RUSŲ TAUTINĖS MAŽUMOS GIMTOSIOS KALBOS IR LITERATŪROS 6 KLASĖS ILGALAIKIO PLANO RENGIMAS
Plano forma
Dėl ilgalaikio plano formos susitaria mokyklos bendruomenė, tačiau siekti vienodos formos nebūtina. Skirtingų dalykų ar dalykų grupių ilgalaikių planų forma gali skirtis, svarbu atsižvelgti į dalyko (-ų) specifiką ir ilgalaikį planą sudaryti taip, kad jis pirmiausia būtų patogus ir naudingas mokytojui, padėtų planuoti trumpesnio laikotarpio (pvz., pamokos, pamokų ciklo, savaitės) ugdymo procesą. Planuodamas mokymosi veiklas mokytojas atsižvelgia į konkrečios mokyklos, klasės mokinių pasiekimus, poreikius ir tikslingai pasirenka ugdysimas kompetencijas ir pasiekimus. Pravartu naudotis skaitmenine Rusų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros programa Švietimo portale: https://emokykla.lt/bendrosios-programos/visos-bendrosios-programos/25 kur pateiktos mokymo (-si) turinio, pasiekimų, kompetencijų ir tarpdalykinių temų sąsajos. Ugdomos kompetencijos nurodomos prie kiekvieno pasirinkto klasių koncentro pasiekimo srities ir pasiekimų, todėl mokytojas, atsižvelgdamas į mokyklos bendruomenės susitarimus, pats gali nuspręsti, kokia apimtimi jos turi būti pateiktos plane.
Privalomas ir pasirenkamas mokymosi laikas. Pasiūlymai mokytojų nuožiūra skirtam ugdymo turiniui organizuoti
Ilgalaikio plano pavyzdyje nurodomas preliminarus 70 procentų Bendruosiuose ugdymo planuose dalykui numatyto valandų skaičiaus paskirstymas. Kaip panaudoti 30 procentų mokymuisi skirto laiko, sprendžia mokytojas, atsižvelgdamas į mokyklos, klasės kontekstą, mokinių pasiekimus ir poreikius, mokyklos bendruomenės susitarimus.
Pasirenkamas mokymosi laikas gali būti skiriamas:
- mokinių įgūdžiams tobulinti. Pavyzdžiui, ilgesnės apimties kūriniams skaityti, rašiniams rašyti, viešosioms kalboms, pristatymams rengti ar kt.;
- mokinių kūrybiniam potencialui plėtoti. Pavyzdžiui, projektiniams, kūrybiniams darbams rengti, kūrybinėms mokinių dirbtuvėms organizuoti ar kt.;
- turinio apimčiai gilinti. Pavyzdžiui, daugiaaspektei pasirinkto ar rekomenduojamo autoriaus kūrinio analizei, lyginamajai analizei ar kt.;
- pasirinktos srities pasiekimams ugdyti. Pavyzdžiui, pasirinkus kalbos pažinimo sritį, tiriami kalbos reiškiniai, rengiami žodynai ar kt.;
- turiniui įtvirtinti ir kartoti. Pavyzdžiui, ankstesnės klasės kursui kartoti mokslo metų pradžioje, turiniui įtvirtinti ir kartoti mokslo metų pabaigoje;
- mokinių įgūdžiams, kurie kelia tam tikrų sunkumų, tobulinti, mokymosi spragoms šalinti. Pavyzdžiui, tikslinėms rašymo, skaitymo, teksto supratimo, rašybos, skyrybos, kalbos vartojimo užduotims, skaitymo, rašymo, kalbėjimo strategijoms mokyti(s) ar kt.;
- aukštesniems mokinių pasiekimams ugdyti. Pavyzdžiui, dalykiniams ir tarpdalykiniams projektams rengti, filologinės krypties kalbos ir literatūros darbams rašyti, moduliams integruoti ar kt.;
- kultūrinei ar kitoms kompetencijoms plėtoti. Pavyzdžiui, bendradarbiauti su kultūros ir meno institucijomis, dalyvauti kultūriniuose renginiuose, organizuoti pamokas kultūrinėse erdvėse, rengti literatūrines ir kultūrines išvykas, kurti skaitmeninį turinį ar kt.;
- tiriamajai veiklai plėtoti. Pavyzdžiui, kraštotyrinei veiklai, akademiniams darbams, tarpdalykinei tiriamajai veiklai ar kt.
Kalbinių sričių integravimas
Atkreipiamas dėmesys į mokymosi turinio integravimą ugdymo procese: pvz., prie lentelėje nurodytų literatūros ir kultūros pažinimo valandų prisideda valandos, priskirtos kitoms sritims (kalbėjimui, klausymui ir sąveikai, skaitymui ir teksto supratimui, rašymui ir teksto kūrimui ir t.t.), jeigu šių kalbinių veiklų temos yra susijusios su literatūros ir kultūros pažinimu. Visos kalbinės veiklos (kalbėjimas, klausymas ir sąveika, skaitymas ir teksto supratimas, rašymas ir teksto kūrimas) siejamos su kalbos pažinimo, literatūros ir kultūros pažinimo temomis, problematika ir veiklomis. Kalbinių veiklų tematika ir problematika siejama su skaitomais ir nagrinėjamais grožiniais ir negrožiniais, kitais kultūros tekstais.
Tarpdalykinis integravimas
Planuojant ugdymo turinį naudinga numatyti ne tik vidinę dalyko, bet ir tarpdalykinę integraciją. Tarpdalykinės temos skaitmeninėje Rusų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros programoje pateiktos prie kiekvienos mokymo(si) turinio temos, todėl ilgalaikiame plane esant poreikiui pravartu numatyti dalykinę integraciją, kuri aktualiausia konkrečiai mokyklai, klasei.
Planuojamas turinys ir tekstų atrankos kriterijai
Temų tvarką, planuodamas pamokų ciklą, nustato pats mokytojas. Planuodamas pamokų ciklą mokytojas taip pat planuoja pasiekimus ir kompetencijas, kurios bus ugdomos šiame cikle, gali planuoti mokymos(si) veiklas, jų vertinimą ir didaktines priemones. Mokytojas taip pat savo nuožiūra gali pasirinkti, kokius kūrinius arba jų ištraukas tikslinga pasirinkti nurodytoms problemoms nagrinėti, tik svarbu, kad atitiktų programoje nurodytus kultūros tekstų atrankos kriterijus. Rekomenduojami kūriniai gali būti mokytojo koreguojami atsižvelgiant į mokinių pasiūlymus, poreikius ir kitas aplinkybes.
Ugdymo procese svarbu užtikrinti, kad visos pasiekimų sritys būtų glaudžiai susijusios. Ypač svarbi dermė tarp visų pasiekimų sričių, kad mokinių įgūdžiai tobulėtų. Nepakankamas dėmesys kuriai nors sričiai (ar jos ignoravimas) visą kalbinę veiklą padaro menkavertę. Todėl labai svarbu ugdymo procese užtikrinti vidinę dalyko integraciją, kurią galima suplanuoti rengiant pamokų ciklo planą, kaip tai yra parodyta Rusų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros BP įgyvendinimo rekomendacijose dalyje Veiklų planavimo ir kompetencijų ugdymo pavyzdžiai.
Pasiekimų sritys
Per visas pamokas ugdomi Rusų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros programoje numatytų sričių pasiekimai:
- Kalbėjimas, klausymas ir sąveika (A): A1. Taikydamas klausymosi strategijas, klauso įvairių tipų tekstų, analizuoja ir interpretuoja turinio elementus; A2. Derina klausymą ir kalbėjimą bendraudamas įvairiose komunikavimo situacijose; A3. Pristato sakytinius tekstus, atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją.
- Skaitymas ir teksto supratimas (B): B1. Skaito įvairių tipų tekstus, atsižvelgdamas į skaitymo tikslą ir taikydamas įvairias skaitymo strategija; B2. Įžvelgia ir aptaria skaitomų tekstų turinio ir kalbinės raiškos elementus, teksto kontekstus, intenciją; B3. Tikslingai ir atsakingai naudojasi įvairiais informacijos šaltiniais.
- Rašymas ir teksto kūrimas (C): C1. Kuria rišlius tekstus laikydamasis žanro reikalavimų ir atsižvelgdamas į adresatą, tikslą ir komunikavimo situaciją; C2. Tinkamai ir estetiškai pateikia ir iliustruoja savo sukurtą tekstą; C3. Taiko rašymo strategijas.
- Kalbos pažinimas (D): D1. Atpažįsta pagrindines kalbotyros sąvokas, vartoja terminus ir taiko juos aptardamas kalbinę raišką ir kalbinės komunikacijos reiškinius; D2. Taiko gimtosios kalbos žinias, taisyklingai ir tikslingai vartodamas kalbą; D3. Sąmoningai stebi ir reflektuoja kalbinius reiškinius visuomenėje, gretina žinomas kalbas ar jų atmainas; D4. Taiko kalbos žinių kaupimo ir sisteminimo, taisyklingos kalbos vartojimo strategijas.
- Literatūros ir kultūros pažinimas (E): E1. Aptaria svarbiausius rusų ir kitų tautų literatūros kūrinius, rašytojų kūrybą istorijos kontekste; E2. Įvairiais aspektais analizuoja, interpretuoja ir vertina literatūros ir kitus meno kūrinius; E3. Domisi rusų ir lietuvių tautų kultūra, tradicijomis ir visuomeniniu gyvenimu, ieško tarpkultūrinių ryšių; dalyvauja kulturiniame ir visuomeniniame gyvenime; E4. Taiko literatūros ir kultūros žinių kaupimo, sisteminimo ir panaudojimo strategijas.
Mokinių pasiekimų raida Rusų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros programoje aprašoma pagal pasiekimų sritis, pateikiant mokinių pagrindinio lygio pasiekimus kas dvejus metus. Lentelėje raide (A, B, C, D, E) žymima pasiekimų sritis, raide ir skaičiumi (pvz., A1, A2) žymima tos pasiekimų srities pasiekimų grupė, raide ir trimis skaičiais (pvz., A1.1.3, A2.1.3) žymimas konkretus tos pasiekimų srities pagrindinio lygio pasiekimas. Ilgalaikiame plane nurodyta apibendrinta pasiekimų sritis – pasiekimų grupė ir konkretus pasiekimas lengvai randami Švietimo portale.
Kad mokinių įgūdžiai nuosekliai tobulėtų, ugdymo procese svarbu užtikrinti visų pasiekimų sričių dermę ir vidinę rusų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros dalyko integraciją, todėl bet koks jų skirstymas yra sąlyginis.
Vertinimas
Per visą rusų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros mokymosi laikotarpį vyrauja formuojamasis (ugdomasis) vertinimas. Tai nuolatinis informacijos apie mokinio žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas rinkimas ir analizavimas, tos informacijos panaudojimas planuojant, koreguojant numatytas mokymosi veiklas, grįžtamosios informacijos mokiniui mokymosi proceso metu teikimas, pozityvus mokinio veiklos komentavimas, mokinio įsivertinimo ir mokinių vienas kito vertinimo gebėjimų ugdymas. Mokymosi laikotarpio (temos, ciklo, kurso, trimestro, pusmečio, metų) pabaigoje atliekamas apibendrinamasis vertinimas – tai mokytojo sprendimas apie mokinio pasiekimus, išreikštas pažymiu. Remiantis apibendrinamojo vertinimo rezultatais, mokinių pasiekimai įvertinami lygiais. Pagrindiniame ugdyme mokinių pasiekimai, vertinami pažymiais, siejami su pasiekimų lygiais: slenkstinis (I) lygis – 4, patenkinamas (II) lygis – 5–6, pagrindinis (III) lygis – 7–8, aukštesnysis (IV) lygis – 9–10. Siūloma, kad galutinio įvertinimo turėtų sudaryti vertinimas už mokinio atliktas kalbėjimo ir klausymo užduotis, skaitymo ir teksto supratimo užduotis, rašymo ir teksto kūrimo užduotis, kalbos pažinimo ir literatūros ir kultūros pažinimo užduotis, kurios atliekamos pagal programoje apibrėžtus pasiekimų reikalavimus ir rekomendacijas.
Diagnostinis ir apibendrinamasis vertinimas turi suteikti mokiniui informaciją apie pasiekimus ir padėti numatyti ilgalaikius mokymosi tikslus. Svarbu, kad vertinimas būtų planuojamas kartu su ugdymo procesu. Planuojant vertinimą remiamasi ugdymo programų reikalavimais ir išsikeltais tikslais. Mokytojas pirmiausia turi atsižvelgti į vertinimo tikslą, parinkti tinkamus, vertinimo tikslus atitinkančius vertinimo būdus, numatyti užduoties apimtį, laiką, vertinimo kriterijus, vertinimo informacijos pateikimo mokiniams formą. Su mokiniais svarbu aptarti bendriausius užduoties atlikimo kriterijus:
• kas turi būti padaryta, kad užduotis būtų atlikta;
• koks darbas yra laikomas kokybišku;
• kokie kriterijai lems darbo įvertinimą.
Vertinamas yra ne tik galutinis mokymosi rezultatas, bet ir mokymosi procesas. Tokia vertinimo nuostata skatina mokinio saviugdą ir mokymosi motyvaciją, padeda augti jo savimonei ir savivertei, leidžia patirti mokymosi sėkmę.
6 klasės grožinės ir negrožinės literatūros skaitymo veiklos bei būdai
Kultūros tekstų atranka. Atsižvelgiant į mokinių amžių ir jų interesus, pateiktą nagrinėjamų kūrinių problematiką, skaitymui ir nagrinėjimui pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: įvairių rūšių ir žanrų; klasikinių ir šiuolaikinių autorių; žymiausių rusų ir užsienio literatūros atstovų; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; įvairių literatūros – nuotykių, fantastinės – tipų; populiariosios literatūros kūrinių pavyzdžių; bibliniai pasakojimai ir mitai (adaptuoti vaikams), legendos; kiti kultūros tekstai (pvz., spektakliai, filmai, publicistika, muzikos kūriniai, televizijos laidos, dailė ir grafika, komiksai, reklama ir pan.). Rinkdamasis tekstus, mokytojas atsižvelgia į tai, kad mokiniai turėtų perskaityti ir aptarti bent 5 stambesnės formos kūrinius (apysakas, dramas) ir keletą smulkesnių žanrų kūrinių (pasakų, legendų, apsakymų, eilėraščių).
Literatūros žanrų atpažinimas. Mokomasi atpažinti skaitomo kūrinio žanrą ir nurodyti žanro – apsakymas, baladė, legenda, mitas – ypatybes.
Meninė kalba ir jos funkcijos. Mokomasi atpažinti tekste epitetą, palyginimą, retorinį kreipinį, klausimą, perkeltinės reikšmės žodžius, mažybinius žodžius, pakartojimą, garsų pamėgdžiojimą, anaforą, retorinius klausimus ir nustatyti jų funkcijas.
Grožinio teksto interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti ir vertinti grožinį tekstą: paaiškinti netiesiogiai pasakytas mintis remiantis savo žinojimu ir vertybėmis; išsakyti įspūdį, aptarti grožiniame kūrinyje vaizduojamas situacijas; apibūdinti grožinio teksto nuotaiką ir išsakyti savo nuomonę; palyginti du panašios tematikos tekstus pagal nurodytus lengvai atpažįstamus kriterijus.
Kitų kultūros tekstų interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti kitus kultūros tekstus skiriant daugiau dėmesio spektaklio ar filmo interpretavimui: išskirti spektaklio elementus (režisierių, aktorių, vaidmenį, sceną, dekoraciją, kostiumą, muziką); suprasti, kas yra literatūros kūrinio adaptavimas, atskleisti literatūrinio teksto ir jo adaptavimo skirtumus.
Rekomenduojamų autorių ir kūrinių sąrašas: pvz.: Мифы и легенды Древней Греции (pasirinktinai), Мифы древних славян и балтов (pasirinktinai), В. Захорский „Вильнюсские предания и легенды“ (1-2 kūrinai pasirinktinai), Библейские легенды (pasirinktinai), В. Астафьев „Хвостик“, Й. Билюнас „Попал в цель“, Ф. Достоевский „Мальчик у Христа на ёлке“, И. Крылов „Любопытный“, „Кукушка и петух“ ir kitos pasakėčios, А. Куприн „Чудесный доктор“, А. Пушкин „Зимнее утро“, „Метель“, Л. Улицкая „Бумажная победа“, Е. Шварц „Снежная королева“, Х. Андерсен „Новое платье короля“, Р. Брэдбери „Зеленое утро“, „Улыбка“, А. К. Дойл pasirinkta apysaka, А. Мицкевич „Три Будрыса“ ir kitos pasirinktos baladės. Šiuolaikinių ir klasikinių autorių eilėraščiai pasirinktinai: А. Гиваргизов, Н. Заболоцкий, В. Миколайтис-Путинас, Н. Некрасов, Я. Полонский, Ф. Тютчев.
RUSŲ KALBOS IR LITERATŪROS ILGALAIKIS PLANAS 6 KLASEI
Klasė: 6 klasė.
Dalykas, klasė: rusų tautinės mažumos gimtoji kalba ir literatūra.
Ugdymo proceso trukmė (pagal BUP): 35 savaitės, 180 pamokos per metus.
Dalyko pamokų skaičius: 5 pamokos per savaitę: 2 savaitinės pamokos skirtos skaitymui, teksto supratimui, literatūros ir kultūros pažinimui bei rašymui ir teksto kūrimui, 3 savaitinės pamokos – kalbos pažinimui, kalbėjimui, klausymui ir sąveikai. Toks skirstymas yra sąlyginis – per visas pamokas ugdomi Lietuvių kalbos ir literatūros programoje numatytų sričių pasiekimai.
Privalomas ir pasirenkamas turinys: 70 % – privalomas turinys (130 pamokų), 30 % – mokytojų nuožiūra (50 pamokų).
Vertinimas: Ugdymo procese taikomas formuojamasis, ciklo ir kurso pabaigoje – apibendrinamasis vertinimas.
Pateiktame ilgalaikio plano pavyzdyje nurodytos rekomenduojamos kompetencijos ir pasiekimai apskritai. Konkrečios kompetencijos, tinkamos atskirai pamokai, ir konkretūs pasiekimai pagal lygius nurodomi programoje. Plane siūlomas privalomų valandų paskirstymas, galima tarpdalykinė integracija ir nuorodos yra rekomenduojamo pobūdžio.
|
Mokymosi turinio tema |
Valandų skaičius |
Ugdomos kompetencijos |
Ugdomi pasiekimai |
Galima integracija, pastabos, nuorodos |
|
|---|---|---|---|---|---|
|
70 % 130 val. |
30 % 50 val. |
||||
I CIKLAS. ĮVADAS. KARTOJIMAS IR ĮTVIRTINIMAS |
|||||
|
4 |
Pažinimo, komunikavimo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, skaitmeninė kompetencijos. |
|
Pasiekimų sritys ir pasiekimai: https://emokykla.lt/bendrosios- https://emokykla.lt/bendrosios-programos/visos-bendrosios-programos/25?ach-1=3&ach-2=3&ach-3=3&ach-4=3&ach-5=3&clases=3639&educations=&st=2&types=&ct=3 Vertinimas ugdymo procese ir išorinis vertinimas: https://emokykla.lt/bendrosios-programos/visos-bendrosios-programos/25?ach-1=3&ach-2=3&ach-3=3&ach-4=3&ach-5=3&clases=3639&educations=&st=2&types=&ct=3 NMPP 4 kl. Užduotys: https://www.nsa.smm.lt/egzaminai-ir-pasiekimu-patikrinimai/nmpp/uzduotys/ Taikomas diagnostinis ir formuojamasis vertinimas. |
|
II CIKLAS. LEGENDOS, MITAI IR TIKROVĖ. SAVO ŠAKNŲ PAIEŠKA. TRADICIJOS – KARTŲ JUNGTIS.LYRIKOS ANALIZĖ. FONETIKA. LEKSIKA IR ŽODŽIŪ DARYBA. |
|||||
|
Skaitymas ir teksto supratimas. Literatūros ir kultūros pažinimas |
|||||
|
Įvairių laikotarpių rusų ir verstinė literatūra.
|
11 |
Kultūrinė, pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, skaitmeninė kompetencijos. |
|
Istorija, lietuvių kalba, geografija, dorinis ugdymas, medijų raštingumas, teatras. Pagrindinio ugdymo įgyvendinimo rekomendacijos. Skaitymo ir teksto suvokimo pasiekimus iliustruojantys pavyzdžiai. (117 psl.) https://emokykla.lt/metodine-medziaga/medziaga/perziura/172?r=1 |
|
|
Rašymas ir teksto kūrimas |
|||||
|
8 |
Kultūrinė, komunikavimo, kūrybiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, skaitmeninė kompetencijos. |
|
Informatika, gyvenimo įgūdžiai. Pagrindinio ugdymo įgyvendinimo rekomendacijos. Laiško (asmeninio, elektroninio) kūrimas (24 psl.) https://emokykla.lt/metodine-medziaga/medziaga/perziura/172?r=1 Metodinis leidinys, skirtas kalbų (gimtųjų ir užsienio) mokytojų dalykinių kompetencijoms tobulinti. IKT naudojimas pamokose (167 psl.) (Хокку) https://emokykla.lt/upload/files/2023/05/26/metodinis-leidinys-skirtas-kalbu-gimtuju-ir-uzsienio-mokytoju-dalykiniu-kompetencijoms-tobulinti-1.pdf |
|
|
Kalbos pažinimas |
|||||
|
Fonetika ir kirčiavimas.
Leksika ir žodžių daryba.
Kalba kaip socialinis reiškinys.
|
6 |
Kultūrinė, pažinimo, pilietiškumo, komunikavimo. |
|
Anglų kalba, lietuvių kalba, istorija, muzika. T. Laškevič, J. Brazauskienė. Rusų kalba. Vadovėlis 5 klasei. – Kaunas: Šviesa, 2004. (119 - 123 psl.), (134 - 148 psl.) |
|
|
Kalbėjimas, klausymas ir sąveika |
|||||
|
Kalbėjimo ir klausymo paskirtis ir svarba.
Teksto pobūdis ir struktūra.
|
4 |
Komunikavimo, pažinimo, kūrybiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, skaitmeninė kompetencijos. |
|
Gyvenimo įgūdžiai, anglų kalba, lietuvių kalba, istorija, dorinis ugdymas. |
|
|
Literatūros ir kultūros pažinimas |
|||||
|
Įvairių laikotarpių rusų ir verstinė literatūra.
|
5 |
Kultūrinė, pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, skaitmeninė kompetencijos. |
|
Istorija, lietuvių kalba, geografija, dorinis ugdymas. Ciklo eigoje taikomas formuojamasis vertinimas, o pabaigoje - apibendrinamasis vertinimas. |
|
III CIKLAS. SAVĘS PAŽINIMAS IR ASMENYBĖS TOBULINIMAS. DRAUGYSTĖS STEBUKLAS.EPIKOS ANALIZĖ. MORFOLOGIJA. SINTAKSĖ IR SKYRYBA |
|||||
|
Skaitymas ir teksto supratimas. Literatūros ir kultūros pažinimas |
|||||
|
Įvairių laikotarpių rusų ir verstinė literatūra.
|
3 |
Kultūrinė, pažinimo, pilietiškumo, komunikavimo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, skaitmeninė kompetencijos. |
1. Skaitymas ir teksto supratimas (B). 2. Kalbėjimas, klausymas ir sąveika (A). 3. Rašymas ir teksto kūrimas (C). 4. Literatūros ir kultūros pažinimas (E). |
Istorija, lietuvių kalba, geografija, medijų raštingumas, dorinis ugdymas. Metodinė medžiaga. Pagrindinio ugdymo Rusų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros programai įgyvendinti. Rusų kalbos pamokų ciklo Kultūrų kryžkelyje: Ferdinandas Ruščicas. https://www.emokykla.lt/upload/files/2024/01/18/rusu-kalbos-pamoku-ciklo-kulturu-kryzkelyje-f-ruscicas-pavyzdys-5-6-kl.pdf |
|
|
Rašymas ir teksto kūrimas |
|||||
- vienarūšio sakinio skyrybos taisyklių (kablelis, brūkšnelis ir dvitaškis) kartojimas, - kreipinių, įterpinių skyrybos taisyklių kartojimas, - sudėtinių sakinių skyrybos taisykles (kablelis), - tiesioginės kalbos (citatų) skyrybos ženklai (brūkšnys, dvitaškis, kabutės), - veiksmažodžių galūnes; - „ь“ po žvarbiųjų priebalsių daiktavardžių, būdvardžių, veiksmažodžių sudėtyje. |
8 |
Kultūrinė, pažinimo, kūrybiškumo kompetencijos. |
|
Istorija, dailė. |
|
|
Kalbos pažinimas |
|||||
|
Sintaksė ir skyryba.
Morfologija.
|
8 |
Kultūrinė, pažinimo, komunikavimo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, skaitmeninė kompetencijos. |
|
Anglų kalba, lietuvių kalba, gamtos mokslai. Švaiko S., Romanovičius. Rusų kalba. Vadovėlis 6 klasei. – Kaunas: Šviesa, 2001. (246 – 299 psl.). |
|
|
Kalbėjimas, klausymas ir sąveika |
|||||
|
Kalbėjimo ir klausymo paskirtis ir svarba.
Teksto pobūdis ir struktūra.
|
4 |
Komunikavimo, pažinimo, kūrybiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, skaitmeninė kompetencijos. |
|
Gyvenimo įgūdžiai, anglų kalba, lietuvių kalba, istorija, dorinis ugdymas. |
|
|
Literatūros ir kultūros pažinimas |
|||||
|
Įvairių laikotarpių rusų ir verstinė literatūra.
ar kiti šių arba kitų autorių kūriniai (ištraukos).
|
6 |
Kultūrinė, pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, skaitmeninė kompetencijos. |
|
Istorija, lietuvių kalba, geografija, dorinis ugdymas. Formuojamasis vertinimas. Ciklo pabaigoje taikomas apibendrinamasis vertinimas. |
|
IV CIKLAS. TARP VAIKYSTĖS IR SUAUGUSIŲJŲ PASAULIO. DRAMOS ANALIZĖ. MORFOLOGIJA |
|||||
|
Skaitymas ir teksto supratimas. Literatūros ir kultūros pažinimas |
|||||
|
Įvairių laikotarpių rusų ir verstinė literatūra.
|
10 |
Kultūrinė, pažinimo, pilietiškumo, komunikavimo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, skaitmeninė kompetencijos. |
1. Skaitymas ir teksto supratimas (B). 2. Kalbėjimas, klausymas ir sąveika (A). 3. Rašymas ir teksto kūrimas (C). 4. Literatūros ir kultūros pažinimas (E). |
Istorija, lietuvių kalba, geografija, medijų raštingumas, dorinis ugdymas. Metodinė medžiaga Pagrindinio ugdymo Rusų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros programai įgyvendinti. Vertinimas mokymuisi. Eidos konspektas. https://emokykla.lt/upload/files/2024/01/18/vertinimas-mokymuisi-eidos-konspektas.pdf |
|
|
Rašymas ir teksto kūrimas |
|||||
- -н- ir -нн- būdvardžiuose, prieveiksmiuose, kurie baigiasi -о ir -е; - о ir е po žvarbiųjų priebalsių daiktavardžių, būdvardžių, prieveiksmių galūnėse ir priesagose; - „ь“ po žvarbiųjų priebalsių daiktavardžių, būdvardžių, veiksmažodžių sudėtyje ir prieveiksmių pabaigoje; - а ir о prieveiksmių pabaigoje; - brūkšnį tarp sudurtinių būdvardžių ir prieveiksmių dalių. |
8 |
Kultūrinė, komunikavimo, kūrybiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, skaitmeninė kompetencijos. |
|
Informatika, gyvenimo įgūdžiai. Pagrindinio ugdymo įgyvendinimo rekomendacijos. Kūrybiškumą ugdančių užduočių pavyzdžiai (68 psl.) https://emokykla.lt/metodine-medziaga/medziaga/perziura/172?r=1 Švaiko S., Romanovičius. Rusų kalba. Vadovėlis 6 klasei. – Kaunas: Šviesa, 2001. (131 - 136, 222 – 225 psl.), (225 – 199 psl.) Kirilova N., Senčenko N., Londariova T. Rusų kalba. Vadovėlis 7 klasei. – Kaunas: Šviesa, 2001. (111 - 116, 118 – 123 psl.). Švaiko S., Romanovičius. Rusų kalba. Vadovėlis 6 klasei. – Kaunas: Šviesa, 2001. (131 - 136, 222 – 225 psl.), (225 – 231 psl.) Švaiko S., Romanovičius. Rusų kalba. Vadovėlis 6 klasei. – Kaunas: Šviesa, 2001. (188 - 193, 222 – 225 psl.), (225 – 199 psl.) Švaiko S., Romanovičius. Rusų kalba. Vadovėlis 6 klasei. – Kaunas: Šviesa, 2001. (234 - 237 psl.). |
|
|
Kalbos pažinimas |
|||||
|
Morfologija.
|
8 |
Kultūrinė, pažinimo, komunikavimo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, skaitmeninė kompetencijos. |
|
Anglų kalba, lietuvių kalba. Švaiko S., Romanovičius. Rusų kalba. Vadovėlis 6 klasei. – Kaunas: Šviesa, 2001. (205 – 216 psl.). Kirilova N., Senčenko N., Londariova T. Rusų kalba. Vadovėlis 7 klasei. – Kaunas: Šviesa, 2001. (102 – 107 psl.). |
|
|
Kalbėjimas, klausymas ir sąveika |
|||||
|
Kalbėjimo ir klausymo paskirtis ir svarba.
Teksto pobūdis ir struktūra.
|
4 |
Komunikavimo, pažinimo, kūrybiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, skaitmeninė kompetencijos. |
|
Gyvenimo įgūdžiai, anglų kalba, lietuvių kalba, istorija, dorinis ugdymas. |
|
|
Literatūros ir kultūros pažinimas |
|||||
|
Įvairių laikotarpių rusų literatūra.
|
4 |
Kultūrinė, pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, skaitmeninė kompetencijos. |
Skaitymas ir teksto supratimas (B). |
Istorija, lietuvių kalba, geografija, dorinis ugdymas. Что такое театр? https://www.youtube.com/watch?v=pFnUCQXvZXU Formuojamasis vertinimas. Ciklo pabaigoje taikomas apibendrinamasis vertinimas. |
|
V CIKLAS. VAIZDUOTĖS GALIA. TIKROVĖS IR FANTASTIKOS PASAULIS. MORFOLOGIJA |
|||||
|
Skaitymas ir teksto supratimas. Literatūros ir kultūros pažinimas |
|||||
|
Įvairių laikotarpių rusų ir verstinė literatūra.
|
7 |
Kultūrinė, pažinimo, pilietiškumo, komunikavimo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, skaitmeninė kompetencijos. |
1. Skaitymas ir teksto supratimas (B). 2. Kalbėjimas, klausymas ir sąveika (A). 3. Rašymas ir teksto kūrimas (C). 4. Literatūros ir kultūros pažinimas (E). |
Istorija, lietuvių kalba, geografija, medijų raštingumas, dorinis ugdymas. |
|
|
Rašymas ir teksto kūrimas |
|||||
• Rašyba: - „не“ ir „ни“ su neigiamaisiais ir nežymimaisiais įvardžiais ir prieveiksmiais; - brūkšnis tarp žodžių dalių prieveiksmiuose ir įvardžiuose. |
8 |
Kultūrinė, komunikavimo, kūrybiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, skaitmeninė kompetencijos. |
|
Informatika, lietuvių, anglų k., dailė, muzika, gyvenimo įgūdžiai. Švaiko S., Romanovičius. Rusų kalba. Vadovėlis 6 klasei. – Kaunas: Šviesa, 2001. (119 – 122 psl.), (194 – 199 psl.), (129 – 131 psl.), (131 – 135 psl.), (232 – 234 psl.). |
|
|
Kalbos pažinimas |
|||||
|
Morfologija.
Kalba kaip socialinis reiškinys.
|
5 |
Kultūrinė, pažinimo, komunikavimo, skaitmeninė kompetencijos. |
|
Istorija, lietuvių kalba, technologijos, informatika, matematika. Kirilova N., Senčenko N., Londariova T. Rusų kalba. Vadovėlis 7 klasei. – Kaunas: Šviesa, 2001. (60 - 66, 75 – 80 psl.). |
|
|
Kalbėjimas, klausymas ir sąveika |
|||||
|
Kalbėjimo ir klausymo paskirtis ir svarba.
Teksto pobūdis ir struktūra.
|
4 |
Komunikavimo, pažinimo, kūrybiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, skaitmeninė kompetencijos. |
|
Gyvenimo įgūdžiai, anglų kalba, lietuvių kalba, istorija, dorinis ugdymas. |
|
VI CIKLAS. KURSO APIBENDRINIMAS |
|||||
|
4 |
Komunikavimo, kūrybiškumo, kultūrinė, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencijos. |
|
Informatika, muzika, dailė, geografija, istorija, lietuvių kalba. Apibendrinamasis vertinimas. |