ILGALAIKIO PLANO RENGIMAS
Dėl ilgalaikio plano formos susitaria mokyklos bendruomenė, tačiau nebūtina siekti vienodos formos. Skirtingų dalykų ar dalykų grupių ilgalaikių planų forma gali skirtis, svarbu atsižvelgti į dalyko(-ų) specifiką ir sudaryti ilgalaikį planą taip, kad jis būtų patogus ir informatyvus mokytojui, padėtų planuoti trumpesnio laikotarpio (pvz., pamokos, pamokų ciklo, savaitės) ugdymo procesą, kuriame galėtų būti nurodomi ugdomi pasiekimai, kompetencijos, sąsajos su tarpdalykinėmis temomis. Planuodamas mokymosi veiklas mokytojas tikslingai pasirenka, kurias kompetencijas ir pasiekimus ugdys atsižvelgdamas į konkrečios klasės mokinių pasiekimus ir poreikius. Šį darbą palengvins naudojimasis Švietimo portale pateiktos BP atvaizdavimu su mokymo(si) turinio, pasiekimų, kompetencijų ir tarpdalykinių temų nurodytomis sąsajomis.
Pateiktame ilgalaikio plano pavyzdyje nurodomas preliminarus 70-ies procentų Bendruosiuose ugdymo planuose dalykui numatyto valandų skaičiaus paskirstymas.
Kaip panaudoti kitą mokymuisi skirtą laiką (apie 30 proc.), sprendžia mokytojas, atsižvelgdamas į mokyklos, klasės kontekstą, mokinių pasiekimus ir poreikius, pvz.:
- mokinių įgūdžiams, kurie kelia tam tikrų sunkumų, tobulinti. Jeigu pastebima, kad mokiniams nepavyksta pasiekti tam tikro lygio atliekant kokias nors užduotis, tų įgūdžių tobulinimas pareikalaus laiko. Pavyzdžiui, papildomo laiko dažnai reikia skirti padedant mokiniui paruošti viešąją kalbą.
- Mokinių kūrybiniam potencialui vystyti. Tikslingas ir sąmoningas kūrybinės kompetencijos ugdymas, kūrybinių darbų rezultatų planavimas ir aptarimas reikalauja tam tikrų pastangų.
- Turinio apimčiai gilinti.
- Mokinių įgūdžiams, kurie kelia tam tikrų sunkumų, tobulinti. Jeigu pastebima, kad mokiniams nepavyksta pasiekti tam tikro lygio atliekant kokias nors užduotis, tų įgūdžių tobulinimas pareikalaus laiko.
- Aukštesniems mokinių pasiekimams ugdyti: projektinė veikla (dalykiniai ir tarpdalykiniai projektai; mokykliniai ir nacionaliniai projektai).
Atkreipiamas dėmesys į mokymosi turinio integravimą ugdymo procese: pvz., prie lentelėje nurodytų literatūros ir kultūros pažinimo valandų prisideda valandos, priskirtos kitoms sritims (kalbėjimui, klausymui ir sąveikai, skaitymui ir teksto supratimui, rašymui ir teksto kūrimui ir t.t.), jeigu šių kalbinių veiklų temos yra susijusios su literatūros ir kultūros pažinimu. Visos kalbinės veiklos (kalbėjimas, klausymas ir sąveika, skaitymas ir teksto supratimas, rašymas ir teksto kūrimas) siejamos su kalbos pažinimo, literatūros ir kultūros pažinimo temomis, problematika ir veiklomis. Kalbinių veiklų tematika ir problematika siejama su skaitomais ir nagrinėjamais grožiniais ir negrožiniais, kitais kultūros tekstais.
Temų tvarką, planuodamas pamokų ciklą, nustato pats mokytojas. Planuodamas pamokų ciklą mokytojas taip pat planuoja pasiekimus ir kompetencijas, kurios bus ugdomos šiame cikle, gali planuoti mokymos(si) veiklas, jų vertinimą ir didaktines priemones. Mokytojas taip pat savo nuožiūra gali pasirinkti, kokius kūrinius arba jų ištraukas tikslinga pasirinkti nurodytoms problemoms nagrinėti, tik svarbu, kad atitiktų programoje nurodytus kultūros tekstų atrankos kriterijus. Rekomenduojami kūriniai gali būti mokytojo koreguojami atsižvelgiant į mokinių pasiūlymus, poreikius ir kitas aplinkybes.
Ugdymo procese svarbu užtikrinti, kad visos pasiekimų sritys būtų glaudžiai susijusios. Ypač svarbi dermė tarp visų pasiekimų sričių, kad mokinių įgūdžiai tobulėtų. Nepakankamas dėmesys kuriai nors sričiai (ar jos ignoravimas) visą kalbinę veiklą padaro menkavertę. Todėl labai svarbu ugdymo procese užtikrinti vidinę dalyko integraciją, kurią galima suplanuoti rengiant pamokų ciklo planą.
BALTARUSIŲ KALBOS IR LITERATŪROS ILGALAIKIO PLANO PAVYZDYS 9 KLASEI
MOKSLO METAI: _____
PAMOKŲ SKAIČIUS: 144 per metus ir 4 per savaitę
- 70% - PRIVALOMAS TURINYS (104 PAMOKOS)
- 30 % - MOKYTOJŲ NUOŽIŪRA (40 PAMOKOS)
Kultūros tekstų atranka. Skaityti ir nagrinėti pasirenkami grožinės literatūros ir įvairūs kultūros tekstai: jų problematika atspindi Antikos, Viduramžių, Renesanso, Baroko, Šviečiamojo amžiaus idėjas, Romantizmo tematiką ir vertybes; baltarusių ir kai kurie kiti visuotinės literatūros kūriniai, kurie padeda suvokti literatūros istoriškumą, sudaryti gimtosios literatūros raidos vaizdą; įvairių rūšių ir žanrų; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; įvairūs šiuolaikinės literatūros ir kultūros tekstai, kuriuose atsispindi Antikos, Viduramžių, Renesanso, Baroko, Šviečiamojo amžiaus idėjos, romantizmo tematika ar vertybės; aukštosios, populiariosios, masinės kultūros pavyzdžiai.
Grožinės literatūros raida (problematika ir autoriai). Mokomasi suvokti grožinės literatūros epochų (Antikos, Viduramžių, Renesanso, Baroko, Šviečiamojo amžiaus ir Romantizmo) ir krypčių esminius ypatumus, aptarti jų idėjas skirtinguose kontekstuose. Mokomasi gretinti aptarinėjamos epochos kūrinius su skirtingais kultūros tekstais. Aptariama įvardytų epochų idėjų ir motyvų įtaka šiuolaikinei kultūrai. Mokomasi įvairiais aspektais nagrinėti pateiktas privalomas temas pasirenkant grožinės literatūros kūrinius ir įvairius kultūros tekstus. Skaityti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos. Kiekvienos epochos užsienio literatūros 1 ar 2 kūriniai arba jų ištraukos parenkamos, atsižvelgiant į mokinių amžių ir gebėjimų lygį, integravimo galimybes su užsienio kalbomis ir siekiant išvengti kartojimosi su lietuvių kalbos ir literatūros dalyko programa.
|
Tema |
Val. sk. 70 proc. |
Pastabos |
|---|---|---|
|
Kalbėjimas, klausymas ir sąveika |
||
|
1. Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. Įgūdžių plėtojimas. 2. Stilistinio registro pokyčių atpažinimas. 3. Kalbinės raiškos ir stiliaus elementai, jų funkcijos. 4. Aktyvaus klausymosi strategijos. 5. Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose: pokalbio inicijavimas, palaikymas ir plėtojimas, remiantis asmenine, kultūrine, socialine patirtimi ir pasirenkant tinkamą kalbinę raišką. 6. Debatų taisyklės. 7. Etiškas ir saugus bendravimas oficialioje ir neoficialioje komunikacinėje situacijoje, virtualioje erdvėje. 8. Sakytinio teksto pristatymas. Bendrinės kalbos tarimas, kirčiavimas, intonavimas. 9. Viešosios kalbos parengimas ir pristatymas. Teksto derinimas su iliustracine medžiaga, naudojantis technologijomis ir internetiniais ištekliais. Informacinės kalbos specifika. 10. Aktyvus klausymas ir grįžtamojo ryšio suteikimas. 11. Kalbėjimo strategijų taikymas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, užrašais ar vaizdine medžiaga. Savo ir kitų kalbėtojų pranešimų aptarimas. Detaliau žr. Baltarusių kalbos ir literatūros BP, Mokymosi turinys 35.1. |
8 |
Kalbėjimo gebėjimai ir strategijos tobulinamos integruojant su kalbos pažinimu ir literatūros pažinimu. |
|
Skaitymas ir teksto supratimas |
||
|
1. Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. 2. Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. 3. Manipuliacijos ir propagandos apraiškos. Detaliau žr. Baltarusių kalbos ir literatūros BP, Mokymosi turinys 35.2. |
4 |
Skaitymo gebėjimai ir strategijos tobulinamos integruojant su kalbos pažinimu ir literatūros pažinimu. |
|
Rašymas ir teksto kūrimas |
||
|
1. Teksto kūrimas ir redagavimas. 2. Teksto kūrimo strategijos. 3. Įvairaus pobūdžio tekstų kūrimas, paisant žanro reikalavimų ir atsižvelgiant į komunikacinę situaciją: samprotavimo rašinys, viešoji kalba, anotacija (knygos, kito kūrinio), biografinė žinutė (lenk. biogram), nesudėtingo mokslo populiarinimo teksto santrauka, asmeninis laiškas, elektroninis laiškas, motyvacinis laiškas, kūrybiniai bandymai (pvz., straipsnis, scenarijus, dienoraštis, tinklaraštis, eilėraščiai, dainų tekstai ir pan.). Detaliau žr. Baltarusių kalbos ir literatūros BP, Mokymosi turinys 35.3. |
20 |
Rašymo ir teksto kūrimo gebėjimai ir strategijos tobulinamos integruojant su kalbos pažinimu ir literatūros pažinimu. |
|
Kalbos pažinimas |
||
|
1. Fonetika. Kartojamos ir gilinamos žemesnėse klasėse įgytos žinios, mokomasi taikyti ir tobulinti įgūdžius naujuose kalbos vartojimo kontekstuose. 2. Leksika ir žodžių daryba. Žodyno plėtojimas, ypač vartojant abstrakčią ir specifinę leksiką, susijusią su literatūros ir kultūros raida. Naudojimasis įvairiais žodynais ir žinynais. Įvairūs vedinių ir dūrinių darybos modeliai. Įvairūs frazeologizmų šaltiniai (mitologija, Biblija, literatūra, kasdienis gyvenimas) ir žinomų frazeologizmų kilmė. Leksiniai skoliniai iš kitų kalbų ir tarpkultūriniai ryšiai, skolinių pavyzdžiai iš skirtingų kalbų. 3. Kalbos dalys ir žodžių kaityba. Kalbos dalių siejimas su jų sintaksiniu vaidmeniu sakinyje ir stilistine teksto raiška. Kalbos dalys, jų gramatiniai požymiai sintaksinėje sakinio struktūroje ir meninės raiškos priemonėse. Taisyklingas gramatinių formų vartojimas. Žinių sisteminimas naudojantis įvairiomis vaizdinėmis formomis (pvz., lentelės, žemėlapio). Tipinės žodžių kaitybos klaidos ir jų taisymas nurodytuose tekstuose. Naudojimasis įvairiais norminiais šaltiniais. 4. Sintaksė ir skyryba. Tipinės sintaksinės ir skyrybos klaidos ir jų taisymas nurodytuose tekstuose. Naudojimasis įvairiais norminiais šaltiniais. 5. Sudėtiniai sakiniai. 6. Sudėtiniai prijungiamieji sakiniai. 7. Sudėtiniai sujungiamieji sakiniai. 8. Sudėtiniai bejungtukiai sakiniai. 9. Mišrieji sudėtiniai sakiniai. 10. Tiesioginė ir netiesioginė kalba. 11. Kalba kaip socialinis reiškinys. Istorinė kalbos kaita. Leksika greičiausiai kintanti kalbos sistemos dalis. Archaizmai ir jų vaidmuo tekste. Indoeuropiečių kalbų svarbiausios grupės (slavų, baltų, germanų, romanų). Slavų kalbos ir jų giminystės ryšiai, panašumai ir skirtumai tarp mokamų slavų kalbų. Baltarusių kalbos leksiniai ir gramatiniai ypatumai, palyginimas su lietuvių kalba. Kitų Lietuvoje vartojamų kalbų poveikis baltarusių kalbai, šio poveikio pasekmės. Detaliau žr. Baltarusių kalbos ir literatūros BP, Mokymosi turinys 35.4. |
20 |
Kalbos pažinimas integruojamas su kalbėjimu, klausymu ir sąveika, rašymu ir teksto kūrimu, skaitymu ir teksto supratimu, literatūros ir kultūros pažinimu. |
|
Literatūros ir kultūros pažinimas |
||
|
1. Biblija ir jos tradicija. Senojo ir Naujojo Testamentų vaizdiniai, herojai ir siužetai: jų interpretacija literatūroje, pvz., krikščioniškoji meilės samprata, auka ir aukojimasis. Bibliniai motyvai literatūros kūriniuose ir įvairiuose kultūros tekstuose. Detaliau žr. Baltarusių kalbos ir literatūros BP, Mokymosi turinys 35.5.1. |
4 |
Literatūros ir kultūros pažinimas integruojamas su kalbėjimu, klausymu ir sąveika, rašymu ir teksto kūrimu, skaitymu ir teksto supratimu, kalbos pažinimu. Temos turi būti aptartos kartu su literatūros ir kultūros pažinimo mokymosi turinio dalimis, pateiktomis po lentele: Literatūros žanrų atpažinimas, Meninė kalba ir jos funkcijos, Grožinio teksto interpretavimas ir vertinimas, Kitų kultūros tekstų interpretavimas ir vertinimas, Dalyvavimas kultūriniame gyvenime. |
|
2. Antika. Mitų reikšmė antikos ir dabarties žmogaus gyvenimui. Epas – tautinę bendruomenę vaizduojantis, ugdantis ir telkiantis pasakojimas. Epo herojus ir jo kovos prasmė. Epinio pasakojimo poetika. Antikinė drama ir jos reikšmė. Antikiniai motyvai literatūros kūriniuose ir įvairiuose kultūros tekstuose. Garbės ir šlovės sampratos atsispindėjimas įvairiuose literatūros žanruose. Autoriai ir kūriniai pasirinktinai. Detaliau žr. Baltarusių kalbos ir literatūros BP, Mokymosi turinys 35.5.2. |
4 |
|
|
3. Viduramžiai ir jų vaizdavimas literatūroje. Viduramžių žmogaus ir pasaulio samprata. Religinis menas: ištikimybė, garbė, pamaldumas, šventumas, asketizmas. Riterių literatūros vaizdiniai, siužetai klasikinėje ir šiuolaikinėje literatūroje. Valdovo vaizdavimas. Valdovo idealas ir jo atsakomybė. Pirmieji religiniai ir pasaulietiški kūriniai baltarusių kalba. Šiuolaikinio žmogaus polemika su viduramžių vertybėmis ir idealais. Autoriai ir kūriniai pasirinktinai. Detaliau žr. Baltarusių kalbos ir literatūros BP, Mokymosi turinys 35.5.3. |
6 |
|
|
4. Renesanso kultūra. Renesansas – tai atradimų epocha. Humanistinės vertybės: pasaulio grožis, tikėjimas, garbė, sąžinės ramybė, gėris, darbas, kūrybiškumas, asmenybės harmonija, draugystė, meilė. Renesanso žmogaus bruožai. Tėvynės samprata. Tarnyba Tėvynei. Abiejų Tautų Respublika, jos reikšmė ir kultūrinis gyvenimas. Literatūros kūriniai lotynų kalba. Pranciškaus Skorinos fenomenas. Šekspyro dramaturgijos reikšmė teatro istorijoje. Renesanso bruožai ir humanistinės vertybės šiuolaikinėje kultūroje. Autoriai ir kūriniai: pvz., М. Гусоўскі. „Песня пра зубра“, Ф.Скарына. „Прадмовы“, М. дэ Сервантэс. „Дон Кіхот“ ir kt. Detaliau žr. Baltarusių kalbos ir literatūros BP, Mokymosi turinys 35.5.4. |
6 |
|
|
5. Barokas. Žmogaus ir pasaulio prieštaringumas. Kova tarp gėrio ir blogio. Barokinis konceptizmas ir jo raiška įvairiuose kultūros tekstuose. Nuo epistolografijos ir atsiminimų iki šiuolaikinio laiško ir interneto tinklaraščio. Barokinio meno savitumas ir jo atspindys šiuolaikinėje kultūroje. Autoriai ir kūriniai: pvz., А. Рымша, С. Полацкі (раsігіnktіnаі) ir kt. Detaliau žr. Baltarusių kalbos ir literatūros BP, Mokymosi turinys 35.5.5. |
6 |
|
|
6. Šviečiamasis amžius. Apšvietos epochos vertybės: mokslas, išsilavinimas, proto ir patirties iškėlimas. Viešųjų ir privačių reikalų, pareigos ir jausmo konfliktas. Tautos, pilietybės ir pareigos supratimas. Juoko, ironijos ir kritikos galia. Idealaus (utopinio) pasaulio paieška. Tarp racionalizmo ir sentimentalizmo. Šviečiamojo amžiaus įtaka šiuolaikinei kultūrai. Autoriai ir kūriniai: pvz., burleskos (satyriniai kūriniai). В. Равінскі. „Энеіда навыварат“, К. Вераніцын. Poema „Тарас на Парнасе“, Гётэ (раsігіnktіnаі) ir kt. Detaliau žr. Baltarusių kalbos ir literatūros BP, Mokymosi turinys 35.5.6. |
||
|
7. Romantizmas. Romantinis maištas ir individualizmas, tragizmas. Išorinis ir vidinis konfliktas. Psichologinis veikėjų dramatizmas. Gėrio ir blogio kova pasaulyje ir žmoguje. Moters ir meilės idealizavimas. Gamtos ir žmogaus jausmų pasaulio sąveika. Kova už laisvę, patriotizmas. Domėjimasis tautosaka, praeitimi. Menininkas kaip pranašas. Šiuolaikinio žmogaus polemika su romantizmo idealais ir pasaulėjauta. Autoriai ir kūriniai: pvz., Я. Баршчэўскі. „Шляхціц Завальня“, „Плачка“, „Белая Сарока“, К. Вераніцын. „Тарас на Парнасе“, В. Дунін-Марцінкевіч. „Ідылія“, А. Міцкевіч. Baladė „Свіцязянка“, poema „Гражына“ ir kt. Detaliau žr. Baltarusių kalbos ir literatūros BP, Mokymosi turinys 35.5.7. |
6 |
|
|
8. Realizmo literatūra. Realizmas literatūroje ir visuomenėje. Visuomenės harmonijos ir teisingumo samprata. Tipiškas personažas tipiškomis aplinkybėmis. Žmogus ir pinigai, materialios vertybės, socialinė padėtis. Autoriai ir kūriniai: pvz., Э. Ажэшка. „Раманіха“, „ABC“, Ф. Багушэвіч. Прадмова да зборніка „Дудка беларуская“, 2–3 eilėraščiai, В. Дунін-Марцінкевіч. „Халімон на каранацыі“. Detaliau žr. Baltarusių kalbos ir literatūros BP, Mokymosi turinys 35.5.8. |
8 |
|
|
9. Lyrikos analizė. Analizuojant lyrikos tekstą mokomasi apibūdinti (tiesioginį ir netiesioginį) lyrinį subjektą, adresatą; atpažinti eilėdaros elementus (eilutę, strofą, rimą); nusakyti eilėraščio vyksmo sudedamąsias dalis (situacijos pradžią, kas vyksta, lyrinio subjekto nuotaikas, jausmus ir mintis, poetinius vaizdus). Detaliau žr. Baltarusių kalbos ir literatūros BP, Mokymosi turinys 35.5.9.1. |
4 |
|
|
10. Epikos analizė. Analizuojant epikos tekstą mokomasi nagrinėti temą ir problematiką bei jų ryšį su literatūros epocha; aptarti kūrimo būdus, nagrinėjamą pasaulį, laiką, vietą, įvykį, siužetą; palyginti veikėjus, jų santykius, nuotaikas, jausmus, mintis; aptarti tiesioginę, netiesioginę veikėjo charakteristiką; atpažinti pasakojimą pirmuoju ir trečiuoju asmeniu ir nurodyti jo funkciją kūrinyje; nurodyti pagrindinį ir kitus kūrinio veikėjus ir apibūdinti jų ypatybes; nusakyti temą ir pagrindinę teksto mintį; aptarti kūrinio konstrukcinių elementų funkcijas (ekspoziciją, veiksmo užuomazgą, vyksmą, kulminaciją ir atomazgą). Detaliau žr. Baltarusių kalbos ir literatūros BP, Mokymosi turinys 35.5.9.2. |
4 |
|
|
11. Dramos analizė. Analizuojant dramos tekstą mokomasi nurodyti ir aptarti dramos elementus (siužetą, veikėją, sceną, aktą, remarką, chorą, repliką, monologą, dialogą); paaiškinti motyvą ir veiksmus; analizuoti veikėjų charakterius ir elgesio priežastis, palyginti charakterius. Detaliau žr. Baltarusių kalbos ir literatūros BP, Mokymosi turinys 35.5.9.3. |
4 |
Literatūros ir kultūros pažinimo mokymosi turinio dalys integruojamos į pateiktas lentelėje temas.
Literatūros žanrų atpažinimas. Įtvirtinamos žemesnėse klasėse įgytos žinios apie literatūros žanrus ir nagrinėjami nauji žanrai – epas, epinė poema, kronika, odė, raudos (lenk. treny), sonetas, tragedija, komedija, mokomasi nusakyti jų pagrindines ypatybes.
Meninė kalba ir jos funkcijos. Mokomasi atpažinti meninės (kalbinės) raiškos priemones ir nusakyti jų funkcijas tekste (antitezė, paralelizmas, oksimoronas, hiperbolė, epitetas, palyginimas, garsų pamėgdžiojimas, mažybiniai žodžiai, personifikacija, animizacija, retorinis kreipinys, kartojimas, perkeltinės reikšmės žodžiai, anafora, retorinis klausimas, alegorija, parafrazė, simbolis, meninis neologizmas, ekspresyvioji leksika).
Grožinio teksto interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti ir vertinti grožinį tekstą: aiškinti alegorinį ir simbolinį literatūros kūrinio turinį; atpažinti literatūros tekstuose ironiją, humorą, patosą; apibūdinti jų funkcijas tekste; interpretuoti literatūros kūrinius taikant būtinąjį kontekstą, pvz., istorinį, socialinį, politinį, filosofinį, biografinį, kultūrinį, literatūrinį, mitologinį, biblinį ir egzistencinį; atpažinti žmogaus vertybių svarbą visuotinės ir tautinės literatūros kūriniuose ir nusakyti jų vaidmenį veikėjo poelgiuose.
Kitų kultūros tekstų interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti kitus kultūros tekstus: apibūdinti pagrindines filosofines tendencijas ir jų įtaką epochos kultūrai; interpretuoti ir palyginti skirtingus kultūros tekstus; apibūdinti aukštosios, populiariosios, masinės kultūros tekstus.
Dalyvavimas kultūriniame gyvenime. Pateikiamos įvairios kultūrinio ugdymo formos, kurių tikslas – padėti įtvirtinti per kalbos ir literatūros pamokas įgytas žinias ir gebėjimus, visapusiškai plėsti mokinių kultūrinį akiratį, tobulinti kritinio mąstymo gebėjimus, ugdyti kūrybiškumą, socialinius emocinius įgūdžius, pilietines nuostatas atliekant mokomąsias užduotis:
- teatro, muziejaus, meno parodų ir pan. lankymas;
- pamokos įvairiose kultūrinėse erdvėse (pvz., edukacinės ekskursijos, teminiai užsiėmimai, dirbtuvės), susietose su tam tikrais literatūriniais kūriniais, temomis arba literatūrinių ir istorinių epochų reiškiniais;
- projektinė veikla (dalykiniai ir tarpdalykiniai projektai; mokykliniai, regioniniai ir respublikiniai projektai);
- mokykliniai, tarpmokykliniai, respublikiniai ir tarptautiniai renginiai (pvz., konkursai, olimpiados, festivaliai);
- bendradarbiavimas su kultūros institucijomis (pvz., bibliotekomis, teatrais, kino teatrais, muziejais, galerijomis, meno mokyklomis ir kt.).