Istorija 9 (I gimn.) kl.

1. Naujieji laikai

1 skyrius. Įvadas į epochą: modernios visuomenės ir šiuolaikinės valstybės susikūrimas. 

Planuojamas pamokų skaičius : 1

Pamokos tema

Pasiekimai 

Sąvokos/ Asmenybės

Kompetencijos

Papildoma medžiaga

Aiškinamasi naujųjų laikų sąvoka: esminiai bruožai ir chronologija. Naujųjų laikų pažinimo šaltiniai.

1. Mokiniai susipažįsta su mokymosi 9-oje klasėje turiniu, sužino Naujųjų amžių epochos kontekstą, pasikartoja jau išmoktų epochų bruožus. (Pažinimo kompetencija)

Kartojamos:

Valstybė

Visuomenė 

Chronologija

Pažinimo

2. Skyrius:   Apšvietos sąjūdis ir šiuolaikinės demokratinės politinės sistemos kūrimosi pradžia 

Planuojamas pamokų skaičius (privalomos temos ir pasirenkamos): 13 iš privalomų temų, 2 kartojimo ir/ar atsiskaitymo, 1 pasirenkama tema

Viso: 16 pamokų   

Pamokos tema

Pasiekimai 

Sąvokos/ Asmenybės

Kompetencijos

Papildoma medžiaga

Aiškinamasi Apšvietos epochos idėjas, pokyčius švietimo ir mokslo srityje Europoje ir ATR (Edukacinė komisija). 

1. Mokiniai, remdamiesi įgytomis žiniomis bei įvairiais istorijos šaltiniais, išmoksta apibūdinti XVIII a. pasaulio ir Lietuvos istorijos svarbiausius įvykius ir reiškinius. (Pažinimo kompetencija).

2. Mokiniai įgyja žinių apie Apšvietos epochą ir jos paskatintus politinius, socialinius pokyčius bei geba pateikti šios epochos savitumo pavyzdžių ir atspindžių šiandienos pasaulyje. (Pažinimo kompetencija)

3. XVIII a. įvykius mokiniai mokosi suvokti iš skirtingų perspektyvų ir kritiškai juos vertina. (pvz.: Prancūzijos didžiosios revoliucijos vertinimas) (Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija).

4. Mokiniai nustato XVIII a. Pasaulio ir ATR istorijos įvykių bei reiškinių priežastis, pasekmes bei įvertina jų poveikį to meto visuomenei. (Kūrybiškumo kompetencija).

5. Mokiniai savarankiškai geba kurti įvairių temų (pvz.: Prancūzijos didžiosios revoliucijos, Napoleono epochos, 1794 m. ATR sukilimo) praeities rekonstrukcijas ir kūrybiškai jas pristatyti. (Kūrybiškumo kompetencija).

6. Analizuoja ir vertina XVIII a. įvykusius žmogaus pasaulėvaizdžio pokyčius ir bruožus- požiūrio į politines pilietines teises kaita, naujų socialinių santykių formavimasis. (Pilietiškumo kompetencija). 

7. Remdamiesi žymių XVIII a.- XIX a. pr. asmenybių pavyzdžiais (pvz.: Napoleono, M. Robespjero, S. A. Poniatovskio, T. Kosciuškos), vertina asmenybės veiklą toje epochoje ir iš laiko perspektyvos, geba analizuoti ir paaiškinti šiuolaikines interpretacijas. (Pilietiškumo kompetencija).

8. Išmoksta nusakyti XVIII a. istorinių įvykių ir reiškinių svarbą XXI a. Žmogaus pasaulėvaizdžiui ir tapatybei. (Kultūrinė kompetencija).

9. Mokiniai mokosi naudotis įvairiais informacijos šaltiniais, mokosi tinkamai atsirinkti medžiagą ir atlikti istorinius tyrimus (pvz.: „ATR pėdsakai mano mieste“, „ Ar galima T. Kosciušką vadinti laisvės šaukliu?“), kurių pristatymus rengia pasitelkę visas šiuolaikines IT galimybes. (Komunikavimo kompetencija).

 Įvertinamas Napoleono Bonaparto, Povilo Ksavero Bžostovskio, Kristijono Donelaičio, Tomo Džefersono, Vilniaus Gaono, Lauryno Gucevičiaus, Jokūbo Jasinskio, Tado Kosciuškos, Liudviko XVI, Klemenso fon Meternicho, Šarlio Lui de Monteskjė, Stanislovo Augusto Poniatovskio, Maksimiljeno Robespjero, Žano Žako Ruso vaidmuo Apšvietos epochoje. Aptariama Apšvietos, bajorų konfederacijos, civilinio kodekso, deklaracijos, diktatūros, Direktorijos, Edukacinės komisijos, enciklopedistų, jakobinų, kongreso, konstitucijos, konstitucinės monarchijos, kontinentinės blokados, „liberum veto“ teisės, revoliucijos, sekuliarizacijos, teroro sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste.

Pažinimo

Kultūrinė

Pilietiškumo

Kūrybiškumo

Komunikavimo

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos

Apšvieta ir jos sklaida Lietuvoje – SMP

Abiejų Tautų Respublikos silpnėjimas ir žlugimas – SMP

Napoleono epocha ir Lietuva – SMP

Nagrinėjama klasicizmo epochos kultūra. 

Mokomasi apie JAV revoliuciją, JAV nepriklausomybės karą ir konstituciją (1787 m.).

Analizuojama Prancūzijos didžioji revoliucija (1789‒1799 m.): Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija (1789 m.), konstitucinė monarchija, respublikos laikotarpis, jakobinų diktatūra, Direktorijos valdymas.

Nagrinėjama ATR XVIII a. antrojoje pusėje: valstybės padalijimai (1772 m., 1793 m., 1795 m.), Ketverių metų seimo reformos, ATR konstitucija (1791 m.), 1794 m. sukilimas, valstybės panaikinimas.

Mokomasi apie Napoleono epochą: konsulatą, imperiją, civilinį kodeksą (1804 m.), karus ir kontinentinę blokadą, Vienos kongresą (1814‒1815 m.), prancūzmetį Lietuvoje.

Kartojimo ir/ar atsiskaitymo pamoka.

3. Skyrius:   XIX a. politinė Europa: revoliucijos ir tautiniai sąjūdžiai, nacionalinės valstybės ir globalios imperijos 

Planuojamas pamokų skaičius:  12 iš privalomų temų, 1 kartojimo ir/ar atsiskaitymo, 2 pasirenkamos temos

Viso: 15 pamokų   

Pamokos tema

Pasiekimai 

Sąvokos/ Asmenybės

Kompetencijos

Papildoma medžiaga

Nagrinėjamas šiuolaikinės politinės sistemos susikūrimas: politinės ideologijos (liberalizmas, konservatizmas, socializmas), politinės partijos, balsavimo teisės radimasis ir plėtra. 

1. Mokiniai, remdamiesi įgytomis žiniomis, tiksliai ir nuosekliai apibūdina esminius XIXa. Europos ir Lietuvos praeities politinius, socialinius įvykius ir reiškinius, kai formavosi svarbiausios politinės doktrinos, kūrėsi nacionalinės valstybės ir buvo kovojama už pilietines teises.  (Pažinimo kompetencija)

2. Naudodamiesi įvairiais informacijos šaltiniais, kelia XIXa. istorijos probleminius klausimus, geba pateikti argumentuotus atsakymus. (Pažinimo kompetencija)

3. Analizuodami XIXa. Europos ir Lietuvos istorinius įvykius, išskiria stereotipus ir nusako jų poveikį šiandieniniai visuomenei. (Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija)

4. Mokiniai kuria XIXa. Europos ir Lietuvos istorijos žemėlapį, kuriame lokalizuoja įvykius ir reiškinius, aptaria veiksnius, lėmusius vienokius ar kitokius rezultatus. (Kūrybiškumo kompetencija)

5. Mokiniai tikslingai naudoja įvairius istorinius šaltinius, juos argumentuotai pasirenka, kritiškai vertina jų informaciją, jais remdamiesi kuria gyvenimo praeityje rekonstrukcijas, projektinius darbus, pristatymus. (Kūrybiškumo ir komunikavimo kompetencijos)

6. Mokiniai analizuoja XIXa. žmogaus pasaulėvaizdžio pokyčius, aptaria politinių doktrinų atsiradimo reikšmę, revoliucinių judėjimų už pilietines teises ir nacionalinių valstybių kūrimosi svarbą, vertina šių reiškinių svarbą šiandieninei demokratinei visuomenei. (Pilietiškumo kompetencija)

7. Analizuoja Lietuvos, Europos kultūrų istorinį kontekstą, aiškinasi tautinių sąjūdžių požymius ir jų reikšmę XIXa. istorijos raidai ir šiandienos visuomenei. (Kultūrinė kompetencija)

8. Mokiniai įvairiais būdais ir formomis, naudodamiesi informacinėmis technologijomis pateikia savąjį XIXa, Lietuvos ir Europos istorijos supratimą, teisingai naudoja to laikotarpio istorines sąvokas, diskutuoja, pristato to laikotarpio svarbiausias asmenybes ir jų darbus. (Komunikavimo kompetencija)

Aptariama Jono Basanavičiaus, Edmundo Berko, Oto fon Bismarko, Simono Daukanto, Džiuzepės Garibaldžio, Jono Jablonskio, Martyno Jankaus, Vinco Kudirkos, Karlo Markso, Emilijos Pliaterytės, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Zigmanto Sierakausko, Antano Smetonos, Adamo Smito, Motiejaus Valančiaus, karalienės Viktorijos, Povilo Višinskio veikla ir reikšmė XIX–XX a. pradžioje. Aiškinamasi autonomijos, daraktoriaus, europocentrizmo, etnocentrizmo, generalgubernatoriaus, germanizacijos, imperializmo, kontribucijos, kolonijos, konservatizmo, liberalizmo, modernios tautos, nacionalinio judėjimo, politinės partijos, rusifikacijos, socializmo, Tautų pavasario sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste.

Pažinimo

Kultūrinė

Pilietiškumo

Kūrybiškumo

Komunikavimo

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos

Lietuva Rusijos imperijoje – SMP

Tautinis atgimimas Lietuvoje XIX a. – XX a. pr. – SMP

Susipažįstama su nacionaliniais judėjimais Europoje: Tautų pavasariu (1848‒1849 m.) ir nacionalinių valstybių kūrimąsi Italijoje (1870 m.) ir Vokietijoje (1871 m.).

Aiškinamasi Rusijos imperijos politika buvusiose LDK žemėse.

Rusijos imperija XVIII- XIX a.

Nagrinėjama ATR atkūrimo idėja – XIX a. lietuvių ir lenkų sukilimus prieš Rusijos imperiją (1830‒1831 m., 1863‒1864 m.).

Aiškinamasi sukilėlių siekiai, sukilimų eiga ir pasekmės.

Nagrinėjami nacionaliniai judėjimai Lietuvoje: Žemaičių bajorų kultūrinis sąjūdis, Katalikų Bažnyčios veikla XIX a. (vysk. Motiejaus Valančiaus vaidmuo), spaudos lotyniškaisiais rašmenimis draudimo laikotarpis (1864‒1904 m.), knygnešių veikla, Lietuvos politinių srovių ir partijų kūrimasis, Didysis Vilniaus Seimas (1905 m.).

Analizuojama Mažoji Lietuva XIX–XX a. pr. Aptariama imperializmo epocha ir kolonializmas. Susipažįstama su pasauline Britų imperija. 

 Kartojimo ir/ar atsiskaitymo pamoka

4. Skyrius:  Industrinės visuomenės kūrimasis ir lietuviškasis pasaulis XIX a.

Planuojamas pamokų skaičius:  7 pamokos privalomų temų dėstymui

                                                    1 kartojimo ir/ar atsiskaitymų pamokos

                                                    2  pasirenkamos temos      

                                                    Viso: 10 pamokų   

Pamokos tema

Pasiekimai 

Sąvokos/ Asmenybės

Kompetencijos

Papildoma medžiaga

Nagrinėjama industrinė revoliucija: technologijų proveržis, kapitalistinės ekonominės sanklodos įsitvirtinimas Europoje ir JAV, neigiamas jos poveikis gamtinei aplinkai; urbanizacija, visuomenės sekuliarizacija, iššūkiai švietimui; socialinis klausimas ir gerovės siekimas.

1. Mokiniai sužinos ir galės apibūdinti XIXa. Lietuvos, Europos ir pasaulio XIXa. raidos ypatumus, gebės įvardinti industrinės revoliucijos esmines priežastis, bruožus (socialinius, ekonominius, kultūrinius) ir pasekmes. (Pažinimo kompetencija)

2. Remdamiesi įgytomis žiniomis, istoriniais šaltiniais, tekstais ir šiuolaikinėmis medijomis, gebės susieti industrinės revoliucijos pasekmes su šiandienos pasaulio reiškiniais ir paaiškins tų sąsajų reikšmę. (Pažinimo kompetencija)

3. Analizuodami industrinės revoliucijos sukeltus pokyčius XIX a., išmoks vertinti, kaip skirtingos socialinės, kultūrinės, etninės grupės kovojo už savo teises, pripažinimą, laužė stereotipus ir kaip tai veikia šiandieninę visuomenę. (Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija)

4. Mokiniai aptaria XIXa. vykusius kasdienio gyvenimo pokyčius, vykusią pažangą sveikatos apsaugos, sveikos mitybos ir gyvensenos srityse, vertina šių procesų reikšmę. (Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija)

5. Mokiniai kuria gyvenimo XIXa. rekonstrukcijas, atlieka tiriamuosius darbus, projektus, nagrinėja ir vertina XIXa. asmenybių veiklą, tam pasitelkdami IT galimybes. (Kūrybiškumo kompetencija)

6. Mokiniai reflektuoja XIX a. ypač išryškėjusių vertybių (laisvės, lygiateisiškumo) svarbą to meto ir šiandienos pasaulyje. (Pilietiškumo kompetencija)

7. Mokiniai vertina tautų, religijų ir įvairių kultūrų indėlį į XIXa. visuomenės raidą. (Kultūrinė kompetencija)

8. Mokiniai kuria įvairius tekstus (santraukas, straipsnius, komentarus) apie XIXa. industrinės revoliucijos sukeltus pokyčius ekonomikoje, socialiniuose santykiuose ir kasdieniame gyvenime. Savo kūrybą geba pristatyti, išklausyti pastabas, sėkmingai diskutuoti. (Komunikavimo kompetencija)

Įvertinama Tomo Alvos Edisono, Chaimo Frenkelio, Marijos Kiuri, Jono Šliūpo, Džeimso Vato reikšmė XIX–XX a. pr. istorijoje. Aptariama demografinio sprogimo, emigracijos ir imigracijos, industrinės revoliucijos, luditų, mažosios šeimos, profesinės sąjungos, proletariato, sufražizmo, urbanizacijos sąvokų reikšmė industrinės visuomenės kūrimosi proceso kontekste.

Pažinimo

Kultūrinė

Pilietiškumo

Kūrybiškumo

Komunikavimo

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos

 Pramonės perversmas ir jo padariniai – SMP

Įvertinami socialinės struktūros pokyčiai Europos visuomenėje: baudžiavos panaikinimas Rusijos imperijoje ir Lietuvoje; viduriniosios klasės radimasis, moterų teisių judėjimo plėtra, kasdieninio gyvenimo pasikeitimai (mažosios šeimos atsiradimas).

Nagrinėjama Europos ir Lietuvos gyventojų migracija. Analizuojama Amerikos lietuvių gyvenimas ir jų ryšiai su Lietuva.

Kartojimo ir/ar atsiskaitymo pamoka

5. Skyrius:   Modernusis pasaulis ir masinės kultūros radimasis XIX – XX a. pr.

Planuojamas pamokų skaičius:  4 pamokos privalomų temų dėstymui

                                                   1 kartojimo ir/ar atsiskaitymo pamoka

                                                   3 pasirenkamos temos 

                                                    Viso: 8 pamokos  

Pamokos tema

Pasiekimai 

Sąvokos/ Asmenybės

Kompetencijos

Papildoma medžiaga

Nagrinėjami kultūros pokyčiai XIX–XX a. pr. Europoje ir Lietuvoje: romantizmas, realizmas, modernizmas. 

1. Mokiniai sužino ir išmoksta apie svarbiausius XIXa. vykusius Lietuvoje ir Europoje kultūrinius pokyčius- geba įvardinti egzistavusias meno sroves bei svarbiausius jų bruožus, žino svarbiausius XIX a. kūrėjus. (Pažinimo kompetencija)

2. Mokiniai susipažįsta su žymiausių kūrėjų biografijomis, nurodo jų iškilimo aplinkybes, kontekstą, geba vertinti jų reikšmę to meto ir šiandienos visuomenėms, apmąsto jų darbų vertinimo skirtumus ir to priežastis.  (Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija)

3. Mokiniai susipažįsta su XIX a. meno vertybėmis lankydami virtualias parodas, rengia kurinių recenzijas, organizuoja „aukcionus“, virtualias ekskursijas po XIX a. Europos sostines. Darbų atlikimui ir pristatymui naudoja įvairius patikimai atrinktus šaltinius ir IT. (Kūrybiškumo ir komunikavimo kompetencijos)

4. Diskutuoja ir išmoksta, kokią įtaką žmogaus pasaulėvaizdžiui ir tapatybei turėjo XIX a. meno suklestėjimas ir masinės kultūros gimimas. (Kultūrinė kompetencija)

Aptariamas Julijos Beniuševičiūtės-Žymantienės (Žemaitės), Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Ignoto Domeikos, Vinsento van Gogo, Vytauto Kairiūkščio, Jono Mačiulio (Maironio), Adomo Mickevičiaus, Martyno Počobuto, Frideriko Šopeno vaidmuo moderniame pasaulyje. Aiškinamasi masinės kultūros, modernizmo, realizmo, romantizmo sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste.

Pažinimo

Kultūrinė

Kūrybiškumo

Komunikavimo

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos

Kultūra ir kasdienio gyvenimo pokyčiai XIX a. – XX a. pr. – SMP

Susipažįstama su Vilniaus universitetu; Vilniaus piešimo mokykla.

Analizuojamas masinės kultūros atsiradimas Europoje ir Lietuvoje: spauda, fotografija, kinas, laisvalaikio pokyčiai.

Susipažįstama su XIX–XX a. sandūros pasaulio kultūros sostinėmis: Viena, Paryžiumi, Londonu. 

Kartojimo ir/ar atsiskaitymo pamoka

6. Skyrius:   Pirmasis pasaulinis karas ir europinių imperijų griūtis

Planuojamas pamokų skaičius:  9 pamokos privalomų temų dėstymui

                                                   1 kartojimo ir/ar atsiskaitymo pamoka

                                                   3 pasirenkamos temos

                                                   Viso: 13 pamokų  

Pamokos tema

Pasiekimai 

Sąvokos/ Asmenybės

Kompetencijos

Papildoma medžiaga

Analizuojamas Pirmasis pasaulinis karas (1914‒1918 m.): karo priežastys ir eiga Vakarų ir Rytų frontuose. 

1. Mokiniai sužino ir išmoksta papasakoti apie svarbiausius XIX a. pab. -  XX a. pr. Lietuvos, Europos ir pasaulio politinius įvykius. Gali tiksliai įvardinti IPK priežastis, pasekmes bei reikšmę. (Pažinimo kompetencija)

2. Mokiniai išskiria ir nusako XX a. pradžios laikotarpio esminius bruožus (tarptautinių santykių ypatumus, tautų apsisprendimo teisės įgyvendinimą, Lietuvos kelią į nepriklausomybę ir valstybingumo atkūrimo problemas), probleminius klausimus ir geba nustatyti ryšį su dabartimi. (Pažinimo kompetencija)

3. Mokiniai geba kritiškai vertinti XIX a. pab. - XX a. prad. įvykius, gali juos vertinti iš skirtingų perspektyvų, argumentuotai išreiškia savo poziciją istorijos įvykių ir asmenybių vertinimo klausimais. (Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija)

4. Remdamiesi kritiškai pasirinktais istoriniais šaltiniais, tekstais ir kitomis medijomis kuria pasakojimus, schemas, lenteles recenzijas, inscenizacijas (pvz. Paryžiaus taikos konferencijos analizė, IPK frontai, IPK demografiniai ir socialiniai padariniai, Lietuvos Tarybos veikla) pristato savo darbus, įsiklauso į kitų nuomonę, diskutuoja, reiškia savo nuomonę pagrįsdami argumentais. (Kūrybiškumo ir komunikavimo kompetencijos)

5. Mokiniai aptaria Lietuvos valstybingumo atkūrimo reikšmę ir svarbą, vertina žymiausių lietuvių tautinio sąjūdžio atstovų nuopelnus tiek to meto, tiek šiandienos visuomenei. (Pilietiškumo kompetencija)

Įvertinamas Jono Basanavičiaus, Stepono Kairio, Žoržo Benžameno Klemanso, Vladimiro Lenino, Deivido Loido Džordžo, Nikolajaus II, Antano Smetonos, Vilhelmo II, Vudro Vilsono vaidmuo XX a. pradžioje. Aiškinamasi bolševikų, demilitarizuotos zonos, fronto, komunizmo, Lietuvos Tarybos, manevrinio karo, militarizmo, Oberosto, okupacijos, pozicinio karo, rekvizicijos, reparacijos, revanšizmo, separatinės taikos, tautų apsisprendimo teisės, Tautų Sąjungos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.

Pažinimo

Kultūrinė

Pilietiškumo

Kūrybiškumo

Komunikavimo

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos

Pirmasis pasaulinis karas ir Lietuva – SMP

Pasaulis po Pirmojo pasaulinio karo – SMP

Nagrinėjama Rusija XX a. pradžioje: 1917 m. Vasario revoliucija ir bolševikų perversmas.

Analizuojama Lietuva Pirmojo pasaulinio karo metu ir Valstybės atkūrimas: Vokietijos okupacinis režimas, Vilniaus konferencija (1917 m.), Vasario 16-osios Aktas (1918 m.).

Nagrinėjama Paryžiaus taikos konferencija, Europos politinio žemėlapio pokyčiai ir Versalio taikos sutartis (1919 m.).

Vertinami Pirmojo pasaulinio karo demografiniai ir socialiniai padariniai Lietuvoje ir Europoje.

10. Kartojimo ir/ar atsiskaitymo pamoka.

7. Skyrius:   Paveldas ir atmintis. Abiejų Tautų Respublikos atmintis ir nacionalinės valstybės gimimas

Planuojamas pamokų skaičius: 5 pamokos privalomų temų dėstymui

                                                   1 kartojimo ir/ar atsiskaitymo pamoka 

                                                   3 pasirenkamos temos

                                                   Viso: 9 pamokos 

Pamokos tema

Pasiekimai 

Sąvokos/ Asmenybės

Kompetencijos

Papildoma medžiaga

Tyrinėjamas ar aplankomas ir aptariamas Abiejų Tautų Respublikos paveldas ir „gente lituanus“, „natione polonus“ problematika:

(1) 1791 m. Gegužės 3-iosios Konstitucijos (ir Spalio 20-osios tarpusavio įžadų) atmintis. Mykolo Römerio, Česlovo Milošo (Czesław Miłosz), Gabrieliaus ir Stanislovo Narutavičių LDK piliečio samprata;

(2) XVIII a. pab.‒XIX a. dvarų paveldas Lietuvoje: Paulavos Respublikos fenomenas (Merkinės dvaras), Rokiškio dvaras. Oginskių giminės dvaras Plungėje ar kiti dvarai ir jų istorijos artimiausioje aplinkoje.

Tyrinėjamos ar aplankomos ir aptariamos svarbiausios lietuvių nacionalinio judėjimo atminties vietos:

(1) lietuvių nacionalinio judėjimo veikėjų, signatarų ir valstybės kūrėjų atminimo vietos (Motiejaus Valančiaus, Jono Basanavičiaus, Antano Smetonos, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės ar kitų veikėjų atminimo vietos, esančios artimoje aplinkoje);

(2) lietuvių nacionaliniam judėjimui reikšmingiausių vietų istorija: Signatarų namai Vilniuje, Miesto salė (dabartinė Lietuvos nacionalinė filharmonija) Vilniuje, Vileišių rūmai Vilniuje, Marijampolės (dabartinė Rygiškių Jono) ar Šiaulių (dabartinė Juliaus Janonio) gimnazijos.

1. Mokiniai remdamiesi įvairiais šaltiniais, tyrinėdami savo gyvenamosios vietovės bei Lietuvos kultūrinį paveldą, giliau susipažįsta su istoriniais įvykiais ir jų reikšme šiandienai. (Pažinimo kompetencija)

2. Mokiniai susipažįsta su savo gyvenamosios vietovės istorijos praeitimi, ugdosi empatiją, kritišką santykį su praeities kartų palikimu. (Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija)

3. Remdamiesi kritiškai pasirinktais istoriniais šaltiniais, tekstais ir kitomis medijomis atlieka tyrimus, kuria ekskursijų planus, pasakojimus, recenzijas, inscenizacijas, pristatymus pristato savo darbus, diskutuoja, reiškia savo nuomonę pagrįsdami argumentais. (Kūrybiškumo ir komunikavimo kompetencijos)

4. Puoselėja Lietuvos valstybingumo tradiciją, ugdo patriotinę savimonę. (Pilietiškumo kompetencija)

5. Mokiniai vertina tautų, religijų ir įvairių kultūrų paveldą, prisideda prie jo išsaugojimo, suvokia ir vertina Lietuvių tautų, konfesijų, bendruomenių tradicijas, kultūrinį palikimą, puoselėja Lietuvos valstybingumo tradiciją ir paveldą. ( Kultūrinė kompetencija) 

Dvaras

Dvarininkas

Konstitucija

Konstitucinė monarchija

Unitarinė valstybė

Federacija

Pilietybė

Prezidentas 

Parlamentaras 

Signataras 

J.Basanavičius

J.Basanavičius

S.Kairys

K.Grinius 

S.Banaitis

J.Staugaitis

P.Klimas

J.Vailokaitis

P.Kriaučiūnas  

Pažinimo

Kultūrinė

Pilietiškumo

Kūrybiškumo

Komunikavimo

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos