ILGALAIKIO PLANO RENGIMAS
Dėl ilgalaikio plano formos susitaria mokyklos bendruomenė, tačiau nebūtina siekti vienodos formos. Skirtingų dalykų ar dalykų grupių ilgalaikių planų forma gali skirtis, svarbu atsižvelgti į dalyko(-ų) specifiką ir sudaryti ilgalaikį planą taip, kad jis būtų patogus ir informatyvus mokytojui, padėtų planuoti trumpesnio laikotarpio (pvz., pamokos, pamokų ciklo, savaitės) ugdymo procesą, kuriame galėtų būti nurodomi ugdomi pasiekimai, kompetencijos, sąsajos su tarpdalykinėmis temomis. Planuodamas mokymosi veiklas mokytojas tikslingai pasirenka, kurias kompetencijas ir pasiekimus ugdys atsižvelgdamas į konkrečios klasės mokinių pasiekimus ir poreikius. Šį darbą palengvins naudojimasis Švietimo portale pateiktos BP atvaizdavimu su mokymo(si) turinio, pasiekimų, kompetencijų ir tarpdalykinių temų nurodytomis sąsajomis.
Pateiktame ilgalaikio plano pavyzdyje nurodomas preliminarus 70-ies procentų Bendruosiuose ugdymo planuose dalykui numatyto valandų skaičiaus paskirstymas.
Kaip panaudoti kitą mokymuisi skirtą laiką (apie 30 proc.), sprendžia mokytojas, atsižvelgdamas į mokyklos, klasės kontekstą, mokinių pasiekimus ir poreikius, pvz.:
- mokinių įgūdžiams, kurie kelia tam tikrų sunkumų, tobulinti. Jeigu pastebima, kad mokiniams nepavyksta pasiekti tam tikro lygio atliekant kokias nors užduotis, tų įgūdžių tobulinimas pareikalaus laiko. Pavyzdžiui, papildomo laiko dažnai reikia skirti padedant mokiniui paruošti viešąją kalbą.
- Mokinių kūrybiniam potencialui vystyti. Tikslingas ir sąmoningas kūrybinės kompetencijos ugdymas, kūrybinių darbų rezultatų planavimas ir aptarimas reikalauja tam tikrų pastangų.
- Turinio apimčiai gilinti.
- Mokinių įgūdžiams, kurie kelia tam tikrų sunkumų, tobulinti. Jeigu pastebima, kad mokiniams nepavyksta pasiekti tam tikro lygio atliekant kokias nors užduotis, tų įgūdžių tobulinimas pareikalaus laiko.
- Aukštesniems mokinių pasiekimams ugdyti: projektinė veikla (dalykiniai ir tarpdalykiniai projektai; mokykliniai ir nacionaliniai projektai).
Atkreipiamas dėmesys į mokymosi turinio integravimą ugdymo procese: pvz., prie lentelėje nurodytų literatūros ir kultūros pažinimo valandų prisideda valandos, priskirtos kitoms sritims (kalbėjimui, klausymui ir sąveikai, skaitymui ir teksto supratimui, rašymui ir teksto kūrimui ir t.t.), jeigu šių kalbinių veiklų temos yra susijusios su literatūros ir kultūros pažinimu. Visos kalbinės veiklos (kalbėjimas, klausymas ir sąveika, skaitymas ir teksto supratimas, rašymas ir teksto kūrimas) siejamos su kalbos pažinimo, literatūros ir kultūros pažinimo temomis, problematika ir veiklomis. Kalbinių veiklų tematika ir problematika siejama su skaitomais ir nagrinėjamais grožiniais ir negrožiniais, kitais kultūros tekstais.
Temų tvarką, planuodamas pamokų ciklą, nustato pats mokytojas. Planuodamas pamokų ciklą mokytojas taip pat planuoja pasiekimus ir kompetencijas, kurios bus ugdomos šiame cikle, gali planuoti mokymos(si) veiklas, jų vertinimą ir didaktines priemones. Mokytojas taip pat savo nuožiūra gali pasirinkti, kokius kūrinius arba jų ištraukas tikslinga pasirinkti nurodytoms problemoms nagrinėti, tik svarbu, kad atitiktų programoje nurodytus kultūros tekstų atrankos kriterijus. Rekomenduojami kūriniai gali būti mokytojo koreguojami atsižvelgiant į mokinių pasiūlymus, poreikius ir kitas aplinkybes.
Ugdymo procese svarbu užtikrinti, kad visos pasiekimų sritys būtų glaudžiai susijusios. Ypač svarbi dermė tarp visų pasiekimų sričių, kad mokinių įgūdžiai tobulėtų. Nepakankamas dėmesys kuriai nors sričiai (ar jos ignoravimas) visą kalbinę veiklą padaro menkavertę. Todėl labai svarbu ugdymo procese užtikrinti vidinę dalyko integraciją, kurią galima suplanuoti rengiant pamokų ciklo planą.
VOKIEČIŲ KALBOS IR LITERATŪROS ILGALAIKIO PLANO PAVYZDYS 3 KLASEI
MOKSLO METAI: _____
PAMOKŲ SKAIČIUS: 245 per metus ir 7 per savaitę
70% - PRIVALOMAS TURINYS (174 PAMOKOS)
30 % - MOKYTOJŲ NUOŽIŪRA (71 PAMOKA)
Negrožinių tekstų atranka. Skaitomi mokinių suvokimo galimybes ir jų, kaip skaitytojų, įvairius poreikius atitinkantys, asmenybei ugdytis ir kultūrai pažinti svarbūs negrožiniai tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete: dalykiniai, informaciniai ir medijų tekstai (pvz., filmas, reklama, skelbimas, sveikinimai, spaudos straipsniai, komiksai, elektroninis tekstas, animacija, žemėlapis, nesudėtingos schemos, instrukcijos).
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. Mokomasi įvairiais aspektais nagrinėti temas pasirinktuose grožinės literatūros kūriniuose ir įvairiuose kultūros tekstuose. Atsižvelgiant į mokinių amžių ir jų interesus, pateiktą nagrinėjamų kūrinių tematiką, skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos:
- įvairių literatūros rūšių, tautosakos;
- klasikinių ir šiuolaikinių autorių;
- žymiausių vokiečių ir užsienio vaikų literatūros autorių;
- autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva;
- vaikų žurnalai, internetiniai puslapiai ir kt.
Rekomenduojamų autorių ir kūrinių sąrašas: Andrea Maria Wagner „Abenteuer im Schnee“ (apsakymai), Axel Scheffler „Das Grüffelo“ (apsakymai), Hans Christian Andersen, Brüder Grimm (pasirinktos pasakos), Felix und Teo „Berlin filmreif“ (apsakymas), „Kindergedichte“ (pasirinktini eilėraščiai pagal šventes ir metų laikus), Sarah Fleer „Einmal Freunde, einmal Freunde“ (apsakymas), Susanne Vogt „Frederick - DAS Projektbuch“ (apsakymų rinkinys), „Der Rabe und der Fuchs“ (pasakėčia).
|
Tema |
Val. sk. |
Pastabos |
|---|---|---|
|
Kalbėjimas, klausymas ir sąveika |
||
|
1. Įvairių tekstų klausymas ir supratimas: savo nuomonės apie išgirstą informaciją išsakymas; turinio (informacijos) perteikimas savais žodžiais, naudojant tinkamą raišką. 2. Tiesiogiai ir netiesiogiai pateikta informacija, priežasties ir pasekmės ryšiai; tema. 3. Skirtingos raiškos elementų lyginimas. 4. Aktyvaus klausymosi strategijų taikymas: nusiteikti klausytis, suprasti, daryti išvadas. Kompensavimo strategijos: prašoma patikslinti informaciją, kalbą papildyti neverbalinėmis priemonėmis. 5. Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose: dialogo ir pokalbio palaikymas, kultūringas pertraukimas, savo nuomonės išsakymas, pritarimas ar prieštaravimas, išgirstos informacijos komentavimas, tinkamos kalbinės raiškos pasirinkimas. 6. Pokalbio pradžios ir pabaigos etiketas. 7. Etiškas ir saugus bendravimas telefonu, virtualioje erdvėje, laikantis bendradarbiavimo principų (pvz., pokalbyje, komandiniame darbe). 8. Sakytinio teksto pristatymas: temos plėtojimas, trinarės struktūros paisymas. 9. Taisyklinga tartis, žodžių kirčiavimas ir sakinių intonavimas. Svarbiausia prasminė sakinio vieta. 10. Vaizdinė medžiaga iliustruojanti teksto elementus, verbalinės ir neverbalinės kalbos priemonių derinimas. 11. Kalbėjimo strategijų taikymas ir grįžtamojo ryšio suteikimas. Detaliau žr. Vokiečių kalbos ir literatūros BP, Mokymosi turinys 24.1. |
36 |
Kalbėjimo gebėjimai ir strategijos tobulinamos integruojant su kalbos pažinimu ir literatūros pažinimu. |
|
Skaitymas ir teksto supratimas |
||
|
1. Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos: skaitymo tempas, taisyklingas garsų junginių tarimas, tinkamas žodžių kirčiavimas, sakinių intonavimas. Raiškusis grožinio teksto skaitymas, skyrybos ženklų paisymas. Dikcijos lavinimo pratimai. 2. Skaitymo strategijos. 3. Knygos struktūros elementai (autorius, pavadinimas, sutartiniai ženklai vadovėlyje, puslapiai, iliustracijos, antraštinis lapas, dailininkas). 4. Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas: tiesioginė informacija; skirtingos raiškos informacijos lyginimas; teksto tema, raktiniai žodžiai, aiškiai išsakyta pagrindinė mintis; svarbiausios detalės, faktai, veiksmų seka; teksto prasminės dalys; teksto siejimas su turimomis žiniomis ir informacija iš kito šaltinio, nuomonės apie tekstą išreiškimas ir pagrindimas remiantis asmenine patirtimi. 5. Naudojimosi mokyklos biblioteka taisyklės. Detaliau žr. Vokiečių kalbos ir literatūros BP, Mokymosi turinys 24.2. |
36 |
Skaitymo gebėjimai ir strategijos tobulinamos integruojant su kalbos pažinimu ir literatūros pažinimu. |
|
Rašymas ir teksto kūrimas |
||
|
1. Teksto kūrimas žodžiu ir raštu laikantis temos, pagal užduotį, sudarytą planą, pavyzdį, vaizdinę medžiagą; trinarės pasakojimo struktūros paisymas: trumpa įžanga (užuomazga), dėstymas (veiksmo vystymasis, kulminacija), pabaiga (atomazga); trinarė aprašymo struktūra: trumpa įžanga, dėstymas, pabaiga. 2. Teksto rišlumas. 3. Žodžiai, išreiškiantys aprašymo vietą, erdvę, erdvės tvarką ir t.t. 4. Teksto aiškumas. 5. Aiškinamojo teksto kūrimas pagal modelį: klausimas – atsakymas; kelti klausimus (pasirengti interviu), atsakyti į klausimą keliais sakiniais. 6. Teksto tobulinamas. 7. Įvairaus pobūdžio tekstų kūrimas, paisant žanro reikalavimų, adresato ir komunikavimo situacijos: pasakojimas, konkretaus objekto aprašymas, trumpas aiškinamasis tekstas, užrašas (lenk. notatka), elektroninis laiškas, sveikinimai (lenk. życzenia i gratulacje), skelbimas, kūrybiniai bandymai (pvz., dienoraštis, eilėraštis ir pan.). 8. Rašymas ir rašyba. Pagrindinės rašybos taisyklės, įskaitant dažnai vartojamų sudurtinių žodžių rašybą. Datos užrašymo sutrumpinimai. 9. Teksto grafinis apipavidalinimas: teksto pristatymas su atitinkančiomis iliustracijomis; informacijos pateikimas lentelės forma ir kt.; iliustracinės medžiagos autoriaus ir šaltinio nurodymas. 10. Rašybos pratimai. Detaliau žr. Vokiečių kalbos ir literatūros BP, Mokymosi turinys 24.3. |
36 |
Rašymo ir teksto kūrimo gebėjimai ir strategijos tobulinamos integruojant su kalbos pažinimu ir literatūros pažinimu. |
|
Kalbos pažinimas |
||
|
1. Fonetika. Balsių ir priebalsių tarimo ir žodžių kirčiavimo įgūdžiai. 2. Leksika ir žodžių daryba: daugiareikšmiai žodžiai, tiesioginė ir perkeltinė žodžių reikšmė (be terminų vartojimo); perkeltinės prasmės vaizdingumas. 3. Aiškinamojo žodyno struktūra. 4. Supažindinimas su sąvokomis: priešdėlis, šaknis, priesaga, galūnė. Naujų priešdėlinių, priesaginių žodžių sudarymas pagal pavyzdį, vartojimas tekste. 5. Kalbos dalys ir žodžių kaityba. Linksnių pavadinimai ir klausimai; kamieno ir galūnės atskyrimas. 6. Supažindinimas su veiksmažodžių bendraties forma ir veiksmažodžių laikais. 7. Asmeniniai įvardžiai. 8. Skaitvardžius (skaičiai ir datos). 9. Prieveiksmiai. 10. Sintaksė ir skyryba: vientisiniai ir sudėtiniai, tiesioginiai, klausiamieji, skatinamieji ir šaukiamieji išplėstiniai sakiniai. 11. Supažindinimas su tarinio (kaip pagrindinės sakinio dalies, reiškiančios veiksmą, „ką veikia?“) ir veiksnio (kaip daiktavardžio, atsakančio į klausimą „kas tai daro?“) samprata (be terminų). 12. Nesudėtingų trumpų sakinių nagrinėjimas, nurodant tarinį ir veiksnį. 13. Veiksmažodžio (tarinio) ir daiktavardžio (veiksnio) formų derinimas. 14. Kreipinys ir jo skyrybos būdai (kablelis, šauktukas). 15. Kalba kaip socialinis reiškinys. Susipažįstama su vokiečių bendrine kalba ir regioniniu kalbos variantu. Aptariami leksikos, tarimo ir gramatikos (pvz., giminės) skirtumų pavyzdžiai. Detaliau žr. Vokiečių kalbos ir literatūros BP, Mokymosi turinys 24.4. |
36 |
Kalbos pažinimas integruojamas su kalbėjimu, klausymu ir sąveika, rašymu ir teksto kūrimu, skaitymu ir teksto supratimu, literatūros ir kultūros pažinimu. |
|
Literatūros ir kultūros pažinimas |
||
|
1. Lyrikos analizė: lyrinis subjektas; tema, teksto nuotaika; eilėraščio elementai: eilutė, strofa, rimas, ritmas, priedainis. |
10 |
Literatūros ir kultūros pažinimas integruojamas su kalbėjimu, klausymu ir sąveika, rašymu ir teksto kūrimu, skaitymu ir teksto supratimu, kalbos pažinimu. Temos turi būti aptartos kartu su kitomis literatūros ir kultūros pažinimo mokymosi turinio dalimis, pateiktomis po lentele: Literatūros žanrų atpažinimas, Meninė kalba ir jos funkcijos, Grožinio teksto interpretavimas ir vertinimas, Kitų kultūros tekstų interpretavimas ir vertinimas, Dalyvavimas kultūriniame gyvenime. |
|
2. Epikos analizė: vaizduojamojo pasaulio elementai (veikėjas, laikas, vieta, įvykis); tema ir pagrindinė teksto mintis; pagrindiniai kūrinio veikėjai. |
10 |
|
|
3. Dramos analizė. Dramos elementai (dialogas, scena, veikėjas); skaitymas vaidmenimis ar dramos kūrinio ištraukos vaidinimas. |
10 |
Literatūros žanrų atpažinimas. Mokomasi atpažinti skaitomo kūrinio žanrą (mįslės, patarlės, skaičiuotės, pasakos, legendos, dainos, apsakymo, eilėraščio, spektaklio, komikso).
Meninė kalba ir jos funkcijos. Mokomasi atpažinti grožinę (meninę) kalbą ir šnekamąją kalbą. Mokomasi atpažinti literatūros tekste epitetą, perkeltinės reikšmės žodžius, pakartojimą, garsų pamėgdžiojimą ir tipiškas pasakos kalbines formules, aptarti jų funkcijas.
Grožinio teksto interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti ir vertinti grožinį tekstą: nusakyti ir aptarti įvykių seką, priežasties ir pasekmės ryšį; apibūdinti pagrindinius ir antraeilius kūrinio veikėjus, jų veiksmus, santykius, jausmus ir mintis; formuluoti grožinio teksto temą, pagrindinę mintį ir aptarti išreikštas vertybes; paaiškinti netiesiogiai pasakytas mintis remiantis savo žinojimu ir vertybėmis; išsakyti įspūdį, aptarti grožiniame kūrinyje vaizduojamas situacijas; apibūdinti grožinio teksto nuotaiką ir išsakyti savo nuomonę.
Kitų kultūros tekstų analizė ir interpretavimas. Mokomasi interpretuoti kitus kultūros tekstus: aptarti filmus, animaciją, spektaklius vaikams; išsakyti savo įspūdį ir nuomonę.
Dalyvavimas kultūriniame gyvenime. Pateikiamos įvairios kultūrinio ugdymo formos, kurių tikslas – padėti įtvirtinti per kalbos ir literatūros pamokas įgytas žinias ir gebėjimus, visapusiškai plėsti savo kultūrinį akiratį, tobulinti kritinio mąstymo gebėjimus, ugdyti kūrybiškumą, socialinius emocinius įgūdžius, pilietines nuostatas atliekant mokomąsias užduotis:
- teatro, muziejaus, kino teatro lankymas;
- pamokos įvairiose kultūrinėse erdvėse (pvz., edukacinės ekskursijos, teminiai užsiėmimai, dirbtuvės), susietose su tam tikromis temomis;
- projektinė veikla (dalykiniai ir tarpdalykiniai projektai; mokykliniai ir regioniniai projektai);
- mokykliniai ir tarpmokykliniai renginiai (pvz., konkursai, olimpiados, festivaliai).