Lietuvių kalbos ir literatūros ilgalaikis planas 6 klasei

LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS 6 KLASĖS ILGALAIKIO PLANO RENGIMAS

Plano forma

Dėl ilgalaikio plano formos susitaria mokyklos bendruomenė, tačiau siekti vienodos formos nebūtina. Skirtingų dalykų ar dalykų grupių ilgalaikių planų forma gali skirtis, svarbu atsižvelgti į dalyko (-ų) specifiką ir ilgalaikį planą sudaryti taip, kad jis pirmiausia būtų patogus ir naudingas mokytojui, padėtų planuoti trumpesnio laikotarpio (pvz., pamokos, pamokų ciklo, savaitės) ugdymo procesą. Planuodamas mokymosi veiklas mokytojas atsižvelgia į konkrečios mokyklos, klasės mokinių pasiekimus, poreikius ir tikslingai pasirenka ugdysimas kompetencijas ir pasiekimus. Pravartu naudotis skaitmenine Lietuvių kalbos ir literatūros programa Švietimo portale, kur pateiktos mokymo (-si) turinio, pasiekimų, kompetencijų ir tarpdalykinių temų sąsajos. Ugdomos kompetencijos nurodomos prie kiekvieno pasirinkto klasių koncentro pasiekimo srities ir pasiekimų, todėl mokytojas, atsižvelgdamas į mokyklos bendruomenės susitarimus, pats gali nuspręsti, kokia apimtimi jos turi būti pateiktos plane. Tarpdalykinių temų nuorodos pateiktos prie kiekvienos mokymo (-si) turinio pasiekimų srities ir atskiroje Bendrojo ugdymo programų dalyje – Tarpdalykinės temos bendrosiose programose.

Privalomas ir pasirenkamas mokymosi laikas. Pasiūlymai mokytojų nuožiūra skirtam ugdymo turiniui organizuoti

Ilgalaikio plano pavyzdyje nurodomas preliminarus 70 procentų Bendruosiuose ugdymo planuose dalykui numatyto valandų skaičiaus paskirstymas. Kaip panaudoti 30 procentų mokymuisi skirto laiko, sprendžia mokytojas, atsižvelgdamas į mokyklos, klasės kontekstą, mokinių pasiekimus ir poreikius, mokyklos bendruomenės susitarimus.

Pasirenkamas mokymosi laikas gali būti skiriamas:

mokinių įgūdžiams tobulinti. Pavyzdžiui, ilgesnės apimties kūriniams skaityti, rašiniams rašyti, viešosioms kalboms, pristatymams rengti ar kt.;
mokinių kūrybiniam potencialui plėtoti. Pavyzdžiui, projektams, kūrybiniams darbams rengti, kūrybinėms mokinių dirbtuvėms organizuoti ar kt.;
turinio apimčiai gilinti. Pavyzdžiui, daugiaaspektei pasirinkto ar rekomenduojamo autoriaus kūrinio analizei, lyginamajai analizei ar kt.;
pasirinktos srities pasiekimams ugdyti. Pavyzdžiui, pasirinkus kalbos pažinimo sritį, tiriami kalbos reiškiniai, rengiami žodynai ar kt.;
turiniui įtvirtinti ir kartoti. Pavyzdžiui, ankstesnės klasės kursui kartoti mokslo metų pradžioje, turiniui įtvirtinti ir kartoti mokslo metų pabaigoje;
mokinių įgūdžiams, kurie kelia tam tikrų sunkumų, tobulinti, mokymosi spragoms šalinti. Pavyzdžiui, tikslinėms rašymo, skaitymo, teksto supratimo, rašybos, skyrybos, kalbos vartojimo užduotims, skaitymo, rašymo, kalbėjimo strategijoms mokyti(s) ar kt.;
aukštesniems mokinių pasiekimams ugdyti. Pavyzdžiui, dalykiniams ir tarpdalykiniams projektams rengti, filologinės krypties kalbos ir literatūros darbams rašyti, moduliams integruoti ar kt.;
kultūrinei ar kitoms kompetencijoms plėtoti. Pavyzdžiui, bendradarbiauti su kultūros ir meno institucijomis, dalyvauti kultūriniuose renginiuose, organizuoti pamokas kultūrinėse erdvėse, rengti literatūrines ir kultūrines išvykas, kurti skaitmeninį turinį ar kt.;
tiriamajai veiklai plėtoti. Pavyzdžiui, kraštotyrinei veiklai, akademiniams darbams, tarpdalykinei tiriamajai veiklai ar kt.

Pasiekimų sritys

Per visas pamokas ugdomi Lietuvių kalbos ir literatūros programoje numatytų sričių pasiekimai:

Kalbėjimas, klausymas ir sąveika (A): A1. Aktyviai klausosi sakytinio teksto; A2. Dalyvauja įvairiose komunikavimo situacijose, klausosi ir kalba, atsižvelgdamas į situaciją, tikslą, adresatą; A3. Tinkamai vartoja kalbinės raiškos priemones, laikosi kalbos normų; A4. Taiko klausymosi ir kalbėjimo strategijas.
Skaitymas, teksto supratimas ir literatūros bei kultūros pažinimas (B): B1. Skaito įvairaus pobūdžio tekstus, naudojasi įvairiais informacijos šaltiniais, randa informaciją; B2. Aptaria skaitomus tekstus, analizuoja, interpretuoja, daro išvadas, remdamasis literatūros žiniomis; B3. Vertina skaitomų tekstų turinį ir raišką; B4. Taiko skaitymo strategijas; B5. Atskleidžia filologinį ir kultūrinį išprusimą; B6. Dalyvauja kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime.
Rašymas ir teksto kūrimas (C): C1. Kuria tekstus, atsižvelgdamas į rašymo tikslą, adresatą ir komunikavimo situaciją; C2. Kuria tinkamos struktūros tekstus, rašo taisyklinga ir stilinga kalba; C3. Taiko rašymo strategijas.
Kalbos pažinimas (D): D1. Taiko fonetikos ir kirčiavimo žinias; D2. Taiko leksikos, žodžių darybos, morfologijos ir rašybos žinias; D3. Taiko sintaksės ir skyrybos žinias; D4. Taiko žinias apie tekstą ir teksto stilistiką; D5. Taiko kalbos pažinimo strategijas; D6. Analizuoja ir vertina kalbos funkcionavimą visuomenėje.

Ilgalaikiame plane nurodyta apibendrinta pasiekimų sritis – pasiekimų grupė ir konkretus pasiekimas lengvai randami Švietimo portale.

Kad mokinių įgūdžiai nuosekliai tobulėtų, ugdymo procese svarbu užtikrinti visų pasiekimų sričių dermę ir vidinę lietuvių kalbos ir literatūros dalyko integraciją, todėl bet koks jų skirstymas yra sąlyginis.

Kalbinių sričių integravimas

Programoje pabrėžiama, kad per lietuvių kalbos ir literatūros pamokas ugdomos visos keturios pasiekimų sritys – kalbėjimas, klausymas ir sąveika (A), skaitymas, teksto supratimas ir literatūros bei kultūros pažinimas (B), rašymas ir teksto kūrimas (C), kalbos pažinimas (D). Ilgalaikiame plane jos siejamos su kalbos pažinimo ir skaitymo, literatūros ir kultūros pažinimo temomis, problematika ir veiklomis. Kalbinių veiklų tematika ir problematika integruojama su skaitomais ir nagrinėjamais grožiniais ir negrožiniais, kitais analizuojamais kultūros tekstais.

Tarpdalykinis integravimas

Planuojant ugdymo turinį naudinga numatyti ne tik vidinę dalyko, bet ir tarpdalykinę integraciją. Tarpdalykinės temos skaitmeninėje Lietuvių kalbos ir literatūros programoje pateiktos prie kiekvienos mokymo(si) turinio temos, todėl ilgalaikiame plane esant poreikiui pravartu numatyti tą dalykinę integraciją, kuri aktuali konkrečiai mokyklai, klasei.

Planuojamas turinys ir tekstų atrankos kriterijai

Planuodamas pamokų ciklą mokytojas taip pat planuoja pasiekimus ir kompetencijas, kurios bus ugdomos šiame cikle, gali planuoti mokymos(si) veiklas, jų vertinimą ir didaktines priemones. Skaitmeniniame Lietuvių kalbos ir literatūros programos formate pateikta patogi lietuvių kalbos ir literatūros ugdymo sričių, kompetencijų, pasiekimų ir jų raidos sąsaja, todėl mokytojas pats turėtų nuspręsti, kokia apimtimi jos pateikiamos ilgalaikiame plane. Dėl skaitomų kūrinių (ištraukų) kiekio, atsižvelgdamas į mokinių poreikius ir galimybes, sprendžia mokytojas, savo nuožiūra pasirenkantis, kokius kūrinius arba jų ištraukas tikslinga nagrinėti, svarbiausia, kad grožiniai ir negrožiniai kūriniai atitiktų programoje nurodytus tekstų atrankos kriterijus – būtų meniškai vertingi, atitiktų mokinių amžių, aktualijas. Renkantis kūrinius, rekomenduojama išlaikyti pusiausvyrą tarp lietuvių ir verstinės literatūros, tarp klasikinių ir šiuolaikinių kūrinių, atskleisti mokiniams ir žanrų įvairovę, kad mokinys formuotųsi vientisą literatūros ir kultūros vaizdą. Atsižvelgiant į mokinių pasiūlymus, poreikius ir pomėgius bei kitas aplinkybes, siūlomi skaityti kūriniai mokytojo gali būti koreguojami. Pateiktame ilgalaikio plano pavyzdyje įkeltas visas rekomenduojamų literatūros ir kultūros kūrinių sąrašas, kad mokytojas patogiai atsirinktų ir pasiliktų tik tuos autorius, kuriuos planuoja skaityti ir nagrinėti per lietuvių kalbos ir literatūros pamokas.

Vertinimas

Per visą lietuvių kalbos ir literatūros mokymosi laikotarpį vyrauja formuojamasis (ugdomasis) vertinimas. Tai nuolatinis informacijos apie mokinio žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas rinkimas ir analizavimas, tos informacijos panaudojimas, planuojant, koreguojant numatytas mokymosi veiklas, grįžtamosios informacijos mokiniui mokymosi proceso metu teikimas, pozityvus mokinio veiklos komentavimas, mokinio įsivertinimo ir mokinių vienas kito vertinimo gebėjimų ugdymas. Mokymosi laikotarpio (temos, ciklo, kurso, trimestro, pusmečio, metų) pabaigoje atliekamas apibendrinamasis vertinimas – tai mokytojo sprendimas apie mokinio pasiekimus, išreikštas pažymiu. Remiantis apibendrinamojo vertinimo rezultatais, mokinių pasiekimai įvertinami lygiais. Pagrindiniame ugdyme mokinių pasiekimai, vertinami pažymiais, siejami su pasiekimų lygiais: slenkstinis (I) lygis – 4, patenkinamas (II) lygis – 5–6, pagrindinis (III) lygis – 7–8, aukštesnysis (IV) lygis – 9–10. Siūloma, kad ne mažiau kaip 25 proc. galutinio įvertinimo turėtų sudaryti vertinimas už mokinio atliktas kalbėjimo ir klausymo užduotis, ne mažiau kaip 25 proc. – už skaitymo ir teksto suvokimo užduotis, ne mažiau kaip 25 proc. – už rašymo ir teksto kūrimo užduotis ir ne mažiau kaip 25 proc. – už kalbos pažinimo užduotis, kurios atliekamos pagal programoje apibrėžtus pasiekimų reikalavimus ir rekomendacijas.

Diagnostinis ir apibendrinamasis vertinimas turi suteikti mokiniui informaciją apie pasiekimus ir padėti numatyti ilgalaikius mokymosi tikslus. Svarbu, kad vertinimas būtų planuojamas kartu su ugdymo procesu. Planuojant vertinimą remiamasi ugdymo programų reikalavimais ir išsikeltais tikslais. Mokytojas pirmiausia turi atsižvelgti į vertinimo tikslą, parinkti tinkamus, vertinimo tikslus atitinkančius vertinimo būdus, numatyti užduoties apimtį, laiką, vertinimo kriterijus, vertinimo informacijos pateikimo mokiniams formą. Su mokiniais svarbu aptarti bendriausius užduoties atlikimo kriterijus:

kas turi būti padaryta, kad užduotis būtų atlikta;
koks darbas yra laikomas kokybišku;
kokie kriterijai lems darbo įvertinimą.

Vertinamas ne tik galutinis mokymosi rezultatas, bet ir mokymosi procesas. Tokia vertinimo nuostata skatina mokinio saviugdą ir mokymosi motyvaciją, padeda augti jo savimonei ir savivertei, leidžia patirti mokymosi sėkmę (išsamiau – Pasiekimų vertinimas).

6 klasės grožinės ir negrožinės literatūros skaitymo veiklos bei būdai

6 klasėje kūriniai (ištraukos) skaitomi ir analizuojami:

išskiriant jų temą, pagrindinę mintį,
keliant klausimus,
cituojant ir perfrazuojant teksto mintis savais žodžiais,
komentuojant skaitomą tekstą,
atpasakojant (išsamiai ar glaustai) vaizduojamus įvykius arba konkrečius epizodus,
įvardijant tekste keliamas problemas,
susiejant tekstą su savo žiniomis ir patirtimi,
išsakant nuomonę,
aiškinantis nesuprantamus dalykus remiantis artimiausiu teksto kontekstu,
atpažįstant ir įvardijant skaitomų prozos kūrinių personažų sistemą (pagrindiniai ir antraeiliai veikėjai), veikėjų bruožus, poelgius, išgyvenimus ir santykius, aptariant pasakotoją, įvykių seką, laiką, erdvę, idėjas, jų aktualumą,
poetiniame tekste atpažįstant ir įvardijant eilėraščio kalbantįjį, jo nuotaiką, eilėraščio laiką, erdvę, idėjas, jų aktualumą, eiliuotos kalbos ypatybes,
atpažįstant ir įvardijant mito, sakmės, liaudies ir literatūrinio padavimo, legendos požymius, prasmę,
atpažįstant nuotykių literatūrai būdingus bruožus,
aptariant grožinio teksto vaizdingumą, menines raiškos priemones,
įvairiais aspektais lyginant kūrinių veikėjus,
nagrinėjant grožinio teksto ir iliustracijos santykį, teksto ir vaizdo ryšius, komiksų specifiką,
aptariant, analizuojant ir lyginant kitų medijų tekstus: dailės ir muzikos kūrinius, kino filmus, serialus, vaizdo įrašus, spektaklius, socialinę reklamą ir kitus multimodalius tekstus.

LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS ILGALAIKIS PLANAS 6 KLASEI

Klasė: 6 klasė.

Dalykas: lietuvių kalba ir literatūra.

Ugdymo proceso trukmė (pagal BUP): 36 savaitės, 180 pamokų per metus.

Pamokų skaičius per savaitę: 5.

Dalyko pamokų skaičius. Rekomenduojama pamokas paskirstyti tokiu būdu: iš 5 pamokų per savaitę 2 savaitines pamokas (per metus – 72 pamokos) skiriamos kalbos pažinimui, kalbėjimui, klausymui ir sąveikai, 3 savaitinės pamokos (per metus – 108 pamokos) – skaitymui, teksto supratimui, literatūros ir kultūros pažinimui bei rašymui ir teksto kūrimui. Toks skirstymas yra sąlyginis – per visas pamokas ugdomi Lietuvių kalbos ir literatūros programoje numatytų sričių pasiekimai.

Privalomas ir pasirenkamas turinys: 70 % – privalomas turinys (126 – 127 pamokos), 30 % – mokytojų nuožiūra (53 – 54 pamokos).

Pateiktame ilgalaikio plano pavyzdyje planuojama ciklais, kuriuos sudaro visas Skaitymo, teksto supratimo ir literatūros bei kultūros pažinimo srities skaitinių sąrašas, trumpintinas mokytojo nuožiūra, ir kitų programoje numatytų pasiekimų sričių turinys. Ilgalaikiame plane nurodytos rekomenduojamos kompetencijos ir pasiekimai apskritai. Konkrečios kompetencijos, tinkamos atskirai pamokai, ir konkretūs pasiekimai pagal lygius nurodomi programoje. Plane siūlomas privalomų valandų paskirstymas, galima tarpdalykinė integracija ir nuorodos yra rekomenduojamo pobūdžio.

Galima integracija: siūloma su etikos, istorijos, geografijos, dailės, muzikos, teatro, technologijų, informacinių technologijų, fizikos, matematikos, pilietiškumo pagrindų, užsienio kalbų programas dėstančiais dalykų mokytojais individualiai ar mokyklos metodikos grupėse suderinti bendras temas ir planuoti integruotas pamokas, projektus mokslo metų pradžioje, rengiant ar koreguojant individualų ilgalaikį planą.

Kompetencijų ugdymas: Įgyvendinant lietuvių kalbos ir literatūros programą ugdomos šios kompetencijos: kultūrinė, pažinimo, komunikavimo, kūrybiškumo, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos bei skaitmeninė. Žr.: https://emokykla.lt/bendrosios-programos/kompetencijos/2

Vertinimas: Ugdymo procese taikomas formuojamasis, ciklo ir kurso pabaigoje – apibendrinamasis vertinimas.

Mokymosi turinys

Valandų skaičius

Galima integracija, pastabos, nuorodos

70 %

(127)

30 %

(53)

I CIKLAS. ĮVADAS. KARTOJIMAS IR ĮTVIRTINIMAS

Aptariamas 6 klasės kurso mokymosi turinys, tikslai, uždaviniai ir siektini rezultatai.
Supažindinama su lietuvių kalbos ir literatūros pamokose ugdysimais pasiekimais ir kompetencijomis, jų intensyvumu.

Pristatomos ir aptariamos lietuvių kalbos ir literatūros mokymosi priemonės.
Supažindinama su vertinimu ugdymo procese ir apibendrinamuoju išoriniu vertinimu – nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo užduoties struktūra.

5 klasės kurso akcentai. Pagal poreikį kartojamos ir įtvirtinamos taisyklingos rašytinės ir sakytinės lietuvių kalbos normos, atliekamos integruotos diagnostinės klausymo ir kalbėjimo, kalbos pažinimo, skaitymo ir teksto supratimo, rašymo ir teksto kūrimo užduotys.

Apibrėžiami 6 klasės lietuvių kalbos ir literatūros kurso kalbėjimo, klausymo, skaitymo ir rašymo tikslai.

Pasiekimų sritys ir pasiekimai: https://www.emokykla.lt/bendrosios-programos/pagrindinis-ugdymas/22?clases=&educations=&res=1&st=2&types=1,5,7,10

Vertinimas ugdymo procese ir išorinis vertinimas: https://www.emokykla.lt/bendrosios-programos/pagrindinis-ugdymas/22?ach-1=4&clases=&educations=&res=1&st=2&types=8,10

Lietuvių kalbos raštingumo užduotys: https://korsigita.com/wp-content/uploads/2015/09/lietuvic5b3-kalbos-rac5a1tingumo-ugdymo-uc5beduotys-diktantai.pdf

Taikomas diagnostinis ir formuojamasis vertinimas.

II CIKLAS. NUOTYKIAI PRASIDEDA! KALBA KAIP SOCIALINIS, KULTŪRINIS IR ISTORINIS REIŠKINYS. LEKSIKA

Skaitymas, teksto supratimas ir literatūros bei kultūros pažinimas

(31.2.3. Tekstų atranka. Dėl skaitomų kūrinių (ištraukų) kiekio, atsižvelgdamas į mokinių poreikius ir galimybes, sprendžia mokytojas)

Įvairių laikotarpių lietuvių ir verstinė nuotykių literatūra.

G. Morkūnas, „Velniškai karštos atostogos“, „Grįžimo istorija“; P. Tarasenka, „Pabėgimas“, „Užburti lobiai“; K. Saja, „Gvidono apsiaustas“; R. Spalis, „Gatvės berniuko nuotykiai“; D. Vaitkevičiūtė, „Trise prieš mafiją“; N. Vaitkutė, „Vaivorykščių arkos“; V. Žilinskaitė, „Kintas“; J. Žilinskas, „Gugis – girių kaukas ir žmonių draugas“ ar kiti šių arba kitų autorių kūriniai (ištraukos).
E. R. Barouzas (E. R. Burroughs), „Tarzanas“; L.-H. Busenaras (L.-H. Boussenard), „Kapitonas Pramuštgalvis“; D. Defo (D. Defoe), „Robinzonas Kruzas“; A. K. Doilis (A. C. Doyle), „Užrašai apie Šerloką Holmsą“; Dž. Flanaganas (J. Flanagan), „Žvalgo mokinys. Gorlando griuvėsiai“, „Brolija. Įsibrovėliai“; A. Lindgren, „Kalio Bliumkvisto nuotykiai“; Dž. Londonas (J. London), „Baltoji iltis“; H. Malo (H. Malot), „Be šeimos“; H. Pailas (H. Pyle), „Robino Hudo nuotykiai“; T. M. Ridas (T. M. Reid), „Raitelis be galvos“; A. Stelmašyk (A. Stelmaszyk), „Nefertitės lobio paslaptis“; R. L. Stivensonas (R. L. Stevenson), „Lobių sala“; M. Tvenas (M. Twain), „Hekelberio Fino nuotykiai“; H. Dž. Velsas (H. G. Wells), „Nematomas žmogus“; Ž. Vernas (J. Verne), „Aplink Žemę per 80 dienų“, „Kapitono Granto vaikai“, „Penkiolikos metų kapitonas“ ar kiti šių arba kitų autorių kūriniai (ištraukos).

Aptariant kūrinius, ugdomas gebėjimas tinkamai vartoti literatūros sąvokas.

Mokomasi pasirinkti ir tikslingai taikyti skaitymo, klausymo, kalbėjimo ir rašymo strategijas.

Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo įgyvendinimo rekomendacijos: https://www.emokykla.lt/upload/files/2023/05/05/pagrindinio-ugdymo-lietuviu-kalbos-ir-literaturos-bp-igyvendinimo-rekomendacijos.pdf

P. Tarasenka ,,Užburti lobiai“: https://www.pasakanepasaka.lt/wp-content/uploads/2017/07/P.-Tarasenka-U%C5%BEburti-Lobiai.pdf

D.Defo ,,Robinzonas Kruzas: https://www.google.com/url?sa=t&source=web&rct=j&opi=89978449&url=https://ebiblioteka.mkp.emokykla.lt/kuriniai/robinzonas_kruzas/,format.pdf&ved=2ahUKEwjcsrvYwuCPAxW39bsIHUXOJeMQFnoECCEQAQ&usg=AOvVaw0gd3BX9r7D4fFzAlG7x8_Q

Kūrinių žanrai: https://lietuviu5-6.mkp.emokykla.lt/lt/paieska/isplestine/

Apie autorę A. Lindgren: https://www.bernardinai.lt/mylimiausia-vaiku-rasytoja-10-faktu-kuriuos-turetumete-zinoti-apie-astrid-lindgren/

Filmas A. Lindgren jaunystė: https://45.12.1.119/4196-astridos-lindgren-jaunyste-online.html

Rašymas ir teksto kūrimas

Rašymo tikslai, adresatai ir komunikavimo situacijos.

Rašymo (ranka ir klaviatūra) svarba ir nauda žmogui, visuomenei įvairiose aplinkose (realiose ir skaitmeninėse).
Rašymas siekiant įvairių tikslų (pvz., saviraiškos, sudominti kitus, informuoti, paaiškinti, aprašyti, išsakyti savo nuomonę, mintis ir jausmus), įvairiems adresatams (jaunesniems, bendraamžiams, vyresniems, pažįstamiems ir nepažįstamiems žmonėms).
Kalbinės raiškos pasirinkimas, atsižvelgiant į komunikavimo situaciją (oficiali ar neoficiali) ir adresatą.

Rašymo veiklos pobūdis.

Tekstų apie pažįstamus ir aktualius dalykus (bendravimo, laisvalaikio, šeimos, klasės gyvenimo temomis) kūrimas (spontaniškai ir pasirengus) remiantis savo patirtimi (nutikimais, įspūdžiais, išgyvenimais), išmone, lengvai randama informacija.

https://lietuviu5-6.mkp.emokykla.lt/

Kalbos pažinimas

Kalba kaip socialinis, kultūrinis ir istorinis reiškinys.

Asmenvardžiai.
Lietuvių vardų ir pavardžių kilmė.
Kunigaikščių vardai, jų etimologija.
Lietuvių kalbos vardų ir pavardžių žodynai.
Vardo ir pavardės paieškos.
Vietovardžių kilmė.
Informacijos enciklopedijose paieška. Mokomasi naudotis enciklopedijomis.

Leksika.

• Palyginimai. Pažintis su palyginimų žodynu.

• Tekstų kūrimas tikslingai vartojant palyginimus.

Frazeologizmai. Pažintis su frazeologijos žodynais.

• Frazeologizmų paieška sakytinėje ir rašytinėje kalboje.

• Tarptautiniai žodžiai. Taisyklingas dažnesnių tarptautinių žodžių vartojimas.

Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys, II d. (modulis aukštesniųjų gebėjimų turintiems mokiniams): https://www.nsa.smsm.lt/old/wp-content/uploads/2020/07/Lietuviu_Nr-4_Kalba-socialinis-reiskinys_II-dalis_5-6-kl_Mokytojui.pdf

Skaitmeninė prieiga apie lietuvių pavardžių kilmę: https://pavardes.lki.lt/?pg=c

Lietuvos kunigaikščių etimologija: https://www.ldk-atmintis.lt/index.php/genealogija-ir-heraldika

Skaitmeninis žodynas (vietovardžių kilmė): https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/%C5%BDaiginys?i=cb3319ba-421a-4bf2-b5a8-55c830dd4e6f

Frazeologijos žodynas: https://ekalba.lt/frazeologijos-zodynas/apie/FRAZ%20%C5%BDodyno%20sandara

Tarptautinių žodžių žodynas: https://www.zodynas.lt/tarptautinis-zodziu-zodynas#google_vignette

Kalbėjimas, klausymas ir sąveika

Kalbėjimo ir klausymo paskirtis ir svarba.

Kaip kalba veikia bendravimą.
Veiklos, padedančios ugdytis pasitikėjimą savimi (stebimi kalbantieji, analizuojama, kaip sužadinamas pasitikėjimas, kalbama kito vardu, pasirinkus vaidmenį ir pan.).
Kalbėjimas ir klausymas – svarbus visų dalykų mokymosi įrankis.
Aptariama, kokią reikšmę turi informacijos tikslumas, aiškumas.

Teksto pobūdis ir struktūra.

Aktualių negrožinių, grožinės literatūros tekstų, tautosakos tekstų, pokalbių, diskusijų klausymasis.

Formuojamasis vertinimas. Ciklo pabaigoje taikomas apibendrinamasis vertinimas.

III CIKLAS. PRADŽIOS PASAKOJIMAI. FONETIKA, KIRČIAVIMAS IR RAŠYBA

Skaitymas, teksto supratimas ir literatūros bei kultūros pažinimas

(31.2.3. Tekstų atranka. Dėl skaitomų kūrinių (ištraukų) kiekio, atsižvelgdamas į mokinių poreikius ir galimybes, sprendžia mokytojas)

Mitai, sakmės, liaudies ir literatūriniai padavimai bei legendos.

Įvairių tautų mitai, lietuvių sakmės, padavimai, šiurpės.
Lietuvių literatūrinės legendos, mitinio pasaulėvaizdžio interpretacijos: Maironis, „Jūratė ir Kastytis“; V. Krėvė, „Dainavos šalies senų žmonių padavimai“; R. Stankevičius, „Pūgos durys“; A. Vaičiulaitis, pasirinktos legendos iš rinkinio „Gluosnių daina“; N. Vaitkutė, „Klampynių kronikos“; A. Vienuolis, „Užkeiktieji vienuoliai“; K. Zylė, „Siela sumuštinių dėžutėje“ ar kiti šių arba kitų autorių kūriniai (ištraukos).

Aptariant kūrinius, ugdomas gebėjimas tinkamai vartoti literatūros sąvokas.

Mokomasi pasirinkti ir tikslingai taikyti skaitymo, klausymo, kalbėjimo ir rašymo strategijas.

Individualiai ar grupėje kuriama originali šiuolaikinė legenda apie reiškinio ar objekto iš artimos aplinkos atsiradimo kilmę.

Skaitome suprasdami 5–6 klasei: https://www.scribd.com/document/485804162/Skaitome-suprasdami-5-6-klasei-1

Skaitome suprasdami 5-10 klasei: https://mokovas.wordpress.com/2016/06/02/metodine-priemone-skaitome-suprasdami-5-10-klasei-skaitymo-gebejimus-ugdancios-uzduotys/

,,Jūratė ir Kastytis“ filmukas Youtube: https://www.youtube.com/watch?v=3SxTH7pw_JI

https://www.youtube.com/watch?v=bDsWS4cQGCg

N. Vaitkutės ,,Klampynių kronikos“ knygos apžvalga: https://www.youtube.com/watch?v=bX3wuHjmdr8

K. Zylės knygos ,,Siela sumuštinių dėžutėje“ apžvalga:

https://www.youtube.com/watch?v=FI8Z51M-Ays

K. Zylės ,,Siela sumuštinių dėžutėje pirmas skyrius audio formatu: https://www.youtube.com/watch?v=cih7fHBkFXM

Rašymas ir teksto kūrimas

Teksto pobūdis, žanrai ir struktūra.

Pasakojimas, aprašymas, aiškinimas.
Pasakojimai, laikantis faktų, detalių, įvykių reikšmingumo principo; tiesioginės kalbos įterpimas.
Kūrybiniai bandymai (pasakos, pasakėčios, sakmės, padavimo, eilėraščio, komikso kūrimas ir perkūrimas).

Tekstų tipai: https://prezi.com/mrhlbefmdy1z/tekstu-tipai-pasakojimas-aprasymas-samprotavimas/

Teksto kūrimo užduotys: https://lietuviu5-6.mkp.emokykla.lt/lt/mo/,filter-word.cGFzYWtvamltYXM=

Kalbos pažinimas

Fonetika, kirčiavimas ir rašyba.

Žodžių rašymas pagal tarimą, pagal taisykles arba remiantis tradicija.
Bendrinės lietuvių kalbos tarties normos (ilgieji ir trumpieji balsiai, nekirčiuoti ilgieji balsiai, kirčiuoti trumpieji balsiai, balsiai e, ė, o ir dvibalsiai ie, uo, mišrieji dvigarsiai su i, u, skardieji ir duslieji priebalsiai, priebalsių supanašėjimas ir susiliejimas, priebalsis j).
Taisyklingas priebalsių tarimas. Kietųjų ir minkštųjų priebalsių junginių tarimas.
Tarptautinių žodžių tarimas ir rašyba. Tarptautinių žodžių balsio o, e ir ia, priebalsio j tarimas ir rašyba tarptautiniuose žodžiuose.
Kaitomi ir nekaitomi tarptautiniai žodžiai, jų tarimas ir rašyba.
Taisyklingas aktualiai vartojamų tarptautinių žodžių (būdingiausių atvejų) tarimas ir rašyba.

Lietuvių kalba 5–6 klasei:

https://lietuviu5-6.mkp.emokykla.lt/

Tartis (Mokomoji tarties ir kirčiavimo programa): https://tartis.vdu.lt/fonetika-ir-tartis/pagrindai/i-lygis/raide-ir-garsas/

Raidžių ir garsų klasifikacija: https://lietuviu5-6.mkp.emokykla.lt/lt/mo/zinynas/kalbos_pazinimas_lietuviu_kalbos_garsai_ir_raides_fonetika_ir_ortografija/

Wordwall prieiga apie balsius ir priebalsius: https://wordwall.net/lt-lt/community/priebalsiai-ir-balsiai

Priebalsės j rašyba: https://lietuviu5-6.mkp.emokykla.lt/lt/mo/zinynas/lietuviu_kalbos_rasyba_priebalse_j/

Kalbėjimas, klausymas ir sąveika

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis.

Aktyvaus klausymosi veiklos: išsiaiškinamas tikslas, mokomasi įvairiais būdais pasižymėti informaciją, ją apmąstyti, klausti.
Netinkamo klausymosi priežastys ir pasekmės.
Kalbėjimas atsižvelgiant į tikslą: kalbama siekiant sudominti (mokomasi pasakoti įvykius, nuotykius, sakmes, padavimus), informuoti (perduoti žinią, apibūdinti objektą), paaiškinti (įvykio eigą, nesudėtingą procesą), išreikšti savo nuomonę.

Teksto pobūdis ir struktūra.

Sakytinio pasakojimo (apie realius įvykius, informuojant skirtingus adresatus), aprašymo (visuma ir detalės, patyrimų perteikimas, apibūdinant jutimus (rega, uoslė, klausa, skonis, lytėjimas), aiškinimo tekstų kūrimas.

Aktualių negrožinių, grožinės literatūros tekstų, tautosakos tekstų, pokalbių, diskusijų klausymasis.

Formuojamasis vertinimas. Ciklo pabaigoje taikomas apibendrinamasis vertinimas.

IV CIKLAS. VAIKYSTĖS EILĖS. ŽODŽIŲ SANDARA IR RAŠYBA

Skaitymas, teksto supratimas ir literatūros bei kultūros pažinimas

(31.2.3. Tekstų atranka. Dėl skaitomų kūrinių (ištraukų) kiekio, atsižvelgdamas į mokinių poreikius ir galimybes, sprendžia mokytojas)

Įvairių laikotarpių lietuvių poezija vaikams.

V. Bako, V. Braziūno, D. Čepauskaitės, L. Degėsio, J. Degutytės, J. Erlicko, S. Gedos, D. Gintalo, V. Kukulo, S. Nėries, V. Palčinskaitės, S. Poškaus, R. Skučaitės, J. Vaičiūnaitės ar kitų autorių pasirinkti eilėraščiai.
Aptariant kūrinius, ugdomas gebėjimas tinkamai vartoti literatūros sąvokas.
Mokomasi pasirinkti ir tikslingai taikyti skaitymo, klausymo, kalbėjimo ir rašymo strategijas.

Išsiaiškinus eiliuotos kalbos ypatybes, individualiai ar grupėje kuriamas eiliuotas tekstas.

Skaitome suprasdami 5–6 klasei: https://www.scribd.com/document/485804162/Skaitome-suprasdami-5-6-klasei-1

Rašymas ir teksto kūrimas

Rašymo veiklos pobūdis.

Rašymo procesas (renkama medžiaga, planuojama, rašomas juodraštis, jis aptariamas su bendraklasiais ir (ar) mokytoju, redaguojama, pateikiama).

Rašymo strategijos (pvz., klausinėjimas, prisiminimai ar asociacijos, paieška spausdintuose leidiniuose ir internete, užrašai, kaupiant medžiagą; žodžių grandinė, reikšminiai žodžiai, minčių žemėlapis, pasakojimo schema planuojant; atidusis skaitymas, pabraukimas, pasižymėjimas redaguojant; pateikimo būdo pasirinkimas iš pasiūlytųjų).

Atpasakojimai: https://korsigita.com/wp-content/uploads/2015/09/priemonc497_atpasakojimai.pdf

Kalbos pažinimas

Žodžių sandara ir rašyba.

Reikšminės žodžio dalys.
Paprastieji žodžiai, vediniai ir dariniai.
Žodžių darybos būdai.
Darybinė žodžio reikšmė.
Žodžių lizdas. Giminiški žodžiai.
Šaknies balsių kaita giminiškuose žodžiuose. Nosinių raidžių žodžių šaknyje (ą, ę, į, ų : an, en, in, un; ą : ę : į; ą, ę) tarimas ir rašyba.
Priešdėlinė daryba. Priešdėlinių vedinių vartojimas, tarimas ir rašyba. Priešdėlių są- (san-, sam-), į- (in-, im-), ap- (api-, apy-), at-(ati-, ata-) tarimas ir rašyba. Kitų priešdėlių rašyba.
Priesaginė ir galūninė daryba. Priesaginių ir galūninių vedinių vartojimo ypatumai. Galūninės darybos vedinių šaknies trumpųjų ir ilgųjų balsių kaita, taisyklingas jų tarimas ir rašyba.

Sudurtiniai žodžiai, jų rašyba.

Žodžių sandara:

https://lietuviu5-6.mkp.emokykla.lt/lt/paieska/?key=%C5%BEod%C5%BEi%C5%B3+sandara

https://www.youtube.com/watch?v=zL2SUY5pmjk

Giminiški žodžiai:

https://www.google.com/url?sa=t&source=web&rct=j&opi=89978449&url=https://korsigita.com/wp-content/uploads/2012/01/giminiski_zodziai1.ppt&ved=2ahUKEwj0tv_VyOmPAxWFHxAIHY6COUAQFnoECBYQAQ&usg=AOvVaw2moW0XKrJ1j2ymGFad_vF3

http://www.ziburio.vilnius.lm.lt/wp-content/uploads/2020/04/%C5%BDodyno-turtinimas-gimini%C5%A1kais-%C5%BEod%C5%BEiais-ir-prie%C5%A1d%C4%97liniais-veiksma%C5%BEod%C5%BEiais.pdf

Formuojamasis vertinimas. Ciklo pabaigoje taikomas apibendrinamasis vertinimas.

Kalbėjimas, klausymas ir sąveika

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis.

Kalbėjimas atsižvelgiant į adresatą ir komunikavimo situaciją: mokomasi kalbėti įvairiems adresatams (bendraamžiams, vyresniems, pažįstamiems ir nepažįstamiems asmenims), sukuriant arba imituojant oficialią ar neoficialią kalbėjimo situaciją.
Kalbėjimas tarmiškai (jei mokiniai turi tarmę).
Priemonės, padedančios klausytojui suvokti informaciją (pvz., parodyti, nubraižyti, nupiešti, rasti tinkamų iliustracijų).

Teksto pobūdis ir struktūra.

Aktualių negrožinių, grožinės literatūros tekstų, tautosakos tekstų, pokalbių, diskusijų klausymasis.

Kaip mes bendraujame? Mokykla+: https://www.youtube.com/watch?v=98ek4vYigIQ

https://emokykla.lt/metodine-medziaga/medziaga/perziura/335

V CIKLAS. JUOKAS IKI AŠARŲ ARBA JUOKAS PRO AŠARAS. MORFOLOGIJA IR RAŠYBA

Skaitymas, teksto supratimas ir literatūros bei kultūros pažinimas

(31.2.3. Tekstų atranka. Dėl skaitomų kūrinių (ištraukų) kiekio, atsižvelgdamas į mokinių poreikius ir galimybes, sprendžia mokytojas)

Lietuvių ir verstinė komiškoji (humoristinė) literatūra.

J. Erlickas, „Bobutė iš Paryžiaus, arba Lakštingala Zarasuose“, „Bijau varlės“; A. Jurašius, „Pypas ir jo nutikimai“, „Žąsino Gagio kelionės“; V. V. Landsbergis, „Obuolių pasakos“, „Rudnosiuko istorijos“; G. Morkūnas, „Vasara su Katšuniu“; D. Zavedskaitė, „Paštininkas ir serbentai“; V. Žilinskaitės ar kiti šių arba kitų autorių kūriniai (ištraukos). Janošas (Janosch), „Brolių Grimų pasakos kitaip“; E. Kestneris (E. Kästner), „Kenigsbruko gatvė ir aš“; Dž. Kriusas (J. Krüss), „Mano prosenelis, herojai ir aš“; K. Makušynskis (K. Makuszyński), „Sumaištis dėl Basios“, „Šėtonas iš septintos klasės“; F. Movetas (F. Mowat), „Šuo, kuris nenorėjo būti šunimi“ ar kiti šių arba kitų autorių kūriniai (ištraukos).

Aptariant kūrinius, ugdomas gebėjimas tinkamai vartoti literatūros sąvokas.

Mokomasi pasirinkti ir tikslingai taikyti skaitymo, klausymo, kalbėjimo ir rašymo strategijas.

Rašomas skaitytojo dienoraštis ar rengiamas perskaitytų knygų pristatymas, ruošiamos skaitymo rekomendacijos bendraklasiams.

Skaitome suprasdami 5-10 klasei: https://mokovas.wordpress.com/2016/06/02/metodine-priemone-skaitome-suprasdami-5-10-klasei-skaitymo-gebejimus-ugdancios-uzduotys/

Juozas Erlickas: https://www.šaltiniai.info/index/details/1504

Vytautė Žilinskaitė: https://www.vle.lt/straipsnis/vytaute-zilinskaite/

V. Žilinskaitė ,,Robotas ir peteliškė“: https://www.veivirzenugimnazija.lt/wp-content/uploads/2021/02/Lietuvi%C5%B3-k.-ir-literat%C5%ABra-5%E2%80%936-kl.-Vytaut%C4%97-%C5%BDilinskait%C4%97-%E2%80%9ERobotas-ir-peteli%C5%A1k%C4%97%E2%80%9C.pdf

https://www.lrt.lt/radioteka/irasas/2000144003/vakaro-pasaka-vytaute-zilinskaite-robotas-ir-peteliske?srsltid=AfmBOoqdeIE164LYrAirdFXrcZZlsitkWL4LERDmSV4djlsEU266SfoH

https://www.lnamai.lt/uploads/Moodle%20klas%C4%97/Vytaut%25C4%2597%2520%25C5%25BDilinskait%25C4%2597%2520Robotas%2520ir%2520peteli%25C5%25A1k%25C4%2597-1.pdf

G. Morkūnas:

https://www.ibbylietuva.lt/kalendorius/1960-m-rugpjucio-4-d-gime-rasytojas-gendrutis-morkunas/

Rašymas ir teksto kūrimas

Teksto pobūdis, žanrai ir struktūra.
Aprašomieji tekstai, taikant komponavimo ypatumus (visumos įspūdis ir detalės, erdvinio išdėstymo principas: viršus – apačia, kairė – dešinė, arti – toli), vartojant būdvardžius, dalyvius, skaitvardžius. Savo ar kitų požiūrio į aprašomus objektus pateikimas.
Aiškinamieji tekstai (siekiant suteikti žinių, supažindinti, paaiškinti, kaip kas įvyko, ką reiškia, kaip kas veikia, kaip padaromas, kam vartojamas ir pan.; papildant vaizdiniais elementais (pvz., piešiniu, rodyklėmis, schema, lentele).

Aprašymas (Metodinis leidinys kalbų (gimtųjų ir užsienio) mokytojų dalykinėms kompetencijoms tobulinti): https://www.emokykla.lt/upload/files/2023/05/26/metodinis-leidinys-skirtas-kalbu-gimtuju-ir-uzsienio-mokytoju-dalykiniu-kompetencijoms-tobulinti-1.pdf

Kalbos pažinimas

Morfologija ir rašyba.

Kartojamos ir gilinamos žinios apie linksniuojamąsias kalbos dalis (pagal poreikį), jų tarimo, kirčiavimo, darybos, rašybos, kaitymo ir vartojimo ypatumus.
Daiktavardis.
Būdvardis.
Skaitvardis.
Įvardis.

Veiksmažodis. Veiksmažodžių daryba. Priešdėlinių ir priesaginių veiksmažodžių vartojimas ir rašyba. Veiksmažodžio šaknies balsių kaita ir rašyba. Nosinių raidžių rašyba veiksmažodžių šaknyse. Asmenuojamosios veiksmažodžio formos. Veiksmažodžių asmenuotės. Taisyklingai asmenuojami veiksmažodžiai. Veiksmažodžio nuosakos ir laikai. Tinkamai sudaromos, rašomos ir vartojamos veiksmažodžio tariamoji ir liepiamoji nuosakos.

Kalbos dalys:

https://lietuviu5-6.mkp.emokykla.lt/lt/mo/zinynas/kalbos_pazinimas_lietuviu_kalbos_zodziu_klases_-_kalbos_dalys_morfologija/

https://www.youtube.com/watch?v=AsvU63EWphA

Veiksmažodis: https://lietuviu5-6.mkp.emokykla.lt/lt/mo/zinynas/lietuviu_kalbos_rasyba_saknies_nosines_balses/

https://www.youtube.com/watch?v=XfwvHHWfdYo

Formuojamasis vertinimas. Ciklo pabaigoje taikomas apibendrinamasis vertinimas.

Kalbėjimas, klausymas ir sąveika

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis.

• Kaip paskatinti ir palaikyti kitus, mandagiai nepritarti, naudotis neverbalinės komunikacijos priemonėmis.

• Kalbėjimo ir klausymosi, kompensavimo strategijos.

Kalbėjimo ir klausymo veiklos, naudojantis įvairiomis technologijomis (pvz., telefonu, elektroniniu paštu, socialiniais tinklais).

Teksto pobūdis ir struktūra.

Konkretaus pobūdžio tekstų (dalykinių ir meninių pasakojimų, aprašymų, aiškinimų) sakytinių tekstų kūrimas.

Aktualių negrožinių, grožinės literatūros tekstų, tautosakos tekstų, pokalbių, diskusijų klausymasis.

Verbalinė ir neverbalinė kalba:

https://www.vle.lt/straipsnis/bendravimo-psichologija/

Tekstų tipai: https://lietuviu5-6.mkp.emokykla.lt/lt/paieska/?key=pasakojimas

VI CIKLAS. NUPIEŠTAS PASAKOJIMAS. SINTAKSĖ IR SKYRYBA

Skaitymas, teksto supratimas ir literatūros bei kultūros pažinimas

(31.2.3. Tekstų atranka. Dėl skaitomų kūrinių (ištraukų) kiekio, atsižvelgdamas į mokinių poreikius ir galimybes, sprendžia mokytojas)

Komiksai.

R. Grybaitė, L. Itagaki, „Grybo auksas“; A. Ulytė, M. Vaicenavičienė, „Gatvių susitikimai“; M. Vaicenavičienė, „Per balas link aušros“; J. Vilė, L. Itagaki, „Sibiro haiku“; ar kiti pasirinkti komiksai.
Aptariant kūrinius, ugdomas gebėjimas tinkamai vartoti literatūros sąvokas.
Mokomasi pasirinkti ir tikslingai taikyti skaitymo, klausymo, kalbėjimo ir rašymo strategijas.
Individualiai ar grupėje kuriami komiksai.

Rašomas skaitytojo dienoraštis ar rengiamas perskaitytų knygų pristatymas, ruošiamos skaitymo rekomendacijos bendraklasiams.

Giedrė Steikūnaitė „Kaip komiksais perteikti tragediją“:

https://literaturairmenas.lt/literatura/giedre-steikunaite-kaip-komiksais-perteikti-tragedija

R. Grybaitės, L. Itagaki knygos ,,Grybo auksas“ pristatymas: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000157735/grybo-auksas-komiksas-apie-viena-zymiausiu-xx-a-lietuviu-skulptoriu-vinca-gryba?srsltid=AfmBOooOsSPmShOngcCkIHvYNosZxqXIDhYljU6LfXy-WT43_VQrEzyv

Komiksas: https://lietuviu5-6.mkp.emokykla.lt/lt/mo/mokymosi_veiklos/komiksas4/

Parimai kaip kuriamas komiksas: https://www.youtube.com/watch?v=B1Ax7rgwNh0

Interaktyvių komiksų kūrimo video pamoka: https://www.youtube.com/watch?v=5_BXrFjjxjY

Rašymas ir teksto kūrimas

Teksto pobūdis, žanrai ir struktūra.

Nedidelės apimties tekstų apie gerai žinomus dalykus (trumpi informaciniai tekstai: laiškas, žinutė, kvietimas, skelbimas, sveikinimas, instrukcija) kūrimas, tinkamai nurodant informacijos šaltinį.

Nuomonės išsakymas ir pagrindimas.
Aiškios struktūros rašytinių tekstų (įžanga, minties plėtojimas, pabaiga) nagrinėjimas (tyrinėjamas teksto rišlumas, mokomasi suprasti, kad tekste sakinius į visumą sieja tema, kaip siejami sakiniai) ir rašymas vartojant siejimo priemones (nurodančias sakinių santykius (laiko, erdvės ir kt.), atsižvelgiant į bendruosius stiliaus reikalavimus (aiškumo, vaizdingumo).

Laiško rašymas: https://kemsynai.lt/taisyklingo-el-laisko-rasymas/

Tekstų kūrimo laboratorija: https://lietuviu5-6.mkp.emokykla.lt/lt/mo/zinynas/,letter.dA==

Kalbos pažinimas

Sintaksė ir skyryba.

Žodžių junginys. Žodžių junginių rūšys pagal sintaksinį ryšį. Prijungiamieji žodžių junginiai, jų pagrindinis ir priklausomas žodis. Pagrindinio ir priklausomojo žodžio jungimo būdai: derinimas, valdymas, šliejimas.
Pagrindinės ir antrininkės sakinio dalys. Vienarūšių sakinio dalių skyryba.
Vientisiniai sakiniai.

Sudėtiniai sakiniai. Sujungiamieji ir prijungiamieji jungtukai. Būdingiausi sudėtinių sujungiamųjų (dėmenys sujungti jungtukais o, bet, tačiau, dėl to, todėl) ir prijungiamųjų (dėmenys sujungti kad, jog, kai, nes, kadangi, nors, kuris, jei, jeigu) sakinių skyrybos atvejai. Sintaksinis vientisinių ir sudėtinių sakinių nagrinėjimas.

Kalbos pažinimas (sintaksė): https://lietuviu5-6.mkp.emokykla.lt/lt/mo/zinynas/kalbos_pazinimas_lietuviu_kalbos_zodziu_sasajos_sintakse/

Sakinio dalys: https://korsigita.com/2012/03/14/sakinio-dalys/

Sakinio dalys, video pamoka: https://vaizdopamokos.lt/lietuviu-kalba/sakinio-dalys-praktine-dalis/

Sakinių rūšys: https://korsigita.com/tag/sakiniu-rusys/

Skyrybos įtvirtinimui: https://lietuviu5-6.mkp.emokykla.lt/lt/mo/mokymosi_veiklos/skyrybos_pratimai4/

Kalbėjimas, klausymas ir sąveika

Teksto pobūdis ir struktūra.

Aprašymo funkcijos pasakojime.
Pagrindiniai aiškinimo modeliai (nuosekli seka, teiginys – pavyzdys, priežastis – pasekmė, problema – sprendimas).
Savo ir kito nuomonės išsakymas, pagrindimas, randant argumentų iš savo patirties, kitų žmonių, įvairių prieinamų šaltinių.
Monologinis kalbėjimas (pvz., informuoja, pristato skaitytą knygą, matytą filmą, spektaklį, koncertą ar pan.).
Trumpos kalbos bendraamžiams (pvz., sveikinimas, padėka, kvietimas, pasiūlymas).
Priemonės įtaigumui sustiprinti (pvz., smulkiosios tautosakos, poezijos, žymių žmonių nuomonių pavyzdžiai).

Įprasti ir skaitmeniniai (pvz., garso ar vaizdo įrašas) sakytiniai tekstai.

Monologas ir dialogas: http://www.ugdome.lt/kompetencijos5-8/pagrindinis/kompetenciju-ugdymo-praktika/pamoka/lietuviu-kalbos-pamoku-aprasai-su-priedais/monologas-ir-dialogas-kalbetojo-ir-pasnekovo-savybes/#title

Formuojamasis vertinimas.

Ciklo pabaigoje taikomas apibendrinamasis vertinimas.

VII CIKLAS. KURSO APIBENDRINIMAS

6 klasės kursą apibendrinančios integruotos veiklos, klausymo ir kalbėjimo, kalbos pažinimo, skaitymo ir teksto supratimo, rašymo ir teksto kūrimo užduotys.
Pristatomi integruoti kūrybiniai ar tiriamieji darbai.
Pristatomi sakytiniai ir / ar rašytiniai saviraiškos tekstai.
Kuriamas ir pristatomas maršrutas „Kur link veda skaitytos knygos?“.

Skaitmeniniai wordwall ištekliai kurso kartojimui: https://wordwall.net/lt-lt/community/lietuvi%C5%B3/kartojimas-6-kl