Mokytojams › Pamokų planai › 8 klasė

Lietuvių kalba ir literatūra 8 kl.

Oficialus NŠA ilgalaikio plano pavyzdys (temos, valandos, pasiekimai, kompetencijos).

LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS 8 KLASĖS ILGALAIKIS PLANAS

Plano forma

Dėl ilgalaikio plano formos susitaria mokyklos bendruomenė, tačiau siekti vienodos formos nebūtina. Skirtingų dalykų ar dalykų grupių ilgalaikių planų forma gali skirtis, svarbu atsižvelgti į dalyko (-ų) specifiką ir ilgalaikį planą sudaryti taip, kad jis pirmiausia būtų patogus ir naudingas mokytojui, padėtų planuoti trumpesnio laikotarpio (pvz., pamokos, pamokų ciklo, savaitės) ugdymo procesą. Planuodamas mokymosi veiklas mokytojas atsižvelgia į konkrečios mokyklos, klasės mokinių pasiekimus, poreikius ir tikslingai pasirenka ugdysimas kompetencijas ir pasiekimus. Pravartu naudotis skaitmenine Lietuvių kalbos ir literatūros programa Švietimo portale, kur pateiktos mokymo (-si) turinio, pasiekimų, kompetencijų ir tarpdalykinių temų sąsajos. Ugdomos kompetencijos nurodomos prie kiekvieno pasirinkto klasių koncentro pasiekimo srities ir pasiekimų, todėl mokytojas, atsižvelgdamas į mokyklos bendruomenės susitarimus, pats gali nuspręsti, kokia apimtimi jos turi būti pateiktos plane. Tarpdalykinių temų nuorodos pateiktos prie kiekvienos mokymo (-si) turinio pasiekimų srities ir atskiroje Bendrojo ugdymo programų dalyje – Tarpdalykinės temos bendrosiose programose.

Privalomas ir pasirenkamas mokymosi laikas. Pasiūlymai mokytojų nuožiūra skirtam ugdymo turiniui organizuoti

Ilgalaikio plano pavyzdyje nurodomas preliminarus 70 procentų Bendruosiuose ugdymo planuose dalykui numatyto valandų skaičiaus paskirstymas. Kaip panaudoti 30 procentų mokymuisi skirto laiko, sprendžia mokytojas, atsižvelgdamas į mokyklos, klasės kontekstą, mokinių pasiekimus ir poreikius, mokyklos bendruomenės susitarimus. 

Pasirenkamas mokymosi laikas gali būti skiriamas: 

Pasiekimų sritys

Per visas pamokas ugdomi Lietuvių kalbos ir literatūros programoje numatytų sričių pasiekimai: 

Ilgalaikiame plane nurodyta apibendrinta pasiekimų sritis – pasiekimų grupė ir konkretus pasiekimas lengvai randami Švietimo portale.

Kad mokinių įgūdžiai nuosekliai tobulėtų, ugdymo procese svarbu užtikrinti visų pasiekimų sričių dermę ir vidinę lietuvių kalbos ir literatūros dalyko integraciją, todėl bet koks jų skirstymas yra sąlyginis.

Kalbinių sričių integravimas

Programoje pabrėžiama, kad per lietuvių kalbos ir literatūros pamokas ugdomos visos keturios pasiekimų sritys – kalbėjimas, klausymas ir sąveika (A), skaitymas, teksto supratimas ir literatūros bei kultūros pažinimas (B), rašymas ir teksto kūrimas (C), kalbos pažinimas (D). Ilgalaikiame plane jos siejamos su kalbos pažinimo ir skaitymo, literatūros ir kultūros pažinimo temomis, problematika ir veiklomis. Kalbinių veiklų tematika ir problematika integruojama su skaitomais ir nagrinėjamais grožiniais ir negrožiniais, kitais analizuojamais kultūros tekstais. Tarpdalykinis integravimas 

Planuojant ugdymo turinį naudinga numatyti ne tik vidinę dalyko, bet ir tarpdalykinę integraciją. Tarpdalykinės temos skaitmeninėje Lietuvių kalbos ir literatūros programoje pateiktos prie kiekvienos mokymo(si) turinio temos, todėl ilgalaikiame plane esant poreikiui pravartu numatyti tą dalykinę integraciją, kuri aktuali konkrečiai mokyklai, klasei. 

Planuojamas turinys ir tekstų atrankos kriterijai

Planuodamas pamokų ciklą mokytojas taip pat planuoja pasiekimus ir kompetencijas, kurios bus ugdomos šiame cikle, gali planuoti mokymos(si) veiklas, jų vertinimą ir didaktines priemones. Skaitmeniniame Lietuvių kalbos ir literatūros programos formate pateikta patogi lietuvių kalbos ir literatūros ugdymo sričių, kompetencijų, pasiekimų ir jų raidos sąsaja, todėl mokytojas pats turėtų nuspręsti, kokia apimtimi jos pateikiamos ilgalaikiame plane. Dėl skaitomų kūrinių (ištraukų) kiekio, atsižvelgdamas į mokinių poreikius ir galimybes, sprendžia mokytojas, savo nuožiūra pasirenkantis, kokius kūrinius arba jų ištraukas tikslinga nagrinėti, svarbiausia, kad grožiniai ir negrožiniai kūriniai atitiktų programoje nurodytus tekstų atrankos kriterijus – būtų meniškai vertingi, atitiktų mokinių amžių, aktualijas. Renkantis kūrinius, rekomenduojama išlaikyti pusiausvyrą tarp lietuvių ir verstinės literatūros, tarp klasikinių ir šiuolaikinių kūrinių, atskleisti mokiniams ir žanrų įvairovę, kad mokinys formuotųsi vientisą literatūros ir kultūros vaizdą. Atsižvelgiant į mokinių pasiūlymus, poreikius ir pomėgius bei kitas aplinkybes, siūlomi skaityti kūriniai mokytojo gali būti koreguojami. Pateiktame ilgalaikio plano pavyzdyje įkeltas visas rekomenduojamų literatūros ir kultūros kūrinių sąrašas, kad mokytojas patogiai atsirinktų ir pasiliktų tik tuos autorius, kuriuos planuoja skaityti ir nagrinėti per lietuvių kalbos ir literatūros pamokas.

Vertinimas

Per visą lietuvių kalbos ir literatūros mokymosi laikotarpį vyrauja formuojamasis (ugdomasis) vertinimas. Tai nuolatinis informacijos apie mokinio žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas rinkimas ir analizavimas, tos informacijos panaudojimas, planuojant, koreguojant numatytas mokymosi veiklas, grįžtamosios informacijos mokiniui mokymosi proceso metu teikimas, pozityvus mokinio veiklos komentavimas, mokinio įsivertinimo ir mokinių vienas kito vertinimo gebėjimų ugdymas. Mokymosi laikotarpio (temos, ciklo, kurso, trimestro, pusmečio, metų) pabaigoje atliekamas apibendrinamasis vertinimas – tai mokytojo sprendimas apie mokinio pasiekimus, išreikštas pažymiu. Remiantis apibendrinamojo vertinimo rezultatais, mokinių pasiekimai įvertinami lygiais. Pagrindiniame ugdyme mokinių pasiekimai, vertinami pažymiais, siejami su pasiekimų lygiais: slenkstinis (I) lygis – 4, patenkinamas (II) lygis – 5–6, pagrindinis (III) lygis – 7–8, aukštesnysis (IV) lygis – 9–10. Siūloma, kad ne mažiau kaip 25 proc. galutinio įvertinimo turėtų sudaryti vertinimas už mokinio atliktas kalbėjimo ir klausymo užduotis, ne mažiau kaip 25 proc. – už skaitymo ir teksto suvokimo užduotis, ne mažiau kaip 25 proc. – už rašymo ir teksto kūrimo užduotis ir ne mažiau kaip 25 proc. – už kalbos pažinimo užduotis, kurios atliekamos pagal programoje apibrėžtus pasiekimų reikalavimus ir rekomendacijas. 

Diagnostinis ir apibendrinamasis vertinimas turi suteikti mokiniui informaciją apie pasiekimus ir padėti numatyti ilgalaikius mokymosi tikslus. Svarbu, kad vertinimas būtų planuojamas kartu su ugdymo procesu. Planuojant vertinimą remiamasi ugdymo programų reikalavimais ir išsikeltais tikslais. Mokytojas pirmiausia turi atsižvelgti į vertinimo tikslą, parinkti tinkamus, vertinimo tikslus atitinkančius vertinimo būdus, numatyti užduoties apimtį, laiką, vertinimo kriterijus, vertinimo informacijos pateikimo mokiniams formą. Su mokiniais svarbu aptarti bendriausius užduoties atlikimo kriterijus:

Vertinamas ne tik galutinis mokymosi rezultatas, bet ir mokymosi procesas. Tokia vertinimo nuostata skatina mokinio saviugdą ir mokymosi motyvaciją, padeda augti jo savimonei ir savivertei, leidžia patirti mokymosi sėkmę (išsamiau – Pasiekimų vertinimas).

Išorinis apibendrinamasis vertinimas

8-oje klasėje organizuojamas išorinis vertinimas – nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas (NMPP). Centralizuotai vykdomo NMPP užduoties struktūra: Skaitymas, teksto supratimas ir literatūros bei kultūros pažinimas (50 proc.), Rašymas ir teksto kūrimas (25 proc.), Kalbos pažinimas (25 proc.). 

Ilgalaikiuose planuose, atsižvelgiant į mokyklos susitarimus, mokinių pasiekimai vertinami vadovaujantis mokykloje patvirtintu mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo aprašu, LR švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. rugpjūčio 31 d. Nr. V-1125 įsakymu „Dėl Mokinių, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas, mokymosi pasiekimų vertinimo ir vertinimo rezultatų panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Lietuvių kalbos ir literatūros bendrąja programa (LKL pagrindinio ugdymo programos pasiekimų sričių pasiekimai), patvirtinta LR švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugsėjo 30 d. Nr. V-1541 įsakymu „Dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugpjūčio 24 d. įsakymo Nr. V-1269 „Dėl Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ pakeitimo“.

8 klasės grožinės ir negrožinės literatūros skaitymo veiklos bei būdai

8 klasėje kūriniai (ištraukos) skaitomi ir analizuojami:

LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS ILGALAIKIS PLANAS 8 KLASEI

Klasė: 8 klasė.

Dalykas: lietuvių kalba ir literatūra. 

Ugdymo proceso trukmė (pagal BUP): 36 savaitės, 180 pamokų per metus.

Pamokų skaičius per savaitę: 5.

Dalyko pamokų skaičius. Rekomenduojama pamokas paskirstyti tokiu būdu: iš 5 pamokų per savaitę 2 savaitines pamokas (per metus – 72 pamokos) skiriamos kalbos pažinimui, kalbėjimui, klausymui ir sąveikai, 3 savaitinės pamokos (per metus – 108 pamokos) – skaitymui, teksto supratimui, literatūros ir kultūros pažinimui bei rašymui ir teksto kūrimui. Toks skirstymas yra sąlyginis – per visas pamokas ugdomi Lietuvių kalbos ir literatūros programoje numatytų sričių pasiekimai.

Privalomas ir pasirenkamas turinys: 70 % – privalomas turinys (126 – 127 pamokos), 30 % – mokytojų nuožiūra (53 – 54 pamokos).

Pateiktame ilgalaikio plano pavyzdyje planuojama ciklais, kuriuos sudaro visas Skaitymo, teksto supratimo ir literatūros bei kultūros pažinimo srities skaitinių sąrašas, trumpintinas mokytojo nuožiūra, ir kitų programoje numatytų pasiekimų sričių turinys. Ilgalaikiame plane nurodytos rekomenduojamos kompetencijos ir pasiekimai apskritai. Konkrečios kompetencijos, tinkamos atskirai pamokai, ir konkretūs pasiekimai pagal lygius nurodomi programoje. Plane siūlomas privalomų valandų paskirstymas, galima tarpdalykinė integracija ir nuorodos yra rekomenduojamo pobūdžio.

Galima integracija: siūloma su etikos, istorijos, geografijos, dailės, muzikos, teatro, technologijų, informacinių technologijų, fizikos, matematikos, pilietiškumo pagrindų, užsienio kalbų programas dėstančiais dalykų mokytojais individualiai ar mokyklos metodikos grupėse suderinti bendras temas ir planuoti integruotas pamokas, projektus mokslo metų pradžioje, rengiant ar koreguojant individualų ilgalaikį planą.

         Kompetencijų ugdymas: Įgyvendinant lietuvių kalbos ir literatūros programą ugdomos šios kompetencijos: kultūrinė, pažinimo, komunikavimo, kūrybiškumo, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos bei skaitmeninė. Žr.: https://emokykla.lt/bendrosios-programos/kompetencijos/2 

Vertinimas: Ugdymo procese taikomas formuojamasis, ciklo ir kurso pabaigoje – apibendrinamasis vertinimas.

Mokymosi turinys

Valandų skaičius

Galima integracija, pastabos, nuorodos

70 %

30 %

I CIKLAS. ĮVADAS. KARTOJIMAS IR ĮTVIRTINIMAS
  • Aptariamas 8 klasės kurso mokymosi turinys, tikslai, uždaviniai ir siektini rezultatai. 
  • Supažindinama su lietuvių kalbos ir literatūros pamokose ugdysimais pasiekimais ir kompetencijomis, jų intensyvumu.
  • Pristatomos ir aptariamos lietuvių kalbos ir literatūros mokymosi priemonės. 
  • Supažindinama su vertinimu ugdymo procese ir apibendrinamuoju išoriniu vertinimu – nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo užduoties struktūra. 
  • 7 klasės kurso akcentai. Pagal poreikį kartojamos ir įtvirtinamos taisyklingos rašytinės ir sakytinės lietuvių kalbos normos, atliekamos integruotos diagnostinės klausymo ir kalbėjimo, kalbos pažinimo, skaitymo ir teksto supratimo, rašymo ir teksto kūrimo užduotys. 
  • Apibrėžiami 8 klasės lietuvių kalbos ir literatūros kurso kalbėjimo, klausymo, skaitymo ir rašymo tikslai.

4

Pasiekimų sritys ir pasiekimai: https://www.emokykla.lt/bendrosios-programos/pagrindinis-ugdymas/22?clases=&educations=&res=1&st=2&types=1,5,7,10 

Vertinimas ugdymo procese ir išorinis vertinimas: https://www.emokykla.lt/bendrosios-programos/pagrindinis-ugdymas/22?ach-1=4&clases=&educations=&res=1&st=2&types=8,10 

Taikomas diagnostinis ir formuojamasis vertinimas.

II CIKLAS. AKISTATA SU SAVIMI. KALBA KAIP SOCIALINIS, KULTŪRINIS IR ISTORINIS REIŠKINYS

Skaitymas, teksto supratimas ir literatūros bei kultūros pažinimas

(31.2.3. Tekstų atranka. Dėl skaitomų kūrinių (ištraukų) kiekio, atsižvelgdamas į mokinių poreikius ir galimybes, sprendžia mokytojas)

Jauno žmogaus savivoką ir jausmų pasaulį atskleidžiantys įvairių laikotarpių lietuvių ir verstiniai literatūros kūriniai.

  • G. Adomaitytė, „Laumžirgių namai“; G. Ambrazaitė, pasirinkti eilėraščiai; D. Bagdonaitė, pasirinkti eilėraščiai; M. Balakauskas, pasirinkti eilėraščiai; A. Cicėnaitė „Niujorko respublika“, „Kad mane pamatytum“; D. Čepauskaitė, pasirinkti eilėraščiai; D. Dirgėla, pasirinkti eilėraščiai; D. Ganc, „Lota“; D. Grajauskas, pasirinkti eilėraščiai; I. Ežerinytė, „Verksnių klubas“; R. Kmita, pasirinkti eilėraščiai; L. Kromalcaitė, pasirinkti eilėraščiai; J. Kunčinas, „Baltųjų sūrių naktis“; D. Kuzminskaitė, pasirinkti eilėraščiai; M. Nastaravičius, pasirinkti eilėraščiai; S. Nėris, pasirinkti eilėraščiai; E. Noreika, pasirinkti eilėraščiai; V. Mačernis, pasirinkti eilėraščiai; A. Marčėnas, pasirinkti eilėraščiai; N. Miliauskaitė, pasirinkti eilėraščiai; D. Opolskaitė, „Ir vienąkart, Riči“; H. Radauskas, pasirinkti eilėraščiai; B. Radzevičius, pasirinkti apsakymai; S. Šaltenis, „Riešutų duona“, „Amžinai žaliuojantis klevas“; I. Toleikytė, pasirinkti eilėraščiai; M. Valiukas, pasirinkti eilėraščiai; L. Varslauskaitė, „Mano didelis mažas Aš“; A. Žagrakalytė, pasirinkti eilėraščiai ar kiti šių arba kitų autorių kūriniai (ištraukos). 
  • R. Bachas (R. Bach), „Džonatanas Livingstonas Žuvėdra“; M. Hadonas (M. Haddon), „Tas keistas nutikimas šuniui naktį“; A. Pivkovska (A. Piwkowska), „Frančeska“; S. Taunsend (S. Townsend), „Slaptas Adriano Moulo dienoraštis“ ar kiti šių arba kitų autorių kūriniai (ištraukos). 
  • Aptariant kūrinius, ugdomas gebėjimas tinkamai vartoti literatūros sąvokas. 
  • Mokomasi pasirinkti ir tikslingai taikyti skaitymo, klausymo, kalbėjimo ir rašymo strategijas.

8

Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo įgyvendinimo rekomendacijos: https://www.emokykla.lt/upload/files/2023/05/05/pagrindinio-ugdymo-lietuviu-kalbos-ir-literaturos-bp-igyvendinimo-rekomendacijos.pdf 

Šiuolaikinė lietuvių poezija „Eilėraščiai mieste“. Pilietiškumo mokykla: https://pilietiskumomokykla.lt/topics/activities/dalyvavimas-ir-pokyciu-inicijavimas/lt-siuolaikine-lietuviu-poezija-eilerasciai-mieste? 

Literatūros rūšys ir žanrai: https://lietuviu5-6.mkp.emokykla.lt/lt/mo/zinynas/literatura_grozines_literaturos_rusys_ir_zanrai/ 

Skaitymo strategijos ir metodai: https://emokykla.lt/upload/files/2024/11/07/skaitymo-strategijos-ir-metodai.pdf 

Vytautas Mačernis: http://www.tekstai.lt/tekstai/278-macernis-vytautas#gsc.tab=0 

V. Mačernio rudens 11 soneto analizė: https://lklms.lt/mindaugas-grigaitis-lyrikos-tekstu-analize-v-macernio-11-rudens-soneto-analize/ 

Saulius Šaltenis „Riešutų duona“: http://www.tekstai.lt/tekstai/349-saltenis-saulius/8026-saulius-saltenis-riesutu-duona-1972#google_vignette 

Filmas: https://www.youtube.com/watch?v=xmsM8waRwvU 

Literatūriniai dienoraščiai: https://lietuviu7-8.mkp.emokykla.lt/lt/temos/sustabdyta_akimirka/ 

R. Bachas (R. Bach), „Džonatanas Livingstonas Žuvėdra“, skaito aktorė Doloresa Kazragytė, muzikuoja džiazo pianistas Saulius Šiaučiulis: https://www.youtube.com/watch?v=q4vk88t1Cjw

Neįgalaus penkiolikmečio nutikimai. Apie M. Hadono „Tas keistas nutikimas šuniui naktį“:

https://www.ibbylietuva.lt/rubinaitis/2004-nr-4-32/neigalaus-penkiolikmecio-nutikimai/ 

Rašymas ir teksto kūrimas

Rašymo tikslai, adresatai ir komunikavimo situacijos.

  • Rašymo svarba mokantis, tiesiogiai ir virtualiai bendraujant ir bendradarbiaujant (žinutės, skelbimai, kvietimai, pranešimai socialiniuose tinkluose, el. laiškai ir kt.).

2

Kalbos pažinimas

Kalba kaip socialinis, kultūrinis ir istorinis reiškinys.

  • Bendrinė kalba, jos funkcijos. 
  • Lietuvių kalbos tarmės. 
  • Kodėl tarmės – gyvosios kalbos lobynas, bendrinės kalbos turtinimo ir palaikymo šaltinis. 
  • Kalbos atmainos: tarmė, sociolektas, žargonas, medialektas, jų santykis su bendrine kalba. 

6

Tarmės: http://www.xn--altiniai-4wb.info/index/details/325 

Kalbų ir kultūrų įvairovė. Pilietiškumo mokykla:

https://pilietiskumomokykla.lt/topics/subtopics/lt-kalbu-ir-kulturu-ivairove 

Kalbėjimas, klausymas ir sąveika

Kalbėjimo ir klausymo paskirtis ir svarba.

  • Kalbėjimo ir klausymosi prasmingumas ir nauda kiekvienam asmeniškai, bendruomenei, visuomenei, tautai. 
  • Technologijų ir žiniasklaidos poveikis kalbos vartojimui ir bendravimo formoms.

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis.

  • Aktyvus klausymasis (klausymo tikslo paisymas, dėmesys žodžiams, kurie nukreipia į svarbią informaciją, pauzių reikšmė, pasižymėjimo svarba). 
  • Svarbios informacijos tikslo atžvilgiu išskyrimas ir jos naudojimo galimybės. 

4

Formuojamasis vertinimas. Ciklo pabaigoje taikomas apibendrinamasis vertinimas.

III CIKLAS. TAPATYBĖS PAIEŠKOS IR RAIŠKA. LEKSIKA IR STILISTIKA

Skaitymas, teksto supratimas ir literatūros bei kultūros pažinimas

(31.2.3. Tekstų atranka. Dėl skaitomų kūrinių (ištraukų) kiekio, atsižvelgdamas į mokinių poreikius ir galimybes, sprendžia mokytojas)

Grožinės ir negrožinės literatūros kūriniai, kuriuose reiškiama pilietinė, tautinė, kultūrinė, regioninė ar kalbinė tapatybė.

  • Lietuvių tautinę, regioninę, kalbinę tapatybę išreiškiantys tekstai: J. Aistis, pasirinkti eilėraščiai; G. Beresnevičius, pasirinktos esė; B. Brazdžionis, pasirinkti eilėraščiai; S. Daukantas, „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“ (ištrauka); J. Degutytė, pasirinkti eilėraščiai; J. Erlickas, pasirinkti eilėraščiai; S. Geda, pasirinkti eilėraščiai; V. Kudirka, „Iš mano atsiminimų keletas žodelių“, pasirinkti eilėraščiai; Maironis, pasirinkti eilėraščiai; S. Parulskis, pasiriktos esė; I. Simonaitytė „Aukštujų Šimonių likimas“ (ištrauka); Šventinis Bankuchenas, „Lietuvos istorijos repas“; Vydūnas, „Tėvynė ir žmogus“ ar kiti šių arba kitų autorių kūriniai (ištraukos).
  • Lietuvos istorinių tautų tapatybę išreiškiantys tekstai: M. Bahdanovičius, „Vilniaus gatvėse...“ (iš rink. M. Bahdanovičius, „Vainikas); T. Buinickis (T. Bujnicki), „Lietuva, mano tėvyne“; S. Firkovičius, „Vėl gimtinėje“, „Šviesūs prisiminimai“ (iš rink. „Į Trakus paukščiu plasnosiu“); G. Kanovičius, pasirinkti apsakymai iš rinkinio „Debesis, vardu Lietuva“; A. Karpinovičius, „Paskutinis Vilniaus pranašas“ (ištraukos); S. Kobeckis, „Naujametiniai linkėjimai“ (iš rink. „Į Trakus paukščiu plasnosiu“); A. Mickevičius (A. Mickiewicz), „Ponas Tadas“ (invokacija); O. Milašius (O. Miłosz), „Lietuva“, „Vaikystės šalyje…“ (iš rink. O. Milašius, „Vienatve, mano motina“); M. Olkinaitė, „Žydiška lopšinė“, „Mano tauta“ ar kiti šių arba kitų autorių kūriniai (ištraukos). 
  • Lietuvių diasporos literatūra: D. Staponkutė, „Kartais ir maištas gydo“; R. Šepetys, „Druska jūrai“; A. Šileika, „Basakojis bingo pranešėjas“ ar kiti šių arba kitų autorių kūriniai (ištraukos).
  • Tarminiai lietuvių literatūros tekstai: V. Braziūnas, „Saula Svaliõ“; V. Daujotė, „Balsā ūkūs (Balsai ūkuose)“, „Gīvenu vīna (Gyvenu viena)“; T. Džervienė, „Žali žuoleli“; J. Elekšis, „Rokundā“; A. Griganavičius, „Kū ašen da atamenu“; R. Katinaitė-Lumpickienė, „Undeniu, ugniu, žalynais“; E. Rudys, „Sėmuona malūnā“; poezijos rinktinė „Sava muotinu kalbo“ (sud. D. Mukienė); V. Rudokas, „Kalbėti motinos tarme“; R. Sadauskas, „Sudzievuliu“; R. Šimkūnas, „(Ne) paprastās istorijās“; J. Žitkauskas, „Dubeltavos išpažintys“ ar kiti šių arba kitų autorių kūriniai (ištraukos). 
  • Aptariant kūrinius, ugdomas gebėjimas tinkamai vartoti literatūros sąvokas. 
  • Mokomasi pasirinkti ir tikslingai taikyti skaitymo, klausymo, kalbėjimo ir rašymo strategijas.

8

Tautybės Lietuvoje skirtingais laikotarpiais. Pilietiškumo mokykla: https://pilietiskumomokykla.lt/topics/activities/socialiniu-rysiu-kurimas/lt-tautybes-lietuvoje-skirtingais-laikotarpiais 

Šventinis bankuchenas - Lietuvos istorijos repas: https://www.youtube.com/watch?v=V4veBuE_QA0 

Maironis:https://www.youtube.com/watch?v=1TP-RmDwYh0

„Maironio „Lietuva brangi“: nuo eiliavimo prie eilėraščio“: https://youtu.be/HuCg-U4ZaKM?si=BzpHfOOVn8jrSK7y 

Juozas Erlickas. Eilėraščiai iš knygos „BOBUTĖ IŠ PARYŽIAUS, ARBA LAKŠTINGALA ZARASUOSE“: http://www.tekstai.lt/tekstai/196-erlickas-juozas/1061-juozas-erlickas-bobute-is-paryziaus 

Apie Lietuvos diasporą interaktyviai: https://globalilietuva.urm.lt/diasporos-politika/apie-lietuvos-diaspora-interaktyviai/190 

Rūta Šepetys „Druska jūrai“. Ištrauka:  https://www.youtube.com/watch?v=j5t45YSCnqg 

R. Šepetys: „Istorija turi paslapčių, kurios mane traukia“: https://pasauliolietuvis.lt/r-sepetys-istorija-turi-paslapciu-kurios-mane-traukia/?print=print 

Žemaitėškas poezėjės rinktėnė „Sava muotinu kalbo“:  https://zemaitiuzeme.lt/aktualijos/zemaiteskas-poezejes-rinktene-sava-muotinu-kalbo/ 

Vladas Braziūnas: http://vladas.braziunas.net/taxonomy/term/112 

Etnografinių regionų folkloras. „Ratilio“: https://5x5.ratilio.kc.vu.lt/ 

Rašymas ir teksto kūrimas

Rašymo tikslai, adresatai ir komunikavimo situacijos. 

  • Rašymo tikslai (saviraiškos, sudominimo, siekiant informuoti, paaiškinti reiškinius, išsakyti savo požiūrį, mintis, jausmus, idėjas, įtikinti).
  • Rašymas atsižvelgiant į komunikavimo situaciją: įvairiems adresatams, pasirenkant tinkamą kalbinę raišką, atsižvelgiant į komunikavimo situaciją ir adresatą. 

Teksto pobūdis, žanrai ir struktūra.

  • Pasakojimas, aprašymas, aiškinimas, argumentavimas. 

2

Atpasakojimai: https://korsigita.com/wp-content/uploads/2015/09/priemonc497_atpasakojimai.pdf 

Kalbos pažinimas

Leksika ir stilistika.

  • Kalbos norma. Norminė ir nenorminė leksika. 
  • Archaizmai, naujadarai, jų vartojimo tikslingumas. 
  • Neteiktinos svetimybės, jų taisymas. 
  • Terminai. 
  • Funkciniai stiliai. 
  • Dalykinio ir meninio stiliaus tekstai, jų paskirtis ir kalbos ypatybės (tikslumas, aiškumas ir glaustumas; konkretumas ir vaizdingumas). 
  • Publicistinio ir buitinio stiliaus tekstai, jų paskirtis ir kalbos ypatybės (kalbos vaizdingumas ir neformalumas, dialogiškumas). 

8

Kas yra stilistika?: https://www.youtube.com/watch?v=WgYE43A7uFo 

Funkciniai stiliai: https://lietuvai.lt/wiki/Funkciniai_stiliai 

Kalbėjimas, klausymas ir sąveika

Kalbėjimo ir klausymo paskirtis ir svarba.

  • Tekstų (pvz., reklamos) daromas poveikis (netiesiogiai potekste išreiškiamos vertybės, adresato ir adresanto interesai, kritiškas pranešimo vertinimas).
  • Koks aš esu kalbėtojas ir klausytojas (savęs kaip klausytojo ir kalbėtojo pažinimas). 

Teksto pobūdis ir struktūra.

  • Sakytinių tekstų analizė ir kūrimas. Tekstas kaip vientisa struktūra (įžangos siejimas su dėstymu, dėstymo – su pabaiga). Įvairių tekstų nagrinėjimas ir kūrimas.

2

Reklama miesto gatvėse: ar ji veikia mane?: https://www.vilniusyramokykla.lt/pamoka/etika/reklama-miesto-gatvese-ar-ji-veikia-mane/

Kuriame reklamą mokyklos kiemui: https://www.vilniusyramokykla.lt/pamoka/lietuviu-k-ir-literatura/kuriame-reklama-mokyklos-kiemui/?cntnt01page=3 

Formuojamasis vertinimas. Ciklo pabaigoje taikomas apibendrinamasis vertinimas.

IV CIKLAS. HUMANISTINĖS VERTYBĖS LITERATŪROJE. MORFOLOGIJA IR RAŠYBA

Skaitymas, teksto supratimas ir literatūros bei kultūros pažinimas

(31.2.3. Tekstų atranka. Dėl skaitomų kūrinių (ištraukų) kiekio, atsižvelgdamas į mokinių poreikius ir galimybes, sprendžia mokytojas)

Literatūros kūriniai, kuriuose svarstomi moraliniai klausimai, laikysena ribinėse situacijose.

  • J. Biliūnas, „Ubagas“; K. Binkis, „Atžalynas“; A. Liobytė, „Sunki mama“; I. Meras „Geltonas lopas“; R. Spalis, „Mergaitė iš geto“ (ištrauka); B. Vilimaitė, pasirinktos novelės ar kiti šių arba kitų autorių kūriniai (ištraukos). 
  • R. Bredberis (R. Bradbury), „Pienių vynas“; Dž. Boinas (J. Boyne), „Berniukas dryžuota pižama“; V. Goldingas (W. Golding), „Musių valdovas“; O. Henris (O. Henry), pasirinktos novelės; H. Li (H. Lee), „Nežudyk strazdo giesmininko“; Zaidl (A. Seidl), „Čia nėra didvyrių“; M. Zusakas (M. Zusak), „Knygų vagilė“ ar kiti šių arba kitų autorių kūriniai (ištraukos). 
  • Aptariant kūrinius, ugdomas gebėjimas tinkamai vartoti literatūros sąvokas. 
  • Mokomasi pasirinkti ir tikslingai taikyti skaitymo, klausymo, kalbėjimo ir rašymo strategijas.

8

„Atžalynas“. Kazys Binkis - Pirma dalis | 1982: https://youtu.be/pQUn6duUYaY?si=gBQ9wRajRaetwS2O 

Antra dalis: https://youtu.be/QrD8XYI3FoE?si=YHSRtGsgnR3NYQZL 

Humanistinės vertybės dramoje. Metodinis leidinys kalbų (gimtųjų ir užsienio) mokytojų dalykinėms kompetencijoms tobulinti: https://www.emokykla.lt/upload/files/2023/05/26/metodinis-leidinys-skirtas-kalbu-gimtuju-ir-uzsienio-mokytoju-dalykiniu-kompetencijoms-tobulinti-1.pdf 

Rašymas ir teksto kūrimas

Rašymo veiklos pobūdis.

  • Tekstų apie įvairius aktualius dalykus (bendravimo, pomėgių, klasės ir mokyklinio gyvenimo, per lietuvių ir kitų dalykų pamokas nagrinėjamomis temomis) rašymas.
  • Rašymo eiga: medžiagos atranka, planavimas, juodraščio rašymas ir aptarimas su bendraklasiais ir (ar) mokytoju, redagavimas ir pateikimas. Tinkamiausių pateikimo būdų, atsižvelgiant į teksto žanrą ir adresatą, paieška.

Teksto pobūdis, žanrai ir struktūra.

  • Pastraipa kaip teksto struktūros vienetas.
  • Pastraipų kūrimas taikant įvairius modelius: priežasties – pasekmės, teiginio – pavyzdžio, problemos – sprendimo. 
  • Savo ar kitų parašytų tekstų redagavimas (rišlumo, pagrindinės minties vientisumo aspektu). 
  • Sakinių siejimas grandininiu ir paraleliniu būdais, vartojant siejimo priemones (jungtukus, dalelytes, įvardžius, prieveiksmius, įterpinius).

4

Dalykinio laiško rašymas visuomenei aktualia tema: https://www.vilniusyramokykla.lt/pamoka/lietuviu-k-ir-literatura/dalykinio-laisko-rasymas-visuomenei-aktualia-tema/?cntnt01page=4 

Rašytinio teksto kūrimas:

http://www.xn--altiniai-4wb.info/index/details/690 

Kalbos pažinimas

Morfologija ir rašyba.

  • Prieveiksmis, jo reikšmė ir gramatiniai požymiai. Prieveiksmio skyriai. Prieveiksmių daryba, laipsniavimas, vartojimas, tarimas ir rašyba. Prieveiksmių su priesaga -(i)ai kirčiavimas.
  • Jungtukas. Jungtuko reikšmė. Jungtukų skyriai: sujungiamieji ir prijungiamieji jungtukai. Sinoniminių jungtukų vartojimas.
  • Dalelytės reikšmė (klausiamoji, tikslinamoji, išskiriamoji ir kt.), vartojimas sakinyje ir rašyba. Dalelytės ir jungtuko skirtumai. Dalelyčių ne, nebe, te, be, tebe, gi, per, vis, tik, vien rašyba su kitais žodžiais. 
  • Jaustukas. Jaustuko reikšmė ir vaidmuo kalboje. Jaustukų skyryba. Raiškus sakinių su jaustukais skaitymas. 
  • Ištiktukas, jo reikšmė. Ištiktuko stilistinis vaidmuo sakinyje ir tekste. Tinkamas ištiktukų vartojimas. Raiškus sakinių su ištiktukais skaitymas. 
  • Taisyklingas jungtukų, dalelyčių, jaustukų ir ištiktukų tarimas ir kirčiavimas.
  • Kalbos dalių apibendrinimas. Kalbos dalių gramatiniai požymiai, rašyba, kirčiavimas, vartojimas. 
  • Žodžių rašymas kartu ir atskirai (pvz., kai vienas žodis sutrumpėja: kas dieną (kasdien), keičiasi žodžio reikšmė nekoks (prastas), ne koks). 

12

Morfologija: https://smp2014lt.ugdome.lt/9-10/lietuviu-kalba/morfologija

https://www.smetona.lt/lkm-turinys/ 

Kalbos dalys: https://www.smetona.lt/kalbos-dalys/ 

„Lietuvių kalbos rašyba: taisyklės, komentarai, patarimai“: https://emokykla.lt/metodine-medziaga/medziaga/perziura/336?r=1 

Lietuvių kalbos raštingumo užduotys: https://korsigita.com/wp-content/uploads/2015/09/lietuvic5b3-kalbos-rac5a1tingumo-ugdymo-uc5beduotys-diktantai.pdf 

Rašybos kartojimas: https://smp2014lt.ugdome.lt/9-10/lietuviu-kalba/rasybos-kartojimas 

Formuojamasis vertinimas. Ciklo pabaigoje taikomas apibendrinamasis vertinimas.

Kalbėjimas, klausymas ir sąveika

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis.

  • Kalbėjimo tonas (iškilmingas, neutralus, pajuokiamas, ironiškas). 
  • Neutrali ir emociškai nuspalvinta leksika: retoriniai klausimai, sušukimas, pakartojimas, jų paskirtis. 
  • Įvairaus kalbėjimo aptarimas ir vertinimas (tiesioginis (savęs pačių, draugų, artimųjų, nepažįstamų asmenų) ir iš garso, vaizdo įrašų). 
  • Vizualinės ir verbalinės kalbos sąsajos. 

Teksto pobūdis ir struktūra.

  • Pasakojimas, aprašymas, aiškinimas ir  argumentavimas. 
  • Argumentavimo nagrinėjimas. 
  • Nesudėtingos struktūros (tezė, argumentai, kontrargumentai, išvada) tekstų kūrimas tiesiogiai ir (ar) pasitelkiant informacines technologijas (pvz., vaizdo, garso, įrašai, vaizdo konferencijos).

5

Kaip mes bendraujame? Mokykla+: https://www.youtube.com/watch?v=98ek4vYigIQ 

V CIKLAS. ASMENINĖS PATIRTIES TEKSTAI. SINTAKSĖ IR SKYRYBA

Skaitymas, teksto supratimas ir literatūros bei kultūros pažinimas

(31.2.3. Tekstų atranka. Dėl skaitomų kūrinių (ištraukų) kiekio, atsižvelgdamas į mokinių poreikius ir galimybes, sprendžia mokytojas)

Lietuvių ir verstinė egodokumentika (dienoraščiai, atsiminimai, autobiografijos, laiškai).

  • L. Baliukevičius, „Partizano Dzūko dienoraštis“; A. Baranauskas, Dienoraštis; M. K. Čiurlionis, Laiškai Sofijai; M. Gimbutienė, „Dienoraštis ir prisiminimai“; V. Mačernis, laiškai; D. Stakytė-Anysienė, D. Cidzikaitė, L. Petrauskaitė-VanderStoep, „Manėm, kad greit grįšim. 18 pokalbių apie pasitraukimą į Vakarus 1940–1944“; J. Mekas, „Laiškai iš niekur“; „Misija Sibiras. 2006–2015“; S. Nėris, Dienoraštis; Icchokas Rudaševskis, „Vilniaus geto dienoraštis, 1941–1943“; I. Simonaitytė, „O buvo taip“; A. Švedas, „Irena Veisaitė. Gyvenimas turėtų būti skaidrus“; Vaižgantas, Laiškai Klimams; „Šitas vaikas turi gyventi. Elenos Holcmanienės užrašai (1941–1944)“ ar kitų pasirinktų egodokumentikos knygų ištraukos. 
  • Ciceronas, „Pokalbiai apie senatvę ir bičiulystę“; A. Frank, „Ana Frank dienoraštis“; M. Jusafzai (M. Yousafzai), „Aš esu Malala“; F. Kafka, „Dienoraščiai, 1910–1923“, „Laiškas tėvui“; P. Kalanitis (P. Kalanithi), „Įkvėpti tylą“; B. Obama, „Mano tėvo svajonės: mano šeimos istorija“; R. M. Rilkė (R. M. Rilke), „Laiškai jaunam poetui“; Seneka, „Laiškai Lucilijui“; Š. Streid (Ch. Strayed), „Laukinė“; M. Tvenas (M. Twain), „Gyvenimas prie Misisipės“; T. Vestouver (T. Westover), „Apšviestoji“ ar kitų pasirinktų egodokumentikos knygų ištraukos. 
  • Aptariant kūrinius, ugdomas gebėjimas tinkamai vartoti literatūros sąvokas. 

• Mokomasi pasirinkti ir tikslingai taikyti skaitymo, klausymo, kalbėjimo ir rašymo strategijas.

8

L. Baliukevičius-Dzūkas: https://nsa.vma.lm.lt/mod/h5pactivity/view.php?id=29536 

Didysis ir mažasis Vilniaus getas: https://www.govilnius.lt/aplankykite/lankytinos-vietos/didysis-ir-mazasis-getas 

Kauno geto įkūrimas ir likvidavimas: https://www.youtube.com/watch?v=clZF5KC3y-A

Icchokas Rudaševskis, „Vilniaus geto dienoraštis, 1941–1943“: https://www.lrt.lt/radioteka/irasas/2000310230/vakaras-su-knyga-icchokas-rudasevskis-vilniaus-geto-dienorastis-iii-dalis 

Ieva Simonaitytė: https://www.ievasimonaityte.lt/nuorodos/ 

Anos Frank istorija: https://youtu.be/kshMjGIPtns?si=hHD-ihDwjoMlUEnE 

Malala Yousafzai: https://www.europarl.europa.eu/sakharovprize/lt/malala-yousafzai-2013-pakistan/products-details/20200331CAN54205 

Ciceronas: https://nsa.vma.lm.lt/mod/h5pactivity/view.php?id=29762 

„Misija Sibiras“ filmai: https://www.youtube.com/watch?v=K-jcFIT0ED8&list=PLAQQCSXv1NcQLYVP-8uDL1uM5eLyL1U9J 

Rašymas ir teksto kūrimas

Rašymo veiklos pobūdis.

  • Rašymo strategijos (pvz., klausinėjimas, prisiminimai ar asociacijos, paieška spausdintuose leidiniuose ir internete, užrašai, kaupiant medžiagą; žodžių grandinė, reikšminiai žodžiai, minčių žemėlapis, pasakojimo schema, lentelės planuojant; laisvasis rašymas; atidusis skaitymas, pabraukimas, pasižymėjimas, pasinaudojimas kitų pagalba redaguojant; tinkamo pateikimo būdo pasirinkimas).

Teksto pobūdis, žanrai ir struktūra.

  • Argumentuojamojo pobūdžio tekstų nagrinėjimas ir rašymas. 
  • Sudėtingesnių aiškinamųjų tekstų  (reiškinių, įvykių, atliekamų tyrimų, tekstų rašymas). 
  • Asmeninio pobūdžio tekstai (laiškas, dienoraštis, elektroninis laiškas).
  • Dalykiniai tekstai (laiškas, straipsnis apie mokyklos, paauglių gyvenimo problemas, knygos (kino filmo, TV laidos, interneto svetainės paaugliams) pristatymas, komentaras apie perskaitytą knygą, kūrinio veikėjo charakteristika, kelionių įspūdžiai, reklama).

6

Dienoraštis. Lietuvių kalba 7–8 klasei: https://lietuviu7-8.mkp.emokykla.lt/lt/mo/praktika_ir_kuryba/dienorastis4/,scenario.22,position.7 

https://lietuviu7-8.mkp.emokykla.lt/lt/mo/praktika_ir_kuryba/literaturiniai_dienorasciai/,scenario.22,position.0 

Kalbos pažinimas

Sintaksė ir skyryba.

  • Skyrybos paskirtis ir svarba. Žinių apie skiriamuosius ženklus, jų reikšmę ir intonaciją apibendrinimas.
  • Sakinys. Sakinio požymiai. Vientisinis sakinys. Vientisinių sakinių rūšys (išplėstiniai ir neišplėstiniai, asmeniniai ir beasmeniai, nepilnieji sakiniai).
  • Sakinio dalys. Sakinio dalies sąvokos samprata. Sakinio dalių nustatymo būdai (formalusis ir semantinis sakinio nagrinėjimo aspektas). Sakinio dalių raiška. Sudėtingesnės raiškos sakinio dalys (pvz., sakinio dalis, išreikšta frazeologizmais). Sakinio dalių variantiškumas. Sakinio ir kalbos dalių santykiai. Sakinio dalies raiška įvairiomis kalbos dalimis (pvz., veiksnys daiktavardžiu, įvardžiu ir kt.) ir ta pačia sakinio dalimi (daiktavardis, įvardis ir kt. – veiksniu).
  • Aiškinamosios sakinio dalys, jų požymiai ir intonacija. Aiškinamosios sakinio dalys su įvairiais jungiamaisiais žodžiais, jų skyryba. Aiškinamųjų sakinio dalių be jungiamojo žodžio skyryba. Daugianarės aiškinamosios sakinio dalys ir jų skyryba. 
  • Lyginamųjų posakių skyryba. 
  • Žodžiai ir posakiai, klausimais nesusiję su sakiniu. Kreipinys ir jo raiška. Kreipinio skyryba. Įterpiniai. Įterpinių reikšmė ir tinkamas jų vartojimas. Dažniausiai įterpiniais einantys žodžiai ir žodžių junginiai. Įterpinių skyryba. 

14

Sakinys. Sakinių rūšys: https://web.vu.lt/flf/v.zubaitiene/files/2014/02/LSI_sintakse_II_2014x.pdf 

„Lietuvių kalbos skyryba: taisyklės, komentarai, patarimai“: https://emokykla.lt/metodine-medziaga/medziaga/perziura/337?r=1 

Sintaksė ir skyryba: https://smp2014lt.ugdome.lt/9-10/lietuviu-kalba/sintakse-ir-skyryba 

Kalbos žinių taikymo užduotys: https://lietuviu7-8.mkp.emokykla.lt/lt/mo/praktika_ir_kuryba/kalbos_ziniu_taikymo_uzduotys3/,scenario.24,position.1 

Formuojamasis vertinimas. Ciklo pabaigoje taikomas apibendrinamasis vertinimas.

Kalbėjimas, klausymas ir sąveika

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis.

  • Kalbėjimo tikslas (informuoti, sudominti, paaiškinti, įtikinti). 
  • Pokalbio inicijavimas ir plėtojimas, dalijimasis informacija ir patirtimi, požiūrio reiškimas ir pagrindimas, bendrų sprendimų priėmimas.
  • Veiksmingos dialogo ir diskusijų strategijos įvairiuose formaliuose ir neoficialiuose kontekstuose. 

Teksto pobūdis ir struktūra. 

  • Dialoginis kalbėjimas. 
  • Pokalbių, diskusijų, debatų stebėjimas ir aptarimas. Aktyvus dalyvavimas diskusijoje, debatuose (aiškiai suprasti savo, kaip klausytojo ir kalbėtojo, vaidmenį, išskirti objektą, reikšti ir pagrįsti nuomonę, apibendrinti). 
  • Ginčo taisyklės (savo požiūrio gynimas nepažeidžiant kitų ir savo paties orumo, kuriant teigiamus tarpusavio santykius, susitariant).
  • Įprastų ir skaitmeninių (pvz., garso ar vaizdo įrašas) sakytinių tekstų kūrimas.

4

Diskusija apie gamtosaugą: https://lietuviu7-8.mkp.emokykla.lt/lt/mo/praktika_ir_kuryba/diskusija/,scenario.30,position.7 

VI CIKLAS. LAUŽOM TAISYKLES! KARTOJIMAS, ĮTVIRTINIMAS IR APIBENDRINIMAS

Skaitymas, teksto supratimas ir literatūros bei kultūros pažinimas

(31.2.3. Tekstų atranka. Dėl skaitomų kūrinių (ištraukų) kiekio, atsižvelgdamas į mokinių poreikius ir galimybes, sprendžia mokytojas)

Avangardo meno ir literatūros kūriniai.

  • K. Binkis, pasirinkti eilėraščiai iš rinkinio „100 pavasarių“; S. Geda, pasirinkti eilėraščiai iš rinkinio „Pėdos“; J. Žlabys-Žengė, pasirinkti eilėraščiai ar kiti šių arba kitų autorių kūriniai (ištraukos); J. Meko eksperimentinis kinas; „Fluxus“ judėjimas; slemas ir kiti eksperimentiniai, novatoriški meno reiškiniai. 
  • Aptariant kūrinius, ugdomas gebėjimas tinkamai vartoti literatūros sąvokas. 
  • Mokomasi pasirinkti ir tikslingai taikyti skaitymo, klausymo, kalbėjimo ir rašymo strategijas.

6

Jonas Mekas (MO kolekcija): https://kolekcija.mo.lt/lt/Authors/43193 

Jonas Mekas. Fluxus (Jono Meko vizualiųjų menų centras): https://mekas.lt/lt/jonas-mekas/ 

Sigitas Geda. „Pėdos“: http://www.tekstai.lt/buvo/tekstai/geda/pedos.htm 

Slemo pavyzdžiai: https://www.youtube.com/shorts/KyLfEcCRHQM 

Rašymas ir teksto kūrimas

Rašymo veiklos pobūdis.

  • Rašymo gebėjimų tobulinimas. 

Teksto pobūdis, žanrai ir struktūra. 

  • Kūrybinis įvairių žanrų tekstų (pvz., apsakymo, eilėraščio, filmo scenarijaus, įsivaizduojamo knygos veikėjo dienoraščio, portreto) rašymas (eksperimentuojant, kuriant alternatyvią pabaigą, keičiant literatūros rūšį, žanrą, pasakojimo perspektyvą). 
  • Vientisos struktūros tekstų (susiejant visas struktūrines dalis) rašymas.

4

Kalbos pažinimas

Kalbos pažinimo turinio kartojimas ir įtvirtinimas.

  • Bendrinė kalba ir tarmės.
  • Leksika ir stilistika.
  • Morfologija ir rašyba.
  • Sintaksė ir skyryba. 
  • Pagal poreikį pakartojamos ir įtvirtinamos taisyklingos rašytinės ir sakytinės kalbos normos, jos taikomos kalbant ir rašant; tikslinama, gryninama ir turtinama kalbinė raiška. 

10

Tarmių pavyzdžiai: https://www.youtube.com/playlist?list=PLrLh0Vet5pcIl9BMrAgGeV58rKIeqIgnm 

Kalbėjimas, klausymas ir sąveika

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis. 

  • Pagrindinės kalbos etiketo taisyklės. 
  • Adresato sudominimo priemonės (spausdinti, vaizdiniai ir garso elementai). 
  • Klausymo ir kalbėjimo strategijos. Strategijos, kaip elgtis suklydus. 
  • Konkrečioji ir abstrakčioji leksika.

Teksto pobūdis ir struktūra. 

  • Monologinis kalbėjimas (pvz., informuojama, papasakojama, pristatoma). Kalbų sakymas bendraamžiams, jaunesniems, vyresniems adresatams. 
  • Pranešimo planavimas ir logiškos struktūros pateikties (naudojantis pateikčių rengykle) kūrimas, demonstravimas, komentavimas.

5

Klausymo ir kalbėjimo strategijos: https://laudata.lt/wp-content/uploads/2020/03/klausymo_strategija2.pdf 

Teksto tipai: https://lietuviu7-8.mkp.emokykla.lt/lt/mo/zinynas/teksto_tipai/ 

Formuojamasis vertinimas. 

Ciklo pabaigoje taikomas apibendrinamasis vertinimas.

← Visi pamokų planai