ILGALAIKIO PLANO RENGIMAS
Dėl ilgalaikio plano formos susitaria mokyklos bendruomenė, tačiau nebūtina siekti vienodos formos. Skirtingų dalykų ar dalykų grupių ilgalaikių planų forma gali skirtis, svarbu atsižvelgti į dalyko(-ų) specifiką ir sudaryti ilgalaikį planą taip, kad jis būtų patogus ir informatyvus mokytojui, padėtų planuoti trumpesnio laikotarpio (pvz., pamokos, pamokų ciklo, savaitės) ugdymo procesą, kuriame galėtų būti nurodomi ugdomi pasiekimai, kompetencijos, sąsajos su tarpdalykinėmis temomis. Planuodamas mokymosi veiklas mokytojas tikslingai pasirenka, kurias kompetencijas ir pasiekimus ugdys atsižvelgdamas į konkrečios klasės mokinių pasiekimus ir poreikius. Šį darbą palengvins naudojimasis Švietimo portale pateiktos BP atvaizdavimu su mokymo(si) turinio, pasiekimų, kompetencijų ir tarpdalykinių temų nurodytomis sąsajomis.
Pateiktame ilgalaikio plano pavyzdyje nurodomas preliminarus 70-ies procentų Bendruosiuose ugdymo planuose dalykui numatyto valandų skaičiaus paskirstymas.
Kaip panaudoti kitą mokymuisi skirtą laiką (apie 30 proc.), sprendžia mokytojas, atsižvelgdamas į mokyklos, klasės kontekstą, mokinių pasiekimus ir poreikius, pvz.:
- mokinių įgūdžiams, kurie kelia tam tikrų sunkumų, tobulinti. Jeigu pastebima, kad mokiniams nepavyksta pasiekti tam tikro lygio atliekant kokias nors užduotis, tų įgūdžių tobulinimas pareikalaus laiko. Pavyzdžiui, papildomo laiko dažnai reikia skirti padedant mokiniui paruošti viešąją kalbą.
- Mokinių kūrybiniam potencialui vystyti. Tikslingas ir sąmoningas kūrybinės kompetencijos ugdymas, kūrybinių darbų rezultatų planavimas ir aptarimas reikalauja tam tikrų pastangų.
- Turinio apimčiai gilinti.
- Mokinių įgūdžiams, kurie kelia tam tikrų sunkumų, tobulinti. Jeigu pastebima, kad mokiniams nepavyksta pasiekti tam tikro lygio atliekant kokias nors užduotis, tų įgūdžių tobulinimas pareikalaus laiko.
- Aukštesniems mokinių pasiekimams ugdyti: projektinė veikla (dalykiniai ir tarpdalykiniai projektai; mokykliniai ir nacionaliniai projektai).
Atkreipiamas dėmesys į mokymosi turinio integravimą ugdymo procese: pvz., prie lentelėje nurodytų literatūros ir kultūros pažinimo valandų prisideda valandos, priskirtos kitoms sritims (kalbėjimui, klausymui ir sąveikai, skaitymui ir teksto supratimui, rašymui ir teksto kūrimui ir t.t.), jeigu šių kalbinių veiklų temos yra susijusios su literatūros ir kultūros pažinimu. Visos kalbinės veiklos (kalbėjimas, klausymas ir sąveika, skaitymas ir teksto supratimas, rašymas ir teksto kūrimas) siejamos su kalbos pažinimo, literatūros ir kultūros pažinimo temomis, problematika ir veiklomis. Kalbinių veiklų tematika ir problematika siejama su skaitomais ir nagrinėjamais grožiniais ir negrožiniais, kitais kultūros tekstais.
Temų tvarką, planuodamas pamokų ciklą, nustato pats mokytojas. Planuodamas pamokų ciklą mokytojas taip pat planuoja pasiekimus ir kompetencijas, kurios bus ugdomos šiame cikle, gali planuoti mokymos(si) veiklas, jų vertinimą ir didaktines priemones. Mokytojas taip pat savo nuožiūra gali pasirinkti, kokius kūrinius arba jų ištraukas tikslinga pasirinkti nurodytoms problemoms nagrinėti, tik svarbu, kad atitiktų programoje nurodytus kultūros tekstų atrankos kriterijus. Rekomenduojami kūriniai gali būti mokytojo koreguojami atsižvelgiant į mokinių pasiūlymus, poreikius ir kitas aplinkybes.
Ugdymo procese svarbu užtikrinti, kad visos pasiekimų sritys būtų glaudžiai susijusios. Ypač svarbi dermė tarp visų pasiekimų sričių, kad mokinių įgūdžiai tobulėtų. Nepakankamas dėmesys kuriai nors sričiai (ar jos ignoravimas) visą kalbinę veiklą padaro menkavertę. Todėl labai svarbu ugdymo procese užtikrinti vidinę dalyko integraciją, kurią galima suplanuoti rengiant pamokų ciklo planą.
VOKIEČIŲ KALBOS IR LITERATŪROS ILGALAIKIO PLANO PAVYZDYS 6 KLASEI
MOKSLO METAI: _____
PAMOKŲ SKAIČIUS: 180 per metus ir 5 per savaitę
70% - PRIVALOMAS TURINYS (130 PAMOKOS)
30 % - MOKYTOJŲ NUOŽIŪRA (50 PAMOKOS)
Negrožinių tekstų atranka. Skaitomi asmenybei ugdytis ir kultūrai pažinti mokinių suvokimo galimybes ir jų kaip skaitytojų įvairius poreikius atitinkantys tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai ir medijų (pvz., filmas, reklama, komiksai, interviu, reportažas, elektroninis tekstas, dainovaizdis, vaikų literatūros ekranizacijos, spektakliai, žemėlapis, nesudėtingos schemos). Naudojamasi biblioteka už mokyklos ribų.
Kultūros tekstų atranka. Atsižvelgiant į mokinių amžių ir jų interesus, pateiktą nagrinėjamų kūrinių problematiką, skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: įvairių rūšių ir žanrų; klasikinių ir šiuolaikinių autorių; žymiausių gimtosios ir visuotinės literatūros atstovų; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; įvairių literatūros – nuotykių, fantastinės – tipų; populiariosios literatūros kūrinių pavyzdžių; bibliniai pasakojimai ir mitai (adaptuoti vaikams), legendos; kiti kultūros tekstai (pvz., spektakliai, filmai, publicistika, muzikos kūriniai, televizijos laidos, dailė ir grafika, komiksai, reklama ir pan.). Rinkdamasis tekstus, mokytojas atsižvelgia į tai, kad mokiniai turėtų perskaityti ir aptarti bent 5 stambesnės formos kūrinius (romanus, apysakas, dramas) ir keletą smulkesnių žanrų kūrinių (pasakų, mitų, legendų, apsakymų, eilėraščių).
Rekomenduojamų autorių ir kūrinių sąrašas: pvz., P. Härtling „Die Oma“, I. Korschunow „Wenn ein Unugunu kommt“, H. Spoerl „Man kann ruhig darüber reden“, E. Kästner „Der kleine Grenzverkehr“. Verschiedene Werke (Gedichte, Sagen, kurze Geschichten, Märchen...) von W. Borchert, H. Böll, B. Brecht, S. Dach, W. Goethe, H. Heine, T.H. Mann, F. Schiller, H.Sudermann usw.
|
Tema |
Val. sk. |
Pastabos |
|---|---|---|
|
Kalbėjimas, klausymas ir sąveika |
||
|
1. Įvairių tekstų klausymas ir supratimas: negrožinių (informacinių, publicistinių, praktinių: receptai, instrukcijos ir pan.); tautosakos ir grožinės vaikų literatūros tekstų, pokalbių (girdimų tiesiogiai arba iš vaizdo ir garso įrašų), perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingu tembru ir skirtingomis intonacijomis. * Išsamus ir nuoseklus turinio perteikimas, atskleidžiant aiškiai išreikštus požiūrius, savo nuomonės pasakymas remiantis asmenine patirtimi. * Netiesiogiai išreikštų minčių ir teksto kalbinės raiškos elementų nagrinėjimas. * Aktyvaus klausymosi strategijų taikymas. 2. Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose: pokalbio inicijavimas ir plėtojimas; interviu rengimas ir pan. 3. Etiškas ir saugus bendravimas telefonu, virtualioje erdvėje, laikantis bendradarbiavimo principų. 4. Sakytinio teksto pristatymas: kirčiavimo ir raiškiojo kalbėjimo akcentavimas; parengto teksto pristatymas pasinaudojant informacinėmis technologijomis; verbalinių ir neverbalinių priemonių derinimas; kalbėjimo strategijos. Detaliau žr. Vokiečių kalbos ir literatūros BP, Mokymosi turinys 27.1. |
15 |
Kalbėjimo gebėjimai ir strategijos tobulinamos integruojant su kalbos pažinimu ir literatūros pažinimu. |
|
Skaitymas ir teksto supratimas |
||
|
1. Skaitymo technika: taisyklingas tarimas; kirčiavimas; skaitymo būdo ir tempo pasirinkimas; loginių pauzių darymas; teksto prasmės perteikimas tinkama intonacija; skaitymas vaidmenimis. 2. Skaitymo strategijos. 3. Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas: tiesioginė ir netiesioginė informacija; teksto tema, problema, išreikštos vertybės; raktiniai žodžiai, pagrindinė mintis; esminės ir neesminės detalės, faktai, veiksmų seka, priežasties ir pasekmės ryšiai. 4. Raiškos priemonių atpažinimas, jų funkcijų tekste aptarimas. 5. Plano sudarymas. 6. Naudojimosi biblioteka taisyklės. Detaliau žr. Vokiečių kalbos ir literatūros BP, Mokymosi turinys 27.2. |
15 |
Skaitymo gebėjimai ir strategijos tobulinamos integruojant su kalbos pažinimu ir literatūros pažinimu. |
|
Rašymas ir teksto kūrimas |
||
|
1. Teksto kūrimas ir redagavimas atsižvelgiant į temą, paisant žanro reikalavimų, trinarės struktūros. 2. Teksto kūrimas pagal planą, iliustraciją, lentelę ir pan. 3. Pastraipos išskyrimas, rišlumo priemonės. 4. Teksto su tiesiogine ir netiesiogine kalba kūrimas. 5. Kalbinė raiška. 6. Teksto kūrimo strategijos. 7. Įvairaus pobūdžio tekstų kūrimas, paisant žanro reikalavimų, adresato ir komunikavimo situacijos: pasakojimas su tiesioginės ir netiesioginės kalbos elementais, žmogaus aprašymas pasirinktame fone (aplinkoje), charakteristika, aiškinamasis tekstas, sveikinimai, linkėjimai, dedikacija, padėka, instrukcija, ataskaita (perskaitytos knygos, dalyvavimo įvykyje ir pan.), kūrybiniai bandymai. 8. Teksto grafinis apipavidalinimas. 9. Knygos bibliografinis aprašymas. 10. Citavimas. 11. Rašymas ir rašyba. Mokomasi naudotis grafinėmis teksto rišlumo priemonėmis (pavadinimo užrašymas, pastraipos, skyrybos ženklai: dvitaškis, brūkšnys, skliausteliai). Mokomasi sklandžiai rašyti klaviatūra (telefono, kompiuterio). Plėtojant žodyną ir mokantis gramatikos pagrindų mokomasi naujų žodžių ir jų gramatinių formų rašybos. Mokomasi vartoti ir taisyklingai užrašyti sutrumpinimus. Detaliau žr. Vokiečių kalbos ir literatūros BP, Mokymosi turinys 27.3. |
30 |
Rašymo ir teksto kūrimo gebėjimai ir strategijos tobulinamos integruojant su kalbos pažinimu ir literatūros pažinimu. |
|
Kalbos pažinimas |
||
|
1. Fonetika: balsių ir priebalsių klasifikavimas; priebalsių grupių raiškus tarimas, kirčiavimas. 2. Leksika ir žodžių daryba: daugiareikšmiai žodžiai, perkeltinės reikšmės žodžiai, frazeologizmai. 3. Naudojimasis aiškinamuoju kalbos žodynu. 4. Skoliniai; naudojimasis skolinių žodynu. 5. Šnekamosios kalbos leksikos ypatumai. 6. Daiktavardžiai. 7. Būdvardžiai. 8. Veiksmažodžiai. 9. Skaitvardžiai. 10. Įvardžiai. 11. Prieveiksmiai. 12. Nekaitomos kalbos dalys. 13. Sakinio dalys. 14. Žodžiai ir posakiai, nesusiję su sakiniu (jaustukai ar ištiktukai, kreipiniai, įterpiniai) ir jų skyryba. 15. Vientisiniai ir sudėtiniai sakiniai. 16. Kalba kaip socialinis reiškinys. Mokomasi atpažinti buitinio stiliaus elementus, jo svarbiausius požymius ir vartojimo sritis. Mokomasi apibūdinti vokiečių kalbos buitinio stiliaus ypatumus ir jų priežastis. Mokomasi nurodyti ir paaiškinti kitų Lietuvoje vartojamų kalbų įtakos padarinius vokiečių kalbos vartosenai, pateikti pavyzdžių. Detaliau žr. Vokiečių kalbos ir literatūros BP, Mokymosi turinys 27.4. |
40 |
Kalbos pažinimas integruojamas su kalbėjimu, klausymu ir sąveika, rašymu ir teksto kūrimu, skaitymu ir teksto supratimu, literatūros ir kultūros pažinimu. |
|
Literatūros ir kultūros pažinimas |
||
|
1. Lyrikos analizė: lyrinis subjektas, adresatas; tema, nuotaika, pagrindinė teksto mintis ir prasmė, poetiniai vaizdai; eilėdaros elementai (eilutė, strofa, rimas, ritmas). |
2 |
Literatūros ir kultūros pažinimas integruojamas su kalbėjimu, klausymu ir sąveika, rašymu ir teksto kūrimu, skaitymu ir teksto supratimu, kalbos pažinimu. Temos turi būti aptartos kartu su literatūros ir kultūros pažinimo mokymosi turinio dalimis, pateiktomis po lentele: Literatūros žanrų atpažinimas, Meninė kalba ir jos funkcijos, Grožinio teksto interpretavimas ir vertinimas, Kitų kultūros tekstų interpretavimas ir vertinimas, Dalyvavimas kultūriniame gyvenime. |
|
2. Epikos analizė: vaizduojamojo pasaulio elementai (veikėjas, laikas, įvykis, siužetas); pasakojimas pirmuoju ir trečiuoju asmeniu ir jo funkcijos kūrinyje; pagrindinis ir kiti kūrinio veikėjai, jų ypatybės ir poelgiai; tema ir pagrindinė teksto mintis; realistiniai ir fantastiniai elementai; kūrinio konstrukcijos elementų funkcija (ekspozicija, veiksmo užuomazga, vyksmas, kulminacija ir atomazga). |
2 |
|
|
3. Dramos analizė: dramos elementai (aktas, scena, veikėjas, dialogas, remarka). |
2 |
|
|
4. Poezijos, prozos ir dramos kūrinio pagrindiniai skirtumai. |
4 |
|
|
5. Savęs pažinimas ir asmenybės tobulinimas. Draugystės stebuklas. |
4 |
|
|
6. Tarp vaikystės ir suaugusiųjų pasaulio. |
4 |
|
|
7. Tradicijos – kartų jungtis. |
4 |
|
|
8. Vaizduotės galia. Tikrovės ir fantastikos pasaulis. |
4 |
|
|
9. Legendos, mitai ir tikrovė. Savo šaknų paieška. |
4 |
Literatūros žanrų atpažinimas. Mokomasi atpažinti skaitomo kūrinio žanrą ir nurodyti žanro – apsakymas, baladė, legenda, mitas, romanas – ypatybes.
Meninė kalba ir jos funkcijos. Mokomasi atpažinti tekste epitetą, palyginimą, retorinį kreipinį, klausimą, perkeltinės reikšmės žodžius, mažybinius žodžius, pakartojimą, garsų pamėgdžiojimą, anaforą, retorinius klausimus ir nustatyti jų funkcijas.
Grožinio teksto interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti ir vertinti grožinį tekstą: paaiškinti netiesiogiai pasakytas mintis remiantis savo žinojimu ir vertybėmis; išsakyti įspūdį, aptarti grožiniame kūrinyje vaizduojamas situacijas; apibūdinti grožinio teksto nuotaiką ir išsakyti savo nuomonę; palyginti du panašios tematikos tekstus pagal nurodytus lengvai atpažįstamus kriterijus.
Kitų kultūros tekstų interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti kitus kultūros tekstus skiriant daugiau dėmesio spektaklio ar filmo interpretavimui: išskirti spektaklio elementus (režisierių, aktorių, vaidmenį, sceną, dekoraciją, kostiumą, muziką); suprasti, kas yra literatūros kūrinio adaptavimas, atskleisti literatūrinio teksto ir jo adaptavimo skirtumus.
Dalyvavimas kultūriniame gyvenime. Pateikiamos įvairios kultūrinio ugdymo formos, kurių tikslas – padėti įtvirtinti per kalbos ir literatūros pamokas įgytas žinias ir gebėjimus, tobulinti kritinio mąstymo gebėjimus, ugdyti kūrybiškumą, socialinius emocinius įgūdžius, pilietines nuostatas, atliekant mokomąsias užduotis:
- teatro, muziejaus, kino teatro lankymas;
- pamokos įvairiose kultūrinėse erdvėse (pvz., edukacinės ekskursijos, teminiai užsiėmimai, dirbtuvės), susietos su tam tikromis temomis ir kūriniais;
- projektinė veikla (dalykiniai ir tarpdalykiniai projektai; mokykliniai ir regioniniai projektai);
- mokykliniai, tarpmokykliniai ir respublikiniai renginiai (pvz., konkursai, olimpiados, festivaliai);
- bendradarbiavimas su kultūros institucijomis (pvz., bibliotekomis, muziejais, teatrais, meno mokyklomis ir kt.).