Lietuvių kalba ir literatūra 10 (II gimn.) klasei

LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS 10 (II GIMNAZIJOS) KLASĖS ILGALAIKIS PLANAS

Plano forma

Dėl ilgalaikio plano formos susitaria mokyklos bendruomenė, tačiau siekti vienodos formos nebūtina. Skirtingų dalykų ar dalykų grupių ilgalaikių planų forma gali skirtis, svarbu atsižvelgti į dalyko (-ų) specifiką ir ilgalaikį planą sudaryti taip, kad jis pirmiausia būtų patogus ir naudingas mokytojui, padėtų planuoti trumpesnio laikotarpio (pvz., pamokos, pamokų ciklo, savaitės) ugdymo procesą. Planuodamas mokymosi veiklas mokytojas atsižvelgia į konkrečios mokyklos, klasės mokinių pasiekimus, poreikius ir tikslingai pasirenka ugdysimas kompetencijas ir pasiekimus. Pravartu naudotis skaitmenine Lietuvių kalbos ir literatūros programa Švietimo portale, kur pateiktos mokymo (-si) turinio, pasiekimų, kompetencijų ir tarpdalykinių temų sąsajos. Ugdomos kompetencijos nurodomos prie kiekvieno pasirinkto klasių koncentro pasiekimo srities ir pasiekimų, todėl mokytojas, atsižvelgdamas į mokyklos bendruomenės susitarimus, pats gali nuspręsti, kokia apimtimi plane jos turi būti pateiktos. Tarpdalykinių temų nuorodos pateiktos prie kiekvienos mokymo (-si) turinio pasiekimų srities ir atskiroje Bendrojo ugdymo programų dalyje – Tarpdalykinės temos bendrosiose programose.

Privalomas ir pasirenkamas mokymosi laikas. Pasiūlymai mokytojų nuožiūra skirtam ugdymo turiniui organizuoti

Ilgalaikio plano pavyzdyje nurodomas preliminarus 70 procentų Bendruosiuose ugdymo planuose dalykui numatyto valandų skaičiaus paskirstymas. Kaip panaudoti 30 procentų mokymuisi skirto laiko, sprendžia mokytojas, atsižvelgdamas į mokyklos, klasės kontekstą, mokinių pasiekimus ir poreikius, mokyklos bendruomenės susitarimus.

Pasirenkamas mokymosi laikas gali būti skiriamas:

mokinių įgūdžiams tobulinti. Pavyzdžiui, ilgesnės apimties kūriniams skaityti, rašiniams rašyti, viešosioms kalboms, pristatymams rengti ar kt.;
mokinių kūrybiniam potencialui plėtoti. Pavyzdžiui, projektams, kūrybiniams darbams rengti, kūrybinėms mokinių dirbtuvėms organizuoti ar kt.;
turinio apimčiai gilinti. Pavyzdžiui, daugiaaspektei pasirinkto ar rekomenduojamo autoriaus kūrinio analizei, lyginamajai analizei ar kt.;
pasirinktos srities pasiekimams ugdyti. Pavyzdžiui, pasirinkus kalbos pažinimo sritį, tiriami kalbos reiškiniai, rengiami žodynai ar kt.;
turiniui įtvirtinti ir kartoti. Pavyzdžiui, ankstesnės klasės kursui kartoti mokslo metų pradžioje, turiniui įtvirtinti ir kartoti mokslo metų pabaigoje;
mokinių įgūdžiams, kurie kelia tam tikrų sunkumų, tobulinti, mokymosi spragoms šalinti. Pavyzdžiui, tikslinėms rašymo, skaitymo, teksto supratimo, rašybos, skyrybos, kalbos vartojimo užduotims, skaitymo, rašymo, kalbėjimo strategijoms mokyti(s) ar kt.;
aukštesniems mokinių pasiekimams ugdyti. Pavyzdžiui, dalykiniams ir tarpdalykiniams projektams rengti, filologinės krypties kalbos ir literatūros darbams rašyti, moduliams integruoti ar kt.;
kultūrinei ar kitoms kompetencijoms plėtoti. Pavyzdžiui, bendradarbiauti su kultūros ir meno institucijomis, dalyvauti kultūriniuose renginiuose, organizuoti pamokas kultūrinėse erdvėse, rengti literatūrines ir kultūrines išvykas, kurti skaitmeninį turinį ar kt.;
tiriamajai veiklai plėtoti. Pavyzdžiui, kraštotyrinei veiklai, akademiniams darbams, tarpdalykinei tiriamajai veiklai ar kt.

Pasiekimų sritys

Per visas pamokas ugdomi Lietuvių kalbos ir literatūros programoje numatytų sričių pasiekimai:

Kalbėjimas, klausymas ir sąveika (A): A1. Aktyviai klausosi sakytinio teksto; A2. Dalyvauja įvairiose komunikavimo situacijose, klausosi ir kalba, atsižvelgdamas į situaciją, tikslą, adresatą; A3. Tinkamai vartoja kalbinės raiškos priemones, laikosi kalbos normų; A4. Taiko klausymosi ir kalbėjimo strategijas.
Skaitymas, teksto supratimas ir literatūros bei kultūros pažinimas (B): B1. Skaito įvairaus pobūdžio tekstus, naudojasi įvairiais informacijos šaltiniais, randa informaciją; B2. Aptaria skaitomus tekstus, analizuoja, interpretuoja, daro išvadas, remdamasis literatūros žiniomis; B3. Vertina skaitomų tekstų turinį ir raišką; B4. Taiko skaitymo strategijas; B5. Atskleidžia filologinį ir kultūrinį išprusimą; B6. Dalyvauja kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime.
Rašymas ir teksto kūrimas (C): C1. Kuria tekstus, atsižvelgdamas į rašymo tikslą, adresatą ir komunikavimo situaciją; C2. Kuria tinkamos struktūros tekstus, rašo taisyklinga ir stilinga kalba; C3. Taiko rašymo strategijas.
Kalbos pažinimas (D): D1. Taiko fonetikos ir kirčiavimo žinias; D2. Taiko leksikos, žodžių darybos, morfologijos ir rašybos žinias; D3. Taiko sintaksės ir skyrybos žinias; D4. Taiko žinias apie tekstą ir teksto stilistiką; D5. Taiko kalbos pažinimo strategijas; D6. Analizuoja ir vertina kalbos funkcionavimą visuomenėje.

Mokinių pasiekimų raida Lietuvių kalbos ir literatūros programoje aprašoma pagal pasiekimų sritis, pateikiant mokinių pagrindinio lygio pasiekimus kas dvejus metus. Kad mokinių įgūdžiai nuosekliai tobulėtų, ugdymo procese svarbu užtikrinti visų pasiekimų sričių dermę ir vidinę lietuvių kalbos ir literatūros dalyko integraciją, todėl bet koks jų skirstymas yra sąlyginis.

Kalbinių sričių integravimas

Programoje pabrėžiama, kad per lietuvių kalbos ir literatūros pamokas ugdomos visos keturios pasiekimų sritys – kalbėjimas, klausymas ir sąveika (A), skaitymas, teksto supratimas ir literatūros bei kultūros pažinimas (B), rašymas ir teksto kūrimas (C), kalbos pažinimas (D). Ilgalaikiame plane jos siejamos su kalbos pažinimo ir skaitymo, literatūros ir kultūros pažinimo temomis, problematika ir veiklomis. Kalbinių veiklų tematika ir problematika integruojama su skaitomais ir nagrinėjamais grožiniais ir negrožiniais, kitais analizuojamais kultūros tekstais.

Tarpdalykinis integravimas

Planuojant ugdymo turinį naudinga numatyti ne tik vidinę dalyko, bet ir tarpdalykinę integraciją. Tarpdalykinės temos skaitmeniniame Lietuvių kalbos ir literatūros programos formate pateiktos prie kiekvienos mokymo(si) turinio temos, todėl ilgalaikiame plane esant poreikiui pravartu numatyti tą dalykinę integraciją, kuri aktualiausia konkrečiai mokyklai, klasei.

Planuojamas turinys ir tekstų atrankos kriterijai

Temų tvarką, planuodamas pamokų ciklą, numato pats mokytojas. Planuodamas pamokų ciklą mokytojas taip pat planuoja pasiekimus ir kompetencijas, kurios bus ugdomos šiame cikle, gali planuoti mokymos(si) veiklas, jų vertinimą ir didaktines priemones. Skaitmeninėje Lietuvių kalbos ir literatūros programoje pateikta patogi lietuvių kalbos ir literatūros ugdymo sričių, kompetencijų, pasiekimų ir jų raidos sąsaja, todėl mokytojas pats turėtų nuspręsti, kokia apimtimi jos gali būti pateikiamos ilgalaikiame plane. Dėl skaitomų kūrinių (ištraukų) kiekio, atsižvelgdamas į mokinių poreikius ir galimybes, sprendžia mokytojas, savo nuožiūra pasirenkantis, kokius kūrinius arba jų ištraukas tikslinga nagrinėti, svarbiausia, kad grožiniai ir negrožiniai kūriniai atitiktų programoje nurodytus tekstų atrankos kriterijus – būtų meniškai vertingi, atitiktų mokinių amžių, aktualijas. Renkantis kūrinius, rekomenduojama išlaikyti pusiausvyrą tarp lietuvių ir verstinės literatūros, tarp klasikinių ir šiuolaikinių kūrinių, atskleisti mokiniams ir žanrų įvairovę, kad mokinys formuotųsi vientisą literatūros ir kultūros vaizdą. Atsižvelgiant į mokinių pasiūlymus, poreikius ir pomėgius bei kitas aplinkybes, siūlomi skaityti kūriniai mokytojo gali būti koreguojami. Pateiktame ilgalaikio plano pavyzdyje įkeltas visas rekomenduojamų literatūros ir kultūros kūrinių sąrašas, kad mokytojas patogiai atsirinktų ir pasiliktų tik tuos autorius, kuriuos planuoja skaityti ir nagrinėti per lietuvių kalbos ir literatūros pamokas.

Vertinimas

Per visą lietuvių kalbos ir literatūros mokymosi laikotarpį vyrauja formuojamasis (ugdomasis) vertinimas. Tai nuolatinis informacijos apie mokinio žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas rinkimas ir analizavimas, tos informacijos panaudojimas planuojant, koreguojant numatytas mokymosi veiklas, grįžtamosios informacijos mokiniui mokymosi proceso metu teikimas, pozityvus mokinio veiklos komentavimas, mokinio įsivertinimo ir mokinių vienas kito vertinimo gebėjimų ugdymas. Mokymosi laikotarpio (temos, ciklo, kurso, trimestro, pusmečio, metų) pabaigoje atliekamas apibendrinamasis vertinimas – tai yra mokytojo sprendimas apie mokinio pasiekimus, išreikštas pažymiu. Remiantis apibendrinamojo vertinimo rezultatais, mokinių pasiekimai įvertinami lygiais. Pagrindiniame ugdyme mokinių pasiekimai, vertinami pažymiais, siejami su pasiekimų lygiais: slenkstinis (I) lygis – 4, patenkinamas (II) lygis – 5–6, pagrindinis (III) lygis – 7–8, aukštesnysis (IV) lygis – 9–10. Siūloma, kad ne mažiau kaip 25 proc. galutinio įvertinimo turėtų sudaryti vertinimas už mokinio atliktas kalbėjimo ir klausymo užduotis, ne mažiau kaip 25 proc. – už skaitymo ir teksto suvokimo užduotis, ne mažiau kaip 25 proc. – už rašymo ir teksto kūrimo užduotis ir ne mažiau kaip 25 proc. – už kalbos pažinimo užduotis, kurios atliekamos pagal bendrosiose programose apibrėžtus pasiekimų reikalavimus ir rekomendacijas.

Diagnostinis ir apibendrinamasis vertinimas turi suteikti mokiniui informaciją apie pasiekimus ir padėti numatyti ilgalaikius mokymosi tikslus. Svarbu, kad vertinimas būtų planuojamas kartu su ugdymo procesu. Planuojant vertinimą remiamasi ugdymo programų reikalavimais ir išsikeltais tikslais. Mokytojas pirmiausia turi atsižvelgti į vertinimo tikslą, parinkti tinkamus, vertinimo tikslus atitinkančius vertinimo būdus, numatyti užduoties apimtį, laiką, vertinimo kriterijus, vertinimo informacijos pateikimo mokiniams formą. Su mokiniais svarbu aptarti bendriausius užduoties atlikimo kriterijus:

• kas turi būti padaryta, kad užduotis būtų atlikta;

• koks darbas yra laikomas kokybišku;

• kokie kriterijai lems darbo įvertinimą.

Vertinamas yra ne tik galutinis mokymosi rezultatas, bet ir mokymosi procesas. Tokia vertinimo nuostata skatina mokinio saviugdą ir mokymosi motyvaciją, padeda augti jo savimonei ir savivertei, leidžia patirti mokymosi sėkmę (išsamiau – Pasiekimų vertinimas).

Išorinis apibendrinamasis vertinimas

Baigiamojoje klasėje (10 klasėje ir II gimnazijos klasėje) organizuojamas išorinis vertinimas – pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas (PUPP). Centralizuotai vykdomo PUPP užduoties struktūra: Skaitymas, teksto supratimas ir literatūros bei kultūros pažinimas (25 proc.), Kalbos pažinimas ir vartojimas (25 proc.). Rašymas ir teksto kūrimas (50 proc.).

Ilgalaikiuose planuose, atsižvelgiant į mokyklos susitarimus, mokinių pasiekimai vertinami vadovaujantis mokykloje patvirtintu mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo aprašu, LR švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. rugpjūčio 31 d. Nr. V-1125 įsakymu „Dėl Mokinių, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas, mokymosi pasiekimų vertinimo ir vertinimo rezultatų panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Lietuvių kalbos ir literatūros bendrąja programa (LKL pagrindinio ugdymo programos pasiekimų sričių pasiekimai), patvirtinta LR švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugsėjo 30 d. Nr. V-1541 įsakymu „Dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugpjūčio 24 d. įsakymo Nr. V-1269 „Dėl Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ pakeitimo“.

10 klasės grožinės ir negrožinės literatūros skaitymo veiklos bei būdai

10 (II gimnazijos) klasėje privalomi ir rekomenduojami lietuvių ir pasaulio literatūros kūriniai (ištraukos) skaitomi, analizuojami ir interpretuojami:

struktūros, turinio, raiškos, žanro, idėjų ir konteksto (biografinio, kultūros, istorinio, socialinio) aspektu, pasirenkant nagrinėjimo aspektus, savarankiškai keliant problemas, diskutuojant su kūriniu susijusiais klausimais;
kūrinius vertinant ir įvairiais aspektais lyginant tarpusavyje, pasitelkus skaitymo patirtis, įvairiais pjūviais bei pasirinktais būdais (biografiniu, imanentiniu, sociokultūriniu, lyginamuoju ir kt.), įsigilinant į skaitomus kūrinius (ištraukas);
argumentuotai, rišliai, adekvačiai taikant literatūros teorijos ir literatūros istorijos sąvokas, remiantis kūrinio visuma;
ugdantis empatiją ir kritinį santykį su skaitomais tekstais, supratimą apie kūrinio interpretacijų įvairovę;
susipažįstant su kultūros epochų istoriniu bei kultūriniu kontekstu, išryškinant savitus laikotarpio bruožus, temines ir stilistines nagrinėjamų kūrinių dominantes. Skirtingų laikotarpių kūriniai lyginami išryškinant jų panašumus ir (ar) skirtumus. Įvairių epochų kūriniai lyginami su šiuolaikiniais literatūros ir kitų medijų kūriniais teminiu, probleminiu, stilistiniu ir kitais aspektais, įžvelgiant jų tarpusavio sąsajas ar skirtis;
mokantis atpažinti ir įvardyti skaitomų kūrinių žanrines ypatybes, idėjinę ir meninę raišką, jų tarpusavio sąryšį, analizei tinkamai panaudojant kultūrinio konteksto žinias;
remiantis kūrinio visuma ir kontekstais (biografiniu, kultūros, istoriniu, socialiniu);
prozos ar dramos kūriniuose nagrinėjant struktūrą, temas, problemas, idėjas, veikėjų charakterius, poelgius, vertybes, veiksmą, erdvę, laiką, raišką, pasakojimo perspektyvą, pasakotojo tipus;
poezijos kūriniuose nagrinėjant struktūrą, lyrinį subjektą, vyksmą, erdvę, laiką, temas, retorines figūras, eilėraščio tipą, eilėdarą;
grožinės ir negrožinės literatūros kūrinius vertinant turinio, vertybiniu, raiškos ir kitais aspektais, argumentuotai ir etiškai polemizuojant, dalyvaujant diskusijoje;
aiškinantis perkeltines kūrinio reikšmes, intertekstines citatas bei nuorodas;
mokantis atpažinti ir įvardyti patiriamą skaitomų kūrinių (ištraukų) etinį, estetinį, emocinį poveikį sau kaip skaitytojui, pagrindžiant kūrinio aktualumą ir meninę vertę, remiantis kultūrine bei socialine patirtimi ir literatūros istorijos žiniomis.

10 (II gimnazijos) klasėje negrožinės literatūros ir įvairių medijų kūrinių skaitymas, supratimas ir analizė:

skaitomi ir analizuojami įvairių žanrų negrožiniai literatūros (dokumentinės, istorinės), publicistikos, literatūros ir meno kritikos (skelbiamos kultūrinėje spaudoje ir kituose šaltiniuose) ir įvairių medijų kūriniai, egodokumentika, multimodalūs tekstai, aiškinantis jiems būdingus požymius (autoriaus intencija, tikslas, funkcija, adresatas, struktūra, turinys, raiška, stilius ir kt.) bei siejant su istoriniu, socialiniu, kultūriniu kontekstu;
skaitant grožinę literatūrą, aptariami, analizuojami ir lyginami ir kitų medijų tekstai: ekranizacijos, inscenizacijos, socialinė reklama ir kt.
tekstai vertinami meniškumo, etikos, pagrįstumo ar kitais aspektais, mokantis kultūringai išsakyti savo požiūrį, polemizuoti, dalyvauti diskusijoje.

LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS ILGALAIKIS PLANAS 10 (II GIMNAZIJOS) KLASEI

Klasė: 10 (II gimnazijos) klasė.

Dalykas: lietuvių kalba ir literatūra.

Ugdymo proceso trukmė (pagal BUP): 36 savaitės, 180 pamokų per metus.

Pamokų skaičius per savaitę: 5.

Dalyko pamokų skaičius. Rekomenduojama pamokas paskirstyti tokiu būdu: iš 5 pamokų per savaitę 2 savaitines pamokas (per metus – 72 pamokos) skiriamos kalbos pažinimui, kalbėjimui, klausymui ir sąveikai, 3 savaitinės pamokos (per metus – 108 pamokos) – skaitymui, teksto supratimui, literatūros ir kultūros pažinimui bei rašymui ir teksto kūrimui. Toks skirstymas yra sąlyginis – per visas pamokas ugdomi Lietuvių kalbos ir literatūros programoje numatytų sričių pasiekimai.

Privalomas ir pasirenkamas turinys: 70 % – privalomas turinys (126 – 127 pamokos), 30 % – mokytojų nuožiūra (53 – 54 pamokos).

Pateiktame ilgalaikio plano pavyzdyje planuojama ciklais, kuriuos sudaro visas Skaitymo, teksto supratimo ir literatūros bei kultūros pažinimo srities skaitinių sąrašas, trumpintinas mokytojo nuožiūra, ir kitų programoje numatytų pasiekimų sričių turinys. Ilgalaikiame plane nurodytos rekomenduojamos kompetencijos ir pasiekimai apskritai. Konkrečios kompetencijos, tinkamos atskirai pamokai, ir konkretūs pasiekimai pagal lygius nurodomi programoje. Plane siūlomas privalomų valandų paskirstymas, galima tarpdalykinė integracija ir nuorodos yra rekomenduojamo pobūdžio.

Galima integracija: siūloma su etikos, istorijos, geografijos, dailės, muzikos, teatro, technologijų, informacinių technologijų, fizikos, matematikos, pilietiškumo pagrindų, užsienio kalbų programas dėstančiais dalykų mokytojais individualiai ar mokyklos metodikos grupėse suderinti bendras temas ir planuoti integruotas pamokas, projektus mokslo metų pradžioje, rengiant ar koreguojant individualų ilgalaikį planą.

Kompetencijų ugdymas: Įgyvendinant lietuvių kalbos ir literatūros programą ugdomos šios kompetencijos: kultūrinė, pažinimo, komunikavimo, kūrybiškumo, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos bei skaitmeninė. Žr.: https://emokykla.lt/bendrosios-programos/kompetencijos/2

Vertinimas: Ugdymo procese taikomas formuojamasis, ciklo ir kurso pabaigoje – apibendrinamasis vertinimas.

Mokymosi turinys	Valandos	Pastabos, nuorodos
	70 %	30 %
Aptariamas 10 (II gimnazijos) klasės kurso mokymosi turinys, tikslai, uždaviniai ir siektini rezultatai. Supažindinama su lietuvių kalbos ir literatūros pamokose ugdysimais pasiekimais ir kompetencijomis, jų intensyvumu. Pristatomos ir aptariamos lietuvių kalbos ir literatūros mokymosi priemonės. Supažindinama su vertinimu ugdymo procese ir apibendrinamuoju išoriniu vertinimu – pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) užduoties struktūra. 9 (I gimnazijos) klasės kurso akcentai. Pagal poreikį kartojamos ir įtvirtinamos taisyklingos rašytinės ir sakytinės lietuvių kalbos normos, atliekamos integruotos diagnostinės klausymo ir kalbėjimo, kalbos pažinimo, skaitymo ir teksto supratimo, rašymo ir teksto kūrimo užduotys. Apibrėžiami 10 (II gimnazijos) klasės lietuvių kalbos ir literatūros kurso kalbėjimo, klausymo, skaitymo ir rašymo tikslai.	4		Pasiekimų sritys ir pasiekimai: https://www.emokykla.lt/bendrosios-programos/pagrindinis-ugdymas/22?clases=&educations=&res=1&st=2&types=1,5,7,10 Vertinimas ugdymo procese ir išorinis vertinimas: https://www.emokykla.lt/bendrosios-programos/pagrindinis-ugdymas/22?ach-1=4&clases=&educations=&res=1&st=2&types=8,10 Kalbų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų užduočių aprašas:https://emokykla.lt/bendrosios-programos/visos-bendrosios-programos/22?types=10&clases=&educations=&res=3 Taikomas diagnostinis ir formuojamasis vertinimas.
Antika. Senovės Graikijos mitai. Homero „Odisėja“ arba „Iliada“ (ištraukos). Sofoklis, „Antigonė“ arba Aischilas, „Prikaltasis Prometėjas“. Susipažįstama su kultūros epochos kultūriniu kontekstu, šiuolaikinės kultūros kontekstais. Mokomasi išryškinti savitus laikotarpio bruožus, temines ir stilistines dominantes nagrinėjamuose kūriniuose. Aptariant kūrinius, ugdomas gebėjimas tinkamai vartoti literatūros teorijos ir literatūros istorijos sąvokas. Mokomasi pasirinkti ir tikslingai taikyti skaitymo, klausymo, kalbėjimo ir rašymo strategijas.	18		Mitų skaitymo strategijos: https://liet9-10.smp.emokykla.lt/turinys/mito-skaitymo-strategijos-1-perkeltines-prasmes/ Senovės Graikijos mitologija: https://www.vle.lt/straipsnis/senoves-graikijos-mitologija/ Graikų mitai. Vanda Markovska (PDF dokumentas atsisiuntimui) https://ebiblioteka.mkp.emokykla.lt/kuriniai/graiku_mitai/ Asmens ir valstybės santykis literatūros kūriniuose (Antika, Homero „Iliada“). Pilietiškumo mokykla: https://www.pilietiskumomokykla.lt/topics/activities/saves-ir-visuomenes-tyrinejimas/leonidas-donskis-antika-asmens-ir-valstybes-santykis-literaturos-kuriniuose-t Antika: https://smp2014lt.ugdome.lt/9-10/lietuviu-literatura/antika-114 Antika: https://liet9-10.smp.emokykla.lt/temos/antika/ Senovės Graikija: religija ir mitai. Istorija trumpai: https://www.youtube.com/watch?v=JOpz0EoipLA Graikų mitai: https://ebiblioteka.mkp.emokykla.lt/kuriniai/graiku_mitai/,format.mp3 Graikų mitinio pasaulio modelis: https://lklms.lt/zina-kunciene-pirmoji-antikos-ciklo-pamoka/ Prometėjas. Graikų mitai. Istorija trumpai: https://www.youtube.com/watch?v=oUIgG4Sh0pk Antikinis mitas Vinco Mykolaičio ‑Putino poemoje „PROMETĖJAS“: https://portalcris.vdu.lt/server/api/core/bitstreams/fca84dd8-1f96-4ca6-98e8-3ccd99929d4e/content Kodėl skaityti Homerą (arba bent Iliadą)? Prof. Vytauto Ališausko pranešimas: https://www.youtube.com/watch?v=u-_nAdY58L8 Kembridžo universiteto absolventės Augustės Darlison paskaita apie Homero „Odisėją“: https://youtu.be/B82Vm4zrP6A?si=dQ4_YKvh_i_znTqW Homeras „Odisėjas“. Ilga kelionė namo. Istorija trumpai: https://www.youtube.com/watch?v=MJZfl1d2Jkk Senovės Graikijos teatras: https://www.vle.lt/straipsnis/senoves-graikijos-teatras/ „Nuo Antigonės iki Barboros Radvilaitės“. Interpretacijų įvairovė tragedijose. Sofoklio „Antigonė“ ir Aischilo „Prikaltasis Prometėjas“: https://youtu.be/fH5Ix57xAVM?si=x81vHBFf5e4-gwKp Sofoklio „Antigonė“ ir Aischilo „Prikaltasis Prometėjas“: https://www.emokykla.lt/metodine-medziaga/medziaga/perziura/137?r=1 Sofoklis „Antigonė“: http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/literatura/LB00/Sofoklis._Antigon%C4%97.LB5400.pdf Sofoklis “Antigonė”. Testas: https://liet9-10.smp.emokykla.lt/turinys/sofoklis-antigone-2/ „6 senovės graikų mitai, padarę didžiausią įtaką meno istorijai“: https://paveikslai.lt/lt/blog/post/110-6-senoves-graiku-mitai.html?gad_source=2&gad_campaignid=18959037523&gclid=EAIaIQobChMI0KXu2fH9jgMVR6SDBx3WwinZEAEYASAAEgLEV_D_BwE Naglis Kardelis, „Tarp mito ir logo: nusidėvėjusi tikrovė ir tikroviški mito pasauliai“: http://www.tekstai.lt/zurnalas-metai/784-2014-m-nr-10-spalis/7749-naglis-kardelis-tarp-mito-ir-logo-nusidevejusi-tikrove-ir-tikroviski-mito-pasauliai#gsc.tab=0 Įdomu žinoti: ką iš tiesų reiškia garsūs antikiniai posakiai: https://www.mitai.lt/antikiniai-posakiai/ Ar atpažįsti Antikos mitus reklamoje?: https://www.vilniusyramokykla.lt/pamoka/lietuviu-k-ir-literatura/mito-zenklai-amzinybeje/?cntnt01page=9
Rašymo tikslai, adresatai ir komunikavimo situacijos. Gerų rašymo gebėjimų svarba mokymuisi ir karjerai. Rašymas siekiant įvairių tikslų (sudominti, informuoti, išsiaiškinti ir paaiškinti kitiems procesus, reiškinius, išsakyti savo požiūrį, mintis, idėjas, įvertinti dalykus, įtikinti), įvairaus amžiaus ir patirties adresatams, visuomenei. Rašymo veiklos pobūdis. Rašymas apie abstrakčius dalykus (visuomenės gyvenimo problemas, įvairaus pobūdžio tekstuose reiškiamus požiūrius, vertybes, kitų dalykų pamokose nagrinėjamus dalykus, grožinės literatūros tekstus), grindžiamas įvairių šaltinių studijavimu ir kritišku vertinimu. Teksto pobūdis, žanrai ir struktūra. Įvairių tekstų kūrimas. Argumentavimas (indukcinis ir dedukcinis modeliai). Teksto tezė, pagrindiniai teiginiai, tinkami argumentai, pavyzdžiai, išvados.	5		Rašymo tikslai, adresatai ir komunikavimo situacijos: https://liet9-10.smp.emokykla.lt/temos/rasymo-tikslai-adresatai-ir-komunikavimo-situacijos-43/ Rašymo veiklos pobūdis: https://liet9-10.smp.emokykla.lt/temos/rasymo-veiklos-pobudis-44/ Teksto pobūdis, žanrai ir struktūra: https://liet9-10.smp.emokykla.lt/temos/teksto-pobudis-zanrai-ir-struktura/ https://www.youtube.com/watch?v=6FPlinKmlN4&list=PL2j2dbvpLQHbNwJZaCquUCYjzXqSEHL42&index=4 Samprotavimo tipo rašinio dėstymo pastraipos struktūra: https://lietuviu7-8.mkp.emokykla.lt/lt/mo/zinynas/samprotavimas/ Indukcinis ir dedukcinia modelis: https://www.youtube.com/watch?v=jOkekPva374&list=PL2j2dbvpLQHbNwJZaCquUCYjzXqSEHL42&index=9 Tekstų tipai ir struktūra: https://www.youtube.com/watch?v=6FPlinKmlN4&t=29s Dalykinio laiško rašymas visuomenei aktualia tema: https://www.vilniusyramokykla.lt/pamoka/lietuviu-k-ir-literatura/dalykinio-laisko-rasymas-visuomenei-aktualia-tema/?cntnt01page=4
Kalba kaip socialinis, kultūrinis ir istorinis reiškinys. Lietuvių kalbos sąsajos su tautos istorija. Senieji rašytiniai lietuvių kalbos šaltiniai (M. Mažvydas, J. Bretkūnas, K. Sirvydas, D. Kleinas ir kt.). Pagrindiniai lietuvių kalbos tyrėjų ir ugdytojų darbai (J. Jablonskis, K. Būga, Pr. Skardžius, J. Balčikonis ir kt.). Dabartinė lietuvių kalbos situacija. Lietuvių kalbos kitimas priklausomai nuo socialinio, kultūrinio konteksto. Kitų kalbų, medijų įtaka kalbos kaitai. Praktinė žodynų paskirtis. Kodėl „Bendrinės lietuvių kalbos žodynas“ – svarbiausias lietuvių kalbos norminamasis leidinys. Didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“ kultūrinė, kalbinė, mokslinė vertė (naudojimasis leksikografiniais straipsniais, etnolingvistine medžiaga ir kt.). Kalbos tyryba: tikslas, hipotezė, šaltiniai, darbo būdai, tyrimo planavimas, medžiagos rinkimas, analizavimas, apibendrinimas, išvados, rezultatų pristatymas.	6		Kalba kaip socialinis, kultūrinis ir istorinis reiškinys: https://liet9-10.smp.emokykla.lt/turinys/kalba-kaip-socialinis-kulturinis-ir-istorinis-reiskinys/ Martynas Mažvydas: https://smp2014lt.ugdome.lt/11-12/lietuviu-literatura/renesansas/martynas-mazvydas http://antologija.lt/author/martynas-mazvydas https://youtu.be/3-znQYCr73k?si=z090fvamHgOIZLH3 Pirmieji lietuviški raštai: http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/kalba/KB00/Lietuvi%C5%B3_kalbos_%C5%BEinynas._Pirmieji_lietuvi%C5%A1ki_ra%C5%A1tai.KB0300.pdf Lietuvių raštija ir bendrinė kalba: https://www.limis.lt/lemuza/exposition/512 Kas daro įtaką kalbai: https://liet9-10.smp.emokykla.lt/turinys/kas-daro-itaka-kalbai/ Lietuvių kalbos tyrimų apžvalga ir žymiausi tyrėjai: http://www.šaltiniai.info/index/details/374 Lietuvių kalbotyra: https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-kalbotyra/
Kalbėjimo ir klausymo paskirtis ir svarba. Komunikavimo procesas. Kalbėjimo ir klausymo, bendravimo gebėjimų įtaka įvairioms žmogaus gyvenimo sritims (pvz., karjerai, pomėgiams). Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis. Įvairaus pobūdžio sakytinių tekstų turinio (esmė ir detalės, pagrindinė mintis, keliamos problemos, reiškiami požiūriai, pateikiami argumentai) ir prasmė (tiesioginė ir perkeltinė) aptarimas. Argumentuotas klausomo teksto turinio ir raiškos vertinimas (netiesiogiai išreikštos intencijos, pateikiamos informacijos patikimumas). Kalbėjimas atsižvelgiant į tikslą, adresatą ir situaciją. Teksto struktūra ir tekstų tipai. Pristatymų, kalbų kūrimas (tezės, pagrindinių teiginių formulavimas, tinkamų argumentų, įrodymų, pavyzdžių parinkimas). Įgytos patirties, atliktos veiklos, tiriamojo darbo pristatymas. Pristatymo reikalavimai, formos ir priemonės, žodinių ir nežodinių raiškos priemonių dermė.	4		Kalbėjimo ir klausymo paskirtis ir svarba: https://liet9-10.smp.emokykla.lt/temos/kalbejimo-ir-klausymosi-paskirtis-ir-svarba/ Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis: https://liet9-10.smp.emokykla.lt/temos/kalbejimo-ir-klausymosi-veiklos-pobudis/ Teksto struktūra ir tekstų tipai: https://liet9-10.smp.emokykla.lt/temos/tekstu-struktura-ir-tekstu-tipai/ Adrija Čepaitė. Viešojo kalbėjimo tips'ai. Pirmos 5 sekundės: https://youtu.be/GI8qsmyl9UQ?si=40-UuFbV7ytrVNIn Formuojamasis vertinimas. Ciklo pabaigoje taikomas apibendrinamasis vertinimas.
Viduramžiai. Biblija (ištraukos). Dantė, „Dieviškoji komedija“ (ištraukos). Gedimino laiškai (ištraukos). Susipažįstama su kultūros epochos kultūriniu kontekstu, šiuolaikinės kultūros kontekstais. Mokomasi išryškinti savitus laikotarpio bruožus, temines ir stilistines dominantes nagrinėjamuose kūriniuose. Aptariant kūrinius, ugdomas gebėjimas tinkamai vartoti literatūros teorijos ir literatūros istorijos sąvokas. Mokomasi pasirinkti ir tikslingai taikyti skaitymo, klausymo, kalbėjimo ir rašymo strategijas.	15		Asmens ir valstybės santykis literatūros kūriniuose (Dantė). Pilietiškumo mokykla: https://www.pilietiskumomokykla.lt/topics/activities/saves-ir-visuomenes-tyrinejimas/leonidas-donskis-krikscioniskieji-viduramziai-asmens-ir-valstybes-santykisweb Dr. T. Riklius. Apie baimę ir kitus jausmus: Dantės „Dieviškosios komedijos“ skaitymas su paaugliais. https://youtu.be/YTxJw-Y3ka0?si=gaGog6QEMjsZl7Y1 Viduramžiai: https://smp2014lt.ugdome.lt/9-10/lietuviu-literatura/viduramziai-124 https://liet9-10.smp.emokykla.lt/temos/viduramziai/ Biblija: https://biblijos.lt/bible https://smp2014lt.ugdome.lt/9-10/lietuviu-literatura/biblija Apie Bibliją: https://liet9-10.smp.emokykla.lt/turinys/biblija-2/ Senojo ir Naujojo Testamento bibliniai motyvai, įvaizdžiai: https://www.lndm.lt/wp-content/uploads/2017/03/Senojo-ir-Naujojo-Testamento-bibliniai-motyvai-red..pdf Kalba kalba almanachas #1 - Apie Dantės „Dieviškąją komediją“ su Tomu Rikliumi: https://www.youtube.com/watch?v=lKCHuR7hGbU Gedimino laiškai: http://antologija.lt/text/gediminas-gedimino-laiskai
Rašymo veiklos pobūdis. Teksto kūrimas ranka ir tekstų rengykle, laikantis rašymo eigos (kuriamos idėjos, kritiškai vertinami galimi šaltiniai, renkama ir sisteminama medžiaga, planuojama, rašomas juodraštis, jis aptariamas, redaguojamas, tinkamai pateikiamas, atsižvelgiant į tikslą, komunikavimo situaciją, teksto žanrą ir adresatą), kūrybiškai ir atsakingai naudojantis skaitmeninėmis technologijomis (pvz., pristatymų pateiktys, tinklaraščiai, elektroniniai aplankai ir kt.). Teksto pobūdis, žanrai ir struktūra. Tekstų komponavimas atsižvelgiant į rašymo tikslą, derinant įvairių tekstų tipų elementus (pvz., kuriant aiškinamuosius ir argumentuojamuosius tekstus, pagrįstai įterpiant pasakojimo ar aprašymo elementų), paisant žanro ir komunikavimo situacijos. Informacijos šaltinių nuorodos, autorių teisių reikalavimai.	4		Rašymo veiklos pobūdis: https://liet9-10.smp.emokykla.lt/temos/rasymo-veiklos-pobudis-44/ Rašytinio teksto kūrimas: https://liet9-10.smp.emokykla.lt/turinys/rasytinio-teksto-kurimas-44/ PUPP teksto kūrimo vertinimas: https://emokykla.lt/upload/files/2024/06/27/pupp-ras-ymo-vert-kriteriju-projektas-2024-06.pdf?r=1
Fonetika ir kirčiavimas. Bendrinės tarties normų kartojimas ir įtvirtinimas. Kirčiavimo žodynai ir praktinės elektroninės kirčiuoklės. Leksika ir stilistika. Norminiai ir nenorminiai skoliniai. Naujieji skoliniai ir jų atitikmenys. Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas. Vertiniai ir vertalai. Semantizmai. Norminės ir nenorminės daugiareikšmių žodžių reikšmės. Moksliniai ir administraciniai tekstai, jų paskirtis, sandara, kalbos ypatybės (abstraktumas, konkretumas, logiškumas, terminų vartojimas; standartų laikymasis, kalbos šablonai). Pagal poreikį kartojamos ir įtvirtinamos taisyklingos rašytinės ir sakytinės lietuvių kalbos normos, jos taikomos kalbant ir rašant; tikslinama, gryninama ir turtinama kalbinė raiška.	6		Kirčiuoklis: https://kalbu.vdu.lt/mokymosi-priemones/kirciuoklis/ Tartis ir kirtis (Mokomoji tarties ir kirčiavimo programa): https://tartis.vdu.lt/ Fonetika ir kirčiavimas: https://liet9-10.smp.emokykla.lt/temos/fonetika-ir-kirciavimas/ Leksika: https://smp2014lt.ugdome.lt/9-10/lietuviu-kalba/leksika https://www.smetona.lt/category/leksika/ Stilistika: https://smp2014lt.ugdome.lt/9-10/lietuviu-kalba/stilistika Leksika ir stilistika: ttps://liet9-10.smp.emokykla.lt/temos/leksika-ir-stilistika/ Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas: https://ekalba.lt/naujazodziai/naujienos Kalbos klaidos: https://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/didziosios-klaidos?lang=lt Semantizmai: https://youtu.be/WuAFYMy8nZI?si=dTVQm5Ydt_shvbOj Funkciniai stiliai: https://www.youtube.com/watch?v=3l9KVgMSyiU https://liet9-10.smp.emokykla.lt/turinys/stilistika-funkciniai-stiliai/ Mokslinis stilius: https://www.youtube.com/watch?v=755_BtBRrfs
Kalbėjimo ir klausymo paskirtis ir svarba. Asmeninius ir grupinius interesus išreiškiančių pranešimų analizė ir kritiškas vertinimas. Tekstų daromas poveikis (netiesiogiai išreiškiamo šališkumo, manipuliacijos ir propagandos atpažinimas ir vertinimas, adresato ir adresanto interesų skyrimas). Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis. Pristatymų, kalbų planavimas ir repetavimas, viešojo bendravimo etikos reikalavimų laikymasis. Priemonių, padedančių adresatui geriau suprasti informaciją, tikslingai suderinti vaizdą su sakomu tekstu (pvz., naudoti grafiką ir teksto animaciją) naudojimas. Garso, vaizdo ir sakytinio teksto poveikio adresatui skirtumai. Raiškos priemonės, tinkamos konkretiems tikslams ir adresatams bei situacijoms, bendraujant elektroninėmis priemonėmis.	4		Kalbėtojo atmintinė: https://liet9-10.smp.emokykla.lt/turinys/kalbetojo-atmintine/ Klausytojo atmintinė: https://liet9-10.smp.emokykla.lt/turinys/klausytojo-atmintine/ Formuojamasis vertinimas. Ciklo pabaigoje taikomas apibendrinamasis vertinimas.
Renesansas. M. Daukša, „Prakalba į malonųjį skaitytoją“ arba J. Radvanas, „Radviliada“ (ištraukos). V. Šekspyras (W. Shakespeare), pasirinkti sonetai ir drama (pasirinktinai: „Hamletas“, „Karalius Lyras“, „Romeo ir Džuljeta“ arba „Otelas“). M. de Servantesas (M. de Cervantes), „Don Kichotas“ (ištraukos). Mokomasi išryškinti savitus laikotarpio bruožus, temines ir stilistines dominantes nagrinėjamuose kūriniuose. Aptariant kūrinius, ugdomas gebėjimas tinkamai vartoti literatūros teorijos ir literatūros istorijos sąvokas. Mokomasi pasirinkti ir tikslingai taikyti skaitymo, klausymo, kalbėjimo ir rašymo strategijas.	18		Renesanso epocha: https://www.youtube.com/watch?v=clw9FH3dVM0&list=PL7s15GDSy3soueAhVqynGhRWTVDGyA-6k https://liet9-10.smp.emokykla.lt/temos/renesansas/ Renesansas Lietuvoje: https://liet9-10.smp.emokykla.lt/turinys/renesanso-epochos-kurejai-ir-kuriniai/ Asmens ir valstybės santykis literatūros kūriniuose (V. Šekspyras „Romeo ir Džuljeta“). Pilietiškumo mokykla: https://www.pilietiskumomokykla.lt/topics/activities/saves-ir-visuomenes-tyrinejimas/leonidas-donskis-modernybe-asmens-ir-valstybes-santykis-literaturojet-web Nuo Don Kichoto iki Radvilos Rudojo: https://www.emokykla.lt/metodine-medziaga/medziaga/perziura/137?r=1 Mikalojus Daukša: http://antologija.lt/author/mikalojus-dauksa https://www.youtube.com/watch?v=WTj4V3FeCp8 https://smp2014lt.ugdome.lt/11-12/lietuviu-literatura/renesansas/mikalojus-dauksa/395 Jonas Radvanas: https://youtu.be/OIFKUT3RMKE?si=COszzxpJkwMVuTVe https://smp2014lt.ugdome.lt/11-12/lietuviu-literatura/renesansas/jonas-radvanas Nijolė Bartašiūnienė. J. Radvano „Radviliada“ – poetinis Lietuvos pristatymas renesansinei Europai: https://lklms.lt/j-radvano-radviliada-poetinis-lietuvos-pristatymas-renesansinei-europai/ Viljamas Šekspyras: https://smp2014lt.ugdome.lt/11-12/lietuviu-literatura/renesansas/viljamas-sekspyras William Shakespeare. Sonetai: http://www.tekstai.lt/zurnalas-metai/487-2008-nr-01-sausis/3121-william-shakespeare-sonetai William Shakespeare „Romeo ir Džiuljeta”: https://ebiblioteka.mkp.emokykla.lt/,letter.Uw== William Shakespeare - Hamletas (rež. Eimuntas Nekrošius): https://youtu.be/5R7VsX7wPy4?si=0mS-vmzUMyTyXMEc Hamletas. Danijos princas: http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/literatura/LD00/Viljamas_%C5%A0ekspyras._Hamletas.LD5400.pdf Regina Dilienė. Asmenybės bruožai (Hamleto charakterio analizė: herojus ar lepus nevykėlis?) Literatūra ir psichologija – kas bendra? (straipsnis): https://lklms.lt/regina-diliene-asmenybes-bruozai-hamleto-charakterio-analize-herojus-ar-lepus-nevykelis-literatura-ir-psichologija-kas-bendra-straipsnis/ Prof. L. Donskis apie V. Šekspyrą ir M. de Servantesą: https://www.youtube.com/watch?v=_dYZRObK9qg Migelis de Servantesas, „Don Kichotas": https://smp2014lt.ugdome.lt/9-10/lietuviu-literatura/viduramziai-124/viduramzi-herojus-ir-jo-idealai/migelis-de-servantesas-don-kichotas/1365 http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/literatura/LE00/Migelis_de_Servantesas_Saavedra._I%C5%A1mintingasis_bajoras_Don_Kichotas_Laman%C4%8Dietis.LE5100.pdf
Rašymo veiklos pobūdis. Rašymo strategijos. Rašymo planavimas ir reflektavimas. Teksto pobūdis, žanrai ir struktūra. Asmeninio pobūdžio tekstai (laiškas, dienoraštis, atsiminimai; dalykiniai tekstai: straipsnis, interviu, esė apie visuomenės, jaunuolių gyvenimo problemas, rašinys, susijęs su literatūros kūriniu, knygos (kino filmo, TV laidos, interneto svetainės paaugliams) vertinimas (recenzija), charakteristika, autobiografija, atlikto darbo (pvz., tyrimo) ataskaita, darbų aplankas).	4		Rašymo veiklos pobūdis: https://liet9-10.smp.emokykla.lt/temos/rasymo-veiklos-pobudis-44/ Kas yra dienoraštis?: https://lietuviu7-8.mkp.emokykla.lt/lt/mo/praktika_ir_kuryba/kas_yra_dienorastis/ Laiško struktūra: https://wordwall.net/lt/resource/62208746/lai%C5%A1ko-strukt%C5%ABra Kaip rašyti recenziją: https://mokslai.lietuviuzodynas.lt/lietuviu-kalba/kaip-rasyti-recenzija#google_vignette
Žodžių daryba ir rašyba. Priešdėlinių žodžių vartojimo normos (tinkamos reikšmės priešdėliai). Norminis daiktavardžių su priesagomis -iškis, -ietis, -ėjas, -tojas vartojimas. Būdvardžių su priesagomis -inis, -iškas norminė daryba ir vartojimas. Būdvardžių su priesaga -inis, nusakomojo daiktavardžio kilmininko vartojimas. Sudurtinių žodžių sudarymo normos ir rašyba. Morfologija ir rašyba. Pagal poreikius kartojamos kalbos dalys, jų rašyba ir vartosenos normos. Linksniuojamųjų kalbos dalių (daiktavardžio, būdvardžio, skaitvardžio) ir veiksmažodžio formų (dalyvio) giminių vartojimas. Bevardės giminės vartojimas. Įvardžių gimininių ir negimininių formų vartojimas. Daiktavardžių vienaskaitos ir daugiskaitos formų vartojimas. Kiekinių dauginių skaitvardžių vartojimas su daugiskaitiniais daiktavardžiais, įvardžiuotinių ir neįvardžiuotinių formų vartojimas. Laipsnių vartojimas. Laikų ir nuosakų vartojimas. Eigos ir įvykio veikslo veiksmažodžių vartojimas. Sangrąžinių ir nesangrąžinių formų vartojimas. Dalyvių veikiamosios ir neveikiamosios rūšies vartojimas. Taisyklinga prieveiksmių vartosena. Rašybos kartojimas ir įtvirtinimas.	10		Žodžių daryba ir rašyba: https://liet9-10.smp.emokykla.lt/temos/zodziu-daryba-ir-rasyba-2/ Morfologija ir rašyba: https://liet9-10.smp.emokykla.lt/temos/morfologija-ir-rasyba/ Morfologija: https://smp2014lt.ugdome.lt/9-10/lietuviu-kalba/morfologija Rašyba: https://smp2014lt.ugdome.lt/9-10/lietuviu-kalba/rasybos-kartojimas Lietuvių kalbos rašyba: https://emokykla.lt/metodine-medziaga/medziaga/perziura/336?r=1
Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis. Efektyvus klausymasis (klausiant, atsakant, keliant problemas, svarstant, argumentuojant, prieštaraujant, vertinant, apibendrinant). Klausymo ir kalbėjimo strategijos, aktyvinančios savo ir klausytojų turimas žinias ir patirtį. Intonacijos, pauzės, sakinio ritmo vaidmens sakytinėje kalboje supratimo gilinimas. Teksto struktūra ir tekstų tipai. Tekstų, sakomų įvairiais tikslais (pvz., apžvelgti, komentuoti, įtikinti, pasveikinti, linksminti, juokinti ir pan.) klausymasis ir aptarimas (kaip jų ypatybės ir naudojamos priemonės padeda siekti numatytų tikslų). Tekstas kaip vientisa struktūra. Argumentuojamieji tekstai. Viešosios kalbos parengimas ir sakymas (pvz., informacinės, proginės) laikantis jai būdingų reikalavimų.	4		Adrija Čepaitė. Viešo kalbėjimo tip'sai: apie intonacijas: https://youtu.be/Bb7k2jC99io?si=UBdf3D3gEmgtTo32 Kaip nebūti „siena“ arba apie aktyvų klausymąsi: https://www.seimospsichologas.lt/lt/aktyvus-klausymasis Zita Nauckūnaitė. Argumentavimas, didaktiniai aspektai. Metodinė priemonė: https://lki.lt/wp-content/uploads/2020/06/Zita-Nauckunaite.-Argumentavimas-.-Didaktiniai-aspektai.pdf Formuojamasis vertinimas. Ciklo pabaigoje taikomas apibendrinamasis vertinimas.
Barokas. Radvila Našlaitėlis, „Kelionė į Jeruzalę“ (ištraukos) arba M. K. Sarbievijus, pasirinkti eilėraščiai. Mokomasi išryškinti savitus laikotarpio bruožus, temines ir stilistines dominantes nagrinėjamuose kūriniuose. Aptariant kūrinius, ugdomas gebėjimas tinkamai vartoti literatūros teorijos ir literatūros istorijos sąvokas. Mokomasi pasirinkti ir tikslingai taikyti skaitymo, klausymo, kalbėjimo ir rašymo strategijas.	6		Barokas: https://liet9-10.smp.emokykla.lt/temos/barokas/ https://www.youtube.com/watch?v=0tP_KL6J1Rw&list=PL7s15GDSy3sroOk9O0bqP15Ul27y_j7Xw https://smp2014lt.ugdome.lt/11-12/lietuviu-literatura/barokas M.K. Sarbievijus: https://www.youtube.com/watch?v=0tP_KL6J1Rw http://antologija.lt/author/motiejus-kazimieras-sarbievijus Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus Vilnius: https://www.vilniusyramokykla.lt/pamoka/lietuviu-k-ir-literatura/motiejaus-kazimiero-sarbievijaus-vilnius/?cntnt01page=6 Violeta Dumčiuvienė. Pamokų ciklas „M. K. Sarbievijaus lyrika – galimybė apmąstyti žmogaus ir pasaulio prieštaringumą“: https://lklms.lt/violeta-dumciuviene-pamoku-ciklas-m-k-sarbievijaus-lyrika-galimybe-apmastyti-zmogaus-ir-pasaulio-priestaringuma/ Bastūnas Radvila. Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio kelionė į Jeruzalę: https://www.youtube.com/watch?v=7nlhvi6tKBc
Teksto pobūdis, žanrai ir struktūra. Kūrybinis rašymas (pvz., apsakymo, esė, įvairių formų poezijos, filmo scenarijaus, įsivaizduojamos knygos veikėjo dienoraščio kūrimas eksperimentuojant, keičiant veikėjus, literatūros rūšį, žanrą, pasakojimo perspektyvą, imituojant tam tikrą stilių). Savo ar kitų parašytų tekstų redagavimas turinio ir teksto rišlumo aspektu. Rašymas sakinius siejant sudėjimo, priešinimo, priežasties, laiko nuoseklumo ir vienalaikiškumo ryšiais, laikantis bendrųjų stiliaus reikalavimų (aiškumo, sklandumo, tikslumo, turtingumo). Teksto ir jo dalių pavadinimų funkcijos, informacijos skirstymas, pavadinimai, padedantys skaitytojui suprasti teksto dalių sąsajas.	5		Kūrybinio rašymo pamoka su Ilona Ežerinyte: https://www.youtube.com/watch?v=6UlmehmMIe0
Sintaksė ir skyryba. Pagal poreikį kartojamas vientisinių, sudėtinių prijungiamųjų ir sudėtinių sujungiamųjų sakinių sintaksinis nagrinėjimas ir skyryba. Mišrieji sudėtiniai sakiniai, jų dėmenų jungimo būdai, skyryba ir vartojimas. Sudėtinio sakinio dėmenų ir sakinio dalių jungimo atvejai, skyryba. Tiesioginės ir netiesioginės kalbos kartojimas. Autoriaus žodžių vieta sakiniuose su tiesiogine kalba. Tiesioginės kalbos skyryba brūkšniais ir kabutėmis. Citatų skyryba. Žodžių tvarka sakinyje. Loginis kirtis, inversija. Taisyklingas linksnių vartojimas. Dvejybiniai linksniai. Prielinksnių ir polinksnių vartojimo normos. Dalyvių, padalyvių, pusdalyvių taisyklingas vartojimas. Taisyklingas sakinio dalių ir sakinių jungimas. Sintaksinių sinonimų vartojimas. Sakinio dalių ir sakinių skyryba.	8		Sintaksė ir skyryba: https://smp2014lt.ugdome.lt/9-10/lietuviu-kalba/sintakse-ir-skyryba https://liet9-10.smp.emokykla.lt/temos/sintakse-ir-skyryba/ Lietuvių kalbos skyryba: https://emokykla.lt/metodine-medziaga/medziaga/perziura/337?r=1
Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis. Dialoginis kalbėjimas. Aktyvus dalyvavimas pokalbiuose, diskusijose, debatuose, vykstančiuose įvairiuose formaliuose ir neformaliuose kontekstuose, kalbėjimas aiškiai, nuosekliai, pakankamai ilgai, alternatyvių požiūrių į problemą apibendrinimas). Vadovavimas diskusijai, jos apibendrinimas. Teksto struktūra ir tekstų tipai. Dialoginis kalbėjimas. Įvairių pokalbių, diskusijų, debatų stebėjimas ir aptarimas. Dalyvavimas porų, grupių, klasės, mokyklos ir vietos bendruomenės oficialiuose pristatymuose, diskusijose, debatuose, neformaliuose pokalbiuose. Įprastų ir skaitmeninių sakytinių tekstų (pvz., garso ar vaizdo įrašų, tinklalaidžių) kūrimas.	4		Komunikacijos samprata: https://liet9-10.smp.emokykla.lt/turinys/komunikacijos-sampata/ Formuojamasis vertinimas. Ciklo pabaigoje taikomas apibendrinamasis vertinimas.
10 (I gimnazijos) klasės kursą apibendrinančios integruotos veiklos, klausymo ir kalbėjimo, kalbos pažinimo, skaitymo ir teksto supratimo, rašymo ir teksto kūrimo užduotys. Pristatomi kūrybiniai ar tiriamieji darbai, sakomos viešosios kalbos, tematika ir problematika susijusios su 10 (II gimnazijos) klasės kursu. Pristatomi trumpalaikiai ar ilgalaikiai projektai. Rašoma savarankiškai ar klasėje perskaityto kūrinio ar multimodalių kūrinių anotacija, apžvalga, recenzija ar kitokio pobūdžio refleksija.	5		Projektinių, tiriamųjų darbų struktūra ir vertinimas: https://sodas.ugdome.lt/bylos/GENERAL/d13c0192-0d04-450d-ba01-cf4ba02f183a.pdf Taikomas apibendrinamasis vertinimas.