Istorija 5 kl.

• Mokymosi turinio sritis. Praeitis, dabartis ir istorijos mokslas.

Įvadas. Kas yra istorija, kodėl ją mokomės? 

1

Pažinimo kompetencija: kartu su mokytoju išsiaiškina, kaip suprantama apibrėžtis „istorija“, kodėl svarbu pažinti istoriją.  

Laiko suvokimas (I) ir skaičiavimas skirtingais istoriniais laikotarpiais. BP. Nagrinėjamas laiko skaičiavimas senosiose civilizacijose: saulės, vandens, ugnies, smėlio laikrodžiai. Analizuojami šiuolaikiniai kalendoriai (pasirinktinai, Julijaus, Grigaliaus ar musulmonų). Mokoma(si) apie laiko skaičiavimą iki Kristaus ir po. Apibūdinama civilizacijos sąvoka.

1

civilizacija

amžius 

dešimtmetis

epocha

laikotarpis

Pažinimo kompetencija: išsiaiškina, kas yra amžius ir dešimtmetis, mokosi paskaičiuoti tam tikrus laiko tarpsnius, susipažįsta su laiko skirstymu praeityje, pildo laiko juostą. 

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija: mokosi pažinti praeities žmogaus gyvenseną.

Kultūrinė kompetencija: aptaria anksčiau gyvenusių žmonių naudotą laiko skirstymą. 

Kūrybiškumo kompetencija: kuria savo laiko juostą.

Komunikavimo kompetencija: mokosi parengtą darbą pristatyti klasės draugams.

SMP Laiko juosta ir žemėlapis | Lietuvos istorija (emokykla.lt)

Laiko suvokimas (II) ir skaičiavimas istorijos moksle. 

BP. Aiškinamasi, kas yra dešimtmetis, amžius, epocha, laikotarpis. Susipažįstama su romėniškaisiais skaičiais. Laiko juosta: asmeninės laiko juostos kūrimas ir Lietuvos istorijos įvykių žymėjimas (nuolatinis pildymas). Žemėlapis: istorinių objektų, įvykių ir kitų svarbių vietų žymėjimas Lietuvos ir (ar) gyvenamosios vietovės žemėlapyje (nuolatinis pildymas). Apibrėžiama amžiaus, dešimtmečio, epochos, laikotarpio sąvokų reikšmė.

1

Pažinimo kompetencija: susipažįsta su žemėlapio pildymo ypatumais.

Kūrybiškumo kompetencija: mokosi kurti žemėlapį, pasakojantį istoriją;

Komunikavimo kompetencija: mokosi dirbti porose ar grupėse, pristato darbą klasėje.

SMP Laiko juosta ir žemėlapis | Lietuvos istorija (emokykla.lt)

 Pasirenkama tema: šiuolaikinio laiko skirstymo atsiradimas.

1

Praeitis kaip detektyvas (I): istorijos liudytojai mūsų aplinkoje. 

BP. Kultūros paveldo, esančio artimoje aplinkoje, aplankymas ir aptarimas: maldos namai, dvaro sodyba, piliakalnis, kapinės ir kt. Nagrinėjama pasirinkto istorinio paminklo savo mieste ar kitoje Lietuvos vietovėje istorija: atsiradimas, idėja, įgyvendinimas, reikšmė. Apibūdinama paveldo sąvoka.

3

paveldas

Pažinimo kompetencija: lankydami paveldo objektą mokosi atlikti tyrimą, rinkti reikalingą informaciją iš įvairių šaltinių, daryti išvadas; nagrinėdami tam tikrus  paminklo istorijos aspektus  gilinasi į gyvenamosios vietovės istoriją; aptariama, ką vadiname istoriniu įvykiu ir mokosi kaip jį nagrinėti per istorijos pamokas; susipažindami su konkrečiais mokslininkų bendradarbiavimo rezultatais ir jų darbo metodais; mokosi kelti probleminius klausimus ir suvokia, kad istorija gali būti interpretuojama skirtingai.

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija: susipažįsta su gyvenamosios vietovės istorija, nagrinėja istorinių asmenybių biografijas, jų patirtis susijusias su tam tikrais istorijos įvykiais.

Kūrybiškumo kompetencija: kuria istorinį pasakojimą.

Kultūrinė kompetencija: suvokia kultūrinio paveldo reikšmę, mokosi jį puoselėti;

Komunikavimo kompetencija: pristatydami tyrimo rezultatus mokosi pateikti savąjį istorijos supratimą; dirba poroje arba grupėje, pristato darbą klasėje.

SMP Istorijos paminklo istorija | Lietuvos istorija (emokykla.lt)

Prakalbiname Vilniaus namus ir kiemus - Vilnius yra mokykla*

Praeitis kaip detektyvas (II): istorijos pažinimo būdai. 

BP. Aiškinamasi istorinio įvykio nagrinėjimo schema. Aptariamas skirtingų sričių mokslininkų (archeologijos, antropologijos, istorijos) bendradarbiavimas tyrinėjant praeitį. Susipažįstama su partizano Adolfo Ramanausko-Vanago ar sukilimo vado Zigmanto Sierakausko palaikų atradimo istorijomis. Aptariamos antropologijos, archeologijos, numizmatikos, restauravimo sąvokos.

2

Antropologija

archeologija numizmatika restauravimas

SMP Mokslininkų bendradarbiavimas tyrinėjant praeitį | Lietuvos istorija (emokykla.lt)

Pasirenkamos temos: 

Gyvenamos vietovės gatvių/mokyklos pavadinimų istorinė reikšmė.

Didžiausi Lietuvoje rasti lobiai.

1

Visi turi savo istoriją: istorijos tyrimų objektas. BP. Nagrinėjami istorijos tyrimų objekto pavyzdžiai artimoje aplinkoje: kaimo, miestelio ar miesto istorija. Aiškinamasi genealoginio medžio sudarymo bruožai. Apibūdinamos genealogijos, kraštotyros sąvokos.

2

 kraštotyra

genealogija

Pažinimo kompetencija: atlieka tyrimą apie pasirinktą objektą; susipažįsta su genealoginio medžio pildymo ypatumais.

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija: mokosi pažinti praeities žmogaus gyvenseną; susipažįsta su istoriniais įvykiais per savo šeimos istoriją.

Kūrybiškumo kompetencija:

kuria savo šeimos genealoginį medį.

Kultūrinė kompetencija: atlikdamas tyrimą susipažįsta su gyvenamosios vietovės tradicijomis.

Komunikavimo kompetencija: pristato tyrimo rezultatus klasėje.

Prakalbiname Vilniaus namus ir kiemus - Vilnius yra mokykla*

Pasirenkama tema: Istorijos tyrimų objekto pavyzdžiai.

1

Rašytiniai praeities pažinimo šaltiniai ir istorijos rašymas. 

BP. Aiškinamasi, kas yra rašytinis šaltinis: istorinis dokumentas, laiškas, dienoraštis ar kitoks rašytinis šaltinis. Istorinio pasakojimo kūrimas apie save ar apie kitą: CV (Curriculum vitae), biografija, atsiminimai. Aptariamos archyvo, biografijos, CV sąvokos.

2

 archyvas

biografija CV

Pažinimo kompetencija: susipažįsta su skirtingomis rašytinių šaltinių rūšimis (rašytiniai, daiktiniai ir kt.), mokosi juose surasti informaciją; mokosi kurti istorinį pasakojimą, suvokia, kad jie gali būti skirtingi.

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija: aptaria istorinių šaltinių rūšis, mokosi vertinti jų patikimumą; mokosi argumentuotai reikšti savo nuomonę.

Pilietiškumo kompetencija: mokosi lyginti skirtingas pažiūras atspindinčius šaltinius. Kūrybiškumo kompetencija: mokosi parengti savo gyvenimo aprašymą.

Komunikavimo kompetencija: mokosi, išsakyti savo nuomonę, pagarbiai  išklausyti kito nuomonę; pasirinktomis priemonėmis pristato savo darbą.

Pasirenkama tema: Lietuvos archyvų duris pravėrus.

1

Istorinių simbolių, ženklų ir herbų istorija. 

BP. Aiškinamasi herbo kūrimo principai: formų, simbolių ir spalvų istorinės prasmės. Nagrinėjamos Lietuvos Respublikos vėliavos ir herbo atsiradimo istorijos. Aiškinamasi kitų pagrindinių Lietuvos valstybės simbolių ir (ar) istorinių didikų giminių herbų reikšmes. Apibūdinama heraldikos sąvoka.

2

heraldika

Pažinimo kompetencija: aptaria valstybės simbolius, susipažįsta su jų atsiradimo istorija bei simbolika.

Kūrybiškumo kompetencija: kuria istoriją pasakojantį simbolį.

Pilietiškumo  kompetencija: mokosi puoselėti Lietuvos valstybingumo tradiciją.

Kultūrinė kompetencija: aptaria praeities žmonėms svarbius simbolius.

Komunikavimo kompetencija: pateikia ir paaiškina savo sukurto simbolio ženklus.

SMP Lietuvos valstybės simbolių istorija | Lietuvos istorija (emokykla.lt)

Pasirenkama tema: Pasirinkto herbo istorija.

1

Gyvenimo praeityje rekonstrukcija. 

BP. Susipažįstama su žymiausiais Lietuvos istorinės rekonstrukcijos klubais ir jų veikla. Analizuojami senovinių šokių ir dainų atkūrėjų Lietuvoje pasirinkti pavyzdžiai. Apibūdinama rekonstrukcijos sąvoka. 

1

rekonstrukcija

Pažinimo kompetencija: susipažįsta su istoriją rekonstruojančių klubų veikla, aptaria šios rekonstrukcijos reikšmę.

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija: aptaria praeityje gyvenusių žmonių gyvenseną, jauseną.

Kūrybiškumo kompetencija: mokosi kurti istorinių vietovių, aprangos, įrankių ir kt. rekonstrukcijas. 

Pilietiškumo kompetencija: mokydamasis apie istorinės rekonstrukcijos veiklas puoselėja Lietuvos valstybingumo tradiciją.

Kultūrinė kompetencija: rekonstrukcijose atpažįsta praeities žmonių vertybes, meno kūrinius, kasdienybę ir kt.

Komunikavimo kompetencija: mokosi kurti istoriją iš įvairių šaltinių.

SMP Gyvenimo praeityje rekonstrukcija | Lietuvos istorija (emokykla.lt)

Festivalis - Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija (kernave.lt)*

Pasirenkama tema:  istorinių pastatų, meno kūrinių ar senovinių daiktų restauravimas, lietuviški ir pasauliniai pavyzdžiai.

2

Istorija mene: dailėje, literatūroje ir kompiuterizuotoje erdvėje. BP. Nagrinėjama, kaip istoriniai įvykiai vaizduojami dailėje (pasirinktų dailininkų kūriniuose vaizduojamų istorinių temų aptarimas). Susipažįstama su knyga, komiksais ar animacija kaip kuriamos istorijos pasakojimo forma vaikams. Pasirinktų knygų vaikams apie praeitį aptarimas (susitikimas su autoriumi). Aptariama galerijos sąvoka.

2

galerija

Pažinimo kompetencija: susipažįsta su istorijos epochomis, joms būdingais dailės kūriniais;

mokosi istoriją atpažinti savo aplinkoje.

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija: mokosi pažinti praeities žmogaus vertybes, jauseną;

mokosi kritiškai vertinti  istorijos šaltiniuose atsispindinčias konfliktines situacijas

Kūrybiškumo kompetencija: mokosi kelti klausimus, kurie padėtų suvokti nagrinėjamų laikotarpių savitumus; kuria istoriją naudodamas vaizdinę ir tekstinę medžiagą.

Kultūrinė kompetencija: susipažįsta su praeityje gyvenusių žmonių vertybėmis, meno kūriniais; aptaria žmonių vertybes, istorijos įvykių poveikį meno kūriniams.

Komunikavimo kompetencija: mokosi diskutuoti, pagarbiai  išklausyti kito nuomonę.

Perskaityk Vilnių - Vilnius yra mokykla*

Pasirenkama tema: Lietuvos istorija kompiuteriniuose žaidimuose. 

1

Muziejus kaip praeities pažinimo vieta. 

BP. Apsilankymas arčiausiai mokyklos esančiame muziejuje, jo istorijos ir ekspozicijos aptarimas. Nagrinėjama pasirinkto Lietuvos muziejaus atsiradimo istorija ir šiandieninė ekspozicija. Apibūdinamos ekspozicijos ir eksponato sąvokos.

4

ekspozicija

eksponatas

Pažinimo kompetencija: mokosi rinkti informaciją, pildo susidarytą klausimyną;

nagrinėja muziejų kūrimo istoriją, susipažįsta su skirtingomis ekspozicijomis ir jų eksponatais.

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija: susipažįsta su ekspozicijų eksponatais, pristatančiais žmonių gyvenimo praeityje ypatumus; susipažįsta su praeities žmogaus gyvensena, jausena.

Kūrybiškumo kompetencija: vaizdinę medžiagą naudoja informacijos iliustravimui; parengia ekspozicijos/eksponato aprašymą/pristatymą.

Kultūrinė kompetencija: mokosi suvokti praeities žmonių kasdienybę, gyvenamosios aplinkos istoriją, pasaulėvaizdį; mokosi vertinti ir saugoti tautų, religijų, kultūrų paveldą.

Komunikavimo kompetencija: pasirinktu būdu pristato savo surinktą informaciją.

SMP Muziejus kaip praeities pažinimo vieta | Lietuvos istorija (emokykla.lt)

Virtualūs Lietuvos muziejai E-gidas (limis.lt)*

Pasirenkama tema: Europos muziejai.

1

I dalies kartojimo ir atsiskaitymo pamoka. 

1

2. Mokymosi turinio sritis. Lietuvos istorijos pradžiamokslis.

Lietuva iki valstybės. 

BP. Aptariami pirmieji Lietuvos gyventojai: seniausi archeologiniai radiniai dabartinės Lietuvos (ar gyvenamosios vietovės) teritorijoje. Apsilankymas priešistorei skirtose ekspozicijose (ar virtualių parodų apžiūra) Lietuvos muziejuose. Baltų gyvensenos rekonstrukcija. Aiškinamasi Lietuvos vardo kilmė ir pirmasis jo paminėjimas 1009 m. Aptariama mokslininkių Marijos Gimbutienės ir Rimutės Rimantienės tyrimų reikšmė minimoje temoje. Apibūdinamos baltų ir priešistorės sąvokos.

3

baltai

priešistorė 

Marija Gimbutienė 

Rimutė Rimantienė.

Pažinimo kompetencija: remdamasis informacija apie archeologinius radinius, nagrinėja  pirmųjų Lietuvos gyventojų gyvenimo būdą, įgyja žinių apie pirmuosius gyventojus ir seniausius archeologinius radinius Lietuvoje; naudodami rašytinius šaltinius ir/ar muziejų ekspozicijas, aptaria, kaip gyveno baltų gentys.

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija: susipažįsta su pirmųjų Lietuvos gyventojų gyvensena; mokosi pažinti baltų gyvenseną, tikėjimą, vertybes.

Kūrybiškumo kompetencija: kuria pasirinkto tipo (pasaką, legendą ar kt.) pasakojimą apie pirmuosius gyventojus savo gyvenamoje vietovėje; kuria/pildo baltų genčių žemėlapį.

Kultūrinė kompetencija: perskaito ir aptaria pirmojo Lietuvos paminėjimo šaltinio ištrauką.

Komunikavimo kompetencija: pateikia ir pagrindžia savąjį istorijos supratimą.

SMP Lietuva iki valstybės | Lietuvos istorija (emokykla.lt)

Pasirenkamos temos: Priešistorei skirtų ekspozicijų aplankymas (ar virtualių parodų apžiūra).

2

Lietuva kaip karalystė ir kunigaikštystė XIII–XVI a. BP. Susipažįstama su karaliumi Mindaugu: asmenybės vaidmuo istorijoje. Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo šventės (Liepos 6-osios) atsiradimo istorija. Gediminaičių dinastija LDK: genealoginio medžio pildymas. Nagrinėjama LDK istorija, valdant Jogailai ir Vytautui Didžiajam. Aptariama tokių istorinių asmenybių kaip Algirdas, Jogaila, Gediminas, Kęstutis, Mindaugas, Morta ir Vytautas Didysis reikšmė Lietuvos valstybingumui. Aiškinamasi dinastijos, krikšto, monarchijos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.

3

krikštas 

dinastija

monarchija

Mindaugas

Morta

Algirdas

Gediminas

Kazimieras Jogailaitis Kęstutis

Jogaila 

Vytautas Didysis

Pažinimo kompetencija: pildo istorinio įvykio nagrinėjimo schemą; mokosi rašytiniuose šaltiniuose surasti ir išskirti kiekvieno valdovo valdymo esminius ypatumus, pildo žemėlapį; mokosi palyginti dviejų valdovų valdymo laikotarpius.

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija: aptaria Mindaugo priimtų sprendimų svarbą Lietuvos istorijoje;

mokosi argumentuotai vertinti istorinių asmenybių veiklą.

Kūrybiškumo kompetencija: pildo žemėlapį; mokosi suprasti kiekvienam valdovui kilusias didžiausias problemas ir jų sprendimus.

Pilietiškumo kompetencija: susipažįsta su Lietuvos valstybės sukūrimo aplinkybėmis; aptaria Lietuvos valstybės raidą XIV-XV a.

Kultūrinė kompetencija: diskutuoja apie  Mindaugo idėjas ir svarbą Lietuvai; susipažįsta su Jogailos ir Vytauto idėjomis, gyvenamąja aplinka.

Komunikavimo kompetencija: mokosi lyginti istorinius šaltinius ir atsirinkti reikiamą informaciją; atlieka tyrimą apie Vytauto ir Jogailos valdymą ir jį pristato.

SMP Lietuva kaip karalystė ir kunigaikštystė XIII–XV a. | Lietuvos istorija (emokykla.lt)

Vytautas Didysis ir jo Katedra (youtube.com)*

Lietuvos ir Lenkijos bendra valstybė XVI a. vid.–XVIII a. pab. 

BP. Analizuojama Liublino unija (1569 m.): kaip veikia dvi valstybės vienoje Respublikoje. Tyrinėjama pasirinktos didikų giminės istorija ir reikšmė LDK politiniame ir kultūriniame gyvenime (atsižvelgiant į gyvenamosios vietovės pavyzdžius). Aptariamos istorinės asmenybės: Barbora Radvilaitė, Žygimantas Augustas. Aiškinamasi unijos sąvokos reikšmė.

3

unija 

Barbora Radvilaitė

Žygimantas Augustas

Pažinimo kompetencija: pildo istorinio įvykio nagrinėjimo schemą; mokosi išskirti esminius šalies istorijos įvykius nagrinėdami didikų giminės istoriją.

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija: mokosi unijos sudarymą vertinti iš skirtingų perspektyvų; susipažįsta su kilmingų žmonių gyvensena.

Kūrybiškumo kompetencija: kuria vizualizaciją / inscenizacijas   apie unijos sąlygas;

rengia pasirinktos formos gyvenimo praeityje rekonstrukciją.

Pilietiškumo kompetencija: aptaria naują, dvigubos valstybės etapą.

Kultūrinė kompetencija: skiria dėmesį lenkų tautos ir kultūros pažinimui; aptaria žmonių vertybes, kultūrinį palikimą.

Komunikavimo kompetencija: kuria ir pristato savo istorijos pasakojimą.

SMP Lietuvos ir Lenkijos bendra valstybė XVI a. vid. – XVIII a. pab. | Lietuvos istorija (emokykla.lt)

Pasirenkama tema: LDK Valdovų rūmų Vilniuje istorija.

1

Rūmų istorija - Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai (valdovurumai.lt)*

Lietuvos ir Lenkijos bendros valstybės padalijimai; Lietuva Rusijos imperijos sudėtyje XVIII a. pab.–XX a.pr. 

BP. Nagrinėjami valstybės padalijimai ir XVIII a. pab.–XIX a. sukilimai dėl Abiejų Tautų Respublikos (ATR) atkūrimo. Pasirinkto (-os) XVIII–XIX a. ATR idėją gynusio sukilėlio ar sukilėlės biografijos aptarimas. Nagrinėjama kova dėl lietuvių kalbos Rusijos imperijoje: spaudos lotyniškais rašmenimis draudimas ir knygnešystės reiškinys. Aptariama laisvo žodžio svarba ir laikraščių „Aušra“, „Varpas“, „Tėvynės sargas“ reikšmė. Nagrinėjamas Jono Basanavičiaus, Vinco Kudirkos ir Motiejaus Valančiaus istorinis vaidmuo. Apibūdinamos knygnešio ir sukilimo sąvokos.

3

knygnešys

sukilimas

Motiejus Valančius

Jonas Basanavičius 

Vincas Kudirka

Pažinimo kompetencija: įvykį nagrinėja pagal istorinio įvykio nagrinėjimo schemą, pildo žemėlapį; atlieka tyrimą apie lietuvių bandymus išsaugoti kalbą.

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija: mokosi įvykį suprasti iš skirtingų perspektyvų; mokosi suprasti XIX a. žmonių mąstyseną ir veikseną; aptaria pagrindinių laikraščių leidėjų darbus ir pasiekimus.

Kūrybiškumo kompetencija: mokosi suprasti padalijimų sukeltas problemas; savarankiškai renka informaciją atliekamam tyrimui; susipažinę su pirmųjų laikraščių tekstais, kuria savą laikraštį ir pateikia svarbiausias aktualijas.

Kultūrinė kompetencija: mokosi suprasti žmonių vertybes ir idėjas; aiškinasi pirmųjų laikraščių poveikį tuo metu gyvenusiems žmonėms.

Komunikavimo kompetencija: naudodami įvairius šaltinius kuria ir pristato savo istorijos pasakojimą; pasirinkta forma pristato atliktą tyrimą.

SMP Lietuva Rusijos imperijos sudėtyje | Lietuvos istorija (emokykla.lt)

Lietuvos Respublika (1918–1940 m.). 

BP. Nagrinėjama 1918 m. Vasario 16-osios Aktas (Nepriklausomybės Aktas) ir demokratinės valstybės kūrimas. Išskiriami svarbiausi Lietuvos Respublikos pasiekimai. Aptariama tokių istorinių asmenybių kaip Jono Basanavičiaus, Felicijos Bortkevičienės, Kazio Griniaus, Antano Smetonos, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Aleksandro Stulginskio veikla ir vaidmuo Lietuvos Respublikoje. Aptariamos Nepriklausomybės Akto, demokratijos, konstitucijos, parlamento, respublikos, signataro sąvokos.

3

nepriklausomybės aktas

demokratija

signataras

konstitucija parlamentas respublika Jonas Basanavičius

Felicija Bortkevičienė Gabrielė Petkevičaitė-Bitė

Kazys Grinius

Antanas Smetona Aleksandras Stulginskis

Pažinimo kompetencija: sužino Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aplinkybes ir reikšmę; pildo laiko juostą su svarbiausiais Pirmosios LR pasiekimais.

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija: aptaria kai kurių signatarų biografijas; susipažįsta su praeities kartų palikimu.

Kūrybiškumo kompetencija: rengia diskusiją apie nepriklausomybės atkūrimą; pasirinktu būdu vizualizuoja sudarytą laiko juostą.

Pilietiškumo kompetencija: aptaria demokratinės valstybės sukūrimo svarbą; ugdosi supratimą, kad Pirmosios LR pasiekimai buvo reikšmingi ir prilygo kitų Europos šalių pasiekimams.

Kultūrinė kompetencija: susipažįsta su meno kūriniais.

Komunikavimo kompetencija: mokosi diskutuoti, pagarbiai  išklausyti kito nuomonę.

SMP Lietuvos Respublika (1918–1940 m.) | Lietuvos istorija (emokykla.lt)

Pamoka Vasario 16-osios keliu - Vilnius yra mokykla*

Pamoka Valstybės atkūrimo atmintis Vilniaus senamiestyje - Vilnius yra mokykla*

Pasirenkama tema: Nepriklausomos Lietuvos tėvai ir motinos.

2

Antrasis pasaulinis karas (1939–1945 m.) Lietuvos vaikų istorijose. 

BP. Nagrinėjama sovietinė Lietuvos okupacija. Sibiro tremčių istorija per ištremtų vaikų liudijimus ir prisiminimus. Tremties istorijos artimiausioje aplinkoje nagrinėjimas. Susipažįstama su projektu „Misija Sibiras“. Nagrinėjama nacistinė Lietuvos okupacija. Holokausto Lietuvoje istorija. Analizuojami išgyvenusių vaikų prisiminimai ir liudijimai iš Vilniaus ir Kauno getų. Holokausto atminties vietų artimoje aplinkoje istorijos pažinimas ir apsilankymas jose. Apibrėžiamos geto, Holokausto, okupacijos, tremtinio sąvokos.

3

okupacija 

tremtinys

getas

Holokaustas

Pažinimo kompetencija: susipažįsta su tremčių istorija ir pasekmėmis; nagrinėdami istorinius šaltinius sužino Holokausto Lietuvoje istoriją.

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija: apmąsto savo istorinių bendraamžių gyvenseną ir likimus; apmąsto savo istorinių bendraamžių likimus; kartu su mokytoju mokosi vertinti Holokausto pasekmes.

Kūrybiškumo kompetencija: atlieka kūrybinį darbą apie vaikus-tremtinius.

Pilietiškumo kompetencija: mokosi kritiškai vertinti įvairiose medijose pateikiamą informaciją. 

Komunikavimo kompetencija: pasirinkta forma pristato parengtą darbą.

SMP Antrasis pasaulinis karas Lietuvos vaikų istorijose | Lietuvos istorija (emokykla.lt)

Okupuoti: išlikimo ir pasipriešinimo taktikos - Vilnius yra mokykla*

Pasirenkama tema: pokario vaikų istorija – Vilko vaikai.

2

Vilko vaikai*

XX a. pirmosios pusės Lietuvos herojai: nuo nežinomo kario iki Onos Šimaitės ir Jono Žemaičio-Vytauto. 

BP. Susipažįstama su 1918–1920 m. Lietuvos nepriklausomybės karo savanoriais ir kariais. Nežinomo kareivio kapo Kaune istorijos aptarimas. Savanorių ir karių kapai artimiausioje aplinkoje, jų aptarimas ir lankymas. Susipažįstama su 1941–1944 m. Lietuvos žydų gelbėtojais ir jų istorijomis artimiausioje aplinkoje. Nagrinėjama 1949 m. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos Deklaracijos pasirašymo istorija. Partizanų veiklos istorijos artimiausioje aplinkoje aptarimas. Aptariama Onos Šimaitės, Jono Žemaičio-Vytauto, Stepono Dariaus ir Stasio Girėno veikla. Nagrinėjamos deklaracijos, partizano sąvokos.

3

deklaracija

partizanas 

Ona Šimaitė

Jonas Žemaitis-Vytautas

Pažinimo kompetencija: nagrinėja Nepriklausomybės kovas; sužino apie žydų gelbėtojus Lietuvoje; įgyja žinių apie partizaninį karą ir LLKS deklaraciją.

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija: susipažįsta su gyvenamosios vietovės objektais, pasakojančiais Nepriklausomybės kovų istoriją; mokosi suprasti žmogaus vertybes ir istorinį įvykį iš skirtingų perspektyvų; mokosi suprasti žmonių mąstyseną, vertybes.

Kūrybiškumo kompetencija: rengia diskusiją apie Nepriklausomybės kovas.

Pilietiškumo kompetencija: mokosi kritiškai vertinti įvairiose medijose pateikiamą informaciją.

Komunikavimo kompetencija: mokosi diskutuoti ir gerbti kito nuomonę; pristato tyrimo rezultatus, argumentuotai išreiškia savo nuomonę.

SMP XX a. pirmosios pusės Lietuvos herojai | Lietuvos istorija (emokykla.lt)

Okupuota Lietuva: gyvenimas sovietmečiu. BP. Aiškinamasi, kas buvo Sovietų Sąjunga ir ką reiškia sovietmetis bei okupacinis režimas. Nagrinėjama žmogaus teisių ir laisvių varžymas ir pasipriešinimas režimui Sovietų Lietuvoje. Aptariama Nijolės Sadūnaitės, Antano Terlecko antisovietinė veikla. Apibūdinama sovietmečio sąvoka.

3

sovietmetis 

Nijolė  Sadūnaitė

Antanas Terleckas

Pažinimo kompetencija: nagrinėja žmonių gyvenimą SSRS; susipažįsta su žmogaus teisių varžymu.

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija: aptaria žmogaus gyvenseną sovietmečiu.

Pilietiškumo kompetencija: mokosi kritiškai vertinti įvairiose medijose pateikiamą informaciją. 

Kultūrinė kompetencija: susipažįsta su gyvenamosios vietovės šio laikotarpio istorija.

Komunikavimo kompetencija: naudodamiesi informacinėmis technologijomis pateikia savą istorijos supratimą. 

SMP Okupuota Lietuva. Gyvenimas sovietmečiu | Lietuvos istorija (emokykla.lt)

Pasirenkama tema: rezistento ar disidento biografijos aptarimas.

1

Kelias į nepriklausomybę ir Lietuvos Respublika XX–XXI a. sandūroje. 

BP. Nagrinėjama Sąjūdžio istorija Lietuvoje: mitingai, maršai ir laisvės siekis. Sąjūdžio laikotarpio istorijos artimiausioje aplinkoje aptarimas. Analizuojamas apsisprendimas ir pasiryžimas atkurti nepriklausomybę: 1990 m. Kovo 11-osios Aktas, sovietų ekonominė blokada ir atsilaikymas prieš agresiją 1991 m. sausio 13-ąją. 1991-ųjų liudijimų artimiausioje aplinkoje aptarimas. Aptariama Vytauto Landsbergio, Laisvės gynėjų, žuvusiųjų 1991 m. sausio 13-ąją reikšmė Lietuvos valstybingumo atkūrime ir gynime. Aiškinamasi Baltijos kelio, blokados, mitingo, Sąjūdžio, signataro sąvokų reikšmė.

3

Baltijos kelias mitingas blokada

Sąjūdis

Vytautas Landsbergis

Laisvės gynėjai žuvę 1991 m. sausio 13-ąją

Pažinimo kompetencija: nagrinėja Sąjūdžio veiklą ir svarbiausių  asmenybių veiklos epizodus; vertina  SSRS reakciją į Lietuvos nepriklausomybę.

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija: aptaria tuo metu gyvenusių žmonių mąstyseną, vertybes; susipažįsta su gyvenamosios vietovės žmonių dalyvavimu 1991 m. sausio įvykiuose.

Kūrybiškumo kompetencija: apklausdami artimuosius, atlieka tyrimą; kuria pasirinkto tipo pasakojimą ar vizualizaciją.

Pilietiškumo kompetencija: mokosi išsakyti argumentuotą nuomonę.

Komunikavimo kompetencija: pristato parengtą darbą ir pademonstruoja savą istorijos supratimą.

SMP Kelias į nepriklausomybę ir dabarties Lietuva | Lietuvos istorija (emokykla.lt)

Pasirenkama tema: grįžimas į Europą.

2

Lietuva ir lietuvybė pasaulyje. 

BP. Analizuojami XX a. lietuvybės centrai už Lietuvos ribų. Pasirinktinai, Čikaga ar kitas išeivijos lietuviams svarbus miestas. Aiškinamasi litvakų kultūros sklaida pasaulyje XIX–XX a. pradžioje. Nagrinėjami žymiausių litvakų pasiekimai (Nobelio premijos laureatai, išradėjai ir t.t.). Aptariamos emigracijos, litvakų sąvokos.

3

emigracija 

litvakai

Pažinimo kompetencija: susipažįsta su lietuvybės centrų pasaulyje atsiradimo aplinkybėmis; nagrinėja litvakų kultūrą ir jos išskirtinumą.

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija: mokosi gerbti įvairius žmonių pasirinkimus; apmąsto neigiamą diskriminacijos poveikį.

Kūrybiškumo kompetencija: naudodamas įvairius istorinius šaltinius sukuria schemą/žemėlapį  apie lietuvybės centrus pasaulyje; parengia kūrybinį darbą apie pasirinktą litvakų kultūros sritį. 

Pilietiškumo kompetencija: mokosi kritiškai vertinti įvairiose medijose pateikiamą informaciją.

Kultūrinė kompetencija: susipažįsta su litvakų kultūros pasiekimais.

Komunikavimo kompetencija: atsirenka tinkamą informaciją, tinkamai ją pristato.

SMP Lietuva ir lietuvybė pasaulyje | Lietuvos istorija (emokykla.lt)

Pasirenkama tema: pasirinktos lietuvių bendruomenės pasaulyje istorija .

1

Kartojimo ir atsiskaitymo pamoka.

1