Istorija 10 (II gimn.) kl.

 1. Skyrius:   Naujausieji laikai (1918m. -dabartis)

Planuojamas pamokų skaičius( privalomos temos ir pasirenkamos): 1

Pamokos tema

Pasiekimai 

Sąvokos/ Asmenybės

Kompetencijos

Papildoma medžiaga

Įvadas į epochą: globalizacija ir neeuropinio pasaulio iškilimas. BP. Susipažįstama su naujausiais laikais: esminiais bruožais ir chronologija. Nagrinėjama pasaulio globalizacija, Lietuvos „sugrįžimas“ į Europą.

1. Mokiniai susipažįsta su mokymosi 9-oje klasėje turiniu, sužino Naujųjų amžių epochos kontekstą, pasikartoja jau išmoktų epochų bruožus. (Pažinimo kompetencija)

Kartojamos:

Globalizacija

Imperializmas

Pažinimo

2. Skyrius:   Tarpukario Europa. 

Tarpukario Europos kryžkelė: tarp demokratijos ir totalitarizmo 

Planuojamas pamokų skaičius ( privalomos temos ir pasirenkamos): 10+ 2

Pamokos tema

Pasiekimai 

Sąvokos/ Asmenybės

Kompetencijos

Papildoma medžiaga

 Analizuojama Europa po Pirmojo pasaulinio karo: Versalio sistema.

1. Įvardina XXa. tarpukario svarbiausių įvykių, reiškinių priežastis ir padarinius, savarankiškai juos vertina. (Pažinimo kompetencija)

2. Mokiniai vertina to paties įvykio ar reiškinio (Demokratijų žlugimas, komunistinių ir nacistinių totalitarinių valstybių susikūrimas, Lietuvos nepriklausomybės kovo, demokratinis laikotarpis ir jo žlugimas Lietuvoje) poveikį asmenybėms, visuomenės grupėms, valstybėms ir vertinimą grindžia argumentais, ruošia istorinius pasakojimus, esė, rašo recenzijas, atlieka tyrimus,  rengia projektus bei jų pristatymus. 

(Pažinimo, kultūrinė ir komunikavimo kompetencijos)

3. Geba kritiškai vertinti įvairių istorinių šaltinių patikimumą ir gali argumentuotai išreikšti savo poziciją kontraversiškai vertinamų istorijos įvykių ar asmenybių klausimais, pagrindžia jų aktualumą dabarčiai. (Kūrybiškumo ir komunikavimo kompetencijos)

4. Mokiniai  išsiaiškina demokratijos puoselėjimo ir valstybingumo svarbą to meto Europos, Lietuvos ir pasaulio visuomenėms bei Lietuvos visuomenės patriotizmo ir pilietiškumo instituto kaitą tarpukariu. (Pilietiškumo kompetencija)

5. Mokiniai įvairiais būdais ir formomis, naudodamiesi kritiškai atrinktais šaltiniais, kuria tarpukario istoriją pasakojantį žemėlapį ir geba pateikti savąjį istorijos supratimą ir argumentuotą nuomonę apie sąsajas su šiandiena. (Kūrybiškumo kompetencija)

6. Sieja tarpukario asmenybes su jų gyvenimo laikotarpiu, istorine erdve, nusako iškilimo aplinkybes bei kontekstą, geba vertinti jų veiklą.( Užduoties pavyzdys. Priedas Nr.1, Istorijos pagrindinio ugdymo BP ĮR)

(Pažinimo ir kūrybiškumo kompetencija)

Aptariamas Felicijos Bortkevičienės, Ernesto Galvanausko, Kazio Griniaus, Adolfo Hitlerio, Marcelės Kubiliūtės, Tomašo Garigo Masariko, Benito Musolinio, Konstantino Piatso, Antano Smetonos, Josifo Stalino, Aleksandro Stulginskio, Karlio Ulmanio istorinis vaidmuo XX a. pirmojoje pusėje. Aptariamos antisemitizmo, ateizmo, autoritarizmo, bermontininkų, bolševiko, cenzūros, fašizmo, gestapo, GULAG, Holodomoro, kolektyvizacijos, koncentracijos stovyklos, nacizmo, nomenklatūros, planinės ekonomikos, pogromo, propagandos, Steigiamojo Seimo, totalitarizmo, Tautų Sąjungos, Trečiojo reicho sąvokos siekiant suprasti XX a. pirmosios pusės Europos istoriją.

Pažinimo

Kultūrinė

Kūrybiškumo

Pilietiškumo

Komunikavimo

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos

Parlamentinė Lietuva – SMP

Prezidentinė Lietuva – SMP

Tarptautiniai santykiai prieš Antrąjį pasaulinį karą – SMP

Nagrinėjama demokratinė Europa: Prancūzijos ir Čekoslovakijos politinė raida.

Tyrinėjamas Lietuvos valstybės kūrimas:

• Lietuvos nepriklausomybės karas (1919-1920 m.) 
• Lietuvos Steigiamasis Seimas ir jo veikla. 
• Lietuvos parlamentarizmo raida 1922-1926m. Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos.

Aptariamas autoritarizmas Europoje. 

Nagrinėjami Baltijos šalių autoritariniai režimai: 1926 m. valstybės perversmas Lietuvoje ir Antano Smetonos valdymas.

Aiškinamasis totalitarizmas Europoje: totalitarizmo sąvoka, komunistinės SSRS ir nacistinės Vokietijos režimų ypatumai.

Atsiskaitymo pamoka. 

2.1. Skyrius:   Tarpukario Europa. Tarpukario visuomenė kryžkelėje: tarp karų ir krizių. 

Planuojamas pamokų skaičius ( privalomos temos ir pasirenkamos): 5 +2

Pamokos tema

Pasiekimai 

Sąvokos/ Asmenybės

Kompetencijos

Papildoma medžiaga

Tyrinėjama Didžioji pasaulinė ekonomikos krizė ir jos poveikis visuomenei: JAV, Vokietijos ir Lietuvos pavyzdžiai. Analizuojama liberalios rinkos ekonomikos ir valstybinio ekonomikos reguliavimo sankirta.

1. Mokiniai įgyja žinių ir geba paaiškinti ekonominius ir socialinius pokyčius Lietuvoje ir pasaulyje, kurie vyko XXa. pirmoje pusėje. Gali tiksliai įvardinti Didžiosios ekonominės krizės priežastis, bruožus, įveikimo būdus, pasekmės ir reikšmę. (Pažinimo kompetencija)

2. Analizuoja tarpukario Lietuvos atskirų socialinių grupių ir atskirų regionų ekonominius bei socialinius raidos procesus, geba juos vertinti iš skirtingų perspektyvų.   ( Pažinimo ir socialinė emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencijos)

3. Naudoja įvairius kritiškai atrinktus istorinius šaltinius, atlieka istorinį tyrimą, rengia projektus, rengia schemas, lenteles rašo recenzijas, komentarus (Didžioji pasaulinė krizė bei jos sukelti pokyčiai pasaulyje ir Lietuvoje, ekonominė pažanga ir kasdienio gyvenimo pokyčiai tarpukario Lietuvoje, emigracija tarpukariu ir t.t.) juos pristato, vertina, diskutuoja. (Kūrybiškumo ir komunikavimo kompetencijos)

4. Mokiniai suvokia ir vertina Lietuvos tautinių  bendruomenių santykius tarpukariu ir jų sąsajas su šiandiena. (Kultūrinė kompetencija).

Įvertinamas Franklino Delano Ruzvelto, Juozo Tūbelio, Stepono Dariaus, Stasio Girėno istorinis vaidmuo. Aptariama Didžiosios depresijos, klaipėdiškių, naujojo kurso sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste.

Pažinimo

Kultūrinė

Kūrybiškumo

Pilietiškumo

Komunikavimo

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos

Nagrinėjama Lietuvos visuomenė tarpukariu: žemės ūkis ir pramonė; ekonominė emigracija; kaimo, miestelio ir miesto kasdienybė; religijos vaidmuo. 

Susipažįstama su Vilniaus ir Klaipėdos kraštais ir jų gyventojais.

Atsiskaitymo pamoka

2.2. Skyrius:   Tarpukario Europa. 

Tarpukario kultūrinis gyvenimas: tarp laisvės ir suvaržymų.

Planuojamas pamokų skaičius (privalomos temos ir pasirenkamos): 5+ 3

Pamokos tema

Pasiekimai 

Sąvokos/ Asmenybės

Kompetencijos

Papildoma medžiaga

Nagrinėjama kultūros raida tarpukariu: modernizmo suklestėjimas ir totalitarinė kultūra. 

1. Mokiniai susipažįsta su XX a. pirmos pusės Europos bei Lietuvos  kultūrine raida, geba nusakyti svarbiausius  kultūrinės raidos bruožus ir palyginti kultūros raidą demokratinėse ir totalitarinėse valstybėse. (Pažinimo kompetencija)

2. Remdamiesi istoriniais šaltiniais, meno kūriniais ir kitomis medijomis, kuria įvairių tipų pasakojimus, CV, recenzijas bei kitus projektus ( žymiausi tarpukario menininkai, kultūra ir politika tarpukariu, tarpukario Lietuvos kultūros ypatumai ir žymiausi kūrėjai) juos pristato, vertina ir diskutuoja. (Kūrybiškumo ir komunikavimo kompetencijos)

3. Mokiniai supranta ir atpažįsta tarpukario meno raiškos formas, gali nusakyti  jo atsiradimo kontekstą,  poveikį  XX a. bei šiandienos žmogaus pasaulėvaizdžio formavimuisi  ir tapatybei. (Pažinimo ir kultūrinė kompetencijos)

4. Mokiniai per tarpukario meno pasiekimus geriau susipažįsta su tarpukario Lietuvos raida, ugdo patriotinę savimonę. (Pilietiškumo kompetencija)

Aptariama Marlenos Dytrich, Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės, Tomo Mano, Vasilijaus Kandinskio, Le Korbiuzjė, Levo Karsavino, Vytauto Landsbergio-Žemkalnio, Onos Mašiotienės, Juozo Zikaro istorinis vaidmuo ir reikšmė.

Pažinimo

Kultūrinė

Kūrybiškumo

Pilietiškumo

Komunikavimo

Analizuojamas Lietuvos kultūrinis gyvenimas tarpukariu: tautinė kultūra, meniniai sąjūdžiai, Kauno modernizmo architektūra, teatras, kinas, spauda ir radijas.

Susipažįstama su pokyčiais švietimo srityje.

Atsiskaitymo pamoka

3. Skyrius:   Antrasis pasaulinis karas. 

Antrasis pasaulinis karas: žmogiškumo išbandymas

Planuojamas pamokų skaičius ( privalomos temos ir pasirenkamos): 9+3

Pamokos tema

Pasiekimai 

Sąvokos/ Asmenybės

Kompetencijos

Papildoma medžiaga

Analizuojamos Antrojo pasaulinio karo priežastys ir pradžia: Miuncheno konferencija, Molotovo–Ribentropo paktas (1939 m. rugpjūčio 23 d.), Lenkijos okupacija, SSRS–Vokietijos sienų nustatymo ir draugystės sutartis (1939 m. rugsėjo 28 d.), Žiemos karas (SSRS–Suomijos karas), Prancūzijos sutriuškinimas. 

1. Mokiniai išmoksta apibūdinti IIPK laikotarpį, tiksliai nusako IIPK priežastis, svarbiausias ypatybes, pasekmes ir reikšmę bei Lietuvos okupacijos kontekstą, priežastis, pasekmes ir reikšmę. (Pažinimo kompetencija)

2. Susipažinę su IIPK bruožais ir Lietuvos istorija IIPK metais, geba šį laikotarpį vertinti kritiškai, atpažįsta skirtingus vertinimus ir nurodo  jų atsiradimo priežastis, ugdosi empatiją ir kritišką santykį su praeities įvykiais. (Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija)

3. Kuria IIPK laikotarpio pasaulio ir Lietuvos istoriją pasakojantį žemėlapį, kuriame lokalizuoja įvykius ir reiškinius, aiškina jų eigą, aptaria veiksnius, lėmusius vienokius ar kitokius rezultatus, naudoja vaizdinę ir tekstinę medžiagą pasakojimui iliustruoti ir argumentuoti. (Kūrybiškumo kompetencija)

4. Aptaria ir kritiškai vertina įvairią informaciją apie IIPK metų įvykius bei įvairių asmenybių veiklą ir jų reikšmę tautos istorijoje. (Pilietiškumo kompetencija)

5. Įvairiais būdais pateikia savąjį istorijos supratimą, moka argumentuota jį pagrįsti, diskutuoti. Tinkamai vartoja istorines sąvokas. (Komunikavimo kompetencija)

Aptariamas ir įvertinamas Vinstono Čerčilio, Šarlio de Golio, Adolfo Hitlerio, Franklino Delano Ruzvelto, Josifo Stalino, Abraomo Suckeverio, Čijunės Sugiharos, Onos Šimaitės istorinis vaidmuo ir veikla. Aiškinamasi aneksijos, anšliuso, deportacijų, dipukų, ypatingosios grupės (Einsatzgruppe), geto, Holokausto, kapituliacijos, Keistojo karo, kolaboranto, Liaudies seimo, neutraliteto, Ostlando, pasaulio teisuolio, reokupacijos, sovietizacijos, totalinio karo, tribunolo, ultimatumo, Žiemos karo sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.

Pažinimo

Kūrybiškumo

Pilietiškumo

Komunikavimo

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos

Antrasis pasaulinis karas ir jo padariniai – SMP

Lietuva Antrojo pasaulinio karo metais – SMP

Nagrinėjama pirmoji sovietinė Lietuvos okupacija: Lietuvos–SSRS savitarpio pagalbos sutartis, SSRS ultimatumas, okupacija ir sovietizacija.

Analizuojamas karas 1941‒1943 m.: karo veiksmai Rytų fronte ir Ramiajame vandenyne. Aiškinamasis antihitlerinės koalicijos sudarymas.

Nagrinėjama nacistinė Lietuvos okupacija (1941‒1944 m.): Birželio antisovietinis sukilimas, nacių okupacinis režimas Lietuvoje.

Nagrinėjamas Holokaustas nacių okupuotoje Europoje ir Lietuvoje; romų ir kitų etninių, religinių ar socialinių grupių naikinimas. 

6. Holokaustas nacių okupuotoje Europoje ir romų genocidas. Holokaustas Lietuvoje

Aptariama karo kasdienybė: koncentracijos ir karo belaisvių stovyklos, fronto kasdienybė, miestų bombardavimas, moterys kare, kolaboravimas ir pasipriešinimas nacių okupuotose šalyse, karo pabėgėliai.

Analizuojama Antrojo pasaulinio karo pabaiga ir padariniai: Antrasis frontas, Vokietijos pralaimėjimas, Potsdamo konferencija, Japonijos kapituliacija, karo politiniai ir socialiniai padariniai. Susipažįstama su Niurnbergo procesu. Aiškinamasi Lietuvos sovietinė reokupacija.

Atsiskaitymo pamoka

4. Skyrius:   Pasaulis padalintas geležinės uždangos. 

Šaltasis karas: pasaulis tarp demokratijos ir komunizmo.

Planuojamas pamokų skaičius ( privalomos temos ir pasirenkamos): 11+ 2

Pamokos tema

Pasiekimai 

Sąvokos/ Asmenybės

Kompetencijos

Papildoma medžiaga

Aiškinamasi nauja galių pusiausvyra pasaulyje; Šaltojo karo samprata ir pradžia: Europos padalijimas, Trumeno doktrina, Maršalo planas, karinių blokų susikūrimas (NATO ir Varšuvos sutarties organizacija). 

1. Mokiniai išmoksta apibūdinti Šaltojo karo epochą- nurodo konfliktavusias puses, įtampos priežastis,  svarbiausius bruožus ir reikšmę. Išmoksta Lietuvos istorijos 1944-1990m. svarbiausius įvykius, nusako jų priežastis, ypatumus, pasekmes ir reikšmę. (Pažinimo kompetencija) 

2. Mokiniai analizuoja Lietuvos, Europos ir pasaulio politinę visuomenės  raidą Šaltojo karo epochoje, aiškinasi šių įvykių interpretacijas, vertina jas kritiškai, aiškinasi skirtingų vertinimų priežastis ir pasekmes. Ruošia pristatymus, organizuoja diskusijas. (Kūrybiškumo ir komunikavimo kompetencija)

3. Išsiaiškina, kaip Šaltojo karo epocha formavo pasaulio ir Lietuvos žmonių vertybes, pasaulėvaizdį, stereotipus, vertina skirtingų tautų patirtis, nurodo susiformavusių skirtumų aplinkybes, priežastis ir reikšmę. (Kultūrinė kompetencija)

4. Aptaria Lietuvos visuomenei šiandien iškylančius svarbius klausimus vertinant Šaltojo karo epochos įvykius, reiškinius, palikimą. Remdamiesi kritiškai atrinktais šaltiniais pateikia argumentuotus vertinimus, svarsto skirtingų vertinimų priežastis ir reikšmę, nagrinėja istorinės propagandos pavyzdžius. ( Pilietiškumo kompetencija)

Aptariama Algirdo Mykolo Brazausko, Leonido Brežnevo, Nikitos Chruščiovo, Michailo Gorbačiovo, Boriso Jelcino, Jono Pauliaus II, Džono Kenedžio, Helmuto Kolio, Margaret Tečer, Vytauto Landsbergio, Stasio Lozoraičio (vyresniojo), Juozo Lukšos-Daumanto, Adolfo Ramanausko-Vanago, Ronaldo Reigano, Antano Sniečkaus, Hario S. Trumeno, Lecho Valensos, Jono Žemaičio-Vytauto apsisprendimai, veikla ir vaidmuo analizuojamos temos kontekste. Aiškinamasi atšilimo, Baltijos kelio, Brežnevo doktrinos, Dainuojančios revoliucijos, deficito, disidento, Geležinės uždangos, Helsinkio grupės, lokalinio karo, Maršalo plano, pertvarkos (perestroikos), rezistento, Sąjūdžio, Solidarumo (Solidarność), stribo, Šaltojo karo, Trumeno doktrinos sąvokų reikšmė nagrinėjamos temos kontekste.

Pažinimo

Kultūrinė

Kūrybiškumo

Pilietiškumo

Komunikavimo

Šaltojo karo laikai. Padalytas pasaulis – SMP

Lietuva Šaltojo karo metais – SMP

Gyvenimas demokratinėse ir totalitarinėse valstybėse – SMP

Komunistinės sistemos subyrėjimas ir Lietuva – SMP

Analizuojamas sovietinis teroras Lietuvoje: gyventojų deportacijos, prievartinė kolektyvizacija.. 

Nagrinėjamas Lietuvos partizanų karas su SSRS (1944‒1953 m.).

Analizuojama SSRS politinė raida. Nagrinėjami komunistiniai režimai Rytų Europoje ir jų krizės: Vengrijos (1956 m.) ir Čekoslovakijos (1968 m.) sukilimai.

Aiškinamasi Šaltojo karo įtampa (Karibų krizė) ir konfliktai (Vietnamo ir Afganistano karai). Aptariamos pasaulio lietuvių bendruomenės ir Lietuvos laisvinimo byla Vakaruose.

Nagrinėjamas SSRS suirimas: visuotinė krizė ir pertvarka, komunistinių režimų griūtis (Lenkijos ir Vokietijos atvejai).

Aptariama Lietuvos persitvarkymo sąjūdis ir Nepriklausomybės atkūrimas, SSRS vykdyta ekonominė blokada ir karinė agresija (1990‒1991 m.).

Atsiskaitymo pamoka. 

4.1 Skyrius:   Pasaulis padalintas geležinės uždangos. 

Visuomenės tarp kapitalizmo ir komunizmo.

Planuojamas pamokų skaičius( privalomos temos ir pasirenkamos): 4+2

Pamokos tema

Pasiekimai 

Sąvokos/ Asmenybės

Kompetencijos

Papildoma medžiaga

Lyginamos ekonomikos ir visuomenės raidos tendencijos: Vakarų demokratinio pasaulio ir komunistinės SSRS pavyzdžiai. 

1. Mokiniai išmoksta ir gali įvardinti Šaltojo karo epochos ekonominės ir socialinės raidos esminius bruožus bei Vakarų ir komunistinio pasaulių ekonominės, socialinės raidos skirtumus. (Pažinimo kompetencija)

2. Mokiniai remdamiesi įgytomis žiniomis ir įvairiais istoriniais šaltiniais, atlikdami istorinius tyrimus, kelia probleminius klausimus apie Šaltojo karo laikų iššūkius (ekonominės ir socialinės raidos skirtumai tarp demokratinio ir komunistinio pasaulių, disidentinė veikla Lietuvoje ir susidorojimas su ja, visuomenės vertybiniai pokyčiai), rengia straipsnius, pristatymus, projektus juos pristato, aptaria, vertina ir diskutuoja. (Pažinimo, kūrybiškumo ir komunikavimo kompetencijos)

3. Išsiaiškina, kaip už Lietuvos valstybingumo tradiciją kovojo Lietuvos disidentai, geba nurodyti jų veikimo aplinkybes, tikslus ir reikšmę Lietuvos istorijai. (Pilietiškumo kompetencija)

Įvertinami Konrado Adenauerio, Romo Kalantos, Martino Liuterio Kingo, Nijolės Sadūnaitės, Roberto Šumano, Sigito Tamkevičiaus, Antano Terlecko pasirinkimai, sprendimai, aptariamas jų istorinis vaidmuo. Aptariamos disidento, Helsinkio grupės, gerovės valstybės, KGB, rasizmo sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste.

Pažinimo

Kultūrinė

Kūrybiškumo

Pilietiškumo

Komunikavimo

Analizuojama Vakarų Europos ekonominė integracija ir gerovės valstybės susiformavimas (Švedijos pavyzdys).

Sovietų Lietuvos visuomenė: tarp rezistencijos ir kolaboravimo.

Aptariama Sovietinė Lietuvos urbanizacija ir industrializacija.

Atsiskaitymo pamoka

4.2 Skyrius:   Pasaulis padalintas geležinės uždangos. 

Kultūra tarp elitiškumo, masiškumo ir ideologijos.

Planuojamas pamokų skaičius( privalomos temos ir pasirenkamos): 2+1

Pamokos tema

Pasiekimai 

Sąvokos/ Asmenybės

Kompetencijos

Papildoma medžiaga

Aptariama masinė ir elitinė kultūra bei vartotojiška visuomenė Vakarų pasaulyje: naujosios kultūros formos, žymiausi pasaulio (ir lietuvių išeivių) kūrėjai bei jų darbai. 

1. Mokiniai sužino ir išmoksta apie svarbiausius XXa. antroje pusėje vykusius Lietuvoje ir Europoje  kultūrinius pokyčius- geba įvardinti masinės ir elitinės kultūrų  bruožus. Gali nusakyti Sovietinės Lietuvos kultūros bruožus ir problemas. (Pažinimo kompetencija)

2. Analizuoja ir aptaria XX a. antros pusės kultūros vaidmenį to meto Europos, Lietuvos ir pasaulio visuomenės gyvenime, bei aiškinasi to laikotarpio kultūrinės raidos poveikį XXI a. žmogaus pasaulėvaizdžiui. (Kultūrinė kompetencija)

3. Mokiniai susipažįsta su XX a. antros pusės  meno vertybėmis, spektakliais, filmais lankydami virtualias parodas, naudodami įvairias medijas,  rengia kurinių recenzijas, organizuoja „aukcionus“ , virtualias ekskursijas, spaudos konferencijas ir t.t. Darbų atlikimui ir pristatymui naudoja įvairius patikimai atrinktus šaltinius ir IT galimybes.  (Kūrybiškumo ir komunikavimo kompetencijos).

Aptariama Ingmaro Bergmano, Juozo Miltinio, Jono Meko, Antano Sutkaus, Andžio Varholo veikla ir įvertinamas jų indėlis į XX a. antrosios pusės kultūrą. Aiškinamasi elitinės kultūros, masinės kultūros, vartotojiškos visuomenės, Vudstoko sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.

Pažinimo

Kultūrinė

Kūrybiškumo

Pilietiškumo

Komunikavimo

Lyginamas švietimas demokratijos ir komunizmo sąlygomis. Įvertinama kultūra ir menas Sovietų Lietuvoje: ideologija, cenzūra, pasiekimai.

5. Skyrius:   Globalizacija ir pasaulis po 1990- ųjų. 

Globalaus pasaulio pranašumai ir iššūkiai 

Planuojamas pamokų skaičius( privalomos temos ir pasirenkamos): 3+ 2

Pamokos tema

Pasiekimai 

Sąvokos/ Asmenybės

Kompetencijos

Papildoma medžiaga

Analizuojama ir įvertinama naujoji pasaulio tvarka: JAV dominavimas, europinė integracija ir komunistinės Kinijos iškilimas. 

1. Mokiniai remdamiesi įgytomis žiniomis, istoriniais šaltiniais, šių dienų medija, apibūdina šiandienio pasaulio politinės raidos esminius bruožus, svarbiausias globalaus pasaulio ir šių dienų Lietuvos  problemas, modeliuoja galimus problemų sprendimų būdus. (Pažinimo ir kūrybiškumo kompetencijos)

2. Išmoksta tuos pačius įvykius suvokti ir vertinti iš skirtingų perspektyvų, mokosi kritiškai vertinti istorijos šaltinių, tekstų, šiuolaikinių medijų patikimumą. Išmoksta argumentuotai išreikšti savo poziciją dėl istorinių ir šiandien aktyviai veikiančių asmenybių vertinimo.         ( Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija)

3. Mokiniai kuria ir pateikia savo istorinį supratimą (straipsnius, tv laidas, interviu, komentarus ir t.t.) apie pasaulio ir Lietuvos iššūkius po 1990 m. Savo darbus pristato, aptaria, vertina, organizuoja diskusijas. (Kūrybiškumo ir komunikavimo kompetencijos)

4. Aptaria Lietuvos raidos po 1990m. iššūkius, demokratinės, pilietinės visuomenės formavimosi sėkmes ir problemas, patriotizmo apraiškas ir svarbą šiandieniniame pasaulyje. (Pilietiškumo kompetencija)

Aptariama Valdo Adamkaus, Algirdo Mykolo Brazausko, Dalios Grybauskaitės, Vytauto Landsbergio apsisprendimai, veikla ir vaidmuo XX‒XXI a. sandūros Lietuvos istorijoje. Aiškinamasi globalizacijos, posovietinės erdvės, revoliucijos, technologinės revoliucijos, terorizmo sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.

Pažinimo

Kultūrinė

Kūrybiškumo

Pilietiškumo

Komunikavimo

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos

Tūkstantmečių sandūra ir Lietuva – SMP

Susipažįstama su globaliu pasauliu: technologine revoliucija ir interneto sklaida, visuotinio gyvenimo lygio kilimu, pasaulinėmis skurdo ir ekologijos problemomis, terorizmu.

Įvertinama posovietinės visuomenės transformacija ir Lietuvos kelias į euroatlantines organizacijas.

Atsiskaitymo pamoka.

5.1 Skyrius: Paveldas ir atmintis: XXa. atmintis ir jos paveldas dabartinėje Lietuvoje.

Planuojamas pamokų skaičius( privalomos temos ir pasirenkamos): 2+ 4

Pamokos tema

Pasiekimai 

Sąvokos/ Asmenybės

Kompetencijos

Papildoma medžiaga

Tyrinėjamas ar aplankomas ir aptariamas totalitarinių režimų paveldas Lietuvoje:

(1) Nacistinių ir sovietinių masinių žudynių Lietuvoje vietos: Paneriai, Kauno fortai, Macikų lageris, Tuskulėnų dvaras ar kitos atminties vietos artimiausioje aplinkoje;

(2) Lietuvos partizanų karo su SSRS (1944‒1953 m.) atminties vietos: Minaičiai – Lietuvos partizanų vadų suvažiavimo vieta (1949 m.), Kalniškės mūšio (1945 m.) vieta ar kitos Partizanų karo atminties vietos artimoje aplinkoje;

(3) 1991 m. SSRS vykdytos karinės agresijos prieš Lietuvą atminties vietos: Vilniaus televizijos bokštas, Laisvės gynėjų memorialas Antakalnio kapinėse, Medininkų žudynių vieta ar kiti atminties objektai artimoje aplinkoje.

Aptariamos Pirmosios ir Antrosios Lietuvos Respublikos sėkmės istorijos: asmenybės, reiškiniai, pasiekimai.

1. Mokiniai remdamiesi įvairiais šaltiniais, tyrinėdami savo gyvenamosios vietovės bei Lietuvos kultūrinį paveldą, giliau susipažįsta su istoriniais įvykiais ir jų reikšme šiandienai. (Pažinimo kompetencija)

2. Mokiniai susipažįsta su savo gyvenamosios vietovės istorijos praeitimi, ugdosi empatiją, kritišką santykį su praeities kartų palikimu. (Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija)

3. Remdamiesi kritiškai pasirinktais istoriniais šaltiniais, tekstais ir kitomis medijomis atlieka tyrimus, kuria ekskursijų planus, pasakojimus, recenzijas, inscenizacijas, pristatymus pristato savo darbus, diskutuoja, reiškia savo nuomonę pagrįsdami argumentais. (Kūrybiškumo ir komunikavimo kompetencijos)

4. Puoselėja Lietuvos valstybingumo tradiciją, ugdo patriotinę savimonę. (Pilietiškumo kompetencija)

5. Mokiniai vertina tautų, religijų ir įvairių kultūrų paveldą, prisideda prie jo išsaugojimo, suvokia ir vertina Lietuvių tautų, konfesijų, bendruomenių tradicijas, kultūrinį palikimą, puoselėja Lietuvos valstybingumo tradiciją ir paveldą.

(Kultūrinė kompetencija)

Pažinimo

Kūrybiškumo

Pilietiškumo

Komunikavimo

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos