursijos, teminiai užsiėmimai, dirbtuvės), susietose su tam tikrais literatūros kūriniais, temomis arba literatūrinių ir istorinių epochų reiškiniais;
- projektinė veikla (dalykiniai ir tarpdalykiniai projektai; mokykliniai, regioniniai ir respublikiniai projektai);
- mokykliniai, tarpmokykliniai, respublikiniai ir tarptautiniai renginiai (pvz., konkursai, olimpiados, festivaliai);
- bendradarbiavimas su kultūros institucijomis (pvz., bibliotekomis, teatrais, kino teatrais, muziejais, galerijomis, meno mokyklomis ir kt.).