Mokytojams › Pamokų planai › 6 klasė

Geografija 6 kl.

Oficialus NŠA ilgalaikio plano pavyzdys (temos, valandos, pasiekimai, kompetencijos).

GEOGRAFIJOS ILGALAIKIO PLANO 6 KLASEI RENGIMAS

Ilgalaikio plano pavyzdys pateikiamas vadovaujantis Geografijos bendrosios programos (toliau – BP) nuostatomis. Bendrųjų programų dalykų mokymosi turinys pateikiamas, apimant 70 proc. bendruosiuose ugdymo planuose dalykui numatytų metinių pamokų. Likusias pamokas mokytojas gali užpildyti mokytojo pasirinktu mokymosi turiniu, skirti laiko mokinių žinioms ir gebėjimams įtvirtinti, bendrųjų programų skirtumams likviduoti, integruojamosioms pamokoms ir pan. Mokykloje susitariama dėl mokymosi turinio pasirinkimo principų, įgyvendinimo nuostatų ir derinimo su kitais toje klasėje ar gretimose klasėse dirbančiais mokytojais, atsižvelgiant į mokinių mokymosi poreikius.

Ilgalaikio plano pavyzdyje pateikiamas preliminarus 70-ies ir iki 30-ties procentų Bendruosiuose ugdymo planuose dalykui numatyto valandų skaičiaus paskirstymas:

Dėl ilgalaikio plano formos susitaria mokyklos bendruomenė, tačiau nebūtina siekti vienodos formos. Skirtingų dalykų ar dalykų grupių ilgalaikių planų forma gali skirtis, svarbu atsižvelgti į dalyko(-ų) specifiką ir sudaryti ilgalaikį planą taip, kad jis būtų patogus ir informatyvus mokytojui, padėtų planuoti trumpesnio laikotarpio (pvz., pamokos, pamokų ciklo, savaitės) ugdymo procesą, kuriame galėtų būti nurodomi ugdomi pasiekimai, kompetencijos, sąsajos su tarpdalykinėmis temomis. Pamokų ir veiklų planavimo pavyzdžių galima rasti BP įgyvendinimo rekomendacijų dalyje Veiklų planavimo ir kompetencijų ugdymo pavyzdžiai. 

Mokymo(si) uždaviniai (pateiktus Bendrosiose programose uždavinius būtina sukonkretinti, atsižvelgiant į konkretų turinio kontekstą, patikslinti, susieti su Bendrosiose programose aprašytų kompetencijų ugdymu, orientuoti į mokymo(si) pasiekimus):

Spustelėjus pasirinktą pasiekimą atidaromas pasiekimo lygių požymių ir pasiekimui ugdyti skirto mokymo(si) turinio citatų langas:

Tarpdalykinės temos nurodomos prie kiekvienos mokymo(si) turinio temos. Užvedus žymeklį ant prie temų pateiktų ikonėlių atsiveria langas, kuriame matoma tarpdalykinė tema ir su ja susieto(-ų) pasiekimo(-ų) ir (ar) mokymo(si) turinio temos(-ų) citatos.

GEOGRAFIJOS ILGALAIKIS PLANAS 6 KLASEI

Bendra informacija:

Mokslo metai

Pamokų skaičius per savaitę

Vertinimas:

Pamokų skaičius per mokslo metus: 72 (2 pamokos per savaitę) 

Planas orientuotas tikslingai, aktyviai mokinių veiklai. 

Val.

sk.

Mokymosi turinio tema

Tema (+ BP citata)

Ugdymo(-si) metodai

Vertinimas, integracija, kompetencijos

Papildoma medžiaga

1

(70%)

Mokymosi turinys, vertinimas, priemonės.

Susipažįsta su nauju mokomuoju dalyku, jo tyrimo sritimis, geografinės informacijos šaltinių įvairove. Susitarimai, pozityvus nusiteikimas mokytis geografijos.

Aptariamas metų turinys.

Kompetencijos – socialinė-emocinė, komunikavimo.

1

(70%)

Įvadas į geografiją

Geografijos įvadas. Susipažįstama su nauju dalyku, jo tyrimo sritimis, geografinės informacijos šaltinių įvairove. Aiškinama, kuo skiriasi gamtinė ir visuomeninė geografija.

Įvairių geografinės informacijos šaltinių analizė. 

Kompetencija–pažinimo.

1

(70%)

Geografijos tyrimo objektai. Tyrinėjami ir apibūdinami artimiausios aplinkos gamtiniai ir visuomeniniai objektai, tiriamas jų sąryšingumas, kaita laike ir erdvėje. Aptariamos geografijos, gamtinės geografijos, visuomeninės geografijos sąvokos.

Įvairių geografinės informacijos šaltinių analizė.

Kompetencija–pažinimo.

2

(70%)

Orientavimasis vietovėje.

Žemės forma ir orientavimosi būdai. Susipažįstama su įvairiais orientavimosi būdais, mokomasi orientuotis pagal vietinius aplinkos požymius. Apibūdinamos gaublio, pusiaujo, Žemės ašies, horizonto, kompaso, pasaulio krypčių, Šiaurės ašigalio, Pietų ašigalio, globalinės padėties nustatymo sistemos (GPS) sąvokos. Naudojamas kompasas, globalinė padėties nustatymo sistema (GPS), mokomasi nustatyti pasaulio kryptis (horizonto kryptis). Nagrinėjami praeityje vykusių kelionių maršrutai, pasitelkus kitus įrodymus aiškinamasi, kaip buvo pagrįstas Žemės rutuliškumas, kaip keliautojai ir jų ekspedicijos, senovės bei šių dienų mokslininkai prisidėjo prie pasaulio pažinimo raidos. Naudojamasi tikruoju Žemės modeliu – gaubliu.

Minčių lietus.

Geografinės informacijos šaltinių analizė.

Darbas su geografijos atlasu. 

Vertinimas pagal numatytus 

kriterijus. 

Integracija -matematika, IT.

Kompetencijos – pažinimo, socialinė-emocinė, kūrybiškumo, mokėjimo mokytis.  

2

(70%)

Planas ir žemėlapis. Susipažįstama su geografiniu tinklu ir jo svarba, mokomasi žemėlapyje ir gaublyje nustatyti geografines koordinates, rasti žymiausius mūsų planetos geografinius rekordus. Susipažįstama su pagrindiniais žemėlapio elementais, mokomasi skirti vietovės planą nuo žemėlapio, sudaryti artimiausios aplinkos kartoschemą. Apibūdinamos vietovės plano, žemėlapio, geografinių koordinačių, geografinės platumos, geografinės ilgumos, lygiagretės, dienovidinio, nulinio (Grinvičo) dienovidinio sąvokos aptariamos temos kontekste.

Minčių lietus.

Geografinės informacijos šaltinių analizė.

Darbas su geografijos atlasu.

Vertinimas – kriterinis.

2

(70%)

Orientavimasis vietovėje. Vietovės planas. Orientuojamasi konkrečios vietovės, miesto plane arba žemėlapyje, mokoma(si) sudaryti ir naudotis žemėlapio legenda. Susipažįsta su masteliu ir jo rūšimis. Mokoma(si) įvairiais būdais išmatuoti atstumus žemėlapiuose ir gaublyje. Aptariamos žemėlapio legendos, žemėlapio mastelio sąvokos.

Minčių lietus.

Geografinės informacijos šaltinių analizė.

Darbas su geografijos atlasu.

Vertinimas – kriterinis.

2

(70%)

Žemėlapio skaitymas. Reikalingos informacijos paieškai mokykliniame atlase taikoma atlaso turinio ir dalykinė rodyklė. Mokomasi naudotis gamtiniu ir teminiais žemėlapiais. Aiškinamasi, kas yra reljefas, kaip jis vaizduojamas žemėlapiuose, mokomasi apibūdinti skirtingai pavaizduotą reljefą. Mokoma(si) nusakyti, apskaičiuoti santykinį ir absoliutųjį vietovės aukštį. Susipažįstama su skaitmeniniais žemėlapiais. Apibrėžiamos atlaso, santykinio aukščio, absoliučiojo aukščio, reljefo, teminio žemėlapio, gamtinio žemėlapio, politinio žemėlapio, topografinio žemėlapio, horizontalės, skaitmeninio žemėlapio sąvokos.

Minčių lietus.

Geografinės informacijos šaltinių analizė.

Darbas su geografijos atlasu.

Vertinimas – kriterinis.

1

(30%)

Pasirinkto keliautojo, ekspedicijos indėlis, plečiant žmonių supratimą apie pasaulį.

1

(70%)

Planeta Žemė.

Žemė visatos erdvėje. Nagrinėjamas Žemės sukimasis aplink savo ašį ir judėjimas aplink Saulę, aiškinamasi dienos ir nakties, metų laikų kaita. Apibūdinama metinio Žemės judėjimo sąvoka.

2

(70%)

Žemės kilmė ir sandara. Susipažįstama su moksline Žemės kilmės teorija, Žemės sandaros dalimis, aiškinamasi, kad Žemės pluta suskilusi į atskiras dalis. Nagrinėjamas sausumos ir vandens santykis Žemės paviršiuje, lyginami žemynų ir vandenynų plotai, mokomasi parodyti juos gamtiniame pasaulio žemėlapyje. Susipažįstama su didžiausiomis pasaulio salomis ir pusiasaliais. Aiškinamos Žemės plutos, Žemės mantijos, Žemės vidinio branduolio, Žemės išorinio branduolio, pasaulinio vandenyno, jūros, sąsiaurio, įlankos, salos, pusiasalio, vandenyno, žemyno, žemynų dreifo sąvokos aptariamos temos kontekste. 

1

(70%)

Vanduo, Žemės vandenys. Aiškinamasi vandens svarba mūsų planetai ir žmonėms. Apibūdinamos paviršinio vandens, požeminio vandens sąvokos.

2

(70%)

Žemės paviršiaus formos. Mokomasi skirti pagrindines Žemės paviršiaus formas. Mokoma pasaulio gamtiniame žemėlapyje parodyti kalnų ir lygumų pavyzdžius. Susipažįstama su pasaulinio vandenyno dugno reljefu. Nagrinėjamos kalnų, lygumos, plokščiakalnio sąvokos, susipažįstama su Žemės išorinių jėgų ir vidinių jėgų sąvokomis.

2

(70%)

Atmosfera, orai ir klimatas.

Atmosfera ir jos reikšmė. Susipažįstama su atmosferos sandara. Vertinama orų įtaka kasdieniam žmonių gyvenimui ir ūkinei veiklai. Nagrinėjami pagrindiniai meteorologiniai elementai, mokomasi naudotis pagrindiniais orų stebėjimo prietaisais. Remiantis temperatūros ir kritulių rodikliais, apskaičiuojama kurio nors laikotarpio vidutinė oro temperatūra ir kritulių kiekis. Nagrinėjamos vėjo susidarymo priežastys, dienos ir nakties brizo skirtumai. Skiriamos kritulių rūšys, apibūdinamos jų savybės. Susipažįstama su pavojingais orų reiškiniais, nurodomos jų keliamos problemos. Paaiškinama, kaip susidaro debesys, mokomasi atpažinti pagrindinius debesų tipus. Nagrinėjami elementarūs orų žemėlapiai, mokomasi apibūdinti konkrečios vietovės orus. Aiškinamos atmosferos, troposferos, meteorologinių elementų, meteorologinių reiškinių, temperatūros, kritulių, atmosferos slėgio, vėjo, brizo, orų, sinoptinio žemėlapio, debesuotumo, kamuolinių debesų, sluoksninių debesų, plunksninių debesų, meteorologijos stoties, orų prognozės sąvokos aptariamos temos kontekste.

Orų rodiklių analizavimas,

video medžiagos analizavimas. 

orų žemėlapio nagrinėjimas.

Kompetencijos – pažinimo, socialinė-emocinė, kūrybiškumo, mokėjimo mokytis.

2

(70%)

Klimatas. Apibrėžiamos klimato, klimatogramos, temperatūros amplitudės, vidutinės metų oro temperatūros, metų kritulių kiekio, šiluminės juostos sąvokos. Pagal oro temperatūros ir kritulių kiekio rodiklius sudaro kurio nors laikotarpio (mėnesio, metų) oro temperatūros grafiką, kritulių diagramas, klimatogramą. Aiškinamasi, kaip šilumos pasiskirstymas daro įtaką žmonių gyvenimui skirtingose Žemės vietose.

Orų rodiklių analizavimas,

video medžiagos analizavimas. 

orų žemėlapio nagrinėjimas.

Kompetencijos – pažinimo, socialinė-emocinė, kūrybiškumo, mokėjimo mokytis.

1

(70%)

Klimatogramos sudarymas. 

Praktikos darbas

Vertinimas – kriterinis.

3

(70%)

Orų stebėjimo tyrimas.

Tiriamasis darbas

Vertinimas – kriterinis.

2

(70%)

Valstybės ir gyventojai, Lietuva Europoje

Pasaulio politinis žemėlapis. Susipažįstama su pasaulio politiniu žemėlapiu ir jo elementais. Pasaulio politiniame žemėlapyje rodomos skirtingą geografinę padėtį turinčios valstybės. Mokomasi apibūdinti objektų geografinę padėtį. Susipažįstama su didžiausiomis pagal plotą ir gyventojų skaičių valstybėmis. Apibūdinamos geografinės padėties, valstybės, valstybės sienos sąvokos.

Diagramų sudarymas ir skaitymas. 

Statistinių duomenų analizavimas. 

Teminio žemėlapio nagrinėjimas, diskusija.

Kompetencijos – pažinimo, socialinė-emocinė, pilietinė, kūrybiškumo, kultūrinė, mokėjimo mokytis.

Lietuvos geografinis pažinimas | Lietuvos geografija 6-7 kl.

Gyvenviečių kaita | Lietuvos geografija 6-7 kl.

2

(70%)

Lietuvos geografinis pažinimas. Apibūdinama Lietuvos geografinė padėtis. Susipažįstama su Lietuvos teritorijos administracine struktūra. Susipažįstama su gyventojų skaičiaus kaitos tendencijomis pasaulyje ir Lietuvoje. Bendrais bruožais susipažįstama su Europos Sąjunga. Nagrinėjama sostinės Vilniaus ir uostamiesčio Klaipėdos geografinė padėtis bei šių miestų reikšmė Lietuvai. Susipažįstama su Lietuvos tautine sudėtimi, pabėgėliais ir jiems teikiama pagalba. Aptariamos Europos Sąjungos, natūralaus gyventojų pokyčio gimstamumo, mirtingumo, emigracijos, imigracijos, teritorijos administracinės struktūros, tautinės sudėties, tautinės mažumos, sostinės sąvokos.

Diagramų sudarymas ir skaitymas. 

Statistinių duomenų analizavimas. 

Teminio žemėlapio nagrinėjimas, diskusija.

Kompetencijos – pažinimo, socialinė-emocinė, pilietinė, kūrybiškumo, kultūrinė, mokėjimo mokytis.

3

(30%)

Nagrinėja savo gyvenamo arba kito pasirinkto miesto geografinius ypatumus.

1

(70%)

Geografijos vaizdinės iliustracijos (nuotraukos) nagrinėjimas.

Praktikos darbas

Vertinimas – kriterinis.

1

(70%)

Atsiskaitomasis darbas.

Vertinimas – formuojamasis.

1

(70%)

Lietuvos kraštovaizdžiai 

Kraštovaizdis. Apibūdinamas kraštovaizdis. Susipažįstama su pagrindinėmis Lietuvos paviršiaus formomis ir jų išsidėstymu, jų susidarymas siejamas su paskutiniojo apledėjimo poveikiu. Apibūdinamos ledynmečio, aukštumos, žemumos, morenos sąvokos.

Geografinio vaizdo nuotraukos nagrinėjimas, 

fizinio (teminio) žemėlapio nagrinėjimas. 

Ekskursijos skaitmeninėje aplinkoje planavimas, maršruto sudarymas.

Kompetencijos – pažinimo, socialinė-emocinė, kūrybiškumo, mokėjimo mokytis.

Kraštovaizdis | Lietuvos geografija 6-7 kl.

1

(70%)

Lietuvos gamtos turtai. Aiškinamasi, kokių gamtos turtų yra Lietuvos žemės gelmėse ir koks galimas jų panaudojimas. Aptariamos naudingųjų iškasenų, karjero sąvokos.

Kompetencijos – pažinimo, socialinė-emocinė, kūrybiškumo, mokėjimo mokytis.

Lietuvos gamtos turtai | Lietuvos geografija 6-7 kl.

2

(70%)

Lietuvos vidaus vandenys. Susipažįstama su Lietuvos vidaus vandenimis. Nagrinėjamos upyno dalys ir aiškinamasi, kaip tekančios upės prisideda prie kraštovaizdžio formavimo. Nagrinėjamas Lietuvos pajūrio kraštovaizdis, aiškinamasi, kaip kinta Baltijos jūros krantai. Sudaroma Lietuvos gamtinių objektų kartoschema. Apibrėžiamos upės vagos, aukštupio, vidurupio, žemupio, ištakų, žiočių, intako, nešmenų, deltos, ežero, pelkės, jūros kranto, nerijos, lagūnos sąvokos.

Kompetencijos – pažinimo, socialinė-emocinė, kūrybiškumo, mokėjimo mokytis.

Lietuvos vidaus vandenys | Lietuvos geografija 6-7 kl.

2

(70%)

Žmogaus poveikis gamtai, turizmas. Susipažįstama, kaip miškingieji kraštovaizdžiai išplitę Lietuvoje, kaip keičiasi gamtinis ir kultūrinis kraštovaizdis. Nagrinėjama pasirinkta Lietuvos saugoma teritorija ir galimas jos panaudojimas rekreacijai bei turizmui. Aiškinamasi, kaip žmonės keičia aplinką ir kodėl svarbu ją tausoti. Aiškinamasi saugomos teritorijos, nacionalinio parko, rezervato, regioninio parko, mišriųjų miškų sąvokos. 

Kompetencijos – pažinimo, socialinė-emocinė, kūrybiškumo, mokėjimo mokytis.

3

(30%)

Pasirinktos saugomos teritorijos analizavimas. 

3

(30%)

Upelio tyrimas

Tiriamasis darbas

3

(70%)

Lietuvos kartoschemos sudarymas.

Praktikos darbas

Vertinimas – kriterinis.

1

(70%)

Kontrolinis darbas.

Vertinimas – formuojamasis.

2

(70%)

Kaimas ir miestas

Gyvenviečių pasiskirstymas ir jų ypatumai. Nusakomi miesto ir kaimo skirtumai, aiškinamasi, kaip didieji miestai pasiskirstę Lietuvoje. Aiškinami gyvenimo būdo mieste ir kaimiškoje aplinkoje ypatumai. Vertinama kaimuose ir miestuose gyvenančių žmonių abipusė priklausomybė. Nagrinėjamos miesto, kaimo sąvokos.

Vaizdinių priemonių naudojimas, 

diskusija

Kompetencijos – pažinimo, socialinė-emocinė, kūrybiškumo, mokėjimo mokytis.

Gyvenviečių pasiskirstymas ir jų ypatumai | Lietuvos geografija 6-7 kl.

3

(70%)

Gyvenviečių kaita. Nagrinėjama Lietuvoje vykstanti miestų ir kaimiškų vietovių kaita, įvardijamos miestų ir kaimiškų vietovių problemos, akcentuojami su transportu susiję iššūkiai ir galimi sprendimai. Susipažįstama su didelio miesto teritorijų funkcijomis ir jų ypatumais. Aptariamos priemiesčio, švytuoklinio gyventojų judėjimo, senamiesčio sąvokos.

Vaizdinių priemonių naudojimas, 

diskusija

Kompetencijos – pažinimo, socialinė-emocinė, kūrybiškumo, mokėjimo mokytis.

Gyvenviečių kaita | Lietuvos geografija 6-7 kl.

4

(30%)

Savo gyvenamosios vietos geografinis tyrimas.

Tiriamasis darbas

1

(70%)

Atsiskaitomasis darbas.

Vertinimas – formuojamasis.

2

(70%)

Žmonių ūkinė veikla 

Gyventojų veiklos. Aiškinamasi gyventojų veikla, susijusi su ekonomikos sektoriais ir juos sudarančiomis veiklomis: žemės ūkiu, pramone ir paslaugomis. Nagrinėjami konkretūs pavyzdžiai ir gilinamasi, kas yra gyvulininkystė, žemdirbystė ir kokia yra šių veiklų produkcija, aiškinamas vis plačiau naudojamų technologijų žemės ūkyje poreikis. Nagrinėjami svarbiausi veiksniai, nuo kurių priklauso žemės ūkio plėtra. Aptariamos žemės ūkio, žemdirbystės, gyvulininkystės, dirvožemio, sėjomainos, mechanizacijos, ekologinio žemės ūkio sąvokos. Apmąstomi ir analizuojami savi valgymo įpročiai. Aiškinamasi, kuo ypatingas ekologinis žemės ūkis.

Vaizdinių priemonių naudojimas, 

fizinio (teminio) žemėlapio nagrinėjimas, 

situacijos analizė.

Vertinimas – kaupiamasis.

Integracija – ekonomika. 

Kompetencijos – pažinimo, pilietiškumo, komunikavimo, mokėjimo mokytis.

2

(70%)

Prekės ir paslaugos. Remiamasi pasirinktais pavyzdžiais ir aiškinamasi, kaip gamtos ištekliai ir žaliavos virsta pramonės gaminiais, nagrinėjama antrinių žaliavų panaudojimo svarba. Apibūdinamos pramonės, gamtos išteklių, žaliavų, paslaugų, transporto infrastruktūros, viešojo transporto, prekybos sąvokos. Apibūdinami prekybos sektoriuje vykstantys pokyčiai, atsirandantys dėl pirkėjų elgsenos. Aiškinamasi, kaip šalys prekiauja tarpusavyje žemės ūkio ir pramonės produkcija, kokią reikšmę atlieka transportas.

Vaizdinių priemonių naudojimas, 

fizinio (teminio) žemėlapio nagrinėjimas, 

situacijos analizė.

Vertinimas – kaupiamasis.

Integracija – ekonomika. 

Kompetencijos – pažinimo, pilietiškumo, komunikavimo, mokėjimo mokytis.

3

(30%)

Maisto produktų kilmės tyrimas.

Tiriamasis darbas

1

(70%)

Kontrolinis apibendrinamasis 6 klasės darbas.

Vertinimas – formuojamasis.

← Visi pamokų planai