Rusų tautinės mažumos gimtoji kalba ir literatūra 4 klasei

RUSŲ TAUTINĖS MAŽUMOS GIMTOSIOS KALBOS IR LITERATŪROS 4 KLASĖS ILGALAIKIO PLANO RENGIMAS

Plano forma

Dėl ilgalaikio plano formos susitaria mokyklos bendruomenė, tačiau siekti vienodos formos nebūtina. Skirtingų dalykų ar dalykų grupių ilgalaikių planų forma gali skirtis, svarbu atsižvelgti į dalyko (-ų) specifiką ir ilgalaikį planą sudaryti taip, kad jis pirmiausia būtų patogus ir naudingas mokytojui, padėtų planuoti trumpesnio laikotarpio (pvz., pamokos, pamokų ciklo, savaitės) ugdymo procesą. Planuodamas mokymosi veiklas mokytojas atsižvelgia į konkrečios mokyklos, klasės mokinių pasiekimus, poreikius ir tikslingai pasirenka ugdysimas kompetencijas ir pasiekimus. Pravartu naudotis skaitmenine Rusų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros programa Švietimo portale: https://emokykla.lt/bendrosios-programos/visos-bendrosios-programos/25 , kur pateiktos mokymo (-si) turinio, pasiekimų, kompetencijų ir tarpdalykinių temų sąsajos. Ugdomos kompetencijos nurodomos prie kiekvieno pasirinkto klasių koncentro pasiekimo srities ir pasiekimų, todėl mokytojas, atsižvelgdamas į mokyklos bendruomenės susitarimus, pats gali nuspręsti, kokia apimtimi jos turi būti pateiktos plane.

Privalomas ir pasirenkamas mokymosi laikas. Pasiūlymai mokytojų nuožiūra skirtam ugdymo turiniui organizuoti

Ilgalaikio plano pavyzdyje nurodomas preliminarus 70 procentų Bendruosiuose ugdymo planuose dalykui numatyto valandų skaičiaus paskirstymas. Kaip panaudoti 30 procentų mokymuisi skirto laiko, sprendžia mokytojas, atsižvelgdamas į mokyklos, klasės kontekstą, mokinių pasiekimus ir poreikius, mokyklos bendruomenės susitarimus.

Pasirenkamas mokymosi laikas gali būti skiriamas:

mokinių įgūdžiams tobulinti. Pavyzdžiui, ilgesnės apimties kūriniams skaityti, rašiniams rašyti, viešosioms kalboms, pristatymams rengti ar kt.;
mokinių kūrybiniam potencialui plėtoti. Pavyzdžiui, projektiniams, kūrybiniams darbams rengti, kūrybinėms mokinių dirbtuvėms organizuoti ar kt.;
turinio apimčiai gilinti. Pavyzdžiui, daugiaaspektei pasirinkto ar rekomenduojamo autoriaus kūrinio analizei, lyginamajai analizei ar kt.;
pasirinktos srities pasiekimams ugdyti. Pavyzdžiui, pasirinkus kalbos pažinimo sritį, tiriami kalbos reiškiniai, rengiami žodynai ar kt.;
turiniui įtvirtinti ir kartoti. Pavyzdžiui, ankstesnės klasės kursui kartoti mokslo metų pradžioje, turiniui įtvirtinti ir kartoti mokslo metų pabaigoje;
mokinių įgūdžiams, kurie kelia tam tikrų sunkumų, tobulinti, mokymosi spragoms šalinti. Pavyzdžiui, tikslinėms rašymo, skaitymo, teksto supratimo, rašybos, skyrybos, kalbos vartojimo užduotims, skaitymo, rašymo, kalbėjimo strategijoms mokyti(s) ar kt.;
aukštesniems mokinių pasiekimams ugdyti. Pavyzdžiui, dalykiniams ir tarpdalykiniams projektams rengti, filologinės krypties kalbos ir literatūros darbams rašyti, moduliams integruoti ar kt.;
kultūrinei ar kitoms kompetencijoms plėtoti. Pavyzdžiui, bendradarbiauti su kultūros ir meno institucijomis, dalyvauti kultūriniuose renginiuose, organizuoti pamokas kultūrinėse erdvėse, rengti literatūrines ir kultūrines išvykas, kurti skaitmeninį turinį ar kt.;
tiriamajai veiklai plėtoti. Pavyzdžiui, kraštotyrinei veiklai, akademiniams darbams, tarpdalykinei tiriamajai veiklai ar kt.

Kalbinių sričių integravimas

Atkreipiamas dėmesys į mokymosi turinio integravimą ugdymo procese: pvz., prie lentelėje nurodytų literatūros ir kultūros pažinimo valandų prisideda valandos, priskirtos kitoms sritims (kalbėjimui, klausymui ir sąveikai, skaitymui ir teksto supratimui, rašymui ir teksto kūrimui ir t.t.), jeigu šių kalbinių veiklų temos yra susijusios su literatūros ir kultūros pažinimu. Visos kalbinės veiklos (kalbėjimas, klausymas ir sąveika, skaitymas ir teksto supratimas, rašymas ir teksto kūrimas) siejamos su kalbos pažinimo, literatūros ir kultūros pažinimo temomis, problematika ir veiklomis. Kalbinių veiklų tematika ir problematika siejama su skaitomais ir nagrinėjamais grožiniais ir negrožiniais, kitais kultūros tekstais.

Tarpdalykinis integravimas

Planuojant ugdymo turinį naudinga numatyti ne tik vidinę dalyko, bet ir tarpdalykinę integraciją. Tarpdalykinės temos skaitmeninėje Rusų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros programoje pateiktos prie kiekvienos mokymo(si) turinio temos, todėl ilgalaikiame plane esant poreikiui pravartu numatyti dalykinę integraciją, kuri aktualiausia konkrečiai mokyklai, klasei.

Planuojamas turinys ir tekstų atrankos kriterijai

Temų tvarką, planuodamas pamokų ciklą, nustato pats mokytojas. Planuodamas pamokų ciklą mokytojas taip pat planuoja pasiekimus ir kompetencijas, kurios bus ugdomos šiame cikle, gali planuoti mokymos(si) veiklas, jų vertinimą ir didaktines priemones. Mokytojas taip pat savo nuožiūra gali pasirinkti, kokius kūrinius arba jų ištraukas tikslinga pasirinkti nurodytoms problemoms nagrinėti, tik svarbu, kad atitiktų programoje nurodytus kultūros tekstų atrankos kriterijus. Rekomenduojami kūriniai gali būti mokytojo koreguojami atsižvelgiant į mokinių pasiūlymus, poreikius ir kitas aplinkybes.

Ugdymo procese svarbu užtikrinti, kad visos pasiekimų sritys būtų glaudžiai susijusios. Ypač svarbi dermė tarp visų pasiekimų sričių, kad mokinių įgūdžiai tobulėtų. Nepakankamas dėmesys kuriai nors sričiai (ar jos ignoravimas) visą kalbinę veiklą padaro menkavertę. Todėl labai svarbu ugdymo procese užtikrinti vidinę dalyko integraciją, kurią galima suplanuoti rengiant pamokų ciklo planą, kaip tai yra parodyta Rusų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros BP įgyvendinimo rekomendacijose dalyje Veiklų planavimo ir kompetencijų ugdymo pavyzdžiai.

Pasiekimų sritys

Per visas pamokas ugdomi Rusų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros programoje numatytų sričių pasiekimai:

Kalbėjimas, klausymas ir sąveika (A): A1. Taikydamas klausymosi strategijas, klauso įvairių tipų tekstų, analizuoja ir interpretuoja turinio elementus; A2. Derina klausymą ir kalbėjimą bendraudamas įvairiose komunikavimo situacijose; A3. Pristato sakytinius tekstus, atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją.
Skaitymas ir teksto supratimas (B): B1. Skaito įvairių tipų tekstus, atsižvelgdamas į skaitymo tikslą ir taikydamas įvairias skaitymo strategija; B2. Įžvelgia ir aptaria skaitomų tekstų turinio ir kalbinės raiškos elementus, teksto kontekstus, intenciją; B3. Tikslingai ir atsakingai naudojasi įvairiais informacijos šaltiniais.
Rašymas ir teksto kūrimas (C): C1. Kuria rišlius tekstus laikydamasis žanro reikalavimų ir atsižvelgdamas į adresatą, tikslą ir komunikavimo situaciją; C2. Tinkamai ir estetiškai pateikia ir iliustruoja savo sukurtą tekstą; C3. Taiko rašymo strategijas.
Kalbos pažinimas (D): D1. Atpažįsta pagrindines kalbotyros sąvokas, vartoja terminus ir taiko juos aptardamas kalbinę raišką ir kalbinės komunikacijos reiškinius; D2. Taiko gimtosios kalbos žinias, taisyklingai ir tikslingai vartodamas kalbą; D3. Sąmoningai stebi ir reflektuoja kalbinius reiškinius visuomenėje, gretina žinomas kalbas ar jų atmainas; D4. Taiko kalbos žinių kaupimo ir sisteminimo, taisyklingos kalbos vartojimo strategijas.
Literatūros ir kultūros pažinimas (E): E1. Aptaria svarbiausius rusų ir kitų tautų literatūros kūrinius, rašytojų kūrybą istorijos kontekste; E2. Įvairiais aspektais analizuoja, interpretuoja ir vertina literatūros ir kitus meno kūrinius; E3. Domisi rusų ir lietuvių tautų kultūra, tradicijomis ir visuomeniniu gyvenimu, ieško tarpkultūrinių ryšių; dalyvauja kulturiniame ir visuomeniniame gyvenime; E4. Taiko literatūros ir kultūros žinių kaupimo, sisteminimo ir panaudojimo strategijas.

Mokinių pasiekimų raida Rusų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros programoje aprašoma pagal pasiekimų sritis, pateikiant mokinių pagrindinio lygio pasiekimus kas dvejus metus. Lentelėje raide (A, B, C, D, E) žymima pasiekimų sritis, raide ir skaičiumi (pvz., A1, A2) žymima tos pasiekimų srities pasiekimų grupė, raide ir trimis skaičiais (pvz., A1.1.3, A2.1.3) žymimas konkretus tos pasiekimų srities pagrindinio lygio pasiekimas. Ilgalaikiame plane nurodyta apibendrinta pasiekimų sritis – pasiekimų grupė ir konkretus pasiekimas lengvai randami Švietimo portale.

Kad mokinių įgūdžiai nuosekliai tobulėtų, ugdymo procese svarbu užtikrinti visų pasiekimų sričių dermę ir vidinę rusų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros dalyko integraciją, todėl bet koks jų skirstymas yra sąlyginis.

Vertinimas

Per visą rusų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros mokymosi laikotarpį vyrauja formuojamasis (ugdomasis) vertinimas. Tai nuolatinis informacijos apie mokinio žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas rinkimas ir analizavimas, tos informacijos panaudojimas planuojant, koreguojant numatytas mokymosi veiklas, grįžtamosios informacijos mokiniui mokymosi proceso metu teikimas, pozityvus mokinio veiklos komentavimas, mokinio įsivertinimo ir mokinių vienas kito vertinimo gebėjimų ugdymas. Mokymosi laikotarpio (temos, ciklo, kurso, trimestro, pusmečio, metų) pabaigoje atliekamas apibendrinamasis vertinimas – tai mokytojo sprendimas apie mokinio pasiekimus. Remiantis apibendrinamojo vertinimo rezultatais, mokinių pasiekimai įvertinami lygiais: slenkstinis (1), patenkinamas (2), pagrindinis (3), aukštesnysis (4). Pradiniame ugdyme mokinių pasiekimai nevertinami pažymiais (balais) ar jų pakaitalais (raidėmis, ženklais, simboliais, procentais ir pan.) ir viešai tarpusavyje nelyginami. Mokinių pasiekimai įvertinami pasiekimų lygiais mokymo(si) laikotarpio (trimestro, pusmečio ar pan.) pabaigoje apžvelgus visą laikotarpį ir įvertinus nueitą etapą.

Diagnostinis ir apibendrinamasis vertinimas turi suteikti mokiniui informaciją apie pasiekimus ir padėti numatyti ilgalaikius mokymosi tikslus. Svarbu, kad vertinimas būtų planuojamas kartu su ugdymo procesu. Planuojant vertinimą remiamasi ugdymo programų reikalavimais ir išsikeltais tikslais. Mokytojas pirmiausia turi atsižvelgti į vertinimo tikslą, parinkti tinkamus, vertinimo tikslus atitinkančius vertinimo būdus, numatyti užduoties apimtį, laiką, vertinimo kriterijus, vertinimo informacijos pateikimo mokiniams formą. Su mokiniais svarbu aptarti bendriausius užduoties atlikimo kriterijus:

• kas turi būti padaryta, kad užduotis būtų atlikta;

• koks darbas yra laikomas kokybišku;

• kokie kriterijai lems darbo įvertinimą.

Vertinamas yra ne tik galutinis mokymosi rezultatas, bet ir mokymosi procesas. Tokia vertinimo nuostata skatina mokinio saviugdą ir mokymosi motyvaciją, padeda augti jo savimonei ir savivertei, leidžia patirti mokymosi sėkmę.

4 klasės grožinės ir negrožinės literatūros skaitymo veiklos bei būdai

Kultūros tekstų atranka. Mokomasi nagrinėti įvairiais aspektais temas pasirenkant grožinės literatūros kūrinius ir įvairius kultūros tekstus. Atsižvelgiant į mokinių amžių ir jų interesus, pateiktą nagrinėjamų kūrinių tematiką, skaitymui ir nagrinėjimui pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: įvairių literatūros rūšių, tautosakos; klasikinių ir šiuolaikinių autorių; žymiausių rusų ir užsienio vaikų ir jaunimo literatūros autorių; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; iš vaikų žurnalų, interneto puslapių ir kt.

Literatūros žanrų atpažinimas. Mokomasi atpažinti skaitomo kūrinio žanrą (mįslės, patarlės, skaičiuotės, pasakos, legendos, apsakymo, eilėraščio, dramos, komikso).

Meninė kalba ir jos funkcijos. Mokomasi atpažinti tekste epitetą, perkeltinės reikšmės žodžius, pakartojimą, garsų pamėgdžiojimą ir tipiškas pasakų kalbines formules ir aptarti jų funkcijas.

Grožinio teksto interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti ir vertinti grožinį tekstą: nusakyti ir aptarti įvykių seką, priežasties ir pasekmės ryšį; apibūdinti kūrinio pagrindinius ir antraeilius veikėjus, jų veiksmus, santykius, jausmus ir mintis; formuluoti grožinio teksto temą, pagrindinę mintį ir aptarti išreikštas vertybes; paaiškinti netiesiogiai pasakytas mintis remiantis savo žinojimu ir vertybėmis; apibūdinti grožinio teksto nuotaiką ir išsakyti savo nuomonę.

Kitų kultūros tekstų analizė ir interpretavimas. Mokomasi interpretuoti kitus kultūros tekstus: sąmoningai ir dėmesingai žiūrėti filmus, koncertus, spektaklius vaikams ir aptarti juos.

Rekomenduojamų autorių ir kūrinių sąrašas: pvz., Й. Авижюс „Как овощи выбирали короля“, „Зачарованная лошадка“, К. Бальмонт (eilėraščiai), Н. Ермильченко „Леди и джентльмены“, М. Зощенко „Лёля и Минька“, „Иван-царевич и Серый волк“ (rusų liaudies pasaka), Д. Кинни „Дневник Слабака“, Р. Киплинг „Маугли“, „Сказки и рассказы о животных“, И. Крылов „Лебедь, Щука и Рак“, Ю. Кузнецова „Выдуманный жучок“, А. Куприн „Белый пудель“, Л. Кэрролл „Алиса в Стране Чудес“, М. Лермонтов (eilėraščiai), К. Льюис „Лев, колдунья и платяной шкаф“, „Мадонна“, „Яблоки мистера Пибоди“, С. Маршак „Двенадцать месяцев“ (inscenizacija), Н. Некрасов (eilėraščiai), Н. Носов „Когда мы смеёмся“, „Фантазёры“, К. Паустовский „Заячьи лапы“, „Корзина с еловыми шишками“, А. Погорельский „Чёрная курица, или Подземные жители“, Э. Портер „Поллианна“, А. С. Пушкин (eilėraščiai ir pasakos), Э. Распе „Приключения барона Мюнхгаузена“, Л. Сепульведа „Мама-кот“, „Макс, Микс и Мекс“.

RUSŲ KALBOS IR LITERATŪROS ILGALAIKIS PLANAS 4 KLASEI

Klasė: 4 klasė.

Dalykas, klasė: rusų tautinės mažumos gimtoji kalba ir literatūra.

Ugdymo proceso trukmė (pagal BUP): 35 savaitės, 245 pamokos per metus.

Dalyko pamokų skaičius: 7 pamokos per savaitę.

Privalomas ir pasirenkamas turinys: 70 % – privalomas turinys (174), 30 % – mokytojų nuožiūra (71 pamokos).

Vertinimas: Ugdymo procese taikomas formuojamasis, ciklo ir kurso pabaigoje – apibendrinamasis vertinimas.

Pateiktame ilgalaikio plano pavyzdyje nurodytos rekomenduojamos kompetencijos ir pasiekimai apskritai. Konkrečios kompetencijos, tinkamos atskirai pamokai, ir konkretūs pasiekimai pagal lygius nurodomi programoje. Plane siūlomas privalomų valandų paskirstymas, galima tarpdalykinė integracija ir nuorodos yra rekomenduojamo pobūdžio.

Mokymosi turinio tema	Valandų skaičius	Ugdomos kompetencijos	Ugdomi pasiekimai	Galima integracija, pastabos, nuorodos
	70 % 174 val.	30 % 71 val.
I CIKLAS. ĮVADAS. KARTOJIMAS IR ĮTVIRTINIMAS
Aptariamas 4 klasės kurso mokymosi turinys, tikslai, uždaviniai ir siektini rezultatai. Supažindinama su rusų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros pamokose ugdysimais pasiekimais ir kompetencijomis, jų intensyvumu. Pristatomos ir aptariamos rusų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros mokymosi priemonės. Supažindinama su vertinimu ugdymo procese. 3 klasės kurso akcentai. Pagal poreikį kartojamos ir įtvirtinamos taisyklingos rašytinės ir sakytinės rusų kalbos normos, atliekamos integruotos diagnostinės klausymo ir kalbėjimo, kalbos pažinimo, skaitymo ir teksto supratimo, rašymo ir teksto kūrimo užduotys. Apibrėžiami 4 klasės rusų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros kurso kalbėjimo, klausymo, skaitymo ir rašymo tikslai.	6		Pažinimo, komunikavimo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, skaitmeninė kompetencijos.	Kalbėjimas, klausymas ir sąveika (A). Skaitymas ir teksto supratimas (B). Rašymas ir teksto kūrimas (C). Kalbos pažinimas (D). Literatūros ir kultūros pažinimas (E).	Pasiekimų sritys ir pasiekimai: https://emokykla.lt/bendrosios- https://emokykla.lt/bendrosios-programos/visos-bendrosios-programos/25?ach-1=2&ach-2=2&ach-3=2&ach-4=2&ach-5=2&clases=3674&educations=&st=1&types=&ct=2 Vertinimas ugdymo procese ir išorinis vertinimas: https://emokykla.lt/bendrosios-programos/visos-bendrosios-programos/25?ach-1=2&ach-2=2&ach-3=2&ach-4=2&ach-5=2&clases=3674&educations=&st=1&types=&ct=2 NMPP 4 kl. Užduotys: https://www.nsa.smm.lt/egzaminai-ir-pasiekimu-patikrinimai/nmpp/uzduotys/ I.Liubinska, J.Rukovič, I.Zacharova „Saulės ratas“. Vadovėlis, 4 kl. 1 dalys. Kaunas, „Šviesa“, 2009 (59 – 67 psl.) Taikomas diagnostinis ir formuojamasis vertinimas.
II CIKLAS. ĮVAIRIŲ LAIKOTARPIŲ RUSŲ IR VERSTINĖ LITERATŪRA. LYRIKOS ANALIZĖ. FONETIKA
Skaitymas ir teksto supratimas
Įvairių laikotarpių rusų ir verstinė nuotykių literatūra. „Иван-царевич и Серый волк“ (rusų liaudies pasaka), А. С. Пушкин (pasakos), Р. Киплинг „Маугли“, Л. Кэрролл „Алиса в Стране Чудес“, Н. Носов „Когда мы смеёмся“, „Фантазёры“, Э. Распе „Приключения барона Мюнхгаузена“ К. Льюис „Лев, колдунья и платяной шкаф“, „Мадонна“, „Яблоки мистера Пибоди“ ar kiti šių arba kitų autorių kūriniai (ištraukos). Skaitymo technika: skaitymo būdas ir tempas, atsižvelgiant į situaciją ir skaitomą tekstą, naudojamas technologijas; raiškusis grožinio teksto skaitymas ir deklamavimas. Skaitymo strategijos: kelia hipotezes, apie ką gali būti tekstas; nuolat apmąsto, ar supranta prasmę; randa ir pasižymi reikšmingus žodžius ir mintis. Knygos struktūros elementai (autorius, pavadinimas, sutartiniai ženklai vadovėlyje, puslapiai, iliustracijos, antraštinis lapas, dailininkas, turinys, leidimo metai). Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas: tiesioginė ir netiesioginė informacija; skirtingu raiškos informacijos fragmentu siejimas ir lyginimas; teksto tema, raktiniai žodžiai, aiškiai išsakyta pagrindinė mintis; svarbiausios detalės, faktai, veiksmų seka, priežasties ir pasekmės ryšiai; plano sudarymas; teksto siejimas ir lyginimas su turimomis žiniomis ir informacija iš kito šaltinio, nuomonės apie tekstą išreiškimas ir pagrindimas remiantis asmenine patirtimi it tekstu, informacijos iš dviejų skirtingų šaltinių siejimas ir lyginimas.	15		Kultūrinė, pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, skaitmeninė kompetencijos.	Skaitymas ir teksto supratimas (B). Kalbėjimas, klausymas ir sąveika (A). Rašymas ir teksto kūrimas (C). Literatūros ir kultūros pažinimas (E).	Lietuvių kalba, dorinis ugdymas, medijų raštingumas, teatras. Pradinio ugdymo įgyvendinimo rekomendacijos. Literatūros ir kultūros pažinimas. Kelionės po tikrą ir išgalvotą pasaulį (3–4 kl.) (52 – 65 psl.) https://emokykla.lt/upload/files/2023/06/29/ir-pradinio-ug-rusu-k-2023-06-23.pdf.) I.Liubinska, J.Rukovič, I.Zacharova „Saulės ratas“. Vadovėlis, 4 kl. 1 dalys. Kaunas, „Šviesa“, 2009 (41 – 43 psl.) I.Liubinska, J.Rukovič, I.Zacharova „Saulės ratas“. Vadovėlis, 4 kl. 2 dalys. Kaunas, „Šviesa“, 2009 (53 – 61 psl.) I.Liubinska, J.Rukovič, I.Zacharova „Saulės ratas“. Vadovėlis, 4 kl. 3 dalys. Kaunas, „Šviesa“, 2009 (71 – 79 psl.)
Rašymas ir teksto kūrimas
Teksto kūrimas ir redagavimas atsižvelgiant į temą, pagal užduotį, sudarytą planą, pavyzdį, vaizdinę medžiagą, pateiktus esminius žodžius. Trinarės teksto struktūra. Pastraipos išskyrimas pagal prasmę, pastraipos minties nusakymas, jos ryšys su teksto tema. Teksto rišlumo priemonės: žodžių kartojimo vengimas, sinonimų, antonimų, įvardžių pasirinkimas. Aprašymo dominuojančiu elementų ir detalių išskyrimas. Teksto kūrimo strategijos: aiškinamojo teksto kūrimas pagal modelius: klausimas – atsakymas, teiginys – pavyzdys; dar kartą parašyto teksto skaitymas, teksto taisymas pagal iš anksto susitartus kriterijus; teksto rašybos tikrinimas naudojantis rašybos žodynu. Įvairaus pobūdžio tekstų kūrimas, paisant žanro reikalavimų, atsižvelgiant į adresatą ir komunikavimo situaciją: paveikslo, žmogaus aprašymas, aiškinamasis tekstas, žinutė, neoficialus laiškas, sveikinimai, linkėjimai, kūrybiniai bandymai (pvz., eilėraštis, dienoraštis, pasakojimas ir pan.). Teksto grafinis apipavidalinimas: teksto pristatymas su atitinkančiomis iliustracijomis; informacijos pateikimas lentelės forma ir kt.; iliustracinės medžiagos autoriaus ir šaltinio nurodymas.	5		Kultūrinė, komunikavimo, kūrybiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, skaitmeninė kompetencijos.	Rašymas ir teksto kūrimas (C). Skaitymas ir teksto supratimas (B). Literatūros ir kultūros pažinimas (E).	Informatika. Pradinio ugdymo įgyvendinimo rekomendacijos. Rašymas ir teksto kūrimas. 4 klasės rašymo pasiekimus iliustruojantys pavyzdžiai. (3–4 kl.) (113 – 115 psl.) https://emokykla.lt/upload/files/2023/06/29/ir-pradinio-ug-rusu-k-2023-06-23.pdf.)
Kalbos pažinimas
Fonetika ir kirčiavimas. • skardžiųjų priebalsių suduslėjimo atvejai; priebalsių supanašėjimas; taisyklingas kirčiavimas įvairių žodžių ir morfologinių formų (pvz., prielinksnių aukštesniojo laipsnio forma).	5		Kultūrinė, pažinimo, pilietiškumo, komunikavimo.	Kalbos pažinimas (D). Kalbėjimas, klausymas ir sąveika (A). Skaitymas ir teksto supratimas (B). Literatūros ir kultūros pažinimas (E).	Lietuvių kalba, muzika.
Kalbėjimas, klausymas ir sąveika
Kalbėjimo ir klausymo paskirtis ir svarba. Įvairių tekstų klausymas ir supratimas: jų aptarimas, paskirties nurodymas, savo nuomonės apie išgirstą informaciją išsakymas ir pagrindimas; turinio (informacijos) perteikimas savais žodžiais, naudojant tinkamą raišką. Tiesiogiai ir netiesiogiai pateikta informacija, priežasties ir pasekmės ryšiai; tema, mintis. Skirtingos raiškos elementų lyginimas. Aktyvaus klausymosi strategijų taikymas: nusiteikti klausytis, suprasti, daryti išvadas. Kompensavimo strategijos: prašoma patikslinti informaciją, kalbą papildyti neverbalinėmis priemonėmis.	5		Komunikavimo, pažinimo, kūrybiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, skaitmeninė kompetencijos.	Kalbėjimas, klausymas ir sąveika (A). Skaitymas ir teksto supratimas (B). Literatūros ir kultūros pažinimas (E).	Lietuvių kalba, dorinis ugdymas. Pradinio ugdymo įgyvendinimo rekomendacijos. Mokinių klausymosi ir kalbėjimo gebėjimų ugdymas (3–4 kl.) (9 – 14 psl.) https://emokykla.lt/upload/files/2023/06/29/ir-pradinio-ug-rusu-k-2023-06-23.pdf
Literatūros ir kultūros pažinimas
Įvairių laikotarpių rusų ir verstinė literatūra. М. Лермонтов (eilėraščiai), Н. Некрасов (eilėraščiai), А. С. Пушкин (eilėraščiai), К. Бальмонт (eilėraščiai) ar kiti šių arba kitų autorių kūriniai (ištraukos). Lyrikos analizė: lyrinis subjektas, adresatas; tema, nuotaika, pagrindinė teksto mintis, eilėraščio elementai: eilutė, strofa, rima, ritmas, priedainis. Dalyvavimas kultūriniame gyvenime. teatro, muziejaus, kino teatro lankymas; pamokos įvairiose kultūrinėse erdvėse (pvz., edukacinės ekskursijos, teminiai užsiėmimai, dirbtuvės), susietose su tam tikromis temomis; projektinė veikla (dalykiniai ir tarpdalykiniai projektai; mokykliniai ir regioniniai projektai); mokykliniai, tarpmokykliniai ir respublikiniai renginiai (pvz., konkursai, olimpiados, festivaliai).	5		Kultūrinė, pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, skaitmeninė kompetencijos.	Literatūros ir kultūros pažinimas (E). Kalbėjimas, klausymas ir sąveika (A). Skaitymas ir teksto supratimas (B).	Lietuvių kalba, dorinis ugdymas. I.Liubinska, J.Rukovič, I.Zacharova „Saulės ratas“. Vadovėlis, 4 kl. 1 dalys. Kaunas, „Šviesa“, 2009 (7, 37, psl.) I.Liubinska, J.Rukovič, I.Zacharova „Saulės ratas“. Vadovėlis, 4 kl. 2 dalys. Kaunas, „Šviesa“, 2009 (5 – 6. psl.) I.Liubinska, J.Rukovič, I.Zacharova „Saulės ratas“. Vadovėlis, 4 kl. 3 dalys. Kaunas, „Šviesa“, 2009 (11, 18, 38, 59 psl.) Ciklo eigoje taikomas formuojamasis vertinimas, o pabaigoje - apibendrinamasis vertinimas.
III CIKLAS. ĮVAIRIŲ LAIKOTARPIŲ RUSŲ IR VERSTINĖ LITERATŪRA. EPIKOS ANALIZĖ. LEKSIKA IR ŽODŽIŲ DARYBA. KALBA KAIP SOCIALINIS REIŠKINYS
Skaitymas ir teksto supratimas. Literatūros ir kultūros pažinimas
Įvairių laikotarpių rusų ir verstinė literatūra. Й. Авижюс „Как овощи выбирали короля“, „Зачарованная лошадка“, Н. Ермильченко „Леди и джентльмены“, М. Зощенко „Лёля и Минька“, Д. Кинни „Дневник Слабака“, Ю. Кузнецова „Выдуманный жучок“ ar kiti šių arba kitų autorių kūriniai (ištraukos). Skaitymo technika: skaitymo būdas ir tempas, atsižvelgiant į situaciją ir skaitomą tekstą, naudojamas technologijas; raiškusis grožinio teksto skaitymas ir deklamavimas. Skaitymo strategijos: kelia hipotezes, apie ką gali būti tekstas; nuolat apmąsto, ar supranta prasmę; randa ir pasižymi reikšmingus žodžius ir mintis. Knygos struktūros elementai (autorius, pavadinimas, sutartiniai ženklai vadovėlyje, puslapiai, iliustracijos, antraštinis lapas, dailininkas, turinys, leidimo metai). Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas: tiesioginė ir netiesioginė informacija; skirtingu raiškos informacijos fragmentu siejimas ir lyginimas; teksto tema, raktiniai žodžiai, aiškiai išsakyta pagrindinė mintis; svarbiausios detalės, faktai, veiksmų seka, priežasties ir pasekmės ryšiai; plano sudarymas; teksto siejimas ir lyginimas su turimomis žiniomis ir informacija iš kito šaltinio, nuomonės apie tekstą išreiškimas ir pagrindimas remiantis asmenine patirtimi it tekstu, informacijos iš dviejų skirtingų šaltinių siejimas ir lyginimas.	10		Kultūrinė, pažinimo, pilietiškumo, komunikavimo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, skaitmeninė kompetencijos.	1. Skaitymas ir teksto supratimas (B). 2. Kalbėjimas, klausymas ir sąveika (A). 3. Rašymas ir teksto kūrimas (C). 4. Literatūros ir kultūros pažinimas (E).	Lietuvių kalba, medijų raštingumas, dorinis ugdymas. Pradinio ugdymo įgyvendinimo rekomendacijos. 4 klasės skaitymo ir teksto suvokimo pasiekimus iliustruojantys pavyzdžiai. (116 – 122 psl.) https://emokykla.lt/upload/files/2023/06/29/ir-pradinio-ug-rusu-k-2023-06-23.pdf.) I.Liubinska, J.Rukovič, I.Zacharova „Saulės ratas“. Vadovėlis, 4 kl. 3 dalys. Kaunas, „Šviesa“, 2009 (22 – 25, 55 – 57 psl.)
Rašymas ir teksto kūrimas
Teksto kūrimas ir redagavimas atsižvelgiant į temą, pagal užduotį, sudarytą planą, pavyzdį, vaizdinę medžiagą, pateiktus esminius žodžius. Trinarės teksto struktūra. Pastraipos išskyrimas pagal prasmę, pastraipos minties nusakymas, jos ryšys su teksto tema. Teksto rišlumo priemonės: žodžių kartojimo vengimas, sinonimų, antonimų, įvardžių pasirinkimas. Aprašymo dominuojančiu elementų ir detalių išskirimas. Teksto kūrimo strategijos: aiškinamojo teksto kūrimas pagal modelius: klausimas – atsakymas, teiginys – pavyzdys; dar kartą parašyto teksto skaitymas, teksto taisymas pagal iš anksto susitartus kriterijus; teksto rašybos tikrinimas naudojantis rašybos žodynu. Įvairaus pobūdžio tekstų kūrimas, paisant žanro reikalavimų, atsižvelgiant į adresatą ir komunikavimo situaciją: paveikslo, žmogaus aprašymas, aiškinamasis tekstas, žinutė, neoficialus laiškas, sveikinimai, linkėjimai, kūrybiniai bandymai (pvz., eilėraštis, dienoraštis, pasakojimas ir pan.). Teksto grafinis apipavidalinimas: teksto pristatymas su atitinkančiomis iliustracijomis; informacijos pateikimas lentelės forma ir kt.; iliustracinės medžiagos autoriaus ir šaltinio nurodymas.	6		Kultūrinė, pažinimo, kūrybiškumo kompetencijos.	Rašymas ir teksto kūrimas (C). Skaitymas ir teksto supratimas (B). Literatūros ir kultūros pažinimas (E).	Dailė.
Kalbos pažinimas
Leksika ir žodžių daryba. Vaizdingi žodžiai ir žodžių junginiai, sinonimai, antonimai (be termino vartojimo), giminiški žodžiai, balsių ir priebalsių kaita giminiškuose žodžiuose, priešdėliniai ir priesaginiai vediniai, naujų žodžių sudarymas pagal modelį. Kalba kaip socialinis reiškinys. Skirtingų kalbų vartojimas aplinkoje; žinomų kalbų leksikos ir gramatikos (pvz., veiksmažodžių asmenavimo) panašumai ir skirtumai; dvikalbystės (daugiakalbystės) apibūdinimas; jos naudos aptarimas.	7		Kultūrinė, pažinimo, komunikavimo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, skaitmeninė kompetencijos.	Kalbos pažinimas (D). Kalbėjimas, klausymas ir sąveika (A). Skaitymas ir teksto supratimas (B). Literatūros ir kultūros pažinimas (E).	Lietuvių kalba, gamtos mokslai.
Kalbėjimas, klausymas ir sąveika
Kalbėjimo ir klausymo paskirtis ir svarba. Įvairių tekstų klausymas ir supratimas: jų aptarimas, paskirties nurodymas, savo nuomonės apie išgirstą informaciją išsakymas ir pagrindimas; turinio (informacijos) perteikimas savais žodžiais, naudojant tinkamą raišką. Tiesiogiai ir netiesiogiai pateikta informacija, priežasties ir pasekmės ryšiai; tema, mintis. Skirtingos raiškos elementų lyginimas. Aktyvaus klausymosi strategijų taikymas: nusiteikti klausytis, suprasti, daryti išvadas. Kompensavimo strategijos: prašoma patikslinti informaciją, kalbą papildyti neverbalinėmis priemonėmis.	5		Komunikavimo, pažinimo, kūrybiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, skaitmeninė kompetencijos.	Kalbėjimas, klausymas ir sąveika (A). Skaitymas ir teksto supratimas (B). Literatūros ir kultūros pažinimas (E).	Lietuvių kalba, dorinis ugdymas.
Literatūros ir kultūros pažinimas
Įvairių laikotarpių rusų ir verstinė literatūra. А. Куприн „Белый пудель“, К. Паустовский „Заячьи лапы“, „Корзина с еловыми шишками“, А. Погорельский „Чёрная курица, или Подземные жители“, Э. Портер „Поллианна“ ar kiti šių arba kitų autorių kūriniai (ištraukos). Epikos analizė: vaizduojamojo pasaulio elementai (veikėjas, laikas, vieta, įvykis); temą ir pagrindinė teksto mintis; pagrindiniai ir antraeiliai kūrinio veikėjai. Dalyvavimas kultūriniame gyvenime. teatro, muziejaus, kino teatro lankymas; pamokos įvairiose kultūrinėse erdvėse (pvz., edukacinės ekskursijos, teminiai užsiėmimai, dirbtuvės), susietose su tam tikromis temomis; projektinė veikla (dalykiniai ir tarpdalykiniai projektai; mokykliniai ir regioniniai projektai); mokykliniai, tarpmokykliniai ir respublikiniai renginiai (pvz., konkursai, olimpiados, festivaliai).	10		Kultūrinė, pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, skaitmeninė kompetencijos.	Literatūros ir kultūros pažinimas (E). Kalbėjimas, klausymas ir sąveika (A). Skaitymas ir teksto supratimas (B).	Lietuvių kalba, dorinis ugdymas. I.Liubinska, J.Rukovič, I.Zacharova „Saulės ratas“. Vadovėlis, 4 kl. 1 dalys. Kaunas, „Šviesa“, 2009 (49 – 54 psl.) I.Liubinska, J.Rukovič, I.Zacharova „Saulės ratas“. Vadovėlis, 4 kl. 2 dalys. Kaunas, „Šviesa“, 2009 (61 – 105 psl.) Formuojamasis vertinimas. Ciklo pabaigoje taikomas apibendrinamasis vertinimas.
IV CIKLAS. ĮVAIRIŲ LAIKOTARPIŲ RUSŲ IR VERSTINĖ LITERATŪRA. DRAMOS ANALIZĖ. MORFOLOGIJA. KALBA KAIP SOCIALINIS REIŠKINYS
Skaitymas ir teksto supratimas. Literatūros ir kultūros pažinimas
Įvairių laikotarpių rusų ir verstinė literatūra. Л. Сепульведа „Мама-кот“, „Макс, Микс и Мекс“, ar kiti šių arba kitų autorių kūriniai (ištraukos). Skaitymo technika: skaitymo būdas ir tempas, atsižvelgiant į situaciją ir skaitomą tekstą, naudojamas technologijas; raiškusis grožinio teksto skaitymas ir deklamavimas. Skaitymo strategijos: kelia hipotezes, apie ką gali būti tekstas; nuolat apmąsto, ar supranta prasmę; randa ir pasižymi reikšmingus žodžius ir mintis. Knygos struktūros elementai (autorius, pavadinimas, sutartiniai ženklai vadovėlyje, puslapiai, iliustracijos, antraštinis lapas, dailininkas, turinys, leidimo metai). Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas: tiesioginė ir netiesioginė informacija; skirtingu raiškos informacijos fragmentu siejimas ir lyginimas; teksto tema, raktiniai žodžiai, aiškiai išsakyta pagrindinė mintis; svarbiausios detalės, faktai, veiksmų seka, priežasties ir pasekmės ryšiai; plano sudarymas; teksto siejimas ir lyginimas su turimomis žiniomis ir informacija iš kito šaltinio, nuomonės apie tekstą išreiškimas ir pagrindimas remiantis asmenine patirtimi it tekstu, informacijos iš dviejų skirtingų šaltinių siejimas ir lyginimas.	10		Kultūrinė, pažinimo, pilietiškumo, komunikavimo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, skaitmeninė kompetencijos.	1. Skaitymas ir teksto supratimas (B). 2. Kalbėjimas, klausymas ir sąveika (A). 3. Rašymas ir teksto kūrimas (C). 4. Literatūros ir kultūros pažinimas (E).	Lietuvių kalba, medijų raštingumas, dorinis ugdymas. I.Liubinska, J.Rukovič, I.Zacharova „Saulės ratas“. Vadovėlis, 4 kl. 3 dalys. Kaunas, „Šviesa“, 2009 (20, 30 psl.)
Rašymas ir teksto kūrimas
Teksto kūrimas ir redagavimas atsižvelgiant į temą, pagal užduotį, sudarytą planą, pavyzdį, vaizdinę medžiagą, pateiktus esminius žodžius. Trinarės teksto struktūra. Pastraipos išskyrimas pagal prasmę, pastraipos minties nusakymas, jos ryšys su teksto tema. Teksto rišlumo priemonės: žodžių kartojimo vengimas, sinonimų, antonimų, įvardžių pasirinkimas. Aprašymo dominuojančiu elementų ir detalių išskirimas. Teksto kūrimo strategijos: aiškinamojo teksto kūrimas pagal modelius: klausimas – atsakymas, teiginys – pavyzdys; dar kartą parašyto teksto skaitymas, teksto taisymas pagal iš anksto susitartus kriterijus; teksto rašybos tikrinimas naudojantis rašybos žodynu. Įvairaus pobūdžio tekstų kūrimas, paisant žanro reikalavimų, atsižvelgiant į adresatą ir komunikavimo situaciją: paveikslo, žmogaus aprašymas, aiškinamasis tekstas, žinutė, neoficialus laiškas, sveikinimai, linkėjimai, kūrybiniai bandymai (pvz., eilėraštis, dienoraštis, pasakojimas ir pan.). Teksto grafinis apipavidalinimas: teksto pristatymas su atitinkančiomis iliustracijomis; informacijos pateikimas lentelės forma ir kt.; iliustracinės medžiagos autoriaus ir šaltinio nurodymas. Rašyba: - daiktavardžių ir būdvardžių linksniavimo galunes, - dalelytę „не” su veiksmažodžiais - „ь“ po žvarbiųjų priebalsių, daiktavardžių vienaskaitos formose, - veiksmažodžių bendraties bei vienaskaitos 2-ojo ir 3-iojo asmens formos (смеяться, смеешься, смеется).	11		Kultūrinė, komunikavimo, kūrybiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, skaitmeninė kompetencijos.	Rašymas ir teksto kūrimas (C). Skaitymas ir teksto supratimas (B). Literatūros ir kultūros pažinimas (E).	Informatika. I.Liubinska, J.Rukovič, I.Zacharova „Saulės ratas“. Vadovėlis, 4 kl. 1 dalys. Kaunas, „Šviesa“, 2009 (68 – 107 psl.) I.Liubinska, J.Rukovič, I.Zacharova „Saulės ratas“. Vadovėlis, 4 kl. 2 dalys. Kaunas, „Šviesa“, 2009 (61 – 105 psl.)
Kalbos pažinimas
Morfologija. Kartojamos ir gilinamos žinios apie linksniuojamąsias kalbos dalis (pagal poreikį), jų tarimo, kirčiavimo, darybos, rašybos, kaitymo ir vartojimo ypatumus. Daiktavardis. Būdvardis. Veiksmažodis. Įvardis. Prieveiksmis. Kalba kaip socialinis reiškinys. Skirtingų kalbų vartojimas aplinkoje; žinomų kalbų leksikos ir gramatikos (pvz., veiksmažodžių asmenavimo) panašumai ir skirtumai; dvikalbystės (daugiakalbystės) apibūdinimas; jos naudos aptarimas.	28		Kultūrinė, pažinimo, komunikavimo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, skaitmeninė kompetencijos.	Kalbos pažinimas (D). Kalbėjimas, klausymas ir sąveika (A). Skaitymas ir teksto supratimas (B). Literatūros ir kultūros pažinimas (E).	Lietuvių kalba. I.Liubinska, J.Rukovič, I.Zacharova „Saulės ratas“. Vadovėlis, 4 kl. 1 dalys. Kaunas, „Šviesa“, 2009 (68 – 107 psl.) I.Liubinska, J.Rukovič, I.Zacharova „Saulės ratas“. Vadovėlis, 4 kl. 2 dalys. Kaunas, „Šviesa“, 2009 (61 – 105 psl.)
Kalbėjimas, klausymas ir sąveika
Kalbėjimo ir klausymo paskirtis ir svarba. Įvairių tekstų klausymas ir supratimas: jų aptarimas, paskirties nurodymas, savo nuomonės apie išgirstą informaciją išsakymas ir pagrindimas; turinio (informacijos) perteikimas savais žodžiais, naudojant tinkamą raišką. Tiesiogiai ir netiesiogiai pateikta informacija, priežasties ir pasekmės ryšiai; tema, mintis. Skirtingos raiškos elementų lyginimas. Aktyvaus klausymosi strategijų taikymas: nusiteikti klausytis, suprasti, daryti išvadas. Kompensavimo strategijos: prašoma patikslinti informaciją, kalbą papildyti neverbalinėmis priemonėmis.	5		Komunikavimo, pažinimo, kūrybiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, skaitmeninė kompetencijos.	Kalbėjimas, klausymas ir sąveika (A). Skaitymas ir teksto supratimas (B). Literatūros ir kultūros pažinimas (E).	Lietuvių kalba, dorinis ugdymas.
Literatūros ir kultūros pažinimas
Įvairių laikotarpių rusų literatūra. С. Маршак „Умные вещи“ ar kiti šių arba kitų autorių kūriniai (ištraukos). Dramos analizė: dramos elementai (scena, veikėjas, dialogas). Dalyvavimas kultūriniame gyvenime. teatro, muziejaus, kino teatro lankymas; pamokos įvairiose kultūrinėse erdvėse (pvz., edukacinės ekskursijos, teminiai užsiėmimai, dirbtuvės), susietose su tam tikromis temomis; projektinė veikla (dalykiniai ir tarpdalykiniai projektai; mokykliniai ir regioniniai projektai); mokykliniai, tarpmokykliniai ir respublikiniai renginiai (pvz., konkursai, olimpiados, festivaliai).	6		Kultūrinė, pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, skaitmeninė kompetencijos.	Literatūros ir kultūros pažinimas (E). Kalbėjimas, klausymas ir sąveika (A). Skaitymas ir teksto supratimas (B).	Lietuvių kalba, dorinis ugdymas. I.Liubinska, J.Rukovič, I.Zacharova „Saulės ratas“. Vadovėlis, 4 kl. 2 dalys. Kaunas, „Šviesa“, 2009 (16 – 19 psl.) Formuojamasis vertinimas. Ciklo pabaigoje taikomas apibendrinamasis vertinimas.
V CIKLAS. ĮVAIRIŲ LAIKOTARPIŲ RUSŲ IR VERSTINĖ LITERATŪRA. SINTAKSĖ IR SKYRYBA
Įvairių laikotarpių rusų ir verstinė literatūra. Р. Киплинг „Сказки и рассказы о животных“, И. Крылов „Лебедь, Щука и Рак“ ar kiti šių arba kitų autorių kūriniai (ištraukos). Skaitymo technika: skaitymo tempas, taisyklingas tarimas; kirčiavimas, sakinių intonavimas, raiškusis grožinio teksto skaitymas. Skaitymo technika: skaitymo būdas ir tempas, atsižvelgiant į situaciją ir skaitomą tekstą, naudojamas technologijas; raiškusis grožinio teksto skaitymas ir deklamavimas. Skaitymo strategijos: kelia hipotezes, apie ką gali būti tekstas; nuolat apmąsto, ar supranta prasmę; randa ir pasižymi reikšmingus žodžius ir mintis. Knygos struktūros elementai (autorius, pavadinimas, sutartiniai ženklai vadovėlyje, puslapiai, iliustracijos, antraštinis lapas, dailininkas, turinys, leidimo metai). Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas: tiesioginė ir netiesioginė informacija; skirtingu raiškos informacijos fragmentu siejimas ir lyginimas; teksto tema, raktiniai žodžiai, aiškiai išsakyta pagrindinė mintis; svarbiausios detalės, faktai, veiksmų seka, priežasties ir pasekmės ryšiai; plano sudarymas; teksto siejimas ir lyginimas su turimomis žiniomis ir informacija iš kito šaltinio, nuomonės apie tekstą išreiškimas ir pagrindimas remiantis asmenine patirtimi it tekstu, informacijos iš dviejų skirtingų šaltinių siejimas ir lyginimas.	6		Kultūrinė, pažinimo, pilietiškumo, komunikavimo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, skaitmeninė kompetencijos.	1. Skaitymas ir teksto supratimas (B). 2. Kalbėjimas, klausymas ir sąveika (A). 3. Rašymas ir teksto kūrimas (C). 4. Literatūros ir kultūros pažinimas (E).	Lietuvių kalba, geografija, medijų raštingumas, dorinis ugdymas.
Rašymas ir teksto kūrimas
Teksto kūrimas ir redagavimas atsižvelgiant į temą, pagal užduotį, sudarytą planą, pavyzdį, vaizdinę medžiagą, pateiktus esminius žodžius. Trinarės teksto struktūra. Pastraipos išskyrimas pagal prasmę, pastraipos minties nusakymas, jos ryšys su teksto tema. Teksto rišlumo priemonės: žodžių kartojimo vengimas, sinonimų, antonimų, įvardžių pasirinkimas. Aprašymo dominuojančiu elementų ir detalių išskirimas. Teksto kūrimo strategijos: aiškinamojo teksto kūrimas pagal modelius: klausimas – atsakymas, teiginys – pavyzdys; dar kartą parašyto teksto skaitymas, teksto taisymas pagal iš anksto susitartus kriterijus; teksto rašybos tikrinimas naudojantis rašybos žodynu. Įvairaus pobūdžio tekstų kūrimas, paisant žanro reikalavimų, atsižvelgiant į adresatą ir komunikavimo situaciją: paveikslo, žmogaus aprašymas, aiškinamasis tekstas, žinutė, neoficialus laiškas, sveikinimai, linkėjimai, kūrybiniai bandymai (pvz., eilėraštis, dienoraštis, pasakojimas ir pan.). Teksto grafinis apipavidalinimas: teksto pristatymas su atitinkančiomis iliustracijomis; informacijos pateikimas lentelės forma ir kt.; iliustracinės medžiagos autoriaus ir šaltinio nurodymas. Rašyba: - skyrybos taisyklės (kablelis, šauktukas), - tiesioginės kalbos (dialogo) skyryba.	8		Kultūrinė, komunikavimo, kūrybiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, skaitmeninė kompetencijos.	Rašymas ir teksto kūrimas (C). Skaitymas ir teksto supratimas (B). Literatūros ir kultūros pažinimas (E).	Informatika, lietuvių k., dailė, muzika. I.Liubinska, J.Rukovič, I.Zacharova „Saulės ratas“. Vadovėlis, 4 kl. 3 dalys. Kaunas, „Šviesa“, 2009 (71 – 79 psl.)
Kalbos pažinimas
Sintaksė ir skyryba. Sakinys ir sakinio atitikimas. Tarinys ir veiksnys. Žodžių derinimas sakinyje atsižvelgiant į giminę, skaičių ir linksnį. Vientisinių ir sudėtinių sakinių sudarymas. Sudėtiniai sujungiamieji ir prijungiamieji sakiniai (be termino) pagrindiniams santykiams (pvz., priešinimo, įvykio sekos, priežasties, pasekmės) išreikšti, tinkamų jungtukų ir skyrybos ženklų vartojimas. Kreipinys, jo formos.	10		Kultūrinė, pažinimo, komunikavimo, skaitmeninė kompetencijos.	Kalbos pažinimas (D). Rašymas ir teksto kūrimas (C).	Lietuvių kalba, informatika, matematika. I.Liubinska, J.Rukovič, I.Zacharova „Saulės ratas“. Vadovėlis, 4 kl. 3 dalys. Kaunas, „Šviesa“, 2009 (71 – 79 psl.)
Kalbėjimas, klausymas ir sąveika
Kalbėjimo ir klausymo paskirtis ir svarba. Įvairių tekstų klausymas ir supratimas: jų aptarimas, paskirties nurodymas, savo nuomonės apie išgirstą informaciją išsakymas ir pagrindimas; turinio (informacijos) perteikimas savais žodžiais, naudojant tinkamą raišką. Tiesiogiai ir netiesiogiai pateikta informacija, priežasties ir pasekmės ryšiai; tema, mintis. Skirtingos raiškos elementų lyginimas. Aktyvaus klausymosi strategijų taikymas: nusiteikti klausytis, suprasti, daryti išvadas. Kompensavimo strategijos: prašoma patikslinti informaciją, kalbą papildyti neverbalinėmis priemonėmis.	5		Komunikavimo, pažinimo, kūrybiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, skaitmeninė kompetencijos.	Kalbėjimas, klausymas ir sąveika (A). Skaitymas ir teksto supratimas (B). Literatūros ir kultūros pažinimas (E).	Lietuvių kalba, dorinis ugdymas.
VI CIKLAS. KURSO APIBENDRINIMAS
4 klasės kursą apibendrinančios integruotos veiklos, klausymo ir kalbėjimo, kalbos pažinimo, skaitymo ir teksto supratimo, rašymo ir teksto kūrimo užduotys. Pristatomi integruoti kūrybiniai ar tiriamieji darbai. Pristatomi sakytiniai ir / ar rašytiniai saviraiškos tekstai.	6		Komunikavimo, kūrybiškumo, kultūrinė, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencijos.	Kalbėjimas, klausymas ir sąveika (A). Skaitymas, teksto supratimas ir literatūros bei kultūros pažinimas (B). Rašymas ir teksto kūrimas (C). Kalbos pažinimas (D). Literatūros ir kultūros pažinimas (E).	Informatika, muzika, dailė, lietuvių kalba. Apibendrinamasis vertinimas.

RUSŲ TAUTINĖS MAŽUMOS GIMTOSIOS KALBOS IR LITERATŪROS 4 KLASĖS ILGALAIKIO PLANO RENGIMAS

RUSŲ KALBOS IR LITERATŪROS ILGALAIKIS PLANAS 4 KLASEI

I CIKLAS. ĮVADAS. KARTOJIMAS IR ĮTVIRTINIMAS

II CIKLAS. ĮVAIRIŲ LAIKOTARPIŲ RUSŲ IR VERSTINĖ LITERATŪRA. LYRIKOS ANALIZĖ. FONETIKA

KALBA KAIP SOCIALINIS REIŠKINYS

IV CIKLAS. ĮVAIRIŲ LAIKOTARPIŲ RUSŲ IR VERSTINĖ LITERATŪRA. DRAMOS ANALIZĖ. MORFOLOGIJA.

KALBA KAIP SOCIALINIS REIŠKINYS

V CIKLAS. ĮVAIRIŲ LAIKOTARPIŲ RUSŲ IR VERSTINĖ LITERATŪRA. SINTAKSĖ IR SKYRYBA

VI CIKLAS. KURSO APIBENDRINIMAS