Lietuvių kalbos ir literatūros ilgalaikis planas 5 klasei

LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS 5 KLASĖS ILGALAIKIO PLANO RENGIMAS

Plano forma

Dėl ilgalaikio plano formos susitaria mokyklos bendruomenė, tačiau siekti vienodos formos nebūtina. Skirtingų dalykų ar dalykų grupių ilgalaikių planų forma gali skirtis, svarbu atsižvelgti į dalyko (-ų) specifiką ir ilgalaikį planą sudaryti taip, kad jis pirmiausia būtų patogus ir naudingas mokytojui, padėtų planuoti trumpesnio laikotarpio (pvz., pamokos, pamokų ciklo, savaitės) ugdymo procesą. Planuodamas mokymosi veiklas mokytojas atsižvelgia į konkrečios mokyklos, klasės mokinių pasiekimus, poreikius ir tikslingai pasirenka ugdysimas kompetencijas ir pasiekimus. Pravartu naudotis skaitmenine Lietuvių kalbos ir literatūros programa Švietimo portale, kur pateiktos mokymo (-si) turinio, pasiekimų, kompetencijų ir tarpdalykinių temų sąsajos. Ugdomos kompetencijos nurodomos prie kiekvieno pasirinkto klasių koncentro pasiekimo srities ir pasiekimų, todėl mokytojas, atsižvelgdamas į mokyklos bendruomenės susitarimus, pats gali nuspręsti, kokia apimtimi jos turi būti pateiktos plane. Tarpdalykinių temų nuorodos pateiktos prie kiekvienos mokymo (-si) turinio pasiekimų srities ir atskiroje Bendrojo ugdymo programų dalyje – Tarpdalykinės temos bendrosiose programose.

Privalomas ir pasirenkamas mokymosi laikas. Pasiūlymai mokytojų nuožiūra skirtam ugdymo turiniui organizuoti

Ilgalaikio plano pavyzdyje nurodomas preliminarus 70 procentų Bendruosiuose ugdymo planuose dalykui numatyto valandų skaičiaus paskirstymas. Kaip panaudoti 30 procentų mokymuisi skirto laiko, sprendžia mokytojas, atsižvelgdamas į mokyklos, klasės kontekstą, mokinių pasiekimus ir poreikius, mokyklos bendruomenės susitarimus.

Pasirenkamas mokymosi laikas gali būti skiriamas:

mokinių įgūdžiams tobulinti. Pavyzdžiui, ilgesnės apimties kūriniams skaityti, rašiniams rašyti, viešosioms kalboms, pristatymams rengti ar kt.;
mokinių kūrybiniam potencialui plėtoti. Pavyzdžiui, projektams, kūrybiniams darbams rengti, kūrybinėms mokinių dirbtuvėms organizuoti ar kt.;
turinio apimčiai gilinti. Pavyzdžiui, daugiaaspektei pasirinkto ar rekomenduojamo autoriaus kūrinio analizei, lyginamajai analizei ar kt.;
pasirinktos srities pasiekimams ugdyti. Pavyzdžiui, pasirinkus kalbos pažinimo sritį, tiriami kalbos reiškiniai, rengiami žodynai ar kt.;
turiniui įtvirtinti ir kartoti. Pavyzdžiui, ankstesnės klasės kursui kartoti mokslo metų pradžioje, turiniui įtvirtinti ir kartoti mokslo metų pabaigoje;
mokinių įgūdžiams, kurie kelia tam tikrų sunkumų, tobulinti, mokymosi spragoms šalinti. Pavyzdžiui, tikslinėms rašymo, skaitymo, teksto supratimo, rašybos, skyrybos, kalbos vartojimo užduotims, skaitymo, rašymo, kalbėjimo strategijoms mokyti(s) ar kt.;
aukštesniems mokinių pasiekimams ugdyti. Pavyzdžiui, dalykiniams ir tarpdalykiniams projektams rengti, filologinės krypties kalbos ir literatūros darbams rašyti, moduliams integruoti ar kt.;
kultūrinei ar kitoms kompetencijoms plėtoti. Pavyzdžiui, bendradarbiauti su kultūros ir meno institucijomis, dalyvauti kultūriniuose renginiuose, organizuoti pamokas kultūrinėse erdvėse, rengti literatūrines ir kultūrines išvykas, kurti skaitmeninį turinį ar kt.;
tiriamajai veiklai plėtoti. Pavyzdžiui, kraštotyrinei veiklai, akademiniams darbams, tarpdalykinei tiriamajai veiklai ar kt.

Pasiekimų sritys

Per visas pamokas ugdomi Lietuvių kalbos ir literatūros programoje numatytų sričių pasiekimai:

Kalbėjimas, klausymas ir sąveika (A): A1. Aktyviai klausosi sakytinio teksto; A2. Dalyvauja įvairiose komunikavimo situacijose, klausosi ir kalba, atsižvelgdamas į situaciją, tikslą, adresatą; A3. Tinkamai vartoja kalbinės raiškos priemones, laikosi kalbos normų; A4. Taiko klausymosi ir kalbėjimo strategijas.
Skaitymas, teksto supratimas ir literatūros bei kultūros pažinimas (B): B1. Skaito įvairaus pobūdžio tekstus, naudojasi įvairiais informacijos šaltiniais, randa informaciją; B2. Aptaria skaitomus tekstus, analizuoja, interpretuoja, daro išvadas, remdamasis literatūros žiniomis; B3. Vertina skaitomų tekstų turinį ir raišką; B4. Taiko skaitymo strategijas; B5. Atskleidžia filologinį ir kultūrinį išprusimą; B6. Dalyvauja kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime.
Rašymas ir teksto kūrimas (C): C1. Kuria tekstus, atsižvelgdamas į rašymo tikslą, adresatą ir komunikavimo situaciją; C2. Kuria tinkamos struktūros tekstus, rašo taisyklinga ir stilinga kalba; C3. Taiko rašymo strategijas.
Kalbos pažinimas (D): D1. Taiko fonetikos ir kirčiavimo žinias; D2. Taiko leksikos, žodžių darybos, morfologijos ir rašybos žinias; D3. Taiko sintaksės ir skyrybos žinias; D4. Taiko žinias apie tekstą ir teksto stilistiką; D5. Taiko kalbos pažinimo strategijas; D6. Analizuoja ir vertina kalbos funkcionavimą visuomenėje.

Ilgalaikiame plane nurodyta apibendrinta pasiekimų sritis – pasiekimų grupė ir konkretus pasiekimas lengvai randami Švietimo portale.

Kad mokinių įgūdžiai nuosekliai tobulėtų, ugdymo procese svarbu užtikrinti visų pasiekimų sričių dermę ir vidinę lietuvių kalbos ir literatūros dalyko integraciją, todėl bet koks jų skirstymas yra sąlyginis.

Kalbinių sričių integravimas

Programoje pabrėžiama, kad per lietuvių kalbos ir literatūros pamokas ugdomos visos keturios pasiekimų sritys – kalbėjimas, klausymas ir sąveika (A), skaitymas, teksto supratimas ir literatūros bei kultūros pažinimas (B), rašymas ir teksto kūrimas (C), kalbos pažinimas (D). Ilgalaikiame plane jos siejamos su kalbos pažinimo ir skaitymo, literatūros ir kultūros pažinimo temomis, problematika ir veiklomis. Kalbinių veiklų tematika ir problematika integruojama su skaitomais ir nagrinėjamais grožiniais ir negrožiniais, kitais analizuojamais kultūros tekstais.

Tarpdalykinis integravimas

Planuojant ugdymo turinį naudinga numatyti ne tik vidinę dalyko, bet ir tarpdalykinę integraciją. Tarpdalykinės temos skaitmeninėje Lietuvių kalbos ir literatūros programoje pateiktos prie kiekvienos mokymo(si) turinio temos, todėl ilgalaikiame plane esant poreikiui pravartu numatyti tą dalykinę integraciją, kuri aktuali konkrečiai mokyklai, klasei.

Planuojamas turinys ir tekstų atrankos kriterijai

Planuodamas pamokų ciklą mokytojas taip pat planuoja pasiekimus ir kompetencijas, kurios bus ugdomos šiame cikle, gali planuoti mokymos(si) veiklas, jų vertinimą ir didaktines priemones. Skaitmeniniame Lietuvių kalbos ir literatūros programos formate pateikta patogi lietuvių kalbos ir literatūros ugdymo sričių, kompetencijų, pasiekimų ir jų raidos sąsaja, todėl mokytojas pats turėtų nuspręsti, kokia apimtimi jos pateikiamos ilgalaikiame plane. Dėl skaitomų kūrinių (ištraukų) kiekio, atsižvelgdamas į mokinių poreikius ir galimybes, sprendžia mokytojas, savo nuožiūra pasirenkantis, kokius kūrinius arba jų ištraukas tikslinga nagrinėti, svarbiausia, kad grožiniai ir negrožiniai kūriniai atitiktų programoje nurodytus tekstų atrankos kriterijus – būtų meniškai vertingi, atitiktų mokinių amžių, aktualijas. Renkantis kūrinius, rekomenduojama išlaikyti pusiausvyrą tarp lietuvių ir verstinės literatūros, tarp klasikinių ir šiuolaikinių kūrinių, atskleisti mokiniams ir žanrų įvairovę, kad mokinys formuotųsi vientisą literatūros ir kultūros vaizdą. Atsižvelgiant į mokinių pasiūlymus, poreikius ir pomėgius bei kitas aplinkybes, siūlomi skaityti kūriniai mokytojo gali būti koreguojami. Pateiktame ilgalaikio plano pavyzdyje įkeltas visas rekomenduojamų literatūros ir kultūros kūrinių sąrašas, kad mokytojas patogiai atsirinktų ir pasiliktų tik tuos autorius, kuriuos planuoja skaityti ir nagrinėti per lietuvių kalbos ir literatūros pamokas.

Vertinimas

Per visą lietuvių kalbos ir literatūros mokymosi laikotarpį vyrauja formuojamasis (ugdomasis) vertinimas. Tai nuolatinis informacijos apie mokinio žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas rinkimas ir analizavimas, tos informacijos panaudojimas, planuojant, koreguojant numatytas mokymosi veiklas, grįžtamosios informacijos mokiniui mokymosi proceso metu teikimas, pozityvus mokinio veiklos komentavimas, mokinio įsivertinimo ir mokinių vienas kito vertinimo gebėjimų ugdymas. Mokymosi laikotarpio (temos, ciklo, kurso, trimestro, pusmečio, metų) pabaigoje atliekamas apibendrinamasis vertinimas – tai mokytojo sprendimas apie mokinio pasiekimus, išreikštas pažymiu. Remiantis apibendrinamojo vertinimo rezultatais, mokinių pasiekimai įvertinami lygiais. Pagrindiniame ugdyme mokinių pasiekimai, vertinami pažymiais, siejami su pasiekimų lygiais: slenkstinis (I) lygis – 4, patenkinamas (II) lygis – 5–6, pagrindinis (III) lygis – 7–8, aukštesnysis (IV) lygis – 9–10. Siūloma, kad ne mažiau kaip 25 proc. galutinio įvertinimo turėtų sudaryti vertinimas už mokinio atliktas kalbėjimo ir klausymo užduotis, ne mažiau kaip 25 proc. – už skaitymo ir teksto suvokimo užduotis, ne mažiau kaip 25 proc. – už rašymo ir teksto kūrimo užduotis ir ne mažiau kaip 25 proc. – už kalbos pažinimo užduotis, kurios atliekamos pagal programoje apibrėžtus pasiekimų reikalavimus ir rekomendacijas.

Diagnostinis ir apibendrinamasis vertinimas turi suteikti mokiniui informaciją apie pasiekimus ir padėti numatyti ilgalaikius mokymosi tikslus. Svarbu, kad vertinimas būtų planuojamas kartu su ugdymo procesu. Planuojant vertinimą remiamasi ugdymo programų reikalavimais ir išsikeltais tikslais. Mokytojas pirmiausia turi atsižvelgti į vertinimo tikslą, parinkti tinkamus, vertinimo tikslus atitinkančius vertinimo būdus, numatyti užduoties apimtį, laiką, vertinimo kriterijus, vertinimo informacijos pateikimo mokiniams formą. Su mokiniais svarbu aptarti bendriausius užduoties atlikimo kriterijus:

kas turi būti padaryta, kad užduotis būtų atlikta;
koks darbas yra laikomas kokybišku;
kokie kriterijai lems darbo įvertinimą.

Vertinamas ne tik galutinis mokymosi rezultatas, bet ir mokymosi procesas. Tokia vertinimo nuostata skatina mokinio saviugdą ir mokymosi motyvaciją, padeda augti jo savimonei ir savivertei, leidžia patirti mokymosi sėkmę (išsamiau – Pasiekimų vertinimas).

5 klasės grožinės ir negrožinės literatūros skaitymo veiklos bei būdai

5 klasėje kūriniai (ištraukos) skaitomi ir analizuojami:

išskiriant jų temą, pagrindinę mintį,
keliant klausimus,
cituojant ir perfrazuojant teksto mintis savais žodžiais,
komentuojant skaitomą tekstą,
atpasakojant (išsamiai ar glaustai) vaizduojamus įvykius arba konkrečius epizodus,
įvardijant tekste keliamas problemas,
susiejant tekstą su savo žiniomis ir patirtimi,
išsakant nuomonę,
aiškinantis nesuprantamus dalykus remiantis artimiausiu teksto kontekstu,
atpažįstant ir įvardijant skaitomų prozos kūrinių personažų sistemą (pagrindiniai ir antraeiliai veikėjai), veikėjų bruožus, poelgius, išgyvenimus ir santykius, aptariant pasakotoją, įvykių seką, laiką, erdvę, idėjas, jų aktualumą,
poetiniame tekste atpažįstant ir įvardijant eilėraščio kalbantįjį, jo nuotaiką, eilėraščio laiką, erdvę, idėjas, jų aktualumą, eiliuotos kalbos ypatybes,
atpažįstant ir įvardijant mito, sakmės, liaudies ir literatūrinio padavimo, legendos požymius, prasmę,
atpažįstant nuotykių literatūrai būdingus bruožus,
aptariant grožinio teksto vaizdingumą, menines raiškos priemones,
įvairiais aspektais lyginant kūrinių veikėjus,
nagrinėjant grožinio teksto ir iliustracijos santykį, teksto ir vaizdo ryšius, komiksų specifiką,
aptariant, analizuojant ir lyginant kitų medijų tekstus: dailės ir muzikos kūrinius, kino filmus, serialus, vaizdo įrašus, spektaklius, socialinę reklamą ir kitus multimodalius tekstus.

LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS ILGALAIKIS PLANAS 5 KLASEI

Klasė: 5 klasė.

Dalykas: lietuvių kalba ir literatūra.

Ugdymo proceso trukmė (pagal BUP): 36 savaitės, 180 pamokų per metus.

Pamokų skaičius per savaitę: 5.

Dalyko pamokų skaičius. Rekomenduojama pamokas paskirstyti tokiu būdu: iš 5 pamokų per savaitę 2 savaitines pamokas (per metus – 72 pamokos) skiriamos kalbos pažinimui, kalbėjimui, klausymui ir sąveikai, 3 savaitinės pamokos (per metus – 108 pamokos) – skaitymui, teksto supratimui, literatūros ir kultūros pažinimui bei rašymui ir teksto kūrimui. Toks skirstymas yra sąlyginis – per visas pamokas ugdomi Lietuvių kalbos ir literatūros programoje numatytų sričių pasiekimai.

Privalomas ir pasirenkamas turinys: 70 % – privalomas turinys (126 – 127 pamokos), 30 % – mokytojų nuožiūra (53 – 54 pamokos).

Pateiktame ilgalaikio plano pavyzdyje planuojama ciklais, kuriuos sudaro visas Skaitymo, teksto supratimo ir literatūros bei kultūros pažinimo srities skaitinių sąrašas, trumpintinas mokytojo nuožiūra, ir kitų programoje numatytų pasiekimų sričių turinys. Ilgalaikiame plane nurodytos rekomenduojamos kompetencijos ir pasiekimai apskritai. Konkrečios kompetencijos, tinkamos atskirai pamokai, ir konkretūs pasiekimai pagal lygius nurodomi programoje. Plane siūlomas privalomų valandų paskirstymas, galima tarpdalykinė integracija ir nuorodos yra rekomenduojamo pobūdžio.

Galima integracija: siūloma su etikos, istorijos, geografijos, dailės, muzikos, teatro, technologijų, informacinių technologijų, fizikos, matematikos, pilietiškumo pagrindų, užsienio kalbų programas dėstančiais dalykų mokytojais individualiai ar mokyklos metodikos grupėse suderinti bendras temas ir planuoti integruotas pamokas, projektus mokslo metų pradžioje, rengiant ar koreguojant individualų ilgalaikį planą.

Kompetencijų ugdymas: Įgyvendinant lietuvių kalbos ir literatūros programą ugdomos šios kompetencijos: kultūrinė, pažinimo, komunikavimo, kūrybiškumo, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos bei skaitmeninė. Žr.: https://emokykla.lt/bendrosios-programos/kompetencijos/2

Vertinimas: Ugdymo procese taikomas formuojamasis, ciklo ir kurso pabaigoje – apibendrinamasis vertinimas.

Mokymosi turinys	Valandų skaičius	Galima integracija, pastabos, nuorodos
	70 %	30 %
I CIKLAS. ĮVADAS. KARTOJIMAS IR ĮTVIRTINIMAS
Aptariamas 5 klasės kurso mokymosi turinys, tikslai, uždaviniai ir siektini rezultatai. Supažindinama su lietuvių kalbos ir literatūros pamokose ugdysimais pasiekimais ir kompetencijomis, jų intensyvumu. Pristatomos ir aptariamos lietuvių kalbos ir literatūros mokymosi priemonės. Supažindinama su vertinimu ugdymo procese ir apibendrinamuoju išoriniu vertinimu – nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo užduoties struktūra. 4 klasės kurso akcentai. Pagal poreikį kartojamos ir įtvirtinamos taisyklingos rašytinės ir sakytinės lietuvių kalbos normos, atliekamos integruotos diagnostinės klausymo ir kalbėjimo, kalbos pažinimo, skaitymo ir teksto supratimo, rašymo ir teksto kūrimo užduotys. Apibrėžiami 5 klasės lietuvių kalbos ir literatūros kurso kalbėjimo, klausymo, skaitymo ir rašymo tikslai.	4		Pasiekimų sritys ir pasiekimai: https://www.emokykla.lt/bendrosios-programos/pagrindinis-ugdymas/22?clases=&educations=&res=1&st=2&types=1,5,7,10 Vertinimas ugdymo procese ir išorinis vertinimas: https://www.emokykla.lt/bendrosios-programos/pagrindinis-ugdymas/22?ach-1=4&clases=&educations=&res=1&st=2&types=8,10 Pradinių klasių kurso kartojimui: https://korsigita.com/wp-content/uploads/2015/09/lietuvic5b3-kalbos-rac5a1tingumo-ugdymo-uc5beduotys-diktantai.pdf https://korsigita.com/tag/lietuviu-kalbos-mokymo-priemone/ Taikomas diagnostinis ir formuojamasis vertinimas.
II CIKLAS. KNYGA ATVERIA PASAULIUS. GIMTOSIOS KALBOS SVARBA. Leksika.
Skaitymas, teksto supratimas ir literatūros bei kultūros pažinimas (31.2.3. Tekstų atranka. Dėl skaitomų kūrinių (ištraukų) kiekio, atsižvelgdamas į mokinių poreikius ir galimybes, sprendžia mokytojas)
Jauno žmogaus savivoką apie knygų skaitymo naudą ir jausmų pasaulį formuojantys įvairių laikotarpių lietuvių ir verstiniai literatūros kūriniai. A. Marčėnas eilėraštis ,,Knyga“, ,,Apie rašymą“, G. Morkūnas ,,Skaitantys vaikai išgelbės Grenlandijos ledynus“, D. Čepauskiatė eilėraštis ,,Auksinė skruzdėlė“, J. Erlickas eilėraštis ,,Bandymai parašyti eilėraštį apie varškę“, I. Babilaitė ,,(Ne)vienas“, E. Daciūtė, A. Kiudulaitė ,,Laimė yra lapė“, M. Vaicenavičienė ,,Kas yra upė?“, M. Mažvydo ,,Katekizmo“ elementorius, „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“, „Mokomasis lietuvių kalbos rašybos ir kirčiavimo žodynas“ ar kiti šių arba kitų autorių kūriniai (ištraukos). Klausas Hagerupas „Mergaitė, norėjusi išgelbėti knygas“, Viljamas Sarojanas „Tėti, tu keistuolis“ ar kiti šių arba kitų autorių kūriniai (ištraukos). Aptariant kūrinius, ugdomas gebėjimas tinkamai vartoti literatūros sąvokas. Mokomasi pasirinkti ir tikslingai taikyti skaitymo, klausymo, kalbėjimo ir rašymo strategijas.	8		Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo įgyvendinimo rekomendacijos: https://www.emokykla.lt/upload/files/2023/05/05/pagrindinio-ugdymo-lietuviu-kalbos-ir-literaturos-bp-igyvendinimo-rekomendacijos.pdf Literatūros rūšys ir žanrai: https://lietuviu5-6.mkp.emokykla.lt/lt/mo/zinynas/literatura_grozines_literaturos_rusys_ir_zanrai/ Skaitymo strategijos ir metodai: https://emokykla.lt/upload/files/2024/11/07/skaitymo-strategijos-ir-metodai.pdf Skaitmeniniai žodynai: https://ekalba.lt/ Bežodė knyga: https://www.youtube.com/watch?v=bKQQEPpJE8k
Rašymas ir teksto kūrimas
Rašymo tikslai, adresatai ir komunikavimo situacijos. Rekomenduojamų knygų sąrašo sudarymas pagal mokinių asmenines skaitymo patirtis, remiantis vasarą perskaitytomis knygomis. Istorijos apie knygų skaitymo patirtis kūrimas ir jos perteikimas paveikslėlių serija.	3		Sąrašo kūrimas: https://www.google.com/url?sa=t&source=web&rct=j&opi=89978449&url=https://kalbam.lt/wp-content/uploads/2010/08/ABECELE.doc&ved=2ahUKEwj-9JKn1emPAxU3U1UIHdBmJZgQFnoECCgQAQ&usg=AOvVaw1Ak5OLKrkyk-nBbd3fJsn7 Knygų apžvalgos: https://www.youtube.com/@asaidija9084
Kalbos pažinimas
Kalba kaip socialinis, kultūrinis ir istorinis reiškinys. Žodžio reikšmė. Žodžių daugiareikšmiškumas. Žodžių vartojimas perkeltine reikšme. Homonimai. Sinonimai, antonimai. Senieji ir naujieji žodžiai.	6		Kalbos pažinimas: https://lietuviu5-6.mkp.emokykla.lt/lt/mo/zinynas/kalbos_pazinimas_lietuviu_kalbos_zodziu_visuma_leksika/ Sinonimai ir antonimai: https://www.youtube.com/watch?v=5O9XqlQxL0s https://kristianaweebly.weebly.com/uploads/1/8/5/2/18524958/4kl_liet.k.sinonimai_ir_antonimai..pdf https://korsigita.com/wp-content/uploads/2018/10/antonimai-sinonimai.pdf https://korsigita.com/tag/sinonimai/
Kalbėjimas, klausymas ir sąveika
Kalbėjimo ir klausymo paskirtis ir svarba. Retorikos įvadas. Kalbėjimo paskirtis ir svarba. Diskusija, ką žmogui reiškia skaitymas. Asmeninės nuomonės apie skaitymo reikšmę/ galią išsakymas. Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis. Aktyvus klausymasis (klausymo tikslo paisymas, dėmesys žodžiams, kurie nukreipia į svarbią informaciją, pauzių reikšmė, pasižymėjimo svarba). Svarbios informacijos tikslo atžvilgiu išskyrimas ir jos naudojimo galimybės.	4		Iškalbos mokymas: https://emokykla.lt/upload/files/2024/07/08/zita-nauckunaite-iskalbos-mokymas-2.pdf Formuojamasis vertinimas. Ciklo pabaigoje taikomas apibendrinamasis vertinimas.
III CIKLAS. PASAKOJIMAI, PADEDANTYS SUPRASTI SAVE IR KITUS. FONETIKA IR RAŠYBA
Skaitymas, teksto supratimas ir literatūros bei kultūros pažinimas (31.2.3. Tekstų atranka. Dėl skaitomų kūrinių (ištraukų) kiekio, atsižvelgdamas į mokinių poreikius ir galimybes, sprendžia mokytojas)
G. Morkūnas „Vasara su Katšuniu“ (ištraukos), V. Juknaitė „Tariamas iš tamsos“ (ištraukos), B. Vilimaitė „Daug vaikų“, „Čiuožyklos muzika“, „Kačiukas“, J. Biliūnas „Kliudžiau“, A.Vaičiulaitis „Vakaras sargo namely“, V. Žilinskaitė „Viso pasaulio tetos“, L. Degėsys „Dainelė apie užtrauktuką“ ar kiti šių arba kitų autorių kūriniai (ištraukos). Dž.F. Kuperis „Paskutinis mohikanas“( ištraukos), M. Tvenas „Tomo Sojerio nuotykiai“ (ištraukos), E. H. Porter ,,Poliana“ (ištraukos), P. Hertlingas „Benas myli Aną“(ištraukos), Ė. Kestneris „Skrajojanti klasė“ (ištraukos), A. Lindgren ,,Ronja plėšiko duktė“ (ištraukos), A. Naneti „Mano senelis buvo vyšnia“ (ištraukos), Č. Dikensas „Oliverio Tvisto nuotykiai“ (ištraukos) ar kiti šių arba kitų autorių kūriniai (ištraukos). Aptariant kūrinius, ugdomas gebėjimas tinkamai vartoti literatūros sąvokas. Mokomasi pasirinkti ir tikslingai taikyti skaitymo, klausymo, kalbėjimo ir rašymo strategijas.	8		V. Juknaitė ,,Tarimas iš tamsos“: https://prezi.com/892jofkstj7o/seimos-vertingumas-kiekvienam-zmogui/ (galima integracija su tikyba, etika). Dokumentika: https://www.kinofondas.lt/filmas/pokalbiai-rimtomis-temomis/ J. Biliūnas: https://www.youtube.com/watch?v=r-GVw6NckPo https://www.google.com/url?sa=t&source=web&rct=j&opi=89978449&url=https://kalbam.lt/wp-content/uploads/2011/10/Biliunas-3.ppt&ved=2ahUKEwiMneDb2-mPAxXdFxAIHWS5FQEQFnoECDoQAQ&usg=AOvVaw3w3v9XUGIkZtMiu6fsAToN Filmas pagal E. H. Porter ,,Polianą“: https://www.youtube.com/watch?v=nmB4JFpUYew (anglų kalba) Andžela Naneti: https://www.ibbylietuva.lt/rubinaitis/2011-nr-4-60/zvilgsnis-i-angelos-nanetti-kuryba/ Spektaklis ,,Ronja plėšiko duktė“: https://www.lrt.lt/mediateka/video/a-lindgren-ronja-plesiko-dukte?srsltid=AfmBOopYbLwyLol9qelAgwoLzjZUGk9UcJHeDvhGTJ6Xkq4AV6_illy-
Rašymas ir teksto kūrimas
Rašymo tikslai, adresatai ir komunikavimo situacijos. Pasakojimo kūrimas pagal duotą pradžią ir (ar) pabaigą, tikslingai vartojant sinonimus ir antonimus. Aprašymo kūrimas (mokomasi apibūdinti žmones, daiktus, reiškinius), laikytis aprašymo struktūros (visumos vaizdas – detalės – apibendrinimas). Interviu (mokymasis trumpai ir išsamiai atsakyti į klausimą, formuluoti klausimą). Teksto pobūdis, žanrai ir struktūra. Pasakojimas, aprašymas, aiškinimas, argumentavimas, apibendrinimas.	3		Atpasakojimai: https://korsigita.com/wp-content/uploads/2015/09/priemonc497_atpasakojimai.pdf Interviu: https://lietuviu5-6.mkp.emokykla.lt/lt/mo/zinynas/tekstu_kurimo_laboratorija_interviu/ https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000116666/lrt-pamokeles-kaip-parengti-interviu-ir-kokie-klausimai-tinkami-o-kokie-ne?srsltid=AfmBOopld80PTTHKN_EL5okaIvus1NiT_FpRVcPHAQvvanKQ79CxpUJ2
Kalbos pažinimas
Fonetika ir rašyba Kalbos padargai. Lietuvių kalbos garsai. Garsas ir raidė. Balsiai ir dvibalsiai. Priebalsiai. Priebalsių supanašėjimas. Kietieji ir minkštieji priebalsiai. Mišrieji dvigarsiai. Skiemuo. Kirčiuoti ir nekirčiuoti skiemenys, priegaidė.	8		Leksika: https://lietuviu5-6.mkp.emokykla.lt/lt/mo/zinynas/kalbos_pazinimas_lietuviu_kalbos_zodziu_visuma_leksika/ Kalbos garsai: https://www.youtube.com/watch?v=9lMghTKidq4 Plakatas: https://www.e-lankos.lt/s88v/ Balsiai, dvibalsiai, priebalsiai: https://www.youtube.com/watch?v=QfTqsKzCyfc https://www.youtube.com/watch?v=fMFu39ceGBg Elektroninis kirčiavimo žodynas: https://kalbu.vdu.lt/mokymosi-priemones/kirciuoklis/
Kalbėjimas, klausymas ir sąveika
Kalbėjimo ir klausymo paskirtis ir svarba. Kuriamas ir pristatomas žodinis pasakojimas remiantis savo patirtimi. Kaip kalbėti, kad tave išgirstų? Teksto pobūdis ir struktūra. Savo patirtimi nutikimais įspūdžiais, išgyvenimais) ir išmone grįsto pasakojimo kūrimas ir pristatymas žodžiu.	2		Formuojamasis vertinimas. Ciklo pabaigoje taikomas apibendrinamasis vertinimas.
IV CIKLAS. BENDRUOMENĖS IŠMINTIS, PAMOKYMAS, ŽAIDIMAS. ŽODŽIŲ SANDARA IR RAŠYBA
Skaitymas, teksto supratimas ir literatūros bei kultūros pažinimas (31.2.3. Tekstų atranka. Dėl skaitomų kūrinių (ištraukų) kiekio, atsižvelgdamas į mokinių poreikius ir galimybes, sprendžia mokytojas)
Mįslės, vaizdingi posakiai, arba frazeologizmai ,,Kodėl darbšti kaip bitė, o gudri kaip lapė? Bitė darbininkė. „Bitės“, „Kas yra bičiulis?“, „Bitės ginklas“ Pasakėčios: S. Stanevičius ,,Žmogus ir levas“, ,,Levas ir žmogus“, Ezopas ,,Povas ir gervė“, „Žiogas ir skruzdės“, „Nendrė ir alyvmedis“, „Nesutarią žemdirbio vaikai“, „Keleivis ir lokys“, „Piemens juokai“, Aptariant kūrinius, ugdomas gebėjimas tinkamai vartoti literatūros sąvokas. Mokomasi pasirinkti ir tikslingai taikyti skaitymo, klausymo, kalbėjimo ir rašymo strategijas.	8		Frazeologizmai: https://www.youtube.com/watch?v=5zXvs1K2rBw Ezopo pasakėčios: https://www.šaltiniai.info/files/literatura/LF00/Ezopo_pasak%C4%97%C4%8Dios._Jono_%C5%A0ulco_vertimas.LF0901B.pdf Mįslės: https://lt.wikiquote.org/wiki/Lietuvi%C5%B3_m%C4%AFsl%C4%97s Posakiai ir priežodžiai: https://lietuviu5-6.mkp.emokykla.lt/lt/paieska/?key=tautosaka https://lt.wikiquote.org/wiki/Lietuvi%C5%B3_patarl%C4%97s_ir_prie%C5%BEod%C5%BEiai https://tautosmenta.lt/wp-content/uploads/tautosaka/LTs_5.pdf
Rašymas ir teksto kūrimas
Rašymo veiklos pobūdis. Smulkiosios tautosakos (pvz., priežodžių, patarlių, mįslių) kūrimas arba perkūrimas. Trumpų informacinių tekstų kūrimas (pvz., laiškas, žinutė, kvietimas, skelbimas, sveikinimas, instrukcija). Pasakėčios kūrimas. Teksto pobūdis, žanrai ir struktūra. Pasakojimas, aprašymas, aiškinimas, argumentavimas, apibendrinimas.	4		Tautosakos rūšys: https://www.ekgt.lt/media/svarbu/mokyklai/Olimpiada/J%C5%ABrat%C4%97s%20%C5%A0lekonyt%C4%97s_Straipsnis_turmpieji_pasakymai.pdf
Kalbos pažinimas
Žodžių sandara ir rašyba. Reikšminės žodžių dalys ir jų žymėjimas. Šaknis. Nosinių raidžių rašyba šaknyje. Galūnė. Priešdėlis. Priebalsių supanašėjimas ir susiliejimas priešdėliuose ir dūriniuose. Priesaga. Priebalsių supanašėjimas ir susiliejimas priesagose. Trumpųjų ir ilgųjų balsių kaita, įsidėmėtinų žodžių rašyba, priebalsių supanašėjimas ir susiliejimas kamiene.	12		Žodžio dalys: https://www.youtube.com/watch?v=vmHRWW9WfII https://www.youtube.com/watch?v=zL2SUY5pmjk https://www.youtube.com/watch?v=RPjwmDfYaTU https://www.youtube.com/watch?v=WUdkxDNog6I Priebalsių supanašėjimas: https://lietuviu5-6.mkp.emokykla.lt/lt/mo/zinynas/lietuviu_kalbos_rasyba_priebalsiai/ https://wordwall.net/lt-lt/community/priebalsi%C5%B3-supana%C5%A1%C4%97jimas https://www.youtube.com/watch?v=Oi9IJpxPXjc
Kalbėjimas, klausymas ir sąveika
Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis. Skirtingų kalbėtojų (pvz., tarmiškai kalbančių, aktorių, mokinių) pateikiamų tautosakos tekstų klausymaisis. Teksto pobūdis ir struktūra. Pasakojimas laikantis chronologijos principo, įterpiant apibūdinimo (veikėjo, objekto, vietos ir kt.) ir argumentavimo (savo ar kito nuomonę) elementų. Diskusija aktualia tema (mokymasis sudominti, išreikšti nuomonę). Informavimas žodžiu (mokomasi tiksliai perduoti informaciją, trumpai pristatyti objektą).	5		Kaip mes bendraujame? Mokykla+: https://www.youtube.com/watch?v=98ek4vYigIQ Tarmiški pasakojimai: https://www.youtube.com/watch?v=G1AfD-H0Mvo https://www.youtube.com/watch?v=AIkvWnoFaKY https://www.youtube.com/watch?v=Bvmfatc-uoM https://www.youtube.com/watch?v=H0fH8S5r6Y0 https://www.youtube.com/watch?v=LFFh0ZQB0ZI Formuojamasis vertinimas. Ciklo pabaigoje taikomas apibendrinamasis vertinimas.
V CIKLAS. PASAKA – VAIZDUOTĖS PASAULIS. MORFOLOGIJA IR RAŠYBA (KALBOS DALYS)
Skaitymas, teksto supratimas ir literatūros bei kultūros pažinimas (31.2.3. Tekstų atranka. Dėl skaitomų kūrinių (ištraukų) kiekio, atsižvelgdamas į mokinių poreikius ir galimybes, sprendžia mokytojas)
Lietuvių ir verstinės pasakos Lietuvių pasaka ,,Trys karaliaus sūnūs“, Lietuvių pasaka ,,Auksaplaukis ir Auksažvaigždė“, Lietuvių pasaka ,,Apie du panašius brolius“, Lietuvių pasakos ,,Mergelė nevalėlė“, ,,Tėviškės naujienos“, ,,Kai jaunas buvau“, Melų pasakos: Kazys Boruta „Jurgio Paketurio klajonės“ (ištrauka), Melo kojos trumpos. „Našlaitė Elenytė ir Joniukas aviniukas“, „Vargšas ir besotis“, „Apie du brolius – sukčių ir teisingą“, „Jokūbas ir žvejys“, „Stebuklingas akmeniukas“, „Troškimų akmenėlis“ „Kalade paverstas jaunikaitis“, ,,Devyniabrolė“, kai viskas apvirsta aukštyn kojom: užgavėnių persirengėliai, Venecijos karnavalas.	8		Lietuviškos pasakos: https://www.google.com/url?sa=t&source=web&rct=j&opi=89978449&url=https://ebiblioteka.mkp.emokykla.lt/kuriniai/lietuviskos_pasakos/,format.pdf&ved=2ahUKEwiA3czO9OmPAxVqFxAIHS-JOOMQFnoECBoQAQ&usg=AOvVaw11nENPAmB8q0eaJq9g4r0d Kazys Boruta: https://www.vle.lt/straipsnis/kazys-boruta/ Jurgio Paketurio klajonės: https://ebiblioteka.mkp.emokykla.lt/kuriniai/jurgio_paketurio_klajones/ https://www.youtube.com/watch?v=HVTrCckphGo
Rašymas ir teksto kūrimas
Rašymo veiklos pobūdis. Rašinio rašymas „Seniausias daiktas mūsų namuose“ / „Mūsų šeimos relikvija“. Geriausio draugo aprašymas. Pasakos kūrimas ir iliustravimas. Teksto pobūdis, žanrai ir struktūra. Samprotaujamojo pobūdžio tekstų rašymas. Pasakos sekimas.	6		Tekstų kūrimas: https://lietuviu5-6.mkp.emokykla.lt/lt/mo/zinynas/tekstu_kurimo_laboratorija_rasinys/
Kalbos pažinimas
Morfologija ir rašyba. Daiktavardis. Daiktavardžio giminė. Daiktavardžio skaičius. Bendriniai ir tikriniai daiktavardžiai (tikrinių sudėtinių pavadinimų rašybos praktika). Daiktavardžio linksniai. Daiktavardžių kirčiavimas. Prielinksniai ir polinksniai. Būdvardis. Būdvardžio giminė ir skaičius. Būdvardžio linksniavimas. Būdvardis sakinyje. Būdvardžio daiktavardėjimas. Veiksmažodis. Veiksmažodžio laikai, asmenavimas.	14		Kalbos dalys: https://www.smetona.lt/kalbos-dalys/ https://www.youtube.com/watch?v=AsvU63EWphA Linksniavimas: https://www.youtube.com/watch?v=aLnX1bOSrbk Skaitmeninės užduotys/žaidimai: https://wordwall.net/lt-lt/community/kalbos-dalys-5-kl „Lietuvių kalbos rašyba: taisyklės, komentarai, patarimai“: https://emokykla.lt/metodine-medziaga/medziaga/perziura/336?r=1 Lietuvių kalbos raštingumo užduotys: https://korsigita.com/wp-content/uploads/2015/09/lietuvic5b3-kalbos-rac5a1tingumo-ugdymo-uc5beduotys-diktantai.pdf
Kalbėjimas, klausymas ir sąveika
Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis. Kūrinio ar jo dalies santrauka žodžiu arba raštu. Teksto plano sudarymas. Teksto suvokimo klausimų formulavimas (teksto suvokimo testo kūrimas draugui). Teksto atpasakojimas (žodžiu arba raštu). Teksto pobūdis ir struktūra. Pasakojimas, atpasakojimas, dialoginis kalbėjimas.	4		Atpasakojimai: https://korsigita.com/tag/lietuviu-kalbos-rastingumo-ugdymo-uzduotys-atpasakojimai/ Formuojamasis vertinimas. Ciklo pabaigoje taikomas apibendrinamasis vertinimas.
VI CIKLAS. KITOKIOS PASAKOS. VAIZDUOTĖS GALIA. SINTAKSĖ IR SKYRYBA.
Skaitymas, teksto supratimas ir literatūros bei kultūros pažinimas (31.2.3. Tekstų atranka. Dėl skaitomų kūrinių (ištraukų) kiekio, atsižvelgdamas į mokinių poreikius ir galimybes, sprendžia mokytojas)
Lietuvių ir užsienio rašytojų literatūra, dramos kūriniai. Luisas Kerolis ,,Alisa Stebuklų šalyje“, Oskaras Vaildas ,,Laimingasis princas“, Oskaras Milašius ,,Sigutė“, Salomėja Nėris ,,Našlaitė“, Marcelijus Martinaitis ,,Pelenų antelė“, Aldona Liobytė „Devyniabrolė“, pasaka virsta poezija: „Apie Eglę ir Žilviną“, Salomėja Nėris „Eglė žalčių karalienė“, Aidas Marčėnas „Vakaras prie jūros“, Sigitas Poškus „Žvejys ir marių didžuvė“, Janošas „Saldi košė“, Hansas Kristianas Andersenas „Nauji karaliaus drabužiai“, Astrida Lindgren „Mijo, mano Mijo“.	6		Luisas Kerolis: https://www.ibbylietuva.lt/kalendorius/1832-m-sausio-27-d-gime-alisos-stebuklu-salyje-autorius-lewisas-carrollis/ Alisa stebuklų šalyje audio: https://www.youtube.com/watch?v=KKZIRIMBFoA Alisa stebuklų šalyje PDF: https://www.google.com/url?sa=t&source=web&rct=j&opi=89978449&url=https://ebiblioteka.mkp.emokykla.lt/kuriniai/alisa_stebuklu_salyje/,format.pdf&ved=2ahUKEwjssIq1_emPAxXILhAIHchiAYAQFnoECAoQAQ&usg=AOvVaw2uzirZ8vSes-aDN8kCJUoX Alisa stebuklų šalyje kino animacija: https://www.filmukas.com/pilnametraziai/alisa-stebuklu-salyje-alice-in-wonderland-1951-403 https://www.kedainiuausra.lt/wp-content/uploads/2021/05/Knygos-%C5%A1viesa.pdf Laimingasis princas audio: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/102721854/laimingasis_princas_1_dalis?srsltid=AfmBOor7S2GQtPiok7V9HYnq-XjaXr_EmoUKExTRGtiv5x7kH-boxeRI Mijo mano mijo filmas (anglų k.): https://www.youtube.com/watch?v=VJZQkK25c6g Eglė žalčių karalienė PDF: https://www.google.com/url?sa=t&source=web&rct=j&opi=89978449&url=https://ebiblioteka.mkp.emokykla.lt/kuriniai/egle_zalciu_karaliene/,format.pdf&ved=2ahUKEwjLjKeL_-mPAxULHxAIHX9SNyEQFnoECBkQAQ&usg=AOvVaw0mdNjJbDqBwYQE6ykEl2vw Eglė žalčių karalienė vaidybinis filmas: https://www.youtube.com/watch?v=uHNqU7vdqUw
Rašymas ir teksto kūrimas
Rašymo veiklos pobūdis. Rašymo gebėjimų tobulinimas. Teksto pobūdis, žanrai ir struktūra. Kūrybinis įvairių žinučių rašymas (kas yra žinutės, paprastos žinutės), kaip naudodamiesi medijomis perduodame informaciją. Tekstų rašymas sąsiuviniuose, el. laiško, žinutės rašymas su išmaniosiomis technologijomis.	4		Tekstų kūrimas: https://lietuviu5-6.mkp.emokykla.lt/lt/mo/zinynas/tekstu_kurimo_laboratorija_rasinys/
Kalbos pažinimas
Kalbos pažinimo turinio kartojimas ir įtvirtinimas. Žodžių junginiai Sakinys. Sakinių rūšys Vientisinis sakinys. Sakinio dalys Pagrindinės sakinio dalys Antrininkės sakinio dalys: papildinys, aplinkybė, pažyminys Antrininkės sakinio dalys: papildinys, aplinkybė, pažyminys Vienarūšių sakinio dalių skyryba Kreipinys ir jo skyryba Sudėtinis sakinys Sudėtinių sakinių skyryba. Jungtukiniai ir bejungtukiai sakiniai Sudėtinių sakinių skyryba. Sujungiamieji sakiniai Sudėtinių sakinių skyryba. Prijungiamieji sakiniai Dialogo skyryba	10		Sintaksė: https://lietuviu5-6.mkp.emokykla.lt/lt/mo/zinynas/kalbos_pazinimas_lietuviu_kalbos_zodziu_sasajos_sintakse/ Sakinio dalys: https://www.youtube.com/watch?v=IrK3MSoHp9g Vientisinis, sudėtinis sakinys: https://korsigita.com/tag/vientisinis-sakinys/ https://lietuviu5-6.mkp.emokykla.lt/lt/mo/zinynas/lietuviu_kalbos_skyryba_sakiniai/ https://wordwall.net/lt-lt/community/vientisinis-sudetinis-sakinys Kreipinio skyryba: https://www.youtube.com/watch?v=_Spp3gXzZi8 https://lietuviu5-6.mkp.emokykla.lt/lt/mo/zinynas/lietuviu_kalbos_skyryba_kreipinys/
Kalbėjimas, klausymas ir sąveika
Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis. Pagrindinės intonacijos taisyklės sekant pasaką. Adresato sudominimo priemonės (spausdinti, vaizdiniai ir garso elementai). Teksto pobūdis ir struktūra. Monologas, iš anksto paruoštas kalbėjimas. Pasakojimas, pasakos sekimas. Informacinio plakato kūrimas naudojantis išmaniosiomis technologijomis kūrimas ir pristatymas.	5		Klausymo ir kalbėjimo strategijos: https://laudata.lt/wp-content/uploads/2020/03/klausymo_strategija2.pdf Formuojamasis vertinimas. Ciklo pabaigoje taikomas apibendrinamasis vertinimas.
5 KLASĖS KURSO APIBENDRINIMAS

LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS ILGALAIKIS PLANAS 5 KLASEI

I CIKLAS. ĮVADAS. KARTOJIMAS IR ĮTVIRTINIMAS

III CIKLAS. PASAKOJIMAI, PADEDANTYS SUPRASTI SAVE IR KITUS. FONETIKA IR RAŠYBA

IV CIKLAS. BENDRUOMENĖS IŠMINTIS, PAMOKYMAS, ŽAIDIMAS. ŽODŽIŲ SANDARA IR RAŠYBA

V CIKLAS. PASAKA – VAIZDUOTĖS PASAULIS. MORFOLOGIJA IR RAŠYBA (KALBOS DALYS)

VI CIKLAS. KITOKIOS PASAKOS. VAIZDUOTĖS GALIA. SINTAKSĖ IR SKYRYBA.

5 KLASĖS KURSO APIBENDRINIMAS