Lietuvių kalba ir literatūra 7 kl.

LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS 7 KLASĖS ILGALAIKIO PLANO RENGIMAS

Plano forma

Dėl ilgalaikio plano formos susitaria mokyklos bendruomenė, tačiau siekti vienodos formos nebūtina. Skirtingų dalykų ar dalykų grupių ilgalaikių planų forma gali skirtis, svarbu atsižvelgti į dalyko (-ų) specifiką ir ilgalaikį planą sudaryti taip, kad jis pirmiausia būtų patogus ir naudingas mokytojui, padėtų planuoti trumpesnio laikotarpio (pvz., pamokos, pamokų ciklo, savaitės) ugdymo procesą. Planuodamas mokymosi veiklas mokytojas atsižvelgia į konkrečios mokyklos, klasės mokinių pasiekimus, poreikius ir tikslingai pasirenka ugdysimas kompetencijas ir pasiekimus. Pravartu naudotis skaitmenine Lietuvių kalbos ir literatūros programa Švietimo portale, kur pateiktos mokymo (-si) turinio, pasiekimų, kompetencijų ir tarpdalykinių temų sąsajos. Ugdomos kompetencijos nurodomos prie kiekvieno pasirinkto klasių koncentro pasiekimo srities ir pasiekimų, todėl mokytojas, atsižvelgdamas į mokyklos bendruomenės susitarimus, pats gali nuspręsti, kokia apimtimi jos turi būti pateiktos plane. Tarpdalykinių temų nuorodos pateiktos prie kiekvienos mokymo (-si) turinio pasiekimų srities ir atskiroje Bendrojo ugdymo programų dalyje – Tarpdalykinės temos bendrosiose programose.

Privalomas ir pasirenkamas mokymosi laikas. Pasiūlymai mokytojų nuožiūra skirtam ugdymo turiniui organizuoti. Ilgalaikio plano pavyzdyje nurodomas preliminarus 70 procentų Bendruosiuose ugdymo planuose dalykui numatyto valandų skaičiaus paskirstymas. Kaip panaudoti 30 procentų mokymuisi skirto laiko, sprendžia mokytojas, atsižvelgdamas į mokyklos, klasės kontekstą, mokinių pasiekimus ir poreikius, mokyklos bendruomenės susitarimus.

Pasirenkamas mokymosi laikas gali būti skiriamas:

• mokinių įgūdžiams tobulinti. Pavyzdžiui, ilgesnės apimties kūriniams skaityti, rašiniams rašyti, viešosioms kalboms, pristatymams rengti ar kt.;
• mokinių kūrybiniam potencialui plėtoti. Pavyzdžiui, projektams, kūrybiniams darbams rengti, kūrybinėms mokinių dirbtuvėms organizuoti ar kt.;
• turinio apimčiai gilinti. Pavyzdžiui, daugiaaspektei pasirinkto ar rekomenduojamo autoriaus kūrinio analizei, lyginamajai analizei ar kt.;
• pasirinktos srities pasiekimams ugdyti. Pavyzdžiui, pasirinkus kalbos pažinimo sritį, tiriami kalbos reiškiniai, rengiami žodynai ar kt.;
• turiniui įtvirtinti ir kartoti. Pavyzdžiui, ankstesnės klasės kursui kartoti mokslo metų pradžioje, turiniui įtvirtinti ir kartoti mokslo metų pabaigoje;
• mokinių įgūdžiams, kurie kelia tam tikrų sunkumų, tobulinti, mokymosi spragoms šalinti. Pavyzdžiui, tikslinėms rašymo, skaitymo, teksto supratimo, rašybos, skyrybos, kalbos vartojimo užduotims, skaitymo, rašymo, kalbėjimo strategijoms mokyti(s) ar kt.;
• aukštesniems mokinių pasiekimams ugdyti. Pavyzdžiui, dalykiniams ir tarpdalykiniams projektams rengti, filologinės krypties kalbos ir literatūros darbams rašyti, moduliams integruoti ar kt.;
• kultūrinei ar kitoms kompetencijoms plėtoti. Pavyzdžiui, bendradarbiauti su kultūros ir meno institucijomis, dalyvauti kultūriniuose renginiuose, organizuoti pamokas kultūrinėse erdvėse, rengti literatūrines ir kultūrines išvykas, kurti skaitmeninį turinį ar kt.;
• tiriamajai veiklai plėtoti. Pavyzdžiui, kraštotyrinei veiklai, akademiniams darbams, tarpdalykinei tiriamajai veiklai ar kt.

Tarpdalykinis integravimas

Planuojant ugdymo turinį naudinga numatyti ne tik vidinę dalyko, bet ir tarpdalykinę integraciją. Tarpdalykinės temos skaitmeninėje Lietuvių kalbos ir literatūros programoje pateiktos prie kiekvienos mokymo(si) turinio temos, todėl ilgalaikiame plane esant poreikiui pravartu numatyti tą dalykinę integraciją, kuri aktuali konkrečiai mokyklai, klasei.

Planuojamas turinys ir tekstų atrankos kriterijai

Planuodamas pamokų ciklą mokytojas taip pat planuoja pasiekimus ir kompetencijas, kurios bus ugdomos šiame cikle, gali planuoti mokymos(si) veiklas, jų vertinimą ir didaktines priemones. Skaitmeniniame Lietuvių kalbos ir literatūros programos formate pateikta patogi lietuvių kalbos ir literatūros ugdymo sričių, kompetencijų, pasiekimų ir jų raidos sąsaja, todėl mokytojas pats turėtų nuspręsti, kokia apimtimi jos pateikiamos ilgalaikiame plane. Dėl skaitomų kūrinių (ištraukų) kiekio, atsižvelgdamas į mokinių poreikius ir galimybes, sprendžia mokytojas, savo nuožiūra pasirenkantis, kokius kūrinius arba jų ištraukas tikslinga nagrinėti, svarbiausia, kad grožiniai ir negrožiniai kūriniai atitiktų programoje nurodytus tekstų atrankos kriterijus – būtų meniškai vertingi, atitiktų mokinių amžių, aktualijas. Renkantis kūrinius, rekomenduojama išlaikyti pusiausvyrą tarp lietuvių ir verstinės literatūros, tarp klasikinių ir šiuolaikinių kūrinių, atskleisti mokiniams ir žanrų įvairovę, kad mokinys formuotųsi vientisą literatūros ir kultūros vaizdą. Atsižvelgiant į mokinių pasiūlymus, poreikius ir pomėgius bei kitas aplinkybes, siūlomi skaityti kūriniai mokytojo gali būti koreguojami. Pateiktame ilgalaikio plano pavyzdyje įkeltas visas rekomenduojamų literatūros ir kultūros kūrinių sąrašas, kad mokytojas patogiai atsirinktų ir pasiliktų tik tuos autorius, kuriuos planuoja skaityti ir nagrinėti per lietuvių kalbos ir literatūros pamokas.

Pasiekimų sritys 

Per visas pamokas ugdomi Lietuvių kalbos ir literatūros programoje numatytų sričių pasiekimai:

1. Kalbėjimas, klausymas ir sąveika (A): A1. Aktyviai klausosi sakytinio teksto; A2. Dalyvauja įvairiose komunikavimo situacijose, klausosi ir kalba, atsižvelgdamas į situaciją, tikslą, adresatą; A3. Tinkamai vartoja kalbinės raiškos priemones, laikosi kalbos normų; A4. Taiko klausymosi ir kalbėjimo strategijas.

2. Skaitymas, teksto supratimas ir literatūros bei kultūros pažinimas (B): B1. Skaito įvairaus pobūdžio tekstus, naudojasi įvairiais informacijos šaltiniais, randa informaciją; B2. Aptaria skaitomus tekstus, analizuoja, interpretuoja, daro išvadas, remdamasis literatūros žiniomis; B3. Vertina skaitomų tekstų turinį ir raišką; B4. Taiko skaitymo strategijas; B5. Atskleidžia filologinį ir kultūrinį išprusimą; B6. Dalyvauja kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime.

3. Rašymas ir teksto kūrimas (C): C1. Kuria tekstus, atsižvelgdamas į rašymo tikslą, adresatą ir komunikavimo situaciją; C2. Kuria tinkamos struktūros tekstus, rašo taisyklinga ir stilinga kalba; C3. Taiko rašymo strategijas.

4. Kalbos pažinimas (D): D1. Taiko fonetikos ir kirčiavimo žinias; D2. Taiko leksikos, žodžių darybos, morfologijos ir rašybos žinias; D3. Taiko sintaksės ir skyrybos žinias; D4. Taiko žinias apie tekstą ir teksto stilistiką; D5. Taiko kalbos pažinimo strategijas; D6. Analizuoja ir vertina kalbos funkcionavimą visuomenėje.

Mokinių pasiekimų raida Lietuvių kalbos ir literatūros programoje aprašoma pagal pasiekimų sritis, pateikiant mokinių pagrindinio lygio pasiekimus kas dvejus metus. Lentelėje raide (A, B, C, D) žymima pasiekimų sritis, raide ir skaičiumi (pvz., A1, A2) žymima tos pasiekimų srities pasiekimų grupė, raide ir trimis skaičiais (pvz., A1.1.3, A2.1.3) žymimas konkretus tos pasiekimų srities pagrindinio lygio pasiekimas. Ilgalaikiame plane nurodyta apibendrinta pasiekimų sritis – pasiekimų grupė ir konkretus pasiekimas lengvai randami Švietimo portale.

Kad mokinių įgūdžiai nuosekliai tobulėtų, ugdymo procese svarbu užtikrinti visų pasiekimų sričių dermę ir vidinę lietuvių kalbos ir literatūros dalyko integraciją, todėl bet koks jų skirstymas yra sąlyginis.

Kalbinių sričių integravimas

Programoje pabrėžiama, kad per lietuvių kalbos ir literatūros pamokas ugdomos visos keturios pasiekimų sritys – kalbėjimas, klausymas ir sąveika (A), skaitymas, teksto supratimas ir literatūros bei kultūros pažinimas (B), rašymas ir teksto kūrimas (C), kalbos pažinimas (D). Ilgalaikiame plane jos siejamos su kalbos pažinimo ir skaitymo, literatūros ir kultūros pažinimo temomis, problematika ir veiklomis. Kalbinių veiklų tematika ir problematika integruojama su skaitomais ir nagrinėjamais grožiniais ir negrožiniais, kitais analizuojamais kultūros tekstais.

Tarpdalykinis integravimas 

Planuojant ugdymo turinį naudinga numatyti ne tik vidinę dalyko, bet ir tarpdalykinę integraciją. Tarpdalykinės temos skaitmeninėje Lietuvių kalbos ir literatūros programoje pateiktos prie kiekvienos mokymo(si) turinio temos, todėl ilgalaikiame plane esant poreikiui pravartu numatyti tą dalykinę integraciją, kuri aktuali konkrečiai mokyklai, klasei.

Vertinimas

Per visą lietuvių kalbos ir literatūros mokymosi laikotarpį vyrauja formuojamasis (ugdomasis) vertinimas. Tai nuolatinis informacijos apie mokinio žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas rinkimas ir analizavimas, tos informacijos panaudojimas, planuojant, koreguojant numatytas mokymosi veiklas, grįžtamosios informacijos mokiniui mokymosi proceso metu teikimas, pozityvus mokinio veiklos komentavimas, mokinio įsivertinimo ir mokinių vienas kito vertinimo gebėjimų ugdymas. Mokymosi laikotarpio (temos, ciklo, kurso, trimestro, pusmečio, metų) pabaigoje atliekamas apibendrinamasis vertinimas – tai mokytojo sprendimas apie mokinio pasiekimus, išreikštas pažymiu. Remiantis apibendrinamojo vertinimo rezultatais, mokinių pasiekimai įvertinami lygiais. Pagrindiniame ugdyme mokinių pasiekimai, vertinami pažymiais, siejami su pasiekimų lygiais: slenkstinis (I) lygis – 4, patenkinamas (II) lygis – 5–6, pagrindinis (III) lygis – 7–8, aukštesnysis (IV) lygis – 9–10. Siūloma, kad ne mažiau kaip 25 proc. galutinio įvertinimo turėtų sudaryti vertinimas už mokinio atliktas kalbėjimo ir klausymo užduotis, ne mažiau kaip 25 proc. – už skaitymo ir teksto suvokimo užduotis, ne mažiau kaip 25 proc. – už rašymo ir teksto kūrimo užduotis ir ne mažiau kaip 25 proc. – už kalbos pažinimo užduotis, kurios atliekamos pagal programoje apibrėžtus pasiekimų reikalavimus ir rekomendacijas.

Diagnostinis ir apibendrinamasis vertinimas turi suteikti mokiniui informaciją apie pasiekimus ir padėti numatyti ilgalaikius mokymosi tikslus. Svarbu, kad vertinimas būtų planuojamas kartu su ugdymo procesu. Planuojant vertinimą remiamasi ugdymo programų reikalavimais ir išsikeltais tikslais. Mokytojas pirmiausia turi atsižvelgti į vertinimo tikslą, parinkti tinkamus, vertinimo tikslus atitinkančius vertinimo būdus, numatyti užduoties apimtį, laiką, vertinimo kriterijus, vertinimo informacijos pateikimo mokiniams formą. Su mokiniais svarbu aptarti bendriausius užduoties atlikimo kriterijus:

• kas turi būti padaryta, kad užduotis būtų atlikta;

• koks darbas yra laikomas kokybišku;

• kokie kriterijai lems darbo įvertinimą.

Vertinamas ne tik galutinis mokymosi rezultatas, bet ir mokymosi procesas. Tokia vertinimo nuostata skatina mokinio saviugdą ir mokymosi motyvaciją, padeda augti jo savimonei ir savivertei, leidžia patirti mokymosi sėkmę (išsamiau – Pasiekimų vertinimas).

7 klasės grožinės ir negrožinės literatūros skaitymo veiklos bei būdai

7 klasėje kūriniai (ištraukos) skaitomi ir analizuojami:

• išskiriant esminius požymius (rūšį, žanrą), temą,
• siejant juos su istoriniu kontekstu, rašytojo biografija,
• aptariant struktūrą, loginius teksto dalių ryšius;
• atpasakojant, apibendrinant, keliant iš kūrinio kylančius probleminius klausimus,
• teiginius pagrindžiant teksto pavyzdžiais ir citatomis,
• skaitomą tekstą siejant su savo žiniomis ir patirtimi, išsakant nuomonę apie kūrinį,
• prozos ar dramos kūriniuose nagrinėjant struktūrą, personažų sistemą (pagrindiniai ir antraeiliai veikėjai, herojai ir antiherojai), veikėjų bruožus, poelgius, išgyvenimus ir santykius, jų charakterių kaitą, pagrindines kūrinio siužetines dalis, pasakotoją, įvykių seką, laiką, erdvę, idėjas, jų aktualumą,
• poetiniame tekste nagrinėjant struktūrą, lyrinį subjektą, jo nuotaiką, eilėraščio laiką, erdvę, vyksmą, idėjas, jų aktualumą, įvaizdžius, eiliuotos kalbos ypatybes,
• atpažįstant ir įvardijant egodokumentinių tekstų (dienoraščių, atsiminimų, autobiografijų, laiškų) specifiką, aptariant jų turinį ir raišką, meniškumo ir dokumentiškumo santykį,
• atpažįstant ir įvardijant avangardinių kūrinių specifiką,
• nagrinėjant literatūros teksto santykį su socialiniu kontekstu,
• aptariant perkeltines kūrinio reikšmes, potekstes, skirtingus meninio vaizdavimo būdus (realistinis, metaforiškas, alegorinis, fantastinis, humoristinis, ironiškas),
• aptariant teksto vaizdingumą, menines raiškos priemones,
• lyginant skaitomų kūrinių veikėjus, temas, idėjas, keliamas problemas,
• aptariant grožinių ir negrožinių tekstų skirtumus, šiuos kūrinius vertinant turinio, vertybiniu, raiškos ir kitais aspektais,
• argumentuotai ir etiškai polemizuojant, dalyvaujant diskusijoje,
• grožinę literatūrą lyginant su kitų medijų tekstais: dailės ir muzikos kūriniais, kino filmais, serialais, vaizdo įrašais, spektakliais, socialine reklama ir kitais multimodaliais tekstais.

LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS ILGALAIKIS PLANAS 7 KLASEI

Bendra informacija:

Ugdymo proceso trukmė (pagal BUP): 36 savaitės, 180 pamokų per metus.

Pamokų skaičius per savaitę: 5.

Dalyko pamokų skaičius. Rekomenduojama pamokas paskirstyti tokiu būdu: iš 5 pamokų per savaitę 2 savaitines pamokas (per metus – 72 pamokos) skiriamos kalbos pažinimui, kalbėjimui, klausymui ir sąveikai, 3 savaitinės pamokos (per metus – 108 pamokos) – skaitymui, teksto supratimui, literatūros ir kultūros pažinimui bei rašymui ir teksto kūrimui. Iš šių pamokų 10 rekomenduojama skirti literatūriniams rašto darbams (pridedama prie Kalbos vartojimo ugdymo/si).

Toks skirstymas yra sąlyginis – per visas pamokas ugdomi Lietuvių kalbos ir literatūros programoje numatytų sričių pasiekimai.

Privalomas ir pasirenkamas turinys: 70 % – privalomas turinys (126 – 127 pamokos), 30 % – mokytojų nuožiūra (53 – 54 pamokos). Pateiktame ilgalaikio plano pavyzdyje numatomas preliminarus septyniasdešimties procentų Bendruosiuose ugdymo planuose dalykui numatyto valandų skaičiaus paskirstymas. Trisdešimt procentų mokymosi laiko paskirsto mokytojas, atsižvelgdamas į mokinių poreikius, pasiekimus, pasirinktas mokymosi veiklas ir ugdymo metodus. 

Galima integracija: siūloma su etikos, istorijos, geografijos, dailės, muzikos, teatro, technologijų, informacinių technologijų, fizikos, matematikos, pilietiškumo pagrindų, užsienio kalbų programas dėstančiais dalykų mokytojais individualiai ar mokyklos metodikos grupėse suderinti bendras temas ir planuoti integruotas pamokas, projektus mokslo metų pradžioje, rengiant ar koreguojant individualų ilgalaikį planą.

Kompetencijų ugdymas

Įgyvendinant lietuvių kalbos ir literatūros programą ugdomos šios kompetencijos: kultūrinė, pažinimo, komunikavimo, kūrybiškumo, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos bei skaitmeninė. Žr.: https://emokykla.lt/bendrosios-programos/kompetencijos/2