ILGALAIKIO PLANO RENGIMAS
Dėl ilgalaikio plano formos susitaria mokyklos bendruomenė, tačiau nebūtina siekti vienodos formos. Skirtingų dalykų ar dalykų grupių ilgalaikių planų forma gali skirtis, svarbu atsižvelgti į dalyko(-ų) specifiką ir sudaryti ilgalaikį planą taip, kad jis būtų patogus ir informatyvus mokytojui, padėtų planuoti trumpesnio laikotarpio (pvz., pamokos, pamokų ciklo, savaitės) ugdymo procesą, kuriame galėtų būti nurodomi ugdomi pasiekimai, kompetencijos, sąsajos su tarpdalykinėmis temomis. Planuodamas mokymosi veiklas mokytojas tikslingai pasirenka, kurias kompetencijas ir pasiekimus ugdys atsižvelgdamas į konkrečios klasės mokinių pasiekimus ir poreikius. Šį darbą palengvins naudojimasis Švietimo portale pateiktos BP atvaizdavimu su mokymo(si) turinio, pasiekimų, kompetencijų ir tarpdalykinių temų nurodytomis sąsajomis.
Pateiktame ilgalaikio plano pavyzdyje nurodomas preliminarus 70-ies procentų Bendruosiuose ugdymo planuose dalykui numatyto valandų skaičiaus paskirstymas.
Kaip panaudoti kitą mokymuisi skirtą laiką (apie 30 proc.), sprendžia mokytojas, atsižvelgdamas į mokyklos, klasės kontekstą, mokinių pasiekimus ir poreikius, pvz.:
- mokinių įgūdžiams, kurie kelia tam tikrų sunkumų, tobulinti. Jeigu pastebima, kad mokiniams nepavyksta pasiekti tam tikro lygio atliekant kokias nors užduotis, tų įgūdžių tobulinimas pareikalaus laiko. Pavyzdžiui, papildomo laiko dažnai reikia skirti padedant mokiniui paruošti viešąją kalbą.
- Mokinių kūrybiniam potencialui vystyti. Tikslingas ir sąmoningas kūrybinės kompetencijos ugdymas, kūrybinių darbų rezultatų planavimas ir aptarimas reikalauja tam tikrų pastangų.
- Turinio apimčiai gilinti.
- Mokinių įgūdžiams, kurie kelia tam tikrų sunkumų, tobulinti. Jeigu pastebima, kad mokiniams nepavyksta pasiekti tam tikro lygio atliekant kokias nors užduotis, tų įgūdžių tobulinimas pareikalaus laiko.
- Aukštesniems mokinių pasiekimams ugdyti: projektinė veikla (dalykiniai ir tarpdalykiniai projektai; mokykliniai ir nacionaliniai projektai).
Atkreipiamas dėmesys į mokymosi turinio integravimą ugdymo procese: pvz., prie lentelėje nurodytų literatūros ir kultūros pažinimo valandų prisideda valandos, priskirtos kitoms sritims (kalbėjimui, klausymui ir sąveikai, skaitymui ir teksto supratimui, rašymui ir teksto kūrimui ir t.t.), jeigu šių kalbinių veiklų temos yra susijusios su literatūros ir kultūros pažinimu. Visos kalbinės veiklos (kalbėjimas, klausymas ir sąveika, skaitymas ir teksto supratimas, rašymas ir teksto kūrimas) siejamos su kalbos pažinimo, literatūros ir kultūros pažinimo temomis, problematika ir veiklomis. Kalbinių veiklų tematika ir problematika siejama su skaitomais ir nagrinėjamais grožiniais ir negrožiniais, kitais kultūros tekstais.
Temų tvarką, planuodamas pamokų ciklą, nustato pats mokytojas. Planuodamas pamokų ciklą mokytojas taip pat planuoja pasiekimus ir kompetencijas, kurios bus ugdomos šiame cikle, gali planuoti mokymos(si) veiklas, jų vertinimą ir didaktines priemones. Mokytojas taip pat savo nuožiūra gali pasirinkti, kokius kūrinius arba jų ištraukas tikslinga pasirinkti nurodytoms problemoms nagrinėti, tik svarbu, kad atitiktų programoje nurodytus kultūros tekstų atrankos kriterijus. Rekomenduojami kūriniai gali būti mokytojo koreguojami atsižvelgiant į mokinių pasiūlymus, poreikius ir kitas aplinkybes.
Ugdymo procese svarbu užtikrinti, kad visos pasiekimų sritys būtų glaudžiai susijusios. Ypač svarbi dermė tarp visų pasiekimų sričių, kad mokinių įgūdžiai tobulėtų. Nepakankamas dėmesys kuriai nors sričiai (ar jos ignoravimas) visą kalbinę veiklą padaro menkavertę. Todėl labai svarbu ugdymo procese užtikrinti vidinę dalyko integraciją, kurią galima suplanuoti rengiant pamokų ciklo planą.
VOKIEČIŲ KALBOS IR LITERATŪROS ILGALAIKIO PLANO PAVYZDYS 7 KLASEI
MOKSLO METAI: _____
PAMOKŲ SKAIČIUS: 180 per metus ir 5 per savaitę
70% - PRIVALOMAS TURINYS (130 PAMOKOS)
30 % - MOKYTOJŲ NUOŽIŪRA (50 PAMOKOS)
Kultūros tekstų atranka. Atsižvelgiant į mokinių amžių ir jų interesus, pateiktą nagrinėjamų kūrinių problematiką, skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: įvairių rūšių ir žanrų; klasikinių ir šiuolaikinių autorių; žymiausių vokiečių ir užsienio literatūros atstovų; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; įvairių literatūros tipų – istorinio, nuotykių, komiškosios, fantastinės; kiti kultūros tekstai (pvz., spektakliai, filmai, publicistika, muzikos kūriniai, televizijos laidos, dailė ir grafika, komiksai, reklama ir pan.). Rinkdamasis tekstus, mokytojas atsižvelgia, kad mokiniai turėtų perskaityti ir aptarti bent 6 stambesnės formos kūrinius (romanus, apysakas, dramas) ir keletą smulkesnių žanrų kūrinių (apsakymų, eilėraščių ir pan.).
Rekomenduojamų autorių ir kūrinių sąrašas: pvz., Erich Kästner „Der kleine Grenzenverkehr“, Astrid Lingren „Die Brüder Löwenherz“, Mirjam Pressler „Bitterschokolade“, P. Härtling „Ben liebt Anna“, W. Hauff „Märchen aus dem Orient“, H. Fallada „Erzählungen“. Auszüge aus den Werken von W. Borchert, H. Böll, B. Brecht, S. Dach, W. Goethe, H. Heine, T.H. Mann, F. Schiller, H. Sudermann usw. Kurzgeschichten, Balladen, Gedichte, Märchen (Brüder Grimm) und Legenden usw.
|
Tema |
Val. sk. 70 proc. |
Pastabos |
|---|---|---|
|
Kalbėjimas, klausymas ir sąveika |
||
|
1. Įvairių tekstų klausymas ir supratimas: teksto temos, tikslo, pagrindinės minties formulavimas; turinio (informacijos), teksto autoriaus intencijos perteikimas. Išreikštų požiūrių atskleidimas, netiesiogiai išreikštos minties, kalbinės raiškos elementų nagrinėjimas. Informacijos kritiškas vertinimas; savo nuomonės apie išgirstą informaciją išsakymas ir pagrindimas, remiantis asmenine patirtimi, tekstu, specifinėmis žiniomis. Skirtingos raiškos elementų lyginimas ir vertinimas. Aktyvaus klausymosi strategijų taikymas. 2. Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose: pokalbio inicijavimas, palaikymas ir plėtojimas, remiantis asmenine, kultūrine patirtimi ir pasirenkant tinkamą kalbinę raišką. Dalyvavimas diskusijoje, siekiant tiesos. Ginčo taisyklės. Etiškas ir saugus bendravimas oficialioje ir neoficialioje komunikacinėje situacijoje, virtualioje erdvėje. 3. Sakytinio teksto pristatymas. Bendrinės kalbos tarimas, kirčiavimas, intonavimas. Žodžiu parengto rišlaus ir vaizdingo teksto pristatymas. Teksto derinimas su iliustracine medžiaga, naudojantis technologijomis ir internetiniais ištekliais. Informacinės kalbos specifika. Aktyvus klausymas ir kalbėjimo strategijų taikymas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, užrašais ar vaizdine medžiaga. Savo ir kitų kalbėtojų pranešimų aptarimas. Detaliau žr. Vokiečių kalbos ir literatūros BP, Mokymosi turinys 28.1. |
20 |
Kalbėjimo gebėjimai ir strategijos tobulinamos integruojant su kalbos pažinimu ir literatūros pažinimu. |
|
Skaitymas ir teksto supratimas |
||
|
1. Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. 2. Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. Palyginimas, grupavimas ir apibendrinimas skirtingos raiškos informacijos iš kelių įvairių šaltinių; šaltinio patikimumo įvertinimas. Detaliau žr. Vokiečių kalbos ir literatūros BP, Mokymosi turinys 28.2. |
20 |
Skaitymo gebėjimai ir strategijos tobulinamos integruojant su kalbos pažinimu ir literatūros pažinimu. |
|
Rašymas ir teksto kūrimas |
||
|
1. Teksto kūrimas ir redagavimas paisant žanro reikalavimų, atsižvelgiant į adresatą ir komunikavimo situaciją: teksto ir filmo atpasakojimas, paveikslo aprašymas ir interpretavimas, vidinių išgyvenimų, situacijos aprašymas, literatūrinio veikėjo charakteristika, trumpas samprotavimo rašinys, trumpa viešoji kalba, informacinis užrašas, asmeninis laiškas, elektroninis laiškas, kūrybiniai bandymai. 2. Medžiagos parinkimas, argumentavimas, loginiai ryšiai. 3. Grafinės teksto rišlumo priemonės. 4. Rašymo technika ir rašyba, teksto pateikimas. Kompiuterinio teksto formatavimas. Vaizdinės medžiagos ryšys su tekstu. 5. Žodyno plėtojimas. 6. Paveikslo, filmo bibliografinis aprašymas. 7. Rašybos pratimai. Detaliau žr. Vokiečių kalbos ir literatūros BP, Mokymosi turinys 28.3. |
20 |
Rašymo ir teksto kūrimo gebėjimai ir strategijos tobulinamos integruojant su kalbos pažinimu ir literatūros pažinimu. |
|
Kalbos pažinimas |
||
|
1. Fonetika: kalbos padargai, garsų asimiliacija, balsių ir priebalsių klasifikacija; tarties, kirčiavimo ir dikcijos pratimai. 2. Leksika ir žodžių daryba. Semantinių grupių žodžių daryba. Sudurtinių žodžių struktūra, jų rūšys; sudurtinių daiktavardžių ir būdvardžių sudarymas. Homonimai, jų radimas žodynuose. Frazeologizmai pagal reikšmę, jų kilmė. Frazeologizmų vartojimas atsižvelgiant į jų stilistinį atspalvį. Ekspresyvioji leksika, jos stilistiniai ir emociniai atspalviai, vartojimas atitinkamame bendravimo kontekste. 3. Kartojimas, gilinimas ir taikymas naujuose kontekstuose 5–6 klasėse įgytų žinių apie kalbos dalis, jų kaitybos įgūdžių tobulinimas. 4. Daiktavardžių formų vartojimas. 5. Skaitvardžiai. Visų kelintinių skaitvardžių linksniavimas ir taikymas sakinyje. 6. Veiksmažodžiai ir jų vartojimas. Dalyvių rūšys ir tikslingas jų vartojimas sakinyje. 7. Sakinio dalys ir jų raiška įvairiomis kalbos dalimis. Vientisinio sakinio struktūros schema. Taisyklinga žodžių, ypač pažyminio, tvarka sakinyje. 8. Žodžių junginių rūšis (derinimas, valdymas, šliejimas). Veiksmažodžių ir būdvardžių valdymo ypatumai, taisyklingas papildinio formos (pvz., bendraties ar veiksmažodinio daiktavardžio) vartojimas. 9. Sudėtiniai sakiniai ir jų skyryba. Tiesioginės ir netiesioginės kalbos skyryba. Tiesioginės kalbos keitimas netiesiogine kalba. Citatų pateikimo, citatų skyrybos būdai. 10. Kalba kaip socialinis reiškinys. Mokslo populiarinimo tekstų paskirtis ir kalbos ypatumai. Lietuvoje vartojamų kalbų poveikis vokiečių kalbos žodžių reikšmei, žodžių junginių struktūrai (pvz., linksnio forma, prielinksninė konstrukcija) ir žodžių tvarkai sakinyje. Detaliau žr. Vokiečių kalbos ir literatūros BP, Mokymosi turinys 28.4. |
40 |
Kalbos pažinimas integruojamas su kalbėjimu, klausymu ir sąveika, rašymu ir teksto kūrimu, skaitymu ir teksto supratimu, literatūros ir kultūros pažinimu. |
|
Literatūros ir kultūros pažinimas |
||
|
1. Lyrikos analizė: lyrinis subjektas, adresatas; eilėdaros elementai (eilutė, strofa, rimas); eilėraščio vyksmo sudedamosios dalys (situacijos pradžia, kas vyksta, lyrinio subjekto nuotaikos, jausmų ir minčių apibūdinimas, poetiniai vaizdai). |
4 |
Literatūros ir kultūros pažinimas integruojamas su kalbėjimu, klausymu ir sąveika, rašymu ir teksto kūrimu, skaitymu ir teksto supratimu, kalbos pažinimu. Temos turi būti aptartos kartu su literatūros ir kultūros pažinimo mokymosi turinio dalimis, pateiktomis po lentele: Literatūros žanrų atpažinimas, Meninė kalba ir jos funkcijos, Grožinio teksto interpretavimas ir vertinimas, Kitų kultūros tekstų interpretavimas ir vertinimas, Dalyvavimas kultūriniame gyvenime. |
|
2. Epikos analizė: vaizduojamojo pasaulio elementai (laikas, vieta, įvykis, siužetas); veikėjų, jų santykių, nuotaikų, jausmų, minčių lyginimas; tiesioginė, netiesioginė veikėjo charakteristika; pasakojimas pirmuoju ir trečiuoju asmeniu ir jo funkcija kūrinyje; pagrindinis ir kiti kūrinio veikėjai ir jų ypatybės; tema ir pagrindinė teksto mintis; kūrinio konstrukcijos elementų funkcijos (ekspozicija, veiksmo užuomazga, vyksmas, kulminacija ir atomazga). |
4 |
|
|
3. Dramos analizė: dramos elementai (aktas, scena, siužetas, veikėjas, remarka, monologas, dialogas); motyvai ir veiksmai; veikėjų charakteriai ir elgesio priežastys, charakterių palyginimas. |
4 |
|
|
4. Jausmų sūkuryje. |
4 |
|
|
5. Pasaulėžiūra. Mano ir kitų žmonių pasauliai. |
4 |
|
|
6. Idealai. Autoritetai. Jauno žmogaus vertybių ugdymas. |
6 |
|
|
7. Menas ir menininkai. Kūrėjas ir jo darbas. |
4 |
Literatūros žanrų atpažinimas. Mokomasi atpažinti skaitomo kūrinio žanrą ir nurodyti žanro – baladė, novelė, rauda (lenk. tren), romanas, satyra, sonetas – ypatybes.
Meninė kalba ir jos funkcijos. Mokomasi atpažinti tekste epitetą, palyginimą, retorinį kreipinį, perkeltinės reikšmės žodžius, mažybinius žodžius, pakartojimą, garsų pamėgdžiojimą, retorinius klausimus, simbolius ir nustatyti jų funkcijas.
Grožinio teksto interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti ir vertinti grožinį tekstą: pateikti savo supratimą apie kūrinį ir jį pagrįsti; aptarti paaugliams aktualias problemas skaitomuose tekstuose; nagrinėti literatūros kūrinius remiantis visuotinėmis vertybėmis, taikant istorijos ir kultūros žinias; interpretuoti literatūros kūrinius taikant būtinąjį kontekstą, pvz., biografinį, kultūrinį, socialinį; palyginti panašios tematikos tekstus.
Kitų kultūros tekstų interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti kitus kultūros tekstus skiriant daugiau dėmesio paveikslo ir grafikos interpretavimui: suprasti vaizduojamojo meno specifiką; nurodyti pagrindinę meno kūrinio informaciją (autorių kilmę, kūrinio sukūrimo datą, vietą, kur eksponuojamas); nusakyti temą, situaciją, kompoziciją, šviesą, spalvas; aptarti personažą / veikėją; interpretuojant kūrinį pateikti savo įspūdį, nuomonę, refleksiją; apibūdinti nagrinėjamų kultūros tekstų estetinę vertę.
Dalyvavimas kultūriniame gyvenime. Pateikiamos įvairios kultūrinio ugdymo formos, kurių tikslas – padėti įtvirtinti per kalbos ir literatūros pamokas įgytas žinias ir gebėjimus, tobulinti kritinio mąstymo gebėjimus, ugdyti kūrybiškumą, socialinius emocinius įgūdžius, pilietines nuostatas atliekant mokomąsias užduotis:
- teatro, muziejaus, kino teatro lankymas;
- pamokos įvairiose kultūrinėse erdvėse (pvz., edukacinės ekskursijos, teminiai užsiėmimai, dirbtuvės), susietos su tam tikrais literatūriniais kūriniais arba temomis;
- projektinė veikla (dalykiniai ir tarpdalykiniai projektai; mokykliniai, regioniniai ir respublikiniai projektai);
- mokykliniai, tarpmokykliniai ir respublikiniai renginiai (pvz., konkursai, olimpiados, festivaliai);
- bendradarbiavimas su kultūros institucijomis (pvz., bibliotekomis, teatrais, kino teatrais, muziejais, galerijomis, meno mokyklomis ir kt.).