Matematika 10 (II gimn.) kl.

MATEMATIKOS ILGALAIKIO PLANO RENGIMAS

Dėl ilgalaikio plano formos susitaria mokyklos bendruomenė, tačiau nebūtina siekti vienodos formos. Skirtingų dalykų ar dalykų grupių ilgalaikių planų forma gali skirtis, svarbu atsižvelgti į dalyko specifiką ir sudaryti ilgalaikį planą taip, kad jis būtų patogus ir informatyvus mokytojui, padėtų planuoti trumpesnio mokymo(si) laikotarpio (pvz., pamokos, pamokų etapo, savaitės ir pan.) ugdymo procesą, kuriame galėtų būti nurodomi ugdomi pasiekimai, kompetencijos, sąsajos su tarpdalykinėmis temomis. Pamokų ir veiklų planavimo pavyzdžių galima rasti BP įgyvendinimo rekomendacijų dalyje Veiklų planavimo ir kompetencijų ugdymo pavyzdžiai. Planuodamas mokymo(si) veiklas mokytojas tikslingai pasirenka, kurias kompetencijas ir pasiekimus ugdys atsižvelgdamas į konkrečios klasės mokinių pasiekimus ir poreikius.

Planavimo darbą palengvins naudojimasis Švietimo portale (emokykla.lt) pateiktos BP atvaizdavimu su mokymo(si) turinio, pasiekimų, kompetencijų ir tarpdalykinių temų nurodytomis sąsajomis.

Tarpdalykinės temos nurodomos prie kiekvienos mokymo(si) turinio temos. Užvedus žymeklį ant prie temų pateiktos ikonėlės atsiveria langas, kuriame matoma tarpdalykinė tema ir su ja susieto(-ų) pasiekimo(-ų) ir (ar) mokymo(si) turinio temos(-ų) aprašai.

Ilgalaikio plano pavyzdyje pateikiamas preliminarus 70-ies procentų Bendruosiuose ugdymo planuose MATEMATIKAI numatyto valandų skaičiaus paskirstymas:

• stulpelyje Mokymo(si) turinio tema yra pateikiamos Matematikos bendrosios programos (toliau – BP) temos;
• stulpelyje Tema pateiktos galimos pamokų temos, kurias mokytojas gali keisti savo nuožiūra;
• stulpelyje Valandų skaičius yra nurodytas galimas nagrinėjant temą pasiekimams ugdyti skirtas pamokų skaičius. Lentelėje pateiktą pamokų skaičių mokytojas gali keisti atsižvelgdamas į mokinių poreikius, pasirinktas mokymo(si) veiklas ir ugdymo metodus;
• stulpelyje 30 proc. val. mokytojas, atsižvelgdamas į mokinių poreikius, pasirinktas mokymo(si) veiklas ir ugdymo metodus, galės nurodyti, kaip paskirsto valandas laisvai pasirenkamam turiniui;
• stulpelyje Kompetencijos ir matematikos mokinių pasiekimai pateikiamos ugdomos kompetencijos ir mokinių pasiekimai. Kompetencijų ugdymas per matematikos pamokas siejamas su matematikos pasiekimais, proceso organizavimu ir įvairių kontekstų nagrinėjimu. Matematikos pasiekimai ugdomi visu matematikos turiniu. Mokytojas čia gali planuoti mokslo metų pradžioje ir koreguoti jų eigoje, kurių kompetencijų ir matematikos pasiekimų ugdymui bus skiriamas didesnis dėmesys mokant konkrečios temos (atsižvelgdamas į planuojamas veiklas, nagrinėjamus kontekstus ir pan.). Mokinių galimų veiklų sąrašas pateikiamas Matematikos BP įgyvendinimo rekomendacijų dalyje Dalyko naujo turinio mokymo rekomendacijos, kurioje galima rasti išsamesnės informacijos apie ugdymo proceso organizavimą įgyvendinant atnaujintą BP.
• Stulpelyje Pastabos (integracija, aktualus turinys, projektai ir pan.) nurodyta galima vidinė, tarpdalykinė, aktualaus turinio integracija, projektines veiklos ir pan. mokslo metų pradžioje ir jų eigoje.

UGDOMOS KOMPETENCIJOS

Pažinimo kompetencija (K1) (dalyko žinios ir gebėjimai; kritinis mąstymas; problemų sprendimas; mokėjimas mokytis)

Komunikavimo kompetencija (K2) (pranešimo kūrimas; pranešimo perteikimas ir komunikacinė sąveika; pranešimo analizė ir interpretavimas)

Skaitmeninė kompetencija (K3)

Kūrybiškumo kompetencija (K4) (tyrinėjimas; generavimas; kūrimas; vertinimas ir refleksija)

Kultūrinė kompetencija (K5) (kultūrinis išprusimas; kultūrinė raiška; kultūrinis sąmoningumas)

Pilietiškumo kompetencija (K6) (pilietinis tapatumas ir pilietinė galia; gyvenimas bendruomenėje kuriant demokratišką visuomenę; pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms; valstybės kūrimas ir valstybingumo stiprinimas tarptautinėje bendruomenėje)

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija (K7) (savimonė ir savitvardos įgūdžiai; empatiškumas, socialinis sąmoningumas ir teigiamų tarpusavio santykių kūrimas; atsakingas sprendimų priėmimas ir elgesys įvertinant pasekmes; rūpinimasis sveikata)

UGDOMI MATEMATIKOS PASIEKIMAI

Gilus supratimas ir argumentavimas

A1. Tinkamai atlieka matematines procedūras, argumentuoja, kodėl jas taip atlieka.

A2. Tyrinėja matematinius objektus, formuluoja hipotezes apie bendras jų savybes ir vietą anksčiau nagrinėtų objektų sistemoje.

A3. Sukuria nuoseklią, logiškai pagrįstą teiginių seką ar užduoties sprendimą, vertina argumentavimo logiškumą, įrodo matematinius teiginius.

A4. Planuoja, stebi, apmąsto, įsivertina matematikos mokymosi procesą ir rezultatus.

Matematinis komunikavimas

B1. Analizuoja ir interpretuoja įvairiomis formomis (tekstu, paveikslu, schema, formule, lentele, brėžiniu, grafiku, diagrama) pateikto matematinio pranešimo elementų loginius ryšius.

B2. Atpažįsta, apibrėžia ir tinkamai vartoja matematinius faktus – terminus, žymėjimą, objektus, įprastus algoritmus ir operacijas. 

B3. Kuria, pristato matematinį pranešimą: atsirenka reikiamą informaciją, naudojasi tinkamomis fizinėmis ir skaitmeninėmis priemonėmis, formomis, tinkamai cituoja šaltinius.

Problemų sprendimas

C1. Analizuoja įvairias problemines situacijas, pasiūlo matematinį modelį problemai išspręsti. 

C2. Pasiūlo, vertina alternatyvias matematinės užduoties sprendimo strategijas, sudaro užduoties sprendimo planą ir jį įgyvendina. 

C3. Įvertina matematinės veiklos rezultatus, daro pagrįstas išvadas, jas interpretuoja.

MOKYMO IR MOKYMOSI PRIEMONĖS: čia nurodomos pagrindinės naudojamos priemonės, pvz., vadovėliai, skaitmeninės aplinkos, programos ir kt.

VERTINIMAS

Mokinių pasiekimai vertinami vadovaujantis mokykloje patvirtintu mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo aprašu. Nuolat taikomas formuojamasis vertinimas atsižvelgiant į pamokos mokymosi uždavinius. Kiekvieno skyriaus pabaigoje taikomas apibendrinamasis vertinimas panaudojant diagnostines užduotis, kurios parengiamos atsižvelgiant į Bendrosiose programose numatytus pasiekimus, pasiekimų lygius. Mokiniai mokomi vertinti ir įsivertinti ir, atsižvelgiant į pasiektus rezultatus, išsikelti tolesnio mokymosi tikslus.

PAMOKŲ SKAIČIUS: 4 pamokos per savaitę (36 savaitės), 144 pamokos per mokslo metus.

MATEMATIKOS ILGALAIKIO PLANO 10 (II GIMNAZIJOS) KLASEI PAVYZDYS

10 (II GIMNAZIJOS) KLASĖS TEMINIO PLANO PAVYZDYS

36 mokslo metų savaitės  4 pamokos per savaitę  144 pamokos per mokslo metus:

• 30 savaičių  4 pamokos per savaitę  120 pamokų skirta programos turiniui nagrinėti,
• 2 savaitės  4 pamokos per savaitę  8 pamokos skirtos 9 (I gimnazijos) klasės kursui kartoti,
• 4 savaitės  4 pamokos per savaitę  16 pamokų skirta pasirengti PUPP.

0. Ankstesnės klasės kurso kartojimas (8 pamokos)

0.1. Rengimasis diagnostiniam darbui (3 pamokos)

0.2. Diagnostinis darbas (1 pamoka)

0.3. Rengimasis nagrinėti 10 (II gimnazijos) klasės kurso medžiagą (4 pamokos)

1. Trupmeninės racionaliosios lygtys (16 pamokų)

1.1. Trupmeninės racionaliosios lygties samprata (4 pamokos)

1.2. Trupmeninių racionaliųjų lygčių algebrinis sprendimas (4 pamokos)

1.3. Judėjimo uždaviniai (4 pamokos)

1.4. Darbo uždaviniai (4 pamokos)

2. Lygčių sistemos (12 pamokų)

2.1. Lygčių sistemų sprendimo būdai (4 pamokos)

2.2. Lygčių sistemos, kurių viena lygtis yra tiesinė, kita – kvadratinė (4 pamokos)

2.3. Lygčių sistemos, kurių viena lygtis yra tiesinė, kita – racionalioji (4 pamokos)

3. Kvadratinės nelygybės (16 pamokų)

3.1. Kvadratinės nelygybės samprata (4 pamokos)

3.2. Kvadratinės nelygybės algebrinis sprendimas (8 pamokos) 

3.3. Kvadratinės nelygybės grafinis sprendimas (4 pamokos) 

4. Trigonometrija (20 pamokų)

4.1. Vienetinio apskritimo ir posūkio kampo sampratos (4 pamokos)

4.2. Bukojo kampo sinusas, kosinusas ir tangentas (4 pamokos)

4.3. Trikampio ploto trigonometrinė formulė (4 pamokos)

4.4. Sinusų teorema (4 pamokos)

4.5. Kosinusų teorema (4 pamokos)

5. Trikampiai (12 pamokų)

5.1. Trikampio pusiaukampinės ir įbrėžtinis apskritimas (4 pamokos)

5.2. Trikampio kraštinių vidurio statmenys ir apibrėžtinis apskritimas (4 pamokos)

5.3. Trikampio pusiaukraštinės (4 pamokos)

6. Keturkampiai ir daugiakampiai (16 pamokų)

6.1. Įbrėžtinis į apskritimą keturkampis (4 pamokos)

6.2. Apibrėžtinis apie apskritimą keturkampis (4 pamokos)

6.3. Įbrėžtiniai ir apibrėžtiniai daugiakampiai (4 pamokos)

6.4. Panašiųjų figūrų savybės (4 pamokos)

7. Rengimasis PUPP (16 pamokų)

8. Kombinatorika ir tikimybės (16 pamokų)

8.1. Kombinatorikos sudėties ir daugybos taisyklės (4 pamokos)

8.2. Rinkiniai, kuriuose elementų tvarka yra svarbi, nėra svarbi (4 pamokos)

8.3. Santykinis dažnis ir klasikinė tikimybė (8 pamokų)

9. Duomenys ir jų interpretavimas (12 pamokų)

9.1. Dispersija ir standartinis nuokrypis (4 pamokos)

9.2. Skirstiniai (4 pamokos)

9.3. Duomenų skaitinės charakteristikos (4 pamokos)