Mokytojams › Pamokų planai › 5 klasė

Vokiečių tautinės mažumos gimtoji kalba ir literatūra 5 kl.

Oficialus NŠA ilgalaikio plano pavyzdys (temos, valandos, pasiekimai, kompetencijos).

ILGALAIKIO PLANO RENGIMAS

Dėl ilgalaikio plano formos susitaria mokyklos bendruomenė, tačiau nebūtina siekti vienodos formos. Skirtingų dalykų ar dalykų grupių ilgalaikių planų forma gali skirtis, svarbu atsižvelgti į dalyko(-ų) specifiką ir sudaryti ilgalaikį planą taip, kad jis būtų patogus ir informatyvus mokytojui, padėtų planuoti trumpesnio laikotarpio (pvz., pamokos, pamokų ciklo, savaitės) ugdymo procesą, kuriame galėtų būti nurodomi ugdomi pasiekimai, kompetencijos, sąsajos su tarpdalykinėmis temomis. Planuodamas mokymosi veiklas mokytojas tikslingai pasirenka, kurias kompetencijas ir pasiekimus ugdys atsižvelgdamas į konkrečios klasės mokinių pasiekimus ir poreikius. Šį darbą palengvins naudojimasis Švietimo portale pateiktos BP atvaizdavimu su mokymo(si) turinio, pasiekimų, kompetencijų ir tarpdalykinių temų nurodytomis sąsajomis. 

Pateiktame ilgalaikio plano pavyzdyje nurodomas preliminarus 70-ies procentų Bendruosiuose ugdymo planuose dalykui numatyto valandų skaičiaus paskirstymas. 

Kaip panaudoti kitą mokymuisi skirtą laiką (apie 30 proc.), sprendžia mokytojas, atsižvelgdamas į mokyklos, klasės kontekstą, mokinių pasiekimus ir poreikius, pvz.:

Atkreipiamas dėmesys į mokymosi turinio integravimą ugdymo procese: pvz., prie lentelėje nurodytų literatūros ir kultūros pažinimo valandų prisideda valandos, priskirtos kitoms sritims (kalbėjimui, klausymui ir sąveikai, skaitymui ir teksto supratimui, rašymui ir teksto kūrimui ir t.t.), jeigu šių kalbinių veiklų temos yra susijusios su literatūros ir kultūros pažinimu. Visos kalbinės veiklos (kalbėjimas, klausymas ir sąveika, skaitymas ir teksto supratimas, rašymas ir teksto kūrimas) siejamos su kalbos pažinimo, literatūros ir kultūros pažinimo temomis, problematika ir veiklomis. Kalbinių veiklų tematika ir problematika siejama su skaitomais ir nagrinėjamais grožiniais ir negrožiniais, kitais kultūros tekstais.

Temų tvarką, planuodamas pamokų ciklą, nustato pats mokytojas. Planuodamas pamokų ciklą mokytojas taip pat planuoja pasiekimus ir kompetencijas, kurios bus ugdomos šiame cikle, gali planuoti mokymos(si) veiklas, jų vertinimą ir didaktines priemones. Mokytojas taip pat savo nuožiūra gali pasirinkti, kokius kūrinius arba jų ištraukas tikslinga pasirinkti nurodytoms problemoms nagrinėti, tik svarbu, kad atitiktų programoje nurodytus kultūros tekstų atrankos kriterijus. Rekomenduojami kūriniai gali būti mokytojo koreguojami atsižvelgiant į mokinių pasiūlymus, poreikius ir kitas aplinkybes. 

Ugdymo procese svarbu užtikrinti, kad visos pasiekimų sritys būtų glaudžiai susijusios. Ypač svarbi dermė tarp visų pasiekimų sričių, kad mokinių įgūdžiai tobulėtų. Nepakankamas dėmesys kuriai nors sričiai (ar jos ignoravimas) visą kalbinę veiklą padaro menkavertę. Todėl labai svarbu ugdymo procese užtikrinti vidinę dalyko integraciją, kurią galima suplanuoti rengiant pamokų ciklo planą. 

VOKIEČIŲ KALBOS IR LITERATŪROS ILGALAIKIO PLANO PAVYZDYS 5 KLASEI

MOKSLO METAI: _____ 

PAMOKŲ SKAIČIUS: 180 per metus ir 5 per savaitę

70% - PRIVALOMAS TURINYS (130 PAMOKOS)

30 % - MOKYTOJŲ NUOŽIŪRA (50 PAMOKOS)

Kultūros tekstų atranka. Atsižvelgiant į mokinių amžių ir jų interesus, pateiktą nagrinėjamų kūrinių problematiką, skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: įvairių rūšių ir žanrų; klasikinių ir šiuolaikinių autorių; žymiausių vokiečių ir užsienio literatūros atstovų; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; įvairių literatūros tipų: nuotykių, fantastinės; bibliniai pasakojimai ir mitai (adaptuoti vaikams), regiono legendos; dainos ir dainelės, skaičiuotės, mįslės, patarlės. Rinkdamasis tekstus, mokytojas atsižvelgia į tai, kad mokiniai perskaitytų ir aptartų bent 4 stambesnės formos kūrinius (romanus, apysakas, dramas) ir keletą smulkesnių žanrų kūrinių (pasakų, legendų, apsakymų, eilėraščių).

Rekomenduojamų autorių ir kūrinių sąrašas: pvz., C. A. Bürger „Münchhausens Abenteuer“, P. Härtling „Das war der Hirbel“, G. Nielsen „Till Eulenspiegel“, H. Spoerl „Der Gasmann“, „Man kann ruhig darüber sprechen“, A. Winning „Das Römmerzimmer der Schneider von Osterwyk“, J. Rösler „Gänsebraten und andere Geschichten“. Verschiedene Werke (Gedichte, Sagen, kurze Geschichten, Märchen...) von W. Borchert, H. Böll, B. Brecht, S. Dach, W. Goethe, H. Heine, T.H. Mann, F. Schiller, H. Sudermann usw.

Tema

Val. sk.

Pastabos

Kalbėjimas, klausymas ir sąveika

1. Įvairių tekstų klausymas ir supratimas: negožinių (informacinių, publicistinių, praktinių: receptai, instrukcijos ir pan.); tautosakos ir grožinės vaikų literatūros tekstų.

2. Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose: pokalbio inicijavimas ir plėtojimas; interviu rengimas ir pan.

3. Etiškas ir saugus bendravimas telefonu, virtualioje erdvėje, laikantis bendradarbiavimo principų.

4. Sakytinio teksto pristatymas: kirčiavimo ir raiškiojo kalbėjimo akcentavimas; parengto teksto pristatymas pasinaudojant informacinėmis technologijomis; verbalinių ir neverbalinių priemonių derinimas; kalbėjimo strategijos.

Detaliau žr. Vokiečių kalbos ir literatūros BP, Mokymosi turinys 26.1.

15

Kalbėjimo gebėjimai ir strategijos tobulinamos integruojant su kalbos pažinimu ir literatūros pažinimu.

Skaitymas ir teksto supratimas

1. Skaitymo technika: taisyklingas tarimas; kirčiavimas, sakinių intonavimas.

2. Skaitymo strategijos.

3. Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas: tiesioginė ir netiesioginė informacija; teksto tema, raktiniai žodžiai, pagrindinė mintis; svarbiausios detalės, faktai, veiksmų seka, priežasties ir pasekmės ryšiai.

4. Raiškos priemonių atpažinimas, jų funkcijų tekste aptarimas.

5. Naudojimosi biblioteka taisyklės. 

Detaliau žr. Vokiečių kalbos ir literatūros BP, Mokymosi turinys 26.2.

15

Skaitymo gebėjimai ir strategijos tobulinamos integruojant su kalbos pažinimu ir literatūros pažinimu.

Rašymas ir teksto kūrimas

1. Teksto kūrimas ir redagavimas atsižvelgiant į temą, paisant žanro reikalavimų, trinarės struktūros.

2. Teksto kūrimas pagal planą, iliustraciją, lentelę ir pan.

3. Pastraipos išskyrimas, rišlumo priemonės.

4. Pasakojimo pirmuoju ir trečiuoju asmeniu kūrimas.

5. Aiškinamojo teksto kūrimas.

6. Kalbinė raiška.

7. Teksto kūrimo strategijos.

8. Įvairaus pobūdžio tekstų kūrimas, paisant žanro reikalavimų, adresato ir komunikavimo situacijos: iliustracijos, paveikslo, gamtos reiškinio, aplinkos aprašymas; pranešimas apie įvykius, atpasakojimas, instrukcija, kvietimas, skelbimas, kūrybiniai bandymai (pvz., pasakojimas, eilėraštis, afiša, scenarijus, dienoraštis ir kt.).

9. Teksto grafinis apipavidalinimas.

10. Rašybos pratimai.

Detaliau žr. Vokiečių kalbos ir literatūros BP, Mokymosi turinys 26.3.

30

Rašymo ir teksto kūrimo gebėjimai ir strategijos tobulinamos integruojant su kalbos pažinimu ir literatūros pažinimu.

Kalbos pažinimas

1. Fonetika: balsių ir priebalsių klasifikavimas; priebalsių supanašėjimas; priebalsių grupių raiškus tarimas.

2. Leksika ir žodžių daryba: vaizdingų žodžių ir žodžių junginių reikšmė ir funkcijos; sinonimai ir antonimai; neologizmai.

3. Giminiškų žodžių semantiniai ryšiai, paprastieji žodžiai ir vediniai.

4. Naujų žodžių su priešdėliais, priesagomis ir galūnėmis sudarymas.

6. Daiktavardžiai.

7. Būdvardžiai.

8. Veiksmažodžiai.

9. Įvardžiai.

10. Nesavarankiškos kalbos dalys.

11. Antrininkės sakinio dalys.

12. Vienarūšės sakinio dalys, jų skyryba (kablelis ir dvitaškis).

Detaliau žr. Vokiečių kalbos ir literatūros BP, Mokymosi turinys 26.4.

40

Kalbos pažinimas integruojamas su kalbėjimu, klausymu ir sąveika, rašymu ir teksto kūrimu, skaitymu ir teksto supratimu, literatūros ir kultūros pažinimu.

Literatūros ir kultūros pažinimas

1. Lyrikos analizė: lyrinis subjektas, adresatas; tema, nuotaika, pagrindinė teksto mintis, poetiniai vaizdai.

2

Literatūros ir kultūros pažinimas integruojamas su kalbėjimu, klausymu ir sąveika, rašymu ir teksto kūrimu, skaitymu ir teksto supratimu, kalbos pažinimu.

Temos turi būti aptartos kartu su literatūros ir kultūros pažinimo mokymosi turinio dalimis, pateiktomis po lentele: Literatūros žanrų atpažinimas, Meninė kalba ir jos funkcijos, Grožinio teksto interpretavimas ir vertinimas, Kitų kultūros tekstų interpretavimas ir vertinimas, Dalyvavimas kultūriniame gyvenime.

2. Epikos analizė: vaizduojamojo pasaulio elementai (veikėjas, laikas, įvykis, siužetas); pasakojimas pirmuoju ir trečiuoju asmeniu ir jo funkcijos kūrinyje; pagrindinis ir kiti kūrinio veikėjai, jų ypatybės ir poelgiai; tema ir pagrindinė teksto mintis; realistiniai ir fantastiniai elementai; kūrinio konstrukcijos elementų funkcija (ekspozicija, veiksmo užuomazga, vyksmas, kulminacija ir atomazga).

2

3. Dramos analizė: dramos elementai (aktas, scena, veikėjas, dialogas, remarka). 

2

4. Vaikystės pasaulis: emocijos, jausmai, patirtis, svajonės ir pomėgiai.

4

5. Namai. Šeima. Vaikų ir suaugusiųjų pasaulis.

4

6. Čia mūsų gimtinė, čia mūsų namai.

4

7. Senųjų laikų atgarsiai: tikrovė ir legendos.

4

8. Kasdienybės stebuklai, svajonės, vaizduotė.

4

9. Kelionė po meno pasaulį.

4

Literatūros žanrų atpažinimas. Mokomasi atpažinti skaitomo kūrinio žanrą ir nurodyti žanro – apsakymas, dienoraštis ar memuarai (lenk. dziennik albo pamiętnik), legenda, mitas, pasakėčia – ypatybes.

Meninė kalba ir jos funkcijos. Mokomasi atpažinti tekste alegoriją, epitetą, palyginimą, apostrofą arba kreipinį, perkeltinės reikšmės žodžius, mažybinius žodžius, pakartojimą, garsų pamėgdžiojimą, tipiškas pasakų kalbines formules ir aptarti jų funkcijas.

Grožinio teksto interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti ir vertinti grožinį tekstą: paaiškinti netiesiogiai pasakytas mintis remiantis savo žinojimu ir vertybėmis; išsakyti įspūdį, aptarti grožiniame kūrinyje vaizduojamas situacijas; apibūdinti grožinio teksto nuotaiką ir išsakyti savo nuomonę; palyginti du panašios tematikos tekstus pagal nurodytus lengvai atpažįstamus kriterijus.

Kitų kultūros tekstų interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti kitus kultūros tekstus skiriant daugiau dėmesio spektaklio ar filmo interpretavimui: išskirti spektaklio elementus (režisierių, aktorių, vaidmenį, sceną, dekoraciją, kostiumą); išskirti filmo elementus (aktorių, scenarijaus autorių, režisierių, kadrą).

Dalyvavimas kultūriniame gyvenime. Pateikiamos įvairios kultūrinio ugdymo formos, kurių tikslas – padėti įtvirtinti per kalbos ir literatūros pamokas įgytas žinias ir gebėjimus, tobulinti kritinio mąstymo gebėjimus, ugdyti kūrybiškumą, socialinius emocinius įgūdžius, pilietines nuostatas, atliekant mokomąsias užduotis:

← Visi pamokų planai