ISTORIJOS ILGALAIKIO PLANO 7 KLASEI RENGIMAS
Ilgalaikio plano pavyzdys pateikiamas vadovaujantis Istorijos bendrosios programos (toliau – BP) nuostatomis.
Dėl ilgalaikio plano formos susitaria mokyklos bendruomenė, tačiau nebūtina siekti vienodos formos. Skirtingų dalykų ar dalykų grupių ilgalaikių planų forma gali skirtis, svarbu atsižvelgti į dalyko(-ų) specifiką ir sudaryti ilgalaikį planą taip, kad jis būtų patogus ir informatyvus mokytojui, padėtų planuoti trumpesnio laikotarpio (pvz., pamokos, pamokų ciklo, savaitės) ugdymo procesą, kuriame galėtų būti nurodomi ugdomi pasiekimai, kompetencijos, sąsajos su tarpdalykinėmis temomis. Mokytojas pasirenkamas pamokas gali skirti savo nuožiūra - papildomai nagrinėti temas, pasirinktas iš rekomenduojamų temų /suformuoti temas atsižvelgiant į klasės mokymo(si) kontekstą / numatyti konkrečių temų gilinimą kartojimą. Pamokų ir veiklų planavimo pavyzdžių galima rasti BP įgyvendinimo rekomendacijų dalyje Veiklų planavimo ir kompetencijų ugdymo pavyzdžiai.
Spustelėjus pasirinktą pasiekimą atidaromas pasiekimo lygių požymių ir pasiekimui ugdyti skirto mokymo(si) turinio citatų langas:
Tarpdalykinės temos nurodomos prie kiekvienos mokymo(si) turinio temos. Užvedus žymeklį ant prie temų pateiktų ikonėlių atsiveria langas, kuriame matoma tarpdalykinė tema ir su ja susieto(-ų) pasiekimo(-ų) ir (ar) mokymo(si) turinio temos(-ų) citatos.
Ilgalaikio plano pavyzdyje pateikiamas preliminarus 70-ies procentų Bendruosiuose ugdymo planuose dalykui numatyto valandų skaičiaus paskirstymas:
- stulpelyje Tema (+BP citata) aprašomi pasiekimai, kokius ugdyti pamokos metu;
- stulpelyje Val. sk. yra nurodytas galimas nagrinėjant temą pasiekimams ugdyti skirtas pamokų skaičius. Lentelėje pateiktą pamokų skaičių mokytojas gali keisti atsižvelgdamas į mokinių poreikius, pasirinktas mokymosi veiklas ir ugdymo metodus;
- stulpelyje Sąvokos/asmenybės yra nurodoma, kokias sąvokas ar asmenybes aptarti nagrinėjamoje temoje;
- stulpelyje Kompetencijos ir veikla nurodoma, kokios kompetencijos yra ugdomos.
- stulpelyje Papildoma medžiaga pateikiamos nuorodos, kuriuose galima rasti informacijos nagrinėjamai temai.
Iki 30 proc. val. mokytojas laisvai pasirenkamam turiniui gali skirti savo nuožiūra - papildomai nagrinėti temas, pasirinktas iš rekomenduojamų temų /suformuluoti temas atsižvelgiant į klasės mokymo(si) kontekstą / numatyti konkrečių temų gilinimą, kartojimą ir pan.
ISTORIJOS ILGALAIKIS PLANAS 7 KLASEI
Bendra informacija:
Mokslo metai
Pamokų skaičius per savaitę
Vertinimas:
Skirta pamokų: 72
Privalomoms temoms (70 proc.): 52
Pasirenkamoms temoms (iki 30 proc.): 20
|
Tema (+ BP citata) |
Val. sk. |
Pasiekimai |
Sąvokos Asmenybės |
Kompetencijos |
Papildoma medžiaga |
|---|---|---|---|---|---|
|
1. Senovės istorija |
|||||
|
Įvadas į Senovės istoriją: pirmųjų žmonių paieškos priešistorėje ir susipažinimas su civilizacijos sąvoka. BP. Nagrinėjamos priešistorės žmonių gyvenimo sąlygos, ir jų kaita: žmonių protėviai Afrikoje, Azijoje, jų atsikraustymas į Europą; gamtinės sąlygos ir kasdieninio gyvenimo bruožai. Aptariama neolito revoliucija. Analizuojamas indoeuropiečių atsikraustymas į dabartinės Lietuvos teritoriją: tikėjimas, kasdieninio gyvenimo bruožai, indoeuropiečių kalbos. Aiškinamasi civilizacijos apibrėžimas ir esminiai bruožai, gamtos sąlygų svarba (didžiosios upės ir irigacija). Susipažįstama su seniausiais miestais. Aiškinamasi civilizacijos, indoeuropiečių, irigacijos, neolito revoliucijos sąvokų reikšmė senovės istorijos kontekste. |
6 |
1. Nurodo svarbiausių skyriaus įvykių, reiškinių esminius bruožus ir gali juos paaiškinti (priešistorės žmonių kasdienio gyvenimo bruožai, Neolito revoliucijos bruožai, civilizacijos esminiai bruožai). 2. Geba sieti priežastis ir pasekmes su platesniu istoriniu kontekstu – laikotarpiu arba istorine erdve. 3. Chronologinėje sekoje nustato svarbiausių Lietuvos ir pasaulio įvykių, reiškinių vietą. 4. Paaiškina istorijos sąvokas bei jas tinkamai vartoja. 5. Mokosi pažinti praeities žmogaus gyvenseną, suprasti jo mąstyseną, jauseną, tikėjimą, veikseną, jo vertybių ir idėjų pasaulį. |
indoeuropiečiai Neolito revoliucija civilizacija irigacija |
Pažinimo Komunikavimo Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos |
SMP Indoeuropiečiai ir jų atsikraustymas į dabartinės Lietuvos teritoriją | Lietuvos istorija (emokykla.lt) |
|
Valstybė ir valdžia senovės Rytų civilizacijose. BP. Nagrinėjamas Derlingasis pusmėnulis ir civilizacijos centrai Mesopotamijoje: valstybiniai dariniai (Šumeras, Babilonija) ir valdymo formos, santykiai su kaimynais. Nagrinėjama Egipto valstybė: vieningo Egipto iškilimas, faraono valdžia ir dinastijos, visuomenės socialinė struktūra, santykiai su kaimynais, Egipto civilizacijos sunykimas. Aptariamas senųjų Rytų civilizacijų valdovų ir valdovių Hačepsutos, Hamurapio, Kleopatros VII, Nefertitės, Ramzio II vaidmuo ir galia. Aiškinamasi faraono, Mesopotamijos, teokratijos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. |
6 |
1. Nurodo svarbiausių skyriaus reiškinių priežastis ir pasekmes, jas paaiškina, vertina ir pateikia argumentus (pvz., civilizacijų susikūrimo Derlingajame pusmėnulyje priežastys, veiksniai, lėmę Mesopotamijos ir Egipto civilizacijų iškilimą ir nuosmukį) 2. Sieja istorines asmenybes su jų gyvenimo laikotarpiu, istorine erdve, įvykiu arba reiškiniu. 3. Lokalizuoja Mesopotamijos valstybių ir Egipto valstybės teritorinius pokyčius. 4. Dirbdamas su istorijos šaltiniais, analizuoja ir lygina istorinę informaciją, pateiktą nesudėtingo istorinio konteksto rašytiniuose, vaizdiniuose, daiktiniuose šaltiniuose, remdamasis tiesiogiai išreikšta informacija. 5. Mokiniai įvairiais būdais ir formomis, naudodamiesi informacinėmis technologijomis, mokosi pateikti savąjį istorijos supratimą ir jį pagrįsti. Išreiškia savo istorijos pasakojimą, tinkamai vartoja istorijos sąvokas, remiasi istorijos šaltiniais, tekstais ir šiuolaikinėmis medijomis. |
Mesopotamija faraonas teokratija/ Hačepsuta Hamurapis Kleopatra VII Nefertitė Ramzis II |
Pažinimo Kultūrinė Kūrybiškumo Komunikavimo Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos Skaitmeninė |
|
|
Visuomenės prie didžiųjų upių: religijų įvairovė ir kultūrinis palikimas. BP. Nagrinėjamas Mesopotamijos kultūrinis gyvenimas: religijos ir rašto tradicija, mokyklos, mokslo žinios (matematika, astronomija, išradimai), literatūra, architektūra. Aptariamas egiptiečių religinis ir kultūrinis gyvenimas: religija, dievų vaizdavimas, raštas, architektūra (piramidės, šventyklos, rūmai), mokslo žinios (matematika, astronomija, medicina, išradimai), menas (skulptūra, tapyba), mokyklos. Aptariamos papiruso, politeizmo, zikurato sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. |
5 |
1. Nurodo Mesopotamijos ir Egipto kultūrinio gyvenimo esminius bruožus ir gali juos paaiškinti. 2. Palygina Mesopotamijos ir Egipto kultūros pasiekimus, nustato kai kuriuos panašumus ir skirtumus. 3. Geba paaiškinti skyriaus sąvokas ir sieja jas į prasminę visumą naujame istoriniame kontekste. 4. Skiria gerai žinomo konteksto istorijos šaltinius. Renka, informaciją apie Mesopotamiją ir Egiptą iš žinomų istorijos šaltinių, kompiuterinių mokymo priemonių, tikslingai ją naudoja praeities įvykiams atkurti, savo pasirinkimą paaiškina. 5. Remiantis istorijos šaltiniais, tekstais ir šiuolaikinėmis medijomis analizuoja ir aptaria Mesopotamijos ir Egipto kultūros istorijos reiškinius ir jų visumą: žmonių vertybes, idėjas, kultūros formas ir simbolius, meno kūrinius, kasdienybės ir gyvenamosios aplinkos istoriją. (Kultūrinė kompetencija) |
politeizmas zikuratas papirusas |
Pažinimo Kultūrinė Kūrybiškumo Komunikavimo Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos Skaitmeninė |
|
|
Žydai: monoteistinės religijos gimimas ir jos reikšmė Europai. BP. Analizuojamas žydų įsikūrimas Pažadėtoje žemėje, Egipto nelaisvė, Mozė ir Dešimt Dievo įsakymų, judaizmo religija, kultūrinis palikimas. Aiškinamasi Abraomo, Mozės, Saliamono reikšmė žydams ir monoteizmui. Aptariama Dekalogas, monoteizmas, Pažadėtoji žemė, Senasis Testamentas, sinagoga, Tora sąvokų reikšmė nagrinėjamos temos kontekste. |
2 |
1. Nurodo žydų įsikūrimo Pažadėtoje žemėje priežastis ir pasekmes, jas paaiškina, vertina ir pateikia argumentus 2. Nurodo žinotinų istorinių asmenybių veiklos bruožus; asmenybę atpažįsta iš naujo istorinio konteksto. 3. Nurodo svarbiausių su žydų istorija susijusių įvykių ir reiškinių vyksmo vietą bei gali ją lokalizuoti žemėlapyje. 4. Nurodo žydų kultūrinio gyvenimo ir judaizmo religijos esminius bruožus ir gali juos paaiškinti. 5. Suvokia kitas tautas ir kultūras kaip unikalų žmonijos istorinės raidos rezultatą; skiria dėmesį kultūrinio „kito” pažinimui. |
Dekalogas monoteizmas Pažadėtoji žemė Tora/ Mozė Saliamonas |
Pažinimo Kultūrinė Kūrybiškumo Komunikavimo Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos |
|
|
Antika – Europos istorijos pradžia (I): Senovės Graikija, demokratijos gimimas. BP. Aiškinamasi Antikinės civilizacijos ištakas: Kretos ir Mikėnų kultūros. Polis – bendruomeniškų formų paieškos: valdymo būdų įvairovė (tironija, oligarchija, aristokratija, demokratija) ir jų skirtumai nuo Rytų civilizacijų. Nagrinėjamas demokratijos atsiradimas ir jos bruožai, susipažįstama su demokratijos tėvais: Solonu, Kleisteniu, Perikliu. Aptariami Atėnų demokratijos vaisiai: teatras, literatūra ir filosofija. Susipažįstama su mokykline sistema ir laisvųjų piliečių ugdymu. Nagrinėjamas polių susidūrimas su Rytų despotija: graikų ir persų karai. Analizuojama Aleksandro Didžiojo karinė ir kultūrinė imperija (IV a. pr. Kr.): užkariavimai, kultūrų sinkretizmas ir helenizmas. Aptariama Aischilo, Aleksandro Didžiojo, Archimedo, Aristotelio, Euripido, Herodoto, Hipatijos, Homero, Kleistenio, Periklio, Platono, Sapfo, Sofoklio, Sokrato, Solono reikšmė Senovės Graikijos istorijoje. Aiškinamasi Antikos, aristokratijos, demagogijos, demokratijos, despotijos, falangos, helenizmo, oligarchijos, oratoriaus, piliečio, polio, tironijos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. |
8 |
1. Nurodo svarbiausių senovės Graikijos civilizacijos reiškinių priežastis ir pasekmes, jas paaiškina, vertina ir pateikia argumentus. 2. Palygina Graikijos polių valdymo formas ir nustato kai kuriuos panašumus ir skirtumus. 3. Geba paaiškinti skyriaus sąvokas ir sieja jas į prasminę visumą naujame istoriniame kontekste. 4. Nurodo senovės Graikijos įvykių, reiškinių chronologinę seką, išdėsto juos teisinga tvarka laike. 5. Sieja istorines asmenybes su jų gyvenimo laikotarpiu, istorine erdve, įvykiu arba reiškiniu. Nurodo žinotinų istorinių asmenybių veiklos bruožus. 6. Dirbdamas su šaltiniais, palygina daugiau kaip dviejų naujo konteksto – tipo, formos, nesudėtingo turinio – šaltinių suteikiamas žinias, remdamasis tiesiogiai ir netiesiogiai išreikšta informacija. 7. Perteikia įvairiais būdais (raštu, žodžiu, naudojantis informacinėmis technologijomis) supratimą apie istorijos įvykius ir reiškinius, savo nuomonę pagrindžia argumentais. 8. Puoselėja ir reflektuoja visuomenės gyvenime praeityje susiformavusias, o šiandienos gyvenime tokias svarbias vertybes, kaip demokratija, bendruomeniškumas, valstybingumas ir kt. Aptaria demokratinės visuomenės puoselėjimo svarbą ir iššūkius. |
Antika aristokratija despotija oligarchija tironija oratorius pilietis polis demokratija demagogija falanga helenizmas Kleistenis Periklis Solonas Aischilas Archimedas Aristotelis Euripidas Herodotas Homeras Hipatija Mironas Platonas Sapfo Sofoklis Sokratas Aleksandras Didysis |
Pažinimo Pilietiškumo Kultūrinė Kūrybiškumo Komunikavimo Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos Skaitmeninė |
|
|
Antika – Europos istorijos pradžia (II): Senovės Roma, Graikijos civilizacijos perimamumas ir imperijos sukūrimas. BP. Nagrinėjama Romos civilizacijos pradžia: Romos miesto įkūrimas, karalystės laikotarpis, ryšiai su graikais, lotynų kalba. Analizuojama Romos respublika: valdžios struktūra ir pagrindiniai skirtumai nuo Atėnų demokratijos. Nagrinėjami užkariavimai, keičiantys kultūrą: Romos respublikos plėtra, kitų kultūrų recepcija. Sausumos galybės susidūrimas su jūrine galybe – Romos ir Kartaginos karai (III–II a. pr. Kr.). Analizuojamas augančios galios valdymas: respubliką keičia imperija (27 m. pr. Kr.). Teritorijų užkariavimas ir jų valdymas I–II amžiais. Romėnų teisė ir universalios Romos pilietybės atsiradimas (III a.). Aiškinamasi imperijos nuopuolis ir žlugimas: vidaus problemos, barbarų puolimai, Romos imperijos padalijimas ir Vakarų Romos imperijos žlugimas (476 m.). Įvertinamas Atilos, Julijaus Cezario, Hanibalo, Oktaviano Augusto, Ovidijaus, Tacito, Trajano, Vergilijaus, Cicerono vaidmuo Senovės Romos istorijoje. Aptariama diktatūros, barbarų, imperijos, legionieriaus, patricijų, plebėjų, principato, respublikos, senato sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste. |
10 |
1. Nurodo svarbiausių senovės Romos civilizacijos reiškinių priežastis ir pasekmes, jas paaiškina, vertina ir pateikia argumentus. 2. Palygina Atėnų demokratijos ir Romos respublikos valdymą ir nustato kai kuriuos panašumus ir skirtumus. 3. Geba paaiškinti skyriaus sąvokas ir sieja jas į prasminę visumą naujame istoriniame kontekste. 4. Nurodo senovės Romos įvykių, reiškinių chronologinę seką, išdėsto juos teisinga tvarka laike. 5. Sieja istorines asmenybes su jų gyvenimo laikotarpiu, istorine erdve, įvykiu arba reiškiniu. Nurodo žinotinų istorinių asmenybių veiklos bruožus. 6. Lokalizuoja senovės Romos valstybės teritorinius pokyčius. 7. Nustato ir iš dalies paaiškina, kodėl atsiranda skirtingi praeities įvykių, asmenybių, pokyčių vertinimai istorijos šaltiniuose. 8. Įvairiais būdais ir formomis, naudodamiesi informacinėmis technologijomis, mokosi pateikti savąjį istorijos supratimą ir jį pagrįsti. Išreiškia savo istorijos pasakojimą, tinkamai vartoja istorijos sąvokas, remiasi istorijos šaltiniais, tekstais ir šiuolaikinėmis medijomis. Mokiniai mokosi atsirinkti patikimą informaciją apie istorijos įvykius, reiškinius ir jų vertinimus, ją palyginti ir panaudoti atliekant užduotis, kuriant istorinį pasakojimą. |
patricijai plebėjai respublika senatas diktatūra legionierius principatas imperija barbarai Julijus Cezaris Hanibalas Ovidijus Tacitas Vergilijus Ciceronas Oktavianas Augustas Trajanas Atila |
Pažinimo Pilietiškumo Kultūrinė Kūrybiškumo Komunikavimo Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos Skaitmeninė |
|
|
Antika – Europos istorijos pradžia (III). Kultūra ir religija graikų ir romėnų visuomenėse: politeistinę pasaulio supratimo sanklodą keičiantis monoteizmas. BP. Analizuojamas polis kaip visuomenės sugyvenimo forma: Atėnų kasdienybė (V a. pr. Kr.). Susipažįstama su Aleksandrija – graikų mokslo židiniu (III a. pr. Kr.). Susipažįsta su Roma – imperijos sostine (II a.). Analizuojama architektūrinė miesto panorama: Koliziejus, panteonas, termos, forumas, akvedukas, triumfo arka, insulė. Religija, vienijanti atskirus polius: graikų dievų panteonas, herojai, mitai, pasaulio suvokimas, Olimpinės žaidynės. Romėniškoji graikų dievų panteono recepcija. Aiškinamasi apie krikščionybę: atsiradimą ir persekiojimus, plitimą ir įsitvirtinimą Romos imperijoje, krikščionių bendruomenių išskirtinumus. Aptariamas Jėzaus Kristaus, Konstantino Didžiojo istorinis vaidmuo ir veikla. Nagrinėjama akveduko, amfiteatro, apaštalo, bazilikos, forumo, Koliziejaus, mesijo, panteono sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. |
8 |
1. Nurodo enovės Romos kultūrinio gyvenimo esminius bruožus ir gali juos paaiškinti. 2. Palygina senovės Graikijos ir senovės Romos kultūras ir nurodo svarbiausius panašumus ir skirtumus. 3. Geba paaiškinti skyriaus sąvokas ir sieja jas į prasminę visumą naujame istoriniame kontekste. 4. Sieja istorines asmenybes su jų gyvenimo laikotarpiu, istorine erdve, įvykiu arba reiškiniu. Nurodo žinotinų istorinių asmenybių veiklos bruožus. 5. Skiria gerai žinomo konteksto istorijos šaltinius. Renka, informaciją iš žinomų istorijos šaltinių, kompiuterinių mokymo priemonių, tikslingai ją naudoja praeities įvykiams atkurti, savo pasirinkimą paaiškina. 6. Remiantis istorijos šaltiniais, tekstais ir šiuolaikinėmis medijomis analizuoja ir aptaria senovės Graikijos ir Romos kultūros istorijos reiškinius ir jų visumą: žmonių vertybes, idėjas, kultūros formas ir simbolius, meno kūrinius, kasdienybės ir gyvenamosios aplinkos istoriją. 7. Aiškinasi kultūros istorijos vaidmenį XXI a. žmogaus pasaulėvaizdžiui ir tapatybei. Vertina tautų, religijų ir įvairių kultūrų paveldą, prisideda prie jo išsaugojimo. |
akvedukas forumas koliziejus amfiteatras panteonas apaštalas mesijas bazilika Jėzus Kristus Konstantinas Didysis |
Pažinimo Pilietiškumo Kultūrinė Kūrybiškumo Komunikavimo Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos Skaitmeninė |
|
|
Paveldas ir istorinė atmintis: Antikos civilizacijos kaip BP. Europos kultūros pamatai. Nagrinėjami Antikos kultūriniai ženklai ir įtaka šiandieniniame pasaulyje: materialusis paveldas šiandienos Atėnuose ir Romoje. Senovės civilizacijų tyrinėjimai ir atradimai. |
2 |
1. Formuluoja nesudėtingus istorinius klausimus, tikslą, hipotezę. Sudaro tyrimo, skirto nurodytai problemai spręsti, planą, nurodydamas pagrindinius žingsnius nuo klausimo iškėlimo iki rezultatų pristatymo. Pateikia 2-3 konkrečius įprasto istorinio konteksto šaltinius kuriais bus remiamasi, atliekant tyrimą. Nurodo, ką reikėtų daryti, kad tyrimas gautųsi patikimas. 2. Mokiniai remdamiesi istorine medžiaga atlieka tyrimus, daro pristatymus, projektus, įsiklauso į kito nuomonę, diskutuoja, kelia klausimus apie istorinius įvykius, asmenybes, laisvai reiškia savo nuomonę pagrįsdami argumentais. Mokosi bendradarbiauti ir mokytis bendradarbiaujant. |
Pažinimo Pilietiškumo Kultūrinė Kūrybiškumo Komunikavimo Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos |
||
|
Baltų gentys. Lietuvių ir latvių istorijos pradžia. BP. Analizuojamas baltų genčių susiformavimas: kilmės teorijos, baltų kultūros bronzos ir geležies amžiais, Rytų ir Vakarų baltai, gentinių sąjungų susidarymas. Susipažįsta su rašytinėmis žiniomis apie baltus. Erdvė: gyvenamoji teritorija, tarpgentiniai panašumai ir skirtumai, ryšiai su kitomis kultūromis. Nagrinėjami kasdienybės bruožai: religija ir mitologija, karyba, verslai ir prekyba. Susipažįstama su baltų paveldu Lietuvoje: piliakalniais ir gyvenvietėmis, laidojimo objektais. Šiandieniniai (archeologiniai) baltų istorijos tyrimai ir eksperimentinė archeologija. Aiškinamasi aisčių, baltų, slavų sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. |
5 |
1. Nurodo svarbiausių su baltų gentimis susijusių įvykių, reiškinių priežastis ir pasekmes, jas paaiškina, vertina ir pateikia argumentus. 2. Nurodo baltų kultūrinio gyvenimo esminius bruožus ir gali juos paaiškinti. 3. Chronologinėje sekoje nustato svarbiausių skyriaus įvykių, reiškinių vietą. 4. Paaiškina istorijos sąvokas bei jas tinkamai vartoja. 5. Skiria gerai žinomo konteksto istorijos šaltinius. Renka, informaciją apie baltus ir baltiškąjį paveldą iš žinomų istorijos šaltinių, kompiuterinių mokymo priemonių, tikslingai ją naudoja praeities įvykiams atkurti, savo pasirinkimą paaiškina. 6. Remdamiesi istorine medžiaga atlieka tyrimus, daro pristatymus, projektus, įsiklauso į kito nuomonę, diskutuoja, kelia klausimus apie istorinius įvykius, asmenybes, laisvai reiškia savo nuomonę pagrįsdami argumentais. Mokosi bendradarbiauti ir mokytis bendradarbiaujant. 7. Mokosi pažinti baltų gyvenseną, suprasti jo mąstyseną, jauseną, tikėjimą, veikseną, jo vertybių ir idėjų pasaulį. Susipažįsta su savo gyvenamosios vietovės (aplinkos) ir Lietuvos istorijos praeitimi, ugdosi empatiją, kritišką santykį su praeities kartų palikimu. |
aisčiai baltai |
Pažinimo Pilietiškumo Kultūrinė Kūrybiškumo Komunikavimo Skaitmeninė |
SMP Baltų gentys. Lietuvių ir latvių istorijos pradžia | Lietuvos istorija (emokykla.lt) |
|
Rekomenduojamos pasirenkamos temos |
20 |
|