LIETUVIŲ GESTŲ KALBOS ILGALAIKIO PLANO RENGIMAS |
Dėl ilgalaikio plano formos susitaria mokyklos bendruomenė, tačiau nebūtina siekti vienodos formos. Skirtingų dalykų ar dalykų grupių ilgalaikių planų forma gali skirtis, svarbu atsižvelgti į dalyko(-ų) specifiką ir sudaryti ilgalaikį planą taip, kad jis būtų patogus ir informatyvus mokytojui, padėtų planuoti trumpesnio laikotarpio (pvz., pamokos, pamokų ciklo, savaitės) ugdymo procesą, kuriame galėtų būti nurodomi ugdomi pasiekimai, kompetencijos, sąsajos su tarpdalykinėmis temomis. Pamokų ir veiklų planavimo pavyzdžių galima rasti Lietuvių gestų kalbos bendrosios programos (toliau – LGK BP) įgyvendinimo rekomendacijų dalyje Veiklų planavimo ir kompetencijų ugdymo pavyzdžiai.
|
Ugdomos kompetencijos |
|
|
K1 |
Pažinimo kompetencija: dalyko žinios ir gebėjimai; kritinis mąstymas; problemų sprendimas; mokėjimas mokytis. |
|
K2 |
Kultūrinė kompetencija: kultūrinis išprusimas; kultūrinė raiška; kultūrinis sąmoningumas. |
|
K3 |
Komunikavimo kompetencija: pranešimo kūrimas; pranešimo perteikimas ir komunikacinė sąveika; pranešimo analizė ir interpretavimas. |
|
K4 |
Kūrybiškumo kompetencija: |
|
K5 |
Pilietiškumo kompetencija: |
|
K6 |
Skaitmeninė kompetencija: |
|
K7 |
Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija: |
|
Pasiekimai |
|
|
A1 |
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. |
|
B1 |
Atsakingas, kūrybiškas ir tikslingas lietuvių gestų kalbos žinių, kalbos pažinimo strategijų taikymas. |
|
B2 |
Kalbos kaip socialinio kultūrinio reiškinio analizė ir vertinimas. |
|
C1 |
Kultūrinis išprusimas, kultūrinė raiška ir kultūrinis sąmoningumas. |
|
Tarpdalykinės temos |
|
|
T1 |
Asmens galios: idėjos, asmenybės. |
|
T2 |
Kultūrinis identitetas ir bendruomeniškumas: gimtoji kalba; etninė kultūra (tradicijos ir papročiai, etnografiniai regionai); kultūros paveldas; kultūrų įvairovė; kultūros raida; medijų raštingumas; istorinė savimonė (šalies nacionalinis saugumas, pasipriešinimo istorija); pilietinės visuomenės savikūra (ekstremalios situacijos, antikorupcija, intelektinė nuosavybė). |
|
T3 |
Darnus vystymasis: socialinė ir ekonominė plėtra (pasaulis be skurdo ir bado, žiedinė ekonomika, pažangios technologijos ir inovacijos); migracija, geopolitinių konfliktų sprendimai; žmogaus teisės, lygios galimybės; sveikata, sveika gyvensena (asmens savybių ugdymas, streso įveika, rūpinimasis savo ir kitų sveikata, saugus elgesys, žalingų įpročių prevencija); mokymasis visą gyvenimą; aplinkos tvarumas (aplinkos apsauga, ekosistemų, biologinės įvairovės apsauga, klimato kaitos prevencija, tvarūs miestai ir gyvenvietės, tausojantis žemės ūkis, atsakingas vartojimas); finansinis raštingumas (žinios apie finansus, finansų planavimas ir valdymas, rizika ir grąža); ugdymas karjerai. |
|
Pamokų skaičius LGK BP įgyvendinti. Pagrindinis ugdymas |
||||||
|
Privalomas LGK mokymosi turinys 70% Pasirenkamas LGK mokymosi turinys 30% dalyko mokymuisi skirtų pamokų |
5 klasė |
6 klasė |
7 klasė |
8 klasė |
9 (I) klasė |
10 (II) klasė |
|
74 (2) 52/22 |
74 (2) 52/22 |
74 (2) 52/22 |
74 (2) 52/22 |
74 (2) 52/22 |
74 (2) 52/22 |
|
|
148 (104/44) |
148 (104/44) |
148 (104/44) |
||||
|
Iš viso 444 (312/132) pamokos |
Pateiktame ilgalaikio plano pavyzdyje nurodomas preliminarus septyniasdešimties procentų Bendruosiuose ugdymo planuose dalykui numatyto valandų skaičiaus paskirstymas:
- stulpelyje Mokymo(si) turinio sritis yra pateikiamos LGK BP mokymo(si) turinio sritys;
- stulpelyje Mokymo(si) turinio tema yra pateikiamos LGK BP mokymo(si) turinio temos;
- stulpelyje Val. sk. yra nurodytas galimas nagrinėjant temą pasiekimams ugdyti skirtas pamokų skaičius. Lentelėje pateiktą pamokų skaičių mokytojas gali keisti atsižvelgdamas į mokinių poreikius, pasirinktas mokymosi veiklas ir ugdymo metodus;
- stulpelyje 30 proc. mokytojas, atsižvelgdamas į mokinių poreikius, pasirinktas mokymosi veiklas ir ugdymo metodus, galės nurodyti, kaip paskirsto valandas laisvai pasirenkamam turiniui.
LIETUVIŲ GESTŲ KALBOS (LGK) ILGALAIKIS PLANAS 5–6 KLASĖMS |
Bendra informacija:
Mokslo metai
Pamokų skaičius per savaitę
Vertinimas: _____________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________
|
Mokymo(si) turinys. 5–6 klasės |
Val. sk. 148 |
Ugdomi pasiekimai |
Ugdomos kompetencijos |
Tarpdalykinės temos |
|
|---|---|---|---|---|---|
|
70 % |
Privalomas LGK mokymo(si) turinys |
104 |
A1, B1, B2, C1 |
K1, K2, K3, |
T1, T2, T3 |
|
27.1. Kalbos vartojimas. |
36 |
A1 |
|||
|
27.1.1. Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. |
36 |
A1 |
|||
|
27.2. Kalbos pažinimas. |
40 |
B1, B2 |
|||
|
27.2.1. Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. |
38 |
B1 |
|||
|
27.2.2. Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys. |
2 |
B2 |
|||
|
27.3. Kurčiųjų kultūros pažinimas ir kultūrinė raiška. |
28 |
C1 |
|||
|
27.3.1. Kurčiųjų bendruomenė ir jos veikla. |
4 |
C1 |
|||
|
27.3.2. Kurčiųjų menas. |
24 |
C1 |
|||
|
30 % |
Pasirenkamas LGK mokymo(si) turinys |
44 |
A1, B1, B2, C1 |
K1, K2, K3, K4, K5, K6, K7 |
T1, T2, T3 |
|
Mokymo(si) turinys. 5–6 klasės |
||||
|
70 % |
30 % |
|||
|
Eil. Nr. |
Mokymo(si) turinio sritis |
Mokymo(si) turinio tema |
Val. sk. 104 |
Val. sk. 44 |
|
1. |
27.1. Kalbos vartojimas. |
27.1.1. Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. |
36 |
|
|
Informacijos perdavimas (iš savo patirties, bendruomenės ar visuomenės gyvenimo, kitų dalykų ar kt.). Adresato sudominimo būdai. Rengiamas pristatymas. |
6 |
|||
|
Kalbama atsižvelgiant į adresatą ir komunikacinę situaciją (pavyzdžiui, pasakų sekimas, padavimų, legendų, anekdotų pasakojimas jaunesniems mokiniams). Komunikacijos formos, vartojamos artimiausioje aplinkoje bendraujant lietuvių gestų kalba. Raiškos įvairumas skirtingose situacijose. |
10 |
|||
|
Kalbiniai žaidimai, eksperimentai. Kalbinės raiškos skirtumai. Inscenizuojamos, vaidinamos įvairios situacijos (pagal galimybes įrašant). |
6 |
|||
|
Dalyvaujama pokalbiuose apie pamokas, varžybas, kurčiųjų renginius, paveikslus, parodas, televizijos laidas, spektaklius ir pan. (pasakojama, aiškinama, reiškiama nuomonė). |
6 |
|||
|
Aiškinamasi dažniau vartojamų sąvokų (ir iš kitų dalykų turinio) prasmė. |
4 |
|||
|
Nagrinėjama savo raiška lietuvių gestų kalba, ieškoma sėkmės ar nesėkmės priežasčių ir numatomi tolesnio kalbos tobulinimo būdai. |
4 |
|||
|
2. |
27.2. Kalbos pažinimas. |
27.2.1. Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. Gilinamos ir sisteminamos lietuvių gestų kalbos žinios. Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. Mokomasi atsakingai, kūrybiškai ir tikslingai taikyti lietuvių gestų kalbos žinias, kalbos pažinimo strategijas. |
38 |
|
|
27.2.1.1. Motyvacija gestų kalboje ir lietuvių kalboje, gesto ir gestikuliacijos, gramatinių ir ekspresyviųjų nerankinių elementų skirtumai. |
4 |
|||
|
27.2.1.2. Fonologinė gesto sandara (čeremos). |
4 |
|||
|
27.2.1.3. Daugiareikšmiai gestai, jų santykis su lietuvių kalbos žodžiais. Homonimai, sinonimai, antonimai. |
6 |
|||
|
27.2.1.4. Gestų darybos būdai: polisintetinių gestų daryba taikant proformas, sudurtinių gestų daryba, kiekinius daiktavardžius išreiškiančių gestų daryba. Kiti gestų atsiradimo būdai, seni ir nauji gestai. |
8 |
|||
|
27.2.1.5. Gesto ir žodžio morfologinės sandaros lyginimas. |
4 |
|||
|
27.2.1.6. Erdvės vartojimas. Erdvė kaip gramatinės raiškos priemonė. Vaidmenų kaita. |
6 |
|||
|
27.2.1.7. Ribų tarp sakinių ir vienarūšių sakinio dalių žymėjimas (galvos judesiai, sulaikymas, mirksnis ir kt.). |
4 |
|||
|
27.2.1.8. Skirtumai tarp lietuvių gestų kalbos ir kalkinės kalbos. Klaidų atpažinimas ir taisymas. |
2 |
|||
|
27.2.2. Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys. Analizuojamas kalbos funkcionavimas visuomenėje, stebimi ir vertinami kalbos reiškiniai daugiakalbėje ir daugiakultūrėje aplinkoje. |
2 |
|||
|
27.2.2.1. Lietuvių gestų kalba – kurčiųjų bendruomenės turtas ir pasaulinės gestų kalbų šeimos narė. Gimtosios ir valstybinės kalbos samprata. |
2 |
|||
|
3. |
27.3. Kurčiųjų kultūros pažinimas ir kultūrinė raiška. |
27.3.1. Kurčiųjų bendruomenė ir jos veikla. Susipažįstama su kurčiųjų bendruomenės veikla Lietuvoje. Aptariama Lietuvos kurčiųjų meno, visuomenės veikėjų ir jų kūrinių reikšmė kultūros raidai ir dabarčiai. |
4 |
|
|
27.3.2. Kurčiųjų menas. |
24 |
|||
|
Literatūra kaip išmonė. Tikrovės pasaulis literatūroje. Aptariama, kas literatūros kūrinyje primena tikrovę, kas išgalvota. Mokomasi glaustai atpasakoti tekstą ar jo dalį, neiškreipiant esmės, rasti nurodytą informaciją tekste, skirti tikrus dalykus nuo išgalvotų. |
6 |
|||
|
Nagrinėjami ir kuriami gestų kalbos poezijos, prozos tekstai ir pasakojimai lietuvių gestų kalba (pagrindinė mintis, veikėjų vaizdavimas, vaizdus pasakojimas). Perteikiami grožinės literatūros (prozos) tekstai gestų kalba, perkeltinės reikšmės raiškos galimybės. |
12 |
|||
|
Literatūriniai žaidimai: inscenizuojami, improvizuojami, kuriami tekstai (pagal galimybes įrašant). Vaidmenys. |
6 |