Geografijos ilgalaikis planas 8 klasei

GEOGRAFIJOS ILGALAIKIO PLANO 8 KLASEI RENGIMAS

Ilgalaikio plano pavyzdys pateikiamas vadovaujantis Geografijos bendrosios programos (toliau – BP) nuostatomis. Bendrųjų programų dalykų mokymosi turinys pateikiamas, apimant 70 proc. bendruosiuose ugdymo planuose dalykui numatytų metinių pamokų. Likusias pamokas mokytojas gali užpildyti mokytojo pasirinktu mokymosi turiniu, skirti laiko mokinių žinioms ir gebėjimams įtvirtinti, bendrųjų programų skirtumams likviduoti, integruojamosioms pamokoms ir pan. Mokykloje susitariama dėl mokymosi turinio pasirinkimo principų, įgyvendinimo nuostatų ir derinimo su kitais toje klasėje ar gretimose klasėse dirbančiais mokytojais, atsižvelgiant į mokinių mokymosi poreikius.

Ilgalaikio plano pavyzdyje pateikiamas preliminarus 70-ies ir iki 30-ties procentų Bendruosiuose ugdymo planuose dalykui numatyto valandų skaičiaus paskirstymas:

stulpelyje Valandų skaičius yra nurodytas galimas nagrinėjant temą pasiekimams ugdyti skirtas pamokų skaičius. Lentelėje pateiktą pamokų skaičių mokytojas gali keisti atsižvelgdamas į mokinių poreikius, pasirinktas mokymosi veiklas ir ugdymo metodus;
stulpelyje Mokymo(si) turinio tema yra pateikiamos BP temos;
stulpelyje Tema (+BP citata) pateiktos galimos pamokų temos, kurias mokytojas gali keisti savo nuožiūra. Be to, šiame stulpelyje po tema įterpta BP mokymo(si) turinio citata, kurioje aprašyta kas ir kiek gyliai turi būti nagrinėjama;
stulpelyje Mokymosi metodai pateikiamos rekomendacijos, kokius metodus taikyti pamokos metu nagrinėjant temą.
stulpelyje Vertinimas, integracija, kompetencijos yra nurodoma, kokios kompetencijos bus ugdomos, integracijos galimybės bei vertinimas.

Dėl ilgalaikio plano formos susitaria mokyklos bendruomenė, tačiau nebūtina siekti vienodos formos. Skirtingų dalykų ar dalykų grupių ilgalaikių planų forma gali skirtis, svarbu atsižvelgti į dalyko(-ų) specifiką ir sudaryti ilgalaikį planą taip, kad jis būtų patogus ir informatyvus mokytojui, padėtų planuoti trumpesnio laikotarpio (pvz., pamokos, pamokų ciklo, savaitės) ugdymo procesą, kuriame galėtų būti nurodomi ugdomi pasiekimai, kompetencijos, sąsajos su tarpdalykinėmis temomis. Pamokų ir veiklų planavimo pavyzdžių galima rasti BP įgyvendinimo rekomendacijų dalyje Veiklų planavimo ir kompetencijų ugdymo pavyzdžiai.

Mokymo(si) uždaviniai:

Ugdosi gebėjimus orientuotis gamtinėje ir visuomeninėje aplinkoje, žemėlapyje;
Mokosi skaityti įvairius geografinius šaltinius, jais remiantis aiškintis gamtinius ir visuomeninius reiškinius, bei jų dėsningumus;
Vartoja geografijos sąvokas ir vietovardžius, taiko įgytas geografijos žinias ir gebėjimus;
Laikosi kasdieniame gyvenime darnaus vystymosi principų, prisiima asmeninę atsakomybę;
Naudoja įvairius kūrybos būdus ir priemones geografiniams tyrimams bei pateikia duomenis ir išvadas.

Metų sėkmės kriterijai

išmanys šio koncentro medžiagoje nagrinėjamas pagrindines sąvokas;
nagrinės ir lygins įvairius kartografinius kūrinius;
atliks praktines užduotis;
mokės naudotis geografinės informacijos šaltiniais;
savarankiškai pasirinks tinkamus mokymosi būdus ir geografinius informacijos šaltinius.

Spustelėjus pasirinktą pasiekimą atidaromas pasiekimo lygių požymių ir pasiekimui ugdyti skirto mokymo(si) turinio citatų langas:

Tarpdalykinės temos nurodomos prie kiekvienos mokymo(si) turinio temos. Užvedus žymeklį ant prie temų pateiktų ikonėlių atsiveria langas,kuriame matoma tarpdalykinė tema ir su ja susieto(-ų) pasiekimo(-ų) ir (ar) mokymo(si) turinio temos(-ų) citatos.

GEOGRAFIJOS ILGALAIKIS PLANAS 8 KLASEI

Bendra informacija:

Mokslo metai

Pamokų skaičius per savaitę

Vertinimas:

Pamokų skaičius per mokslo metus: 72 (2 pamokos per savaitę)

privalomas turinys: 52 val. (70%)
rekomenduojamas turinys: 20 val. (iki 30%)

Planas orientuotas tikslingai, aktyviai mokinių veiklai.

Mokymosi turinio tema	Tema (+ BP citata)	Val. sk.	Mokymo(si) metodai	Vertinimas, integracija, kompetencijos
Klasės analizė, supažindinimas su literatūra ir galimais geografinės informacijos šaltiniais.	Susitarimai, pozityvus nusiteikimas mokytis geografijos. Mokymosi stilių ir būdų pasirinkimas. Supažindinimas su vertinimo normomis.	4 (30%)	Diskusija, aptarimas.	Kompetencijos: socialinė, emocinė, komunikavimo.
Orientavimasis kartografinėje informacijoje.	Bendrieji ir teminiai žemėlapiai. Naudojamasi bendraisiais ir teminiais geografiniais žemėlapiais. Lyginama skirtingos tematikos žemėlapiuose pateikta informacija, daromos išvados.	2 (70%)	Praktinės užduotys darbo su kartografine medžiaga ir skaitmenine kartografine informacija.	Integracija – matematika, IKT. Kompetencijos-komunikavimo, kūrybiškumo, socialinė. Vertinimas – kaupiamasis.
Pasaulio klimatas.	Klimatas ir žmogus. Kartojamos atogrąžos, poliarinio rato, šiluminės juostos (šaltosios juostos, vidutinių platumų juostos, karštosios juostos), klimato juostos sąvokos. Nagrinėjamos priežastys, lemiančios netolygų šviesos ir šilumos pasiskirstymą Žemės rutulyje. Apibūdinamos aukšto slėgio srities, žemo slėgio srities, poliarinės juostos, tropinės juostos, poliarinės dienos, poliarinės nakties, zenito sąvokos. Aiškinamasi, kaip Žemės ašies posvyrio kampas ir su tuo susijusi Saulės spinduliuotė daro įtaką oro temperatūros ir atmosferos slėgio juostų pasiskirstymui Žemėje, aiškinama jų priklausomybė nuo geografinės platumos. Nagrinėjami klimato žemėlapiai (izoterma), klimatogramos, aiškinamasi klimatą lemiančių veiksnių įtaka klimato juostų, klimato tipų susidarymui. Analizuojamas oro judėjimas tarp atogrąžų ir pusiaujo, apibūdinamos pasatų, musonų, ciklono ir anticiklono, pusiaujo konvergencijos zonos sąvokos bei nagrinėjami su tuo susiję reiškiniai ir procesai. Aiškinamasi, kaip klimatas veikia žmonių gyvenimo būdą ir kaip žmonių ūkinė veikla prisideda prie klimato kaitos. Analizuojami klimato pokyčiai ir jų poveikis skirtingose Žemės vietose. Aptariamos daugiamečio įšalo, Arkties ir Antarkties sąvokos.	5 (70%)	Diskusija, geografinės informacijos šaltinių analizė, praktinės užduotys.	Integracija – biologija. Kompetencijos – pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo. Vertinimas pagal numatytus kriterijus.
*Atsiskaitomasis darbas.*	Mokiniai, remdamiesi savo žiniomis, patirtimi, užduočių medžiaga, dirbdami individualiai atliks kontrolines užduotis.	1 (70%)		Vertinimas formuojamasis
Geografinės zonos ir jų aplinkos ūkinis naudojimas.	Geografinės zonos. Aiškinamos priežastys, lemiančios geografinių zonų susiformavimą ir išsidėstymą, einant nuo pusiaujo ašigalių link ir kylant į kalnus. Nagrinėjamos platuminio ir vertikaliojo zoniškumo, geografinio komponento, geografinės zonos sąvokos. Mokomasi sieti geografines zonas su atitinkamomis klimato juostomis. Ieškoma priežasties ir pasekmės ryšių tarp įvairių geografinės zonos komponentų. Aptariamos drėgnojo atogrąžų miško, miško ardo, medžio išsišovėlio, epifito, atraminių šaknų, lianos, lydiminės ir klajoklinės žemdirbystės, pirminio ir antrinio miško, čiabuvio sąvokos. Pagal ardų skaičių, rūšinę įvairovę, maistingųjų medžiagų kiekį lyginami drėgnieji atogrąžų ir Europos mišrieji miškai. Apibūdinamas karštųjų dykumų susidarymas, paviršiaus ypatumai, dykumoms būdingos reljefo formos. Apiprėžiamos atogrąžų dykumos, vidinės dykumos, pakrančių dykumos, barchano, kopos, efemero, sukulento, pusdykumės, vadės, mechaninio dūlėjimo, vėjo erozijos sąvokos. Susipažįstama su savanų geografine zona (drėgnoji savana, sausoji savana, dygliuotoji savana), paaiškinami savanų skirtumai. Analizuojamos sausojo laikotarpio, drėgnojo laikotarpio, sausros sąvokos. Pateikiama skirtingų geografinių zonų būdingiausių augalų ir gyvūnų pavyzdžių bei aiškinamas jų prisitaikymas prie skirtingų gamtos sąlygų. Aiškinamos poliarinės dykumos, ledyninio skydo, šelfinio ledyno, ledlaukių, pako, ledkalnio sąvokos aptariamų temų kontekste. Aiškinamasi sąveika tarp žmonių gyvenimo būdo, jų ūkinės veiklos ir natūralios gamtinės aplinkos skirtingose geografinėse zonose, akcentuojamas dėmesys į gamtos išteklių naudojimą.	6 (70%)	Minčių lietus, diskusija, geografinės informacijos šaltinių analizė, praktinės užduotys.	Integracija _ biologija Kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, socialinė. Vertinimas pagal numatytus kriterijus.
	Žmogaus ūkinės veiklos poveikis aplinkai. Apibūdinamas gamtos sąlygų poveikis ir tinkamumas žemės ūkiui atskirose geografinėse zonose. Kartojamos kraštovaizdžio, gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio sąvokos. Aiškinamasi, kaip žmonės naudoja išskirtinai nesvetingus gyvenimui kraštovaizdžius, įvertinama vandens svarba žemės ūkiui. Nagrinėjamos oazės, artezinio gręžinio, vandens gėlinimo, klajoklinės gyvulininkystės, nuganymo, Sahelio sąvokos. Pateikiami ir analizuojami skirtingų žmogaus ūkinių veiklų pavyzdžiai (plantacijų ūkis, monokultūra, natūrinis ūkis) bei aiškinamas šių procesų poveikis aplinkai bei pačiam žmogui. Analizuojamas atogrąžų miškų ploto mažėjimas, tvarus miškų naudojimas, dykumėjimas. Analizuojamas žmogaus prisitaikymas prie gamtinių sąlygų ir įtaka gamtinių ir kultūrinių kraštovaizdžių kitimui, nurodomos ir vertinamos priemonės darniam teritorijų vystymui.	7 (70%)	Minčių lietus, diskusija, geografinės informacijos šaltinių analizė, praktinės užduotys.	Integracija _ biologija Kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, socialinė. Vertinimas pagal numatytus kriterijus.
*Atsiskaitomasis darbas.*	Mokiniai, remdamiesi savo žiniomis, patirtimi, užduočių medžiaga, dirbdami individualiai atliks kontrolines užduotis.	1 (70%)		Vertinimas – formuojamasis.
Valstybių ir regionų apžvalga.	Valstybių ir regionų apžvalga. Naudojamasi teminiais žemėlapiais, kitais informacijos šaltiniais, apibūdinami JAV, Kinijos, Rusijos, Australijos bei Indijos gamtiniai ir visuomeniniai ypatumai: geografinė padėtis; gamtinės aplinkos ir stichinių nelaimių grėsmės įtaka žmonių gyvenimui ir ekonomikai, aiškinamasi prisitaikymo prie šių iššūkių būdai ir priemonės; gyventojų pasiskirstymas, jo poveikis žmonėms ir valstybės ekonomikai. Aiškinamos prerijų, aglomeracijos, miesto verslo centro, lūšnyno, specializacijos, integracijos, segregacijos, mobilumo, suburbanizacijos, šeimos planavimo politikos, artezinio baseino, koralo, koralų rifo, atolo, mangrovių, lioso sąvokos aptariamų temų kontekstuose. Nurodomi pasirinkti socialiniai ir kultūriniai ypatumai bei jų sklaida pasaulyje; gamtos potencialas bei jo panaudojimas žemės ūkyje ir žaliavų gavybai; aiškinamasi priklausomybė nuo žaliavų ir prekių importo bei eksporto. Aptariamos inuito, aborigeno, indėno, klajoklio, induizmo, kastos, konfucianizmo, laisvosios ekonominės zonos (LEZ), prekinio ūkio, tarptautinės bendrovės, vamzdyno (naftotiekio, dujotiekio) sąvokos.	25 (konkrečios valstybės nagrinėjimui skiriama 5 pamokos) (70%)	Statistinių duomenų analizė, darbas su žemėlapiu ir iliustracijomis, minčių žemėlapio sudarymas, diskusija.	Kompetencijos – pažinimo, kūrybiškumo, pilietiškumo, kultūrinė. Integracija – istorija, pilietiškumas. Vertinimas pagal numatytus kriterijus.
*Atsiskaitomasis darbas.*	Mokiniai, remdamiesi savo žiniomis, patirtimi, užduočių medžiaga, dirbdami individualiai atliks kontrolines užduotis.	1 (70%)	Pokalbis, darbas su iliustracijomis, žemėlapiu, statistinių	Vertinimas pagal numatytus kriterijus.
Praktikos ir tiriamieji darbai	Praktikos darbai. Mokomasi atlikti praktikos darbus (palydovinės informacijos nagrinėjimas, klimatogramų analizė, klimato žemėlapių nagrinėjimas ir vertinimas, ekskursijos maršruto sudarymas, grafinis geografinio proceso vaizdavimas) ir pateikti jų rezultatus.	2 (70%) 8 (30%)	Duomenų analizė, praktinių užduočių atlikimas.	Vertinimas – kriterinis. Integracija: matematika, fizika, IKT Kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo.
	Tiriamieji darbai. Mokomasi atlikti tiriamuosius darbus, analizuoti rezultatus, daryti išvadas ir pristatyti tyrimo rezultatus. Iš siūlomų tiriamųjų darbų (geografinės zonos tyrimas, pasirinktos valstybės kompleksinis geografinis tyrimas, vietovės patrauklumo pasirinktais kriterijais vertinimas, kraštovaizdžio tyrimas) privaloma atlikti du tyrimus.	2 (70%) 8 (30%)	Duomenų analizė, praktinių užduočių atlikimas.	Vertinimas – kriterinis. Integracija: matematika, fizika, IKT Kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo.