Lietuvių gestų kalbos ilgalaikis planas 7–8 klasei

LIETUVIŲ GESTŲ KALBOS ILGALAIKIO PLANO RENGIMAS

Dėl ilgalaikio plano formos susitaria mokyklos bendruomenė, tačiau nebūtina siekti vienodos formos. Skirtingų dalykų ar dalykų grupių ilgalaikių planų forma gali skirtis, svarbu atsižvelgti į dalyko(-ų) specifiką ir sudaryti ilgalaikį planą taip, kad jis būtų patogus ir informatyvus mokytojui, padėtų planuoti trumpesnio laikotarpio (pvz., pamokos, pamokų ciklo, savaitės) ugdymo procesą, kuriame galėtų būti nurodomi ugdomi pasiekimai, kompetencijos, sąsajos su tarpdalykinėmis temomis. Pamokų ir veiklų planavimo pavyzdžių galima rasti Lietuvių gestų kalbos bendrosios programos (toliau – LGK BP) įgyvendinimo rekomendacijų dalyje Veiklų planavimo ir kompetencijų ugdymo pavyzdžiai.

Ugdomos kompetencijos
K1	Pažinimo kompetencija: dalyko žinios ir gebėjimai; kritinis mąstymas; problemų sprendimas; mokėjimas mokytis.
K2	Kultūrinė kompetencija: kultūrinis išprusimas; kultūrinė raiška; kultūrinis sąmoningumas.
K3	Komunikavimo kompetencija: pranešimo kūrimas; pranešimo perteikimas ir komunikacinė sąveika; pranešimo analizė ir interpretavimas.
K4	Kūrybiškumo kompetencija: tyrinėjimas; generavimas; kūrimas; vertinimas ir refleksija.
K5	Pilietiškumo kompetencija: pilietinis tapatumas ir pilietinė galia; gyvenimas bendruomenėje kuriant demokratišką visuomenę; pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms; valstybės kūrimas ir valstybingumo stiprinimas tarptautinėje bendruomenėje.
K6	Skaitmeninė kompetencija: skaitmeninis turinys; skaitmeninis komunikavimas; skaitmeninė sauga; problemų sprendimas.
K7	Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija: savimonė ir savitvardos įgūdžiai; empatiškumas, socialinis sąmoningumas ir teigiamų tarpusavio santykių kūrimas; atsakingas sprendimų priėmimas ir elgesys vertinant padarinius; rūpinimasis sveikata.

Pasiekimai
A1	Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas.
B1	Atsakingas, kūrybiškas ir tikslingas lietuvių gestų kalbos žinių, kalbos pažinimo strategijų taikymas.
B2	Kalbos kaip socialinio kultūrinio reiškinio analizė ir vertinimas.
C1	Kultūrinis išprusimas, kultūrinė raiška ir kultūrinis sąmoningumas.

Tarpdalykinės temos
T1	Asmens galios: idėjos, asmenybės.
T2	Kultūrinis identitetas ir bendruomeniškumas: gimtoji kalba; etninė kultūra (tradicijos ir papročiai, etnografiniai regionai); kultūros paveldas; kultūrų įvairovė; kultūros raida; medijų raštingumas; istorinė savimonė (šalies nacionalinis saugumas, pasipriešinimo istorija); pilietinės visuomenės savikūra (ekstremalios situacijos, antikorupcija, intelektinė nuosavybė).
T3	Darnus vystymasis: socialinė ir ekonominė plėtra (pasaulis be skurdo ir bado, žiedinė ekonomika, pažangios technologijos ir inovacijos); migracija, geopolitinių konfliktų sprendimai; žmogaus teisės, lygios galimybės; sveikata, sveika gyvensena (asmens savybių ugdymas, streso įveika, rūpinimasis savo ir kitų sveikata, saugus elgesys, žalingų įpročių prevencija); mokymasis visą gyvenimą; aplinkos tvarumas (aplinkos apsauga, ekosistemų, biologinės įvairovės apsauga, klimato kaitos prevencija, tvarūs miestai ir gyvenvietės, tausojantis žemės ūkis, atsakingas vartojimas); finansinis raštingumas (žinios apie finansus, finansų planavimas ir valdymas, rizika ir grąža); ugdymas karjerai.

Pamokų skaičius LGK BP įgyvendinti. Pagrindinis ugdymas
Privalomas LGK mokymosi turinys 70% Pasirenkamas LGK mokymosi turinys 30% dalyko mokymuisi skirtų pamokų	5 klasė	6 klasė	7 klasė	8 klasė	9 (I) klasė	10 (II) klasė
	74 (2) 52/22	74 (2) 52/22	74 (2) 52/22	74 (2) 52/22	74 (2) 52/22	74 (2) 52/22
	148 (104/44)	148 (104/44)	148 (104/44)
	Iš viso 444 (312/132) pamokos

Pateiktame ilgalaikio plano pavyzdyje nurodomas preliminarus septyniasdešimties procentų Bendruosiuose ugdymo planuose dalykui numatyto valandų skaičiaus paskirstymas:

stulpelyje Mokymo(si) turinio sritis yra pateikiamos LGK BP mokymo(si) turinio sritys;
stulpelyje Mokymo(si) turinio tema yra pateikiamos LGK BP mokymo(si) turinio temos;
stulpelyje Val. sk. yra nurodytas galimas nagrinėjant temą pasiekimams ugdyti skirtas pamokų skaičius. Lentelėje pateiktą pamokų skaičių mokytojas gali keisti atsižvelgdamas į mokinių poreikius, pasirinktas mokymosi veiklas ir ugdymo metodus;
stulpelyje 30 proc. mokytojas, atsižvelgdamas į mokinių poreikius, pasirinktas mokymosi veiklas ir ugdymo metodus, galės nurodyti, kaip paskirsto valandas laisvai pasirenkamam turiniui.

LIETUVIŲ GESTŲ KALBOS (LGK) ILGALAIKIS PLANAS 7–8 KLASĖMS

Bendra informacija:

Mokslo metai

Pamokų skaičius per savaitę

Vertinimas: _____________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

Mokymo(si) turinys. 7–8 klasės	Val. sk. 148	Ugdomi pasiekimai	Ugdomos kompetencijos	Tarpdalykinės temos
70 %	Privalomas LGK mokymo(si) turinys	104	A1, B1, B2, C1	K1, K2, K3, K4, K5, K6, K7	T1, T2, T3
	28.1. Kalbos vartojimas.	38	A1
	28.1.1. Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas.	38	A1
	28.2. Kalbos pažinimas.	40	B1, B2
	28.2.1. Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos.	17	B1
	28.2.2. Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.	23	B2
	28.3. Kurčiųjų kultūros pažinimas ir kultūrinė raiška.	26	C1
	28.3.1. Kurčiųjų bendruomenė ir jos veikla.	12	C1
	28.3.2. Kurčiųjų menas.	14	C1
30 %	Pasirenkamas LGK mokymo(si) turinys	44	A1, B1, B2, C1	K1, K2, K3, K4, K5, K6, K7	T1, T2, T3

Mokymo(si) turinys. 7–8 klasės
70 %	30 %
Eil. Nr.	Mokymo(si) turinio sritis	Mokymo(si) turinio tema	Val. sk. 104	Val. sk. 44
1.	28.1. Kalbos vartojimas.	28.1.1. Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas.	38
		Gaunama, renkama ir pristatoma informacija nurodytais tikslais (pavyzdžiui, medžiaga pranešimui, pasakojimai ir anekdotai iš kurčiųjų aplinkos ir tradicijų). Vertinamas pristatymas. Kritiškas klausymasis. Informacija iš lietuvių gestų kalbos šaltinių.	6
		Stebima ir tyrinėjama kalbos (pavyzdžiui, vaikų iš kurčiųjų ir girdinčiųjų šeimų, įvairių regionų atstovų, profesijų, kartų ar kt.) įvairovė. Konteksto (laikotarpio, vietos, situacijos, dalyvių) įtaka kalbai.	6
		Monologinis kalbėjimas pagal įvestis.	4
		Analizuojami ir vertinami įvairūs vaizdo įrašai.	4
		Diskutuojama apie meną, kultūrą bei kitomis aktualiomis temomis (pavyzdžiui, draugystė, atsakomybė, laisvė, orumas ir pan.).	6
		Interviu pagal pateiktus klausimus.	4
		Dalyvaujama viešuose pokalbiuose ar diskusijose.	4
		Nagrinėjama savo raiška lietuvių gestų kalba, ieškoma sėkmės ar nesėkmės priežasčių, numatomi tolesnio kalbos tobulinimo būdai.	4
2.	28.2. Kalbos pažinimas.	28.2.1. Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. Gilinamos ir sisteminamos lietuvių gestų kalbos žinios. Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. Mokomasi atsakingai, kūrybiškai ir tikslingai taikyti lietuvių gestų kalbos žinias, kalbos pažinimo strategijas.	17
		28.2.1.1. Nerankiniai elementai: leksinės ir gramatinės jų funkcijos, mimika.	3
		28.2.1.2. Fonologiniai lietuvių gestų kalbos procesai (asimiliacija, akomodacija, redukcija, dubliavimas).	4
		28.2.1.3. Lietuvių gestų kalbos gestų leksinės ir gramatinės klasės, jų kaitymas, funkcijos tekste ir santykis su lietuvių kalbos dalimis.	4
		28.2.1.4. Vertimas iš lietuvių kalbos perteikiant pagrindinę mintį, skirtumų tarp lietuvių kalbos ir lietuvių gestų kalbos, tarp rašytinės ir sakytinės lietuvių kalbos formos aptarimas.	3
		28.2.1.5. Lietuvių gestų kalbos sakinių struktūra, gestų tvarka sakinyje ir nerankinių elementų sintaksinės funkcijos. Nerankiniai elementai ir intonacija.	3
		28.2.2. Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys. Analizuojamas kalbos funkcionavimas visuomenėje, stebimi ir vertinami kalbos reiškiniai daugiakalbėje ir daugiakultūrėje aplinkoje.	23
		28.2.2.1. Įvairūs lietuvių gestų kalbos ir lietuvių kalbos variantai: dialektai, sociolektai, idiolektai, žargonas ir kt.	4
		28.2.2.2. Diachroninio kalbos kitimo bruožai ir kalbėjimo stiliaus pasirinkimas atsižvelgiant į tekstą, situaciją ir komunikacines intencijas. Įvairaus amžiaus kurčiųjų kalba.	3
		28.2.2.3. Kalbų ryšiai. Gestų ir žodžių skolinimasis kaip kalbos kitimo reiškinys. Kiti naujų gestų atsiradimo būdai, senų gestų nykimas.	4
		28.2.2.4. Lietuvių gestų kalbos ir kitų šalių gestų kalbų istorija, tarptautinė gestų kalba, gestuno.	4
		28.2.2.5. Įvairios pirštų abėcėlės (PA) ir jų istorija, gestai, padaryti su PA ženklais (daktilemomis). Tarptautinė PA.	4
		28.2.2.6. Lietuvių gestų kalbos ir kalkinės gestų kalbos skirtumai, šių kalbų vartojimo sritys. Kitos gestų kalbos formos (pavyzdžiui, taktilinė kalba (kurčneregiams), dirbtinės gestų kalbos).	4
3.	28.3. Kurčiųjų kultūros pažinimas ir kultūrinė raiška.	28.3.1. Kurčiųjų bendruomenė ir jos veikla. Lietuvos kurčiųjų istorija. Aptariami esminiai Lietuvos kurčiųjų bendruomenės istorijos įvykiai ir reiškiniai, kultūriniai pasiekimai. Analizuojamas ir interpretuojamas kurčiųjų menininkų ir kitų kultūros kūrėjų vaidmuo bei jų darbų reikšmė.	12

		28.3.2. Kurčiųjų menas.	14
		Literatūriniai bandymai. Kuriami įvairūs tekstai (realistiniai, fantastiniai, humoristiniai), atkreipiant dėmesį į kalbos ekspresyvumą įvairiose veiksmo situacijose. Komizmo raiškos būdai. Vaizduojamos komiškos situacijos.	10
		Drama ir proza, drama ir spektaklis. Vaidinama įvairiems adresatams.	4