Mokytojams › Pamokų planai › 4 klasė

Vokiečių tautinės mažumos gimtoji kalba ir literatūra 4 kl.

Oficialus NŠA ilgalaikio plano pavyzdys (temos, valandos, pasiekimai, kompetencijos).

ILGALAIKIO PLANO RENGIMAS

Dėl ilgalaikio plano formos susitaria mokyklos bendruomenė, tačiau nebūtina siekti vienodos formos. Skirtingų dalykų ar dalykų grupių ilgalaikių planų forma gali skirtis, svarbu atsižvelgti į dalyko(-ų) specifiką ir sudaryti ilgalaikį planą taip, kad jis būtų patogus ir informatyvus mokytojui, padėtų planuoti trumpesnio laikotarpio (pvz., pamokos, pamokų ciklo, savaitės) ugdymo procesą, kuriame galėtų būti nurodomi ugdomi pasiekimai, kompetencijos, sąsajos su tarpdalykinėmis temomis. Planuodamas mokymosi veiklas mokytojas tikslingai pasirenka, kurias kompetencijas ir pasiekimus ugdys atsižvelgdamas į konkrečios klasės mokinių pasiekimus ir poreikius. Šį darbą palengvins naudojimasis Švietimo portale pateiktos BP atvaizdavimu su mokymo(si) turinio, pasiekimų, kompetencijų ir tarpdalykinių temų nurodytomis sąsajomis. 

Pateiktame ilgalaikio plano pavyzdyje nurodomas preliminarus 70-ies procentų Bendruosiuose ugdymo planuose dalykui numatyto valandų skaičiaus paskirstymas. 

Kaip panaudoti kitą mokymuisi skirtą laiką (apie 30 proc.), sprendžia mokytojas, atsižvelgdamas į mokyklos, klasės kontekstą, mokinių pasiekimus ir poreikius, pvz.:

Atkreipiamas dėmesys į mokymosi turinio integravimą ugdymo procese: pvz., prie lentelėje nurodytų literatūros ir kultūros pažinimo valandų prisideda valandos, priskirtos kitoms sritims (kalbėjimui, klausymui ir sąveikai, skaitymui ir teksto supratimui, rašymui ir teksto kūrimui ir t.t.), jeigu šių kalbinių veiklų temos yra susijusios su literatūros ir kultūros pažinimu. Visos kalbinės veiklos (kalbėjimas, klausymas ir sąveika, skaitymas ir teksto supratimas, rašymas ir teksto kūrimas) siejamos su kalbos pažinimo, literatūros ir kultūros pažinimo temomis, problematika ir veiklomis. Kalbinių veiklų tematika ir problematika siejama su skaitomais ir nagrinėjamais grožiniais ir negrožiniais, kitais kultūros tekstais.

Temų tvarką, planuodamas pamokų ciklą, nustato pats mokytojas. Planuodamas pamokų ciklą mokytojas taip pat planuoja pasiekimus ir kompetencijas, kurios bus ugdomos šiame cikle, gali planuoti mokymos(si) veiklas, jų vertinimą ir didaktines priemones. Mokytojas taip pat savo nuožiūra gali pasirinkti, kokius kūrinius arba jų ištraukas tikslinga pasirinkti nurodytoms problemoms nagrinėti, tik svarbu, kad atitiktų programoje nurodytus kultūros tekstų atrankos kriterijus. Rekomenduojami kūriniai gali būti mokytojo koreguojami atsižvelgiant į mokinių pasiūlymus, poreikius ir kitas aplinkybes. 

Ugdymo procese svarbu užtikrinti, kad visos pasiekimų sritys būtų glaudžiai susijusios. Ypač svarbi dermė tarp visų pasiekimų sričių, kad mokinių įgūdžiai tobulėtų. Nepakankamas dėmesys kuriai nors sričiai (ar jos ignoravimas) visą kalbinę veiklą padaro menkavertę. Todėl labai svarbu ugdymo procese užtikrinti vidinę dalyko integraciją, kurią galima suplanuoti rengiant pamokų ciklo planą.

VOKIEČIŲ KALBOS IR LITERATŪROS ILGALAIKIO PLANO PAVYZDYS 4 KLASEI

MOKSLO METAI: _____ 

PAMOKŲ SKAIČIUS: 245 per metus ir 7 per savaitę 

70% - PRIVALOMAS TURINYS (174 PAMOKOS)

30 % - MOKYTOJŲ NUOŽIŪRA (71 PAMOKA)

Negrožinių tekstų atranka. Skaitomi mokinių suvokimo galimybes ir jų, kaip skaitytojų, įvairius poreikius atitinkantys, asmenybei ugdytis ir kultūrai pažinti svarbūs negrožiniai tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete: dalykiniai, informaciniai ir medijų tekstai (pvz., filmas, reklama, skelbimas, sveikinimai, spaudos straipsniai, komiksai, elektroninis tekstas, animacija, žemėlapis, nesudėtingos schemos, instrukcijos).

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. Mokomasi įvairiais aspektais nagrinėti temas pasirinktuose grožinės literatūros kūriniuose ir įvairiuose kultūros tekstuose. Atsižvelgiant į mokinių amžių ir jų interesus, pateiktą nagrinėjamų kūrinių tematiką, skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos:

Rekomenduojamų autorių ir kūrinių sąrašas. Pasirinkti klasikinių ir šiuolaikinių autorių eilėraščiai vaikams: Elisabeth Stiemert „Spaß im Zirkus Tamtini“ (apysaka), „Kindergedichte“ (pasirinktini eilėraščiai pagal šventes ir metų laikus), Märchen der Brüder Grimm (pasirinktos pasakos), Märchen von Hans Christian Andersen (pasirinktos pasakos), Sabine Hauke „Wir Kinder von der Falkenschule“ (apsakymai), „St. Martins Geschichte“ (inscenizacija), Sarah Fleer „Hier kommt Paul“ (apsakymai), Sarah Fleer „Kolja und die Liebe A2“ (apsakymai), Sarah Fleer „Neue Freunde A2“ (apsakymai).

Tema

Val. sk.

Pastabos

Kalbėjimas, klausymas ir sąveika

1. Įvairių tekstų klausymas ir supratimas: jų aptarimas, paskirties nurodymas, savo nuomonės apie išgirstą informaciją išsakymas ir pagrindimas; turinio (informacijos) perteikimas savais žodžiais, naudojant tinkamą raišką. 

2. Tiesiogiai ir netiesiogiai pateikta informacija, priežasties ir pasekmės ryšiai; tema, mintis. 

3. Skirtingos raiškos elementų lyginimas. 

4. Aktyvaus klausymosi strategijų taikymas: nusiteikti klausytis, suprasti, daryti išvadas. Kompensavimo strategijos: prašoma patikslinti informaciją, kalbą papildyti neverbalinėmis priemonėmis. 

5. Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose: dialogo ir pokalbio iniciavimas ir palaikymas, kultūringas pertraukimas, savo nuomonės išsakymas, pritarimas ar prieštaravimas, išgirstos informacijos komentavimas, tinkamos kalbinės raiškos pasirinkimas. 

6. Pokalbio pradžios ir pabaigos etiketas, laikysenos etiketas.

7. Etiškas ir saugus bendravimas telefonu, virtualioje erdvėje, laikantis bendradarbiavimo principų (pvz., pokalbyje, komandiniame darbe).

8. Sakytinio teksto pristatymas: temos plėtojimas, trinarės struktūros paisymas.

9. Taisyklinga tartis, žodžių kirčiavimas ir sakinių intonavimas. Svarbiausia prasminė sakinio vieta. 

10. Vaizdinė medžiaga iliustruojanti teksto elementus, verbalinės ir neverbalinės kalbos priemonių derinimas. 

11. Kalbėjimo strategijų taikymas ir grįžtamojo ryšio suteikimas.

12. Savo kalbėjimo aptarimas atsižvelgiant į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją.

Detaliau žr. Vokiečių kalbos ir literatūros BP, Mokymosi turinys 25.1.

36

Kalbėjimo gebėjimai ir strategijos tobulinamos integruojant su kalbos ?ir literatūros pažinimu.

Skaitymas ir teksto supratimas

1. Skaitymo būdo ir tempo pasirinkimas atsižvelgiant į situaciją ir skaitomą tekstą, naudojamas technologijas. Raiškusis grožinio teksto skaitymas. Dikcijos lavinimo pratimai. 

2. Skaitymo strategijos. 

3. Knygos struktūros elementai. 

4. Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas.

5.Informacijos iš dviejų skirtingų šaltinių siejimas ir lyginimas.

6. Naudojimosi biblioteka taisyklės.

Detaliau žr. Vokiečių kalbos ir literatūros BP, Mokymosi turinys 25.2.

36

Skaitymo gebėjimai ir strategijos tobulinamos  integruojant su kalbos pažinimu ir literatūros pažinimu.

Rašymas ir teksto kūrimas

1. Teksto kūrimas žodžiu ir raštu laikantis temos, pagal užduotį, sudarytą planą, pavyzdį, vaizdinę medžiagą; trinarės pasakojimo struktūros paisymas: trumpa įžanga (užuomazga), dėstymas (veiksmo vystymasis/ plėtotė, kulminacija), pabaiga (atomazga); trinarė aprašymo struktūra: trumpa įžanga, dėstymas, pabaiga. 

2. Teksto rišlumas.

3. Teksto aiškumas.

4. Teksto tobulinamas.

5. Rašybos žodyno panaudojimas redaguojant tekstą.

6. Įvairaus pobūdžio tekstų kūrimas, paisant žanro reikalavimų, adresato ir komunikavimo situacijos: paveikslo, žmogaus aprašymas, aiškinamasis tekstas, žinutė, neoficialus laiškas, sveikinimai, linkėjimai, kūrybiniai bandymai (pvz., eilėraštis, dienoraštis, pasakojimas ir pan.).

7. Rašymo įgūdžių tobulinimas ir automatizavimas.

8. Teksto grafinis apipavidalinimas: teksto pristatymas su atitinkančiomis iliustracijomis; informacijos pateikimas lentelės forma ir kt.; iliustracinės medžiagos autoriaus ir šaltinio nurodymas. 

9. Rašyba: 

* mažosios ir didžiosios raidės rašybos taisyklės;

* žodžiai, kurių rašymas skiriasi nuo tarimo;

* žodžiai su minkštaisiais, dusliaisiais priebalsiais;

* įsidėmėtinos rašybos žodžiai;

* taisyklingas daiktavardžių su prielinksniais rašymas.

Detaliau žr. Vokiečių kalbos ir literatūros BP, Mokymosi turinys 25.3.

36

Rašymo ir teksto kūrimo gebėjimai ir strategijos tobulinamos integruojant su kalbos pažinimu ir literatūros pažinimu.

Kalbos pažinimas

1. Fonetika: skardžiųjų priebalsių suduslėjimo atvejai; priebalsių supanašėjimas; taisyklingas kirčiavimas įvairių žodžių ir morfologinių formų.

2. Leksika ir žodžių daryba: vaizdingi žodžiai ir žodžių junginiai, sinonimai, antonimai (be termino vartojimo), giminiški žodžiai, balsių ir priebalsių kaita giminiškuose žodžiuose, priešdėliniai ir priesaginiai vediniai, naujų žodžių sudarymas pagal modelį.

3. Savarankiškos kalbos dalys: daiktavardis, būdvardis, veiksmažodis, įvardis, prieveiksmis ir jų semantiniai ir (ar) gramatiniai požymiai.

4. Daiktavardžio su būdvardžiu linksniavimas.

5. Vyriškojo ir nevyriškojo asmens giminės daiktavardžių ir būdvardžių daugiskaitos vardininko forma.

6. Asmeniniai įvardžiai (parinkti linksniai), ilgųjų ir trumpųjų įvardžių formos ir jų vartojimas.

7. Veiksmažodžių esamojo, būtojo ir būsimojo laiko formos. 

8. Prielinksniai ir jungtukai.

9. Sakinys ir sakinio atitikmuo.

10. Tarinys ir veiksnys.

11. Žodžių derinimas sakinyje atsižvelgiant į giminę, skaičių ir linksnį.

12. Vientisinių ir sudėtinių sakinių sudarymas.

13. Sudėtiniai sujungiamieji ir prijungiamieji sakiniai (be termino) pagrindiniams santykiams (pvz., priešinimo, įvykio sekos, priežasties, pasekmės) išreikšti, tinkamų jungtukų ir skyrybos ženklų vartojimas.

14. Kalba kaip socialinis reiškinys: skirtingų kalbų vartojimas aplinkoje; žinomų kalbų leksikos ir gramatikos (pvz., veiksmažodžių asmenavimo) panašumai ir skirtumai;  dvikalbystės (daugiakalbystės) apibūdinimas; jos naudos aptarimas.

Detaliau žr. Vokiečių kalbos ir literatūros BP, Mokymosi turinys 25.4.

36

Kalbos pažinimas integruojamas su kalbėjimu, klausymu ir sąveika, rašymu ir teksto kūrimu, skaitymu ir teksto supratimu, literatūros ir kultūros pažinimu.

Literatūros ir kultūros pažinimas

1. Lyrikos analizė: lyrinis subjektas; tema, teksto nuotaika, pagrindinė mintis; eilėraščio elementai: eilutė, strofa, rimas, ritmas, priedainis.

10

Literatūros ir kultūros pažinimas integruojamas su kalbėjimu, klausymu ir sąveika, rašymu ir teksto kūrimu, skaitymu ir teksto supratimu, kalbos pažinimu.

Temos turi būti aptartos kartu su kitomis literatūros ir kultūros pažinimo mokymosi turinio dalimis, pateiktomis po lentele: Literatūros žanrų atpažinimas, Meninė kalba ir jos funkcijos, Grožinio teksto interpretavimas ir vertinimas, Kitų kultūros tekstų interpretavimas ir vertinimas, Dalyvavimas kultūriniame gyvenime.

2. Epikos analizė: vaizduojamojo pasaulio elementai (veikėjas, laikas, vieta, įvykis); tema ir pagrindinė teksto mintis; pagrindiniai ir antraeiliai kūrinio veikėjai. 

10

3. Dramos analizė. Dramos elementai (dialogas, scena, veikėjas); skaitymas vaidmenimis ar dramos kūrinio ištraukos vaidinimas. 

10

Literatūros žanrų atpažinimas. Mokomasi atpažinti skaitomo kūrinio žanrą (mįslės, patarlės, skaičiuotės, pasakos, legendos, dainos, apsakymo, eilėraščio, dramos, komikso).

Meninė kalba ir jos funkcijos. Mokomasi atpažinti tekste epitetą, perkeltinės reikšmės žodžius, pakartojimą, garsų pamėgdžiojimą bei tipiškas pasakoms kalbines formules ir aptarti jų funkcijas.

Grožinio teksto interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti ir vertinti grožinį tekstą: nusakyti ir aptarti įvykių seką, priežasties ir pasekmės ryšį; apibūdinti kūrinio pagrindinius ir antraeilius veikėjus, jų veiksmus, santykius, jausmus ir mintis; formuluoti grožinio teksto temą, pagrindinę mintį ir aptarti išreikštas vertybes; paaiškinti netiesiogiai pasakytas mintis remiantis savo žinojimu ir vertybėmis; apibūdinti grožinio teksto nuotaiką ir išsakyti savo nuomonę.

Kitų kultūros tekstų analizė ir interpretavimas. Mokomasi interpretuoti kitus kultūros tekstus: sąmoningai ir dėmesingai žiūrėti filmus, koncertus, spektaklius vaikams ir aptarti juos.

Dalyvavimas kultūriniame gyvenime. Pateikiamos įvairios kultūrinio ugdymo formos, kurių tikslas – padėti įtvirtinti per kalbos ir literatūros pamokas įgytas žinias ir gebėjimus, visapusiškai plėsti savo kultūrinį akiratį, tobulinti kritinio mąstymo gebėjimus, ugdyti kūrybiškumą, socialinius emocinius įgūdžius, pilietines nuostatas atliekant mokomąsias užduotis:

← Visi pamokų planai