Lietuvių kalba ir literatūra 3 kl.

Komunikavimo kompetencija. Naudoja savo

pasirinktas ir mokytojo rekomenduojamas kalbines ir vizualias raiškos priemones, jas pritaiko įvairioms situacijoms. Išsamiai prisistato raštu ir žodžiu. Taiko pagrindines komunikavimo strategijas: atsižvelgia į adresatą, remiasi ankstesnėmis žiniomis, bando ir pasitaiso pagal poreikį; analizuoja siuntėjo ir gavėjo vaidmenis.

Kultūrinė kompetencija. Atpažįsta ir klasifikuoja kultūros reiškinius pagal nurodytą požymį. Apibūdina savo šalies kultūrines tradicijas, supranta tradicijų reikšmę. Išvardija svarbiausius mokslo, meno, kultūros, visuomenės veikėjus, pagrindinius jų kūrinius. Plėtoja kultūrinės raiškos žinias ir gebėjimus; vertindami asmeninius gebėjimus ugdosi savistabą. Išbando kūrėjo, atlikėjo, kultūros stebėtojo ir vartotojo vaidmenis klasės, mokyklos, šeimos bei bendruomenės aplinkoje. Moka

atsakingai naudotis medijomis. Kuria ir siūlo kultūrinės

raiškos patirtis klasės, mokyklos projektui ar renginiui bei svarsto. Paaiškina, ką ir kaip yra išmokę, supratę,

remdamiesi kultūrine patirtimi. Įvardija ir pagrindžia savo požiūrį į kultūros formas bei reiškinius. Įvardija ir

apibūdina panašumus ir skirtumus tarp skirtingų kultūrinių grupių. 

Kūrybiškumo kompetencija. Išskiria esminę informaciją, įvardina kūrybines galimybes pagal vieną ar

kelias savybes, naudojasi nurodytais šaltiniais. Savarankiškai kelia klausimus, kūrybines idėjas, sprendimus, kurie padeda įžvelgti kalbines problemas bei kūrybines galimybes; įvertina stipriąsias ir silpnąsias jų puses. Savarankiškai renka kūrybai reikalingą informaciją, naudojasi pasirinktais šaltiniais. Savarankiškai atlieka įvairaus sudėtingumo kūrybines užduotis įprastomis ar sąlyginai naujomis aplinkybėmis,

noriai imasi iššūkio reikalaujančių darbų. Išbando įvairias kalbinės veiklos priemones ir veikimo būdus,

atranda naujų kombinacijų. Tobulina darbus.

Pažinimo kompetencija. Atpažįsta kalbos objektus, reiškinius ir procesus kasdienėje aplinkoje. Išmokę

bendrąsias kalbines taisykles taiko jas konkretiems

atvejams. Vertina lietuvių kalbos taisyklių ir procedūrų

naudojimo reikšmę. Integruoja ir taiko patirtimi paremtas žinias, suvokia skaitomą tekstą. Suvokia aiškinimo svarbą, atsako į klausimą: kodėl? Suvokia, kad gali būti daugiau nei vienas būdas tai pačiai problemai spręsti, ieško alternatyvių sprendimo būdų. Iliustruoja naujus faktus, taisykles, remiasi turima patirtimi. Naudoja lietuvių kalbos ir literatūros dalyko žiniomis grįstus metodus, kai sprendžia realaus pasaulio

problemas. Taiko įsiminimo, kartojimo strategijas, kad įsisavintų sudėtingesnius kalbos vartojimo atvejus.

Pilietiškumo kompetencija. Mokytojui padedant paaiškina, kaip yra susijęs su Lietuvos valstybe, įvardija savo, kaip piliečio, esmines teises ir pareigas. Pateikia pilietinio elgesio pavyzdžių. Lietuvių kalbos ir literatūros ugdymo turinyje randa Lietuvos valstybės simbolių reikšmių paaiškinimus. Gerbia valstybės simbolius ir švenčia valstybines šventes. Mokytojui padedant nusako keletą požymių, kuo skiriasi pilietis ir nepilietis. Kartu su tėvais ir / ar mokytojais dalyvauja

pilietinėse veiklose. Paaiškina, kodėl būtina laikytis pagrindinių susitarimų (šeimos, klasės, mokyklos, kelių eismo taisyklių). Diskutuoja, kaip kiekvienas gali prisidėti prie visuomenės gerovės. Savais žodžiais paaiškina, kodėl svarbu sukurti ir paskelbti naujieną.

Skaitmeninė kompetencija. Savarankiškai pasirenka paprasto formato, nesudėtingo skaitmeninio turinio kūrimo ir redagavimo būdus; kuria paprastą skaitmeninį kalbos vartojimo turinį. Randa skaitmeninį turinį naudodamasis paprastąja paieška, nusistato paieškos strategijas. Savarankiškai arba mokytojo padedamas, pasiekia skaitmeninį turinį, paaiškina, ar jis yra patikimas, ir nustato, kaip tvarkyti skaitmeninį turinį nesudėtingoje struktūruotoje aplinkoje. Savarankiškai

ar mokytojo padedamas pasirenka būdus, kaip keisti, tobulinti ir integruoti paprastus naujo skaitmeninio turinio elementus, išvardina nuo konkrečios sąlygos priklausančias ar kartojamų veiksmų komandas, reikalingas paprastai užduočiai spręsti arba ją atlikti naudojantis skaitmeninėmis technologijomis. Naudoja

pasirinktus ir mokytojo rekomenduojamus paprastus būdus, kaip apsaugoti savo ir kitų asmeninius duomenis ir privatumą skaitmeninėje aplinkoje, apsaugant save

ir kitus nuo galimos žalos. Paaiškina, kur reikia tobulinti ar atnaujinti savo skaitmeninę kompetenciją.

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija. Įvardija emocijas, kurias gali jausti skirtingose situacijose ir skirtingu laiku. Atpažįsta, įvardija ir vadovaujasi vertybėmis, kurios asmeniškai

ir bendruomenei padeda siekti sėkmės. Pasako, ką nori

išmokti daryti geriau, kokius žingsnius dėl to reikia žengti, vertina asmeninio tikslo siekimo pažangą. Atpažįsta tikslų siekimo kliūtis ir (jei reikia) kreipiasi pagalbos joms įveikti. Motyvuoja save siekti tikslo bei

ugdo kantrybę atlikdamas kalbines veiklas. Stebi kūno

kalbą, skirtingose situacijose atpažįsta kitų žmonių emocijas, pasitelkia empatiją ir moka tinkamai į jas reaguoti. Padeda kitiems suprasti, kad jų klausosi. Analizuoja unikalų asmenų ir grupių indėlį į kultūrą. Užmezga ir palaiko darnius santykius su skirtingais žmonėmis. Moka išreikšti dėkingumą ir pagarbą. Apibūdina sėkmingo darbo grupėje sąlygas, jų laikosi.

Žodžiu ir elgesiu palaiko bendraamžius. Darbo grupėje

metu atsakingai atlieka prisiimtus įsipareigojimus. Taiko

sprendimų priėmimo gebėjimus, kai įveikia asmeninius ir mokymosi iššūkius bei priima sprendimus.

A1. Aktyviai klausosi sakytinio teksto. 

Klausosi dėmesingai ir reflektyviai, žodinėmis ir (ar) nežodinėmis priemonėmis parodydamas santykį su pranešimu; tikslingai atrenka informaciją (A1.1.3).

Išgirstą informaciją sieja su sava patirtimi ir kontekstu, vertina pagal susitartus kriterijus (A1.2.3).

A2. Dalyvauja įvairiose komunikavimo situacijose, klausosi ir kalba, atsižvelgdamas į situaciją, tikslą, adresatą.

Iš anksto pasirengęs tikslingai kalba monologu, konstruktyviai dalyvauja pokalbiuose, diskusijose, tinkamai naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis (A2.1.3).

Klausydamas ir kalbėdamas atsižvelgia į adresatą ir komunikavimo situaciją, tinkamai reaguoja; rodo susidomėjimą, gerbia kito nuomonę, laikosi jam žinomų kalbos etiketo taisyklių (A2.2.3).

Siekdamas sudominti, pasakoja emocingai, raiškiai, paaiškindamas priežastis ir pasekmes. Kalbėdamas nuosekliai plėtoja temą (A2.3.3).

Tiksliai, aiškiai informuoja, paaiškina, išsamiai apibūdina (A2.4.3).

Išsako savo nuomonę apie gerai pažįstamus dalykus, ją pagrindžia remdamasis patirtimi (A2.5.3).

A3. Tinkamai vartoja kalbinės raiškos priemones, laikosi kalbos normų.

Taisyklingai taria, kirčiuoja dažnai vartojamus žodžius. Tinkamai intonuoja sakinius, daro pauzes, balsu pabrėžia svarbiausią prasminę sakinio vietą (loginis kirtis) (A3.1.3).

Turtina savo kalbą naujais žodžiais ir posakiais (ir perkeltinės prasmės, tarptautiniais). Tikslingai juos vartoja įprastose ir naujose situacijose. Tinkamoje situacijoje tikslingai vartoja vaizdingus tarmiškus žodžius ar posakius (jeigu juos žino) (A3.2.3).

A4. Taiko klausymosi ir kalbėjimo strategijas.

Mokytojo padedamas apmąsto savo klausymą ir kalbėjimą: paaiškina, kas pasisekė, kas – ne, kodėl, ką kitąkart reikėtų daryti kitaip; įvardija, ko ir kodėl nesuprato, ir naudojasi jam žinomais būdais tai išsiaiškinti (A4.1.3).

Klausosi aktyviai: nusiteikia suprasti ir domėtis, išsiaiškina tikslą, pasižymi informaciją. Naudojasi kompensavimo strategijomis: remiasi situacijos kontekstu (nežinomą žodį supranta iš kitų žinomų žodžių), pasinaudoja bendra pranešimo logika (A4.2.3).

Tinkamai taiko mokytojo pasiūlytas strategijas, rengdamasis kalbėti ir kalbėdamas (A4.3.3).

B1. Skaito įvairaus pobūdžio tekstus, naudojasi įvairiais informacijos šaltiniais, randa informaciją.

Skaito sklandžiai, įvairiais būdais (balsu ir tyliai, tik perbėgdamas akimis ir lėtai, įsigilindamas); skaito suprasdamas mintį, balsu pabrėžia svarbiausią prasminę sakinio vietą, tinkamai intonuoja tiesioginę kalbą (B1.1.3).

Skaito savo poreikius ir galimybes atitinkančius tekstus, nusako jų turinį, apibendrina tekstą ar jo dalį (B1.2.3).

Atsižvelgdamas į skaitymo tikslus ir poreikius, naudojasi bibliotekomis, interneto svetainėmis ir kitomis informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis skaityti (B1.3.3).

Randa tekste tiesiogiai ir netiesiogiai pateiktą informaciją. Naudojasi įvairiais informacijos šaltiniais, atsirinkdamas informaciją konkrečiam tikslui (pvz., sužinoti, pritaikyti, kurti) (B1.4.3).

B2. Aptaria skaitomus tekstus, analizuoja, interpretuoja, daro išvadas, remdamasis literatūros žiniomis.

Nusako esminius grožinio ir negrožinio teksto požymius, skiria prozos, poezijos, dramos kūrinius. Atpažįsta amžiaus tarpsniui aktualius kūrinių žanrus, pavyzdžiui, pasaka, eilėraštis, apsakymas, drama (B2.1.3).

Apibūdina grožinio teksto veikėjus, aptaria ir vertina jų veiksmus, samprotauja apie jų santykius (B2.2.3).

Aptaria įvykių seką ir svarbą, veiksmo laiką, vietą, jų kaitą (B2.3.3).

Randa tekste vaizdingus žodžius ir frazes, paaiškina jų reikšmę ir paskirtį (B2.4.3).

Atpažįsta ir paaiškina netiesiogiai pasakytas mintis, argumentuoja, kodėl pasirinktos tokios raiškos priemonės (B2.5.3).

Suformuluoja teksto (grožinio ir negrožinio) temą ir pagrindinę mintį. Aptaria tekste lengvai atpažįstamas žmogiškas vertybes. Apibūdina grožinio teksto nuotaiką (B2.6.3).

Skaitydamas tekstą, jeigu reikia, naudojasi iliustracijomis (piešiniais, nuotraukomis, schemomis ir kt.) (B2.7.3).

Kalbėdamas apie grožinius tekstus tinkamai vartoja mokymosi turinyje numatytas sąvokas (B2.8.3).

B3. Vertina skaitomų tekstų turinį ir raišką.

Išsako įspūdžius ir nuomonę apie kūrinį. Argumentuotai paaiškina, kas ir kodėl tekste jam padarė įspūdį, sudomino, nustebino, suglumino ir pan. Remiasi asmenine patirtimi, perskaitytu tekstu, anksčiau skaitytais kūriniais (B3.1.3).

Vertina, kaip tekste siekiama įtaigumo (pvz., vaizdingi žodžiai), tikslumo (pvz., išvardijimas), aiškumo (pvz., schema) (B3.2.3).

B4. Taiko skaitymo strategijas.

Siekdamas suprasti teksto visumą, tikslingai peržvelgia iliustracijas, teksto struktūros ypatumus ir kitą informaciją (B4.1.3).

Skaitydamas sieja tekstą su jau žinoma informacija (B4.2.3).

Aptaria, kas padeda geriau suprasti konkretų tekstą. Pasitikrina savo supratimą klausdamas, skaitydamas dar kartą, rasdamas informacijos žinynuose, žodynuose (B4.3.3).

Naudojasi pasirinktais skaitymo ir informacijos kaupimo būdais: žymėtis tekste, užsirašyti, užpildyti lentelę, schemą sudaryti planą. Siekdamas išsiaiškinti tam tikrus teksto elementų ryšius braižo minčių žemėlapį pagal iš anksto aptartus kriterijus (B4.4.3).

B5. Atskleidžia filologinį ir kultūrinį išprusimą.

Atpažįsta visuomenei aktualius kultūros reiškinius (pvz., valstybines šventes), įvardija keletą mėgstamų vaikų literatūros kūrinių, autorių, reikšmingiausių Lietuvos žodinio kultūros paveldo reiškinių (pvz., tarmes, sakmes) (B5.1.3).

B6. Dalyvauja kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime.

Lankydamasis teatre, kine, muziejuje, dalyvaudamas klasės, mokyklos renginiuose, projektuose plėtoja savo kalbinės raiškos gebėjimus, išbando kūrėjo, atlikėjo, stebėtojo, organizatoriaus vaidmenis (B6.1.3).

C1. Kuria tekstus, atsižvelgdamas į rašymo tikslą, adresatą ir komunikavimo situaciją.

Tikslingai rašo sau ir kitiems įvairiose mokymosi ir laisvalaikio situacijose. Rašo taip, kad skaitytojas suprastų, laikosi susitarimų ar užduoties reikalavimų (C1.1.3).

Siekdamas sudominti kuria nuoseklų, rišlų pasakojimą (C1.2.3).

Aprašo gerai žinomą objektą (asmenį, daiktą, gyvūną), laikydamasis aprašymo struktūros (bendras vaizdas – detalės – apibendrinimas), paaiškina procesą (pvz., žaidimą) (C1.3.3).

Pateikia nuomonę (pvz., rašo laišką, komentarą), ją pagrindžia vienu kitu tinkamu argumentu (C1.4.3).

Kuria įtikinamojo pobūdžio tekstus, susijusius su gerai pažįstamomis situacijomis (pvz., pasiūlymą, laišką, reklamą) (C1.5.3).

C2. Kuria tinkamos struktūros tekstus, rašo taisyklinga ir stilinga kalba.

Kurdamas pasakojimą, aprašymą, aiškinimą laikosi pagrindinių atitinkamos struktūros principų. Struktūrinės dalys jos gali būti grafiškai neatskirtos (C2.1.3).

Mintis formuluoja aiškiai; tinkamai taiko išmoktas rašybos ir skyrybos taisykles, gali pasitaikyti viena kita klaida (C2.2.3).

Aiškiai ir tvarkingai rašo ranka; mobiliųjų įrenginių klaviatūra, rengia nesudėtingas pateiktis (C2.3.3).

C3. Taiko rašymo strategijas.

Rašo tekstą pagal savarankiškai susidarytą planą, pateiktus reikšminius žodžius, duotą pabaigą (C3.1.3).

Tobulina kuriamą tekstą, taiso pagal iš anksto susitartus kriterijus, apimančius tikslingai pasirinktus aspektus (C3.2.3).

Mokytojo padedamas, aptaria savo rašymo veiklą: kas pasisekė, kas ne, kodėl, ką kitąkart reikėtų daryti kitaip (C3.3.3).

D1. Taiko fonetikos ir kirčiavimo žinias.

Lietuvių kalbos garsus ir raides atpažįsta įvairiuose kontekstuose (eiliuotoje kalboje, deklamuojant, dainuojant, įvairiose aplinkose ar medijose) (D1.1.3).

Skiria lietuvių kalbos garsų rūšis: balsius, priebalsius, dvigarsius (dvibalsius, mišriuosius dvigarsius), taisyklingai juos taria, vartoja terminus (D1.2.3).

Taisyklingai kirčiuoja savo įprastoje aplinkoje vartojamus žodžius; išsiaiškina, kaip kirčiuojamas nežinomas žodis (D1.3.3).

D2. Taiko leksikos, žodžių darybos, morfologijos ir rašybos žinias.

Atpažįsta ir skiria mokymosi turinyje numatytas kalbos dalis, jas kaito. Skiria ir tinkamai vartoja tikrinius daiktavardžius įvairiuose kontekstuose (D2.1.3).

Atpažįsta ir vartoja kalbinės raiškos priemones (sinonimus, antonimus, perkeltinės reikšmės žodžius), vartoja jų terminus (D2.2.3).

Vartoja reikšminių žodžio dalių sąvokas (giminiški žodžiai, šaknis, galūnė, priesaga, priešdėlis); skirsto paprastos darybos žodžius reikšminėmis žodžio dalimis, žymėdamas jas sutartiniais ženklais (D2.3.3).

D3. Taiko sintaksės ir skyrybos žinias.

Paaiškina, kaip sakinio žodžiai yra tarpusavyje susiję; nagrinėja sakinį (D3.1.3).

Sudaro tiesioginius, klausiamuosius, skatinamuosius sakinius, taisyklingai juos intonuoja. Vartoja neišplėstinius ir išplėstinius sakinius (D3.2.3)

D4. Taiko žinias apie tekstą ir teksto stilistiką.

Atpažįsta įvairius tekstus (tradicinius ir netradicinius, taip pat tekstus įvairiose aplinkose ir medijose) (D4.1.3).

D5. Taiko kalbos pažinimo strategijas.

Atlieka nesudėtingus kalbos tyrinėjimus (pvz., pastebi dėsningumus, padaro išvadas; sudaro atmintines, išveda taisykles) (D5.1.3).

Atlieka nesudėtingus kalbos vartojimo tyrinėjimus (pvz., stebi kalbos vartojimo situacijas aktualioje aplinkoje, apibendrina, daro išvadas, formuluoja rekomendacijas) (D5.2.3).

Naudojasi vaikams skirtais žodynais ir skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis (D5.3.3).

D6. Analizuoja ir vertina kalbos funkcionavimą visuomenėje.

Palygina kalbą nurodytu aspektu ir pateikia pavyzdžių (pvz., kokią įtaką kalbai daro informacinės technologijos, kaip kalba skirtingų vietovių, profesijų žmonės (D6.1.3).

• Lietuvių kalbos vadovėliai ir pratybų sąsiuviniai „Mano ir tavo šalis LIETUVA“ ir „Labas“

• „Kalba mane augina“: lietuvių kalbos mokymo priemonė III–IV klasių mokiniams

Specialieji moduliai aukštesniųjų gebėjimų mokiniams 

Mokymosi rinkinys (Gimtoji kalba 3 kl.) „OPIQ“ mokymosi platformoje.

• „Wordwall“ – skaitmeninių priemonių platforma, skirta mokytojui parengti interaktyvias užduotis.
• „Classtime“ – individualios mokinių pažangos stebėjimo skaitmeninė mokymo priemonė, skirta klasėje arba nuotoliniu būdu organizuoti mokinių pasiekimų patikrinimą, vesti užsiėmimus, viktorinas. 
• „Lietuvių kalbos mokymas pradinėse klasėse“ – metodinė priemonė pradinių klasių mokytojams, dirbantiems tautinių mažumų mokyklose.

Vasaros įspūdžiai: pasakojimas, klausymas

BP: Siekiama, kad mokiniai vertintų kalbėjimą ir klausymą kaip vieną svarbiausių žingsnių bendravimo procese. Skatinama domėtis kalbėjimosi teikiamomis galimybėmis patirti bendravimo džiaugsmą ir suprasti kalbos kaip bendravimo ir žmonių suartinimo priemonės vertę. Aiškinamasi, kad kalbėdamiesi žmonės gali bendrauti, gauti ir perduoti žinias, patirtį, reikšti mintis, jausmus, išgyvenimus.

2

A1.1.3, A1.2.3, A4.1.3, A4.2.3, D3.2.3

Asmens savybių ugdymas

Kaip žmonės bendrauja kasdien? – Opiq

Pasakojimuose dalijamės prisiminimais – Opiq

Vasaros įspūdžių aprašymas

 BP: Mokomasi ranka ir klaviatūra rašyti išgalvotą arba asmenine patirtimi pagrįstą pasakojimą.

2

D3.2.3, C2.1.3, C2.2.3, C2.3.3, C3.1.3

Asmens savybių ugdymas

Pažangios technologijos ir inovacijos

Skaitymas (kodėl ir kaip skaitome)

BP: Skaitant ir aptariant spausdintus ir skaitmeninius grožinius ir negrožinius tekstus, vaikų periodiką, aiškinamasi, kodėl, kokiu tikslu skaitoma: pažinti, mokytis, patirti malonumą.

Mokomasi pasirinkti skaitymo būdą ir tempą, atsižvelgti į situaciją ir skaitomą tekstą, naudojamas technologijas; daryti pauzes, tinkamai dėti loginius kirčius, skaityti ir deklamuoti raiškiai.

2

B1.1.3, B1.2.3, B1.3.3, A2.3.3, A3.1.3

Asmens savybių ugdymas

Diagnostiniai skaitymo vertinimo įrankiai 1-3 klasei (emokykla.lt) – Sakinių ir teksto skaitymo technikos vertinimas (3 kl.).

Skaitytos knygos pristatymas.

BP: Ugdomas požiūris į knygą kaip į literatūros pateikimo formą. Aptariama knygos sandara, mokomasi rasti pagrindinius bibliografinius duomenis, naudotis skaitmeninių išteklių paieška. Mokomasi kaupti literatūrinę patirtį, pavyzdžiui, pasirinkti keletą savo mėgstamų vaikų literatūros autorių.

2

B1.2.3, B1.3.3 B1.4.3

Asmens savybių ugdymas

Idėjos, asmenybės

Pažangios technologijos ir inovacijos

Ką skaitėme vasarą? – Opiq

Mokomės saugiai naudotis internetu – Opiq

Informacinio teksto (žinutės, kvietimo, skelbimo), laiško rašymas.

BP: Mokomasi ranka ir klaviatūra parašyti trumpą žinutę, kvietimą, skelbimą, sveikinimą, atsižvelgiant į rašomo teksto struktūrą, tikslą ir adresatą. Išskiriamos tokios šiems tekstams būdingos struktūrinės dalys: laiško – data, kreipinys, pasisveikinimas, atsisveikinimas, parašas (savo vardo ir (ar) pavardės užrašymas); skelbimo, kvietimo – kreipinys, tikslas, vieta, laikas, apranga (ir (ar) kitos detalės), parašas (savo vardo ir (ar) pavardės užrašymas); žinutės – kreipinys, tikslas, laikas, vieta, parašas (savo vardo ir (ar) pavardės užrašymas).

Rašant ranka ir klaviatūra, mokomasi išskirti kreipinį; kuriamuose tekstuose vartoti tiesioginius, klausiamuosius, šaukiamuosius sakinius ir jų pabaigoje parašyti reikiamus skyrybos ženklus.

2

C1.4.3 C1.5.3

C3.2.3 C3.3.3 D4.1.3

Pažangios technologijos ir inovacijos

Rašome sau ar kitiems? – Opiq

Ką rodo mūsų raidės? – Opiq

Pasakojimas. Vaizdingi žodžiai. Sakinio skyryba

BP: Mokomasi suprasti pasakojimo (kaip teksto tipo) sandarą, sudaryti pasakojamojo teksto planą, kurti pasakojimą.

Rašant ranka ir klaviatūra, mokomasi: sakinio pabaigoje parašyti reikiamus skyrybos ženklus; parašyti kablelį prieš jungtukus o, bet, tačiau, kad, pagal pavyzdį užrašyti veikėjų pokalbius, kai tiesioginė kalba eina prieš autoriaus žodžius arba po jų. 

4

B1.2.3 B1.4.3

C1.2.3 C2.1.3 

C2.2.3

D2.2.3 D3.1.3

D3.2.3

Mėgaujamės skaitymu – Opiq

Kalba išreiškiame savo mintis – Opiq

Kaip užrašyti dialogą? – Opiq

Kalbos garsai (kartojimas ir gilinimas). 

BP: Klausantis raiškiai deklamuojamų, skaitomų tekstų, dainuojamų liaudies dainų, taip pat deklamuojant, skaitant, dainuojant įtvirtinamas supratimas apie lietuvių kalbos garsinę sandarą. Mokomasi išgirsti ir suprasti garsų sąskambius eiliuotoje kalboje.

7

D5.1.3 D5.2.3

Etninė kultūra

Kultūros paveldas

Įsiklausome į eilėraščio garsus – Opiq

Kaip rašytojai tobulina savo kūrinius? – Opiq

Taško istorijos 5 (minkštumo ženklas, e-ia, ė).

Mokomės vartoti mokslininkų žodžius – Opiq

Ilgųjų ir trumpųjų balsių tarimo ir rašybos kartojimas. Dvibalsių ir dvigarsių tarimas ir rašyba. 

Priebalsių tarimo ir rašybos kartojimas.

BP: Tobulinama tartis: taisomi tarties trūkumai, pagal pavyzdį mokomasi taisyklingai kirčiuoti sunkiau kirčiuojamus žodžius.

Mokomasi taisyklingai užrašyti: žodžius su mišriaisiais dvigarsiais, su dvibalsiais, su minkštumo ženklu; dažniausiai vartojamų žodžių priebalsių asimiliacijos atvejus (dirbti – dirba, nešdavo – nešė, verkdavo – verkė, išbėgo, užsuko, apdengė, atgal ir kt.); įsidėmėtinos rašybos žodžius: save, kažkas, galbūt, turbūt, rąstas, dviese, trise, keturiese, žemyn, aukštyn, rytoj, keletas, stebuklas, taip pat jų darinius. 

8

A1.1.3 

A2.4.3 

A4.1.3 

B1.1.3 

B4.1.3 

D1.1.3 

D1.2.3 

D1.3.3

Asmens savybių ugdymas

Žaidimas „Lietutis“ (rašymas klaviatūra)

Mišrieji dvigarsiai – Opiq

Gyvūno aprašymo kūrimas žodžiu ir raštu. Vaizdingi žodžiai. 

BP: Naudojantis regos, girdėjimo, lytėjimo, uoslės, skonio pojūčiais, mokomasi ranka ir klaviatūra aprašyti objektą (daiktą, gyvūną ir pan.). Galima naudotis pavyzdžiu, planu, garso arba vaizdinėmis priemonėmis ar kt. Mokomasi laikytis aprašymo struktūros (bendras vaizdas – detalės – apibendrinimas), labiausiai plėtojant vieną struktūrinę dalį – detales. Mokomasi aprašymo elementus įterpti į pasakojimą.

Rašant ranka ir klaviatūra, mokomasi parašyti kablelį prieš jungtukus o, bet, tačiau, kad.  

8

A1.1.3 A1.2.3 A4.2.3 A4.3.3

B1.2.3 B1.3.3 B1.4.3 B3.1.3 B4.2.3 B4.4.3 C1.3.3

Asmens savybių ugdymas

Aplinkos apsauga

Gyvūnų spalvos (pažintinis žaidimas)

Norime papasakoti ar apibūdinti? – Opiq

Aprašydami remiamės įvairiais pojūčiais – Opiq

Giminiški žodžiai, šaknis, galūnė.

BP: Supažindinama su sąvokomis: giminiški žodžiai, priešdėlis, kamienas, šaknis, priesaga, galūnė. 

8

D2.3.3 

D5.1.3 

Kultūros paveldas

Virtuali lietuvių kalbos pamoka I dalis | Šaknis

Virtuali lietuvių kalbos pamoka II dalis | Galūnė

Tekstų skaitymas ir aptarimas (įvykis, veikėjai, veiksmo raida).

BP: Mokomasi išsakyti ir pagrįsti savo nuomonę, naudojantis įvairiomis priemonėmis skirtingose aplinkose (pvz., vaizdo konferencijoje, klasės ar mokyklos radijo laidoje). Aptariama šių priemonių paskirtis, prasmė, nauda, grėsmės. Mokiniai pristato savarankiškai perskaitytą knygą.

8

B2.2.3 B2.3.3 B2.4.3 B2.5.3 B2.7.3 D5.1.3 D5.2.3

Asmens savybių ugdymas

Skaitome apie tai, kas tikrai galėjo nutikti – Opiq

Atpasakojimas žodžiu ir raštu.

BP: Mokant rašyti atpasakojimą, mokytojui padedant, rašomas nuoseklus, rišlus tekstas. Mokomasi naudotis klausimais, mokytojo pateiktu planu, veiksmų grandine.

Supažindinama su sudėtinių sakinių vartojimu.

4

A2.2.3 A2.4.3 A3.1.3

A2.3.3

C2.2.3 C3.1.3

Pasakojame veikėjo vardu – Opiq

Rašome atpasakojimą – Opiq

Priešdėlis, priesaga. 

BP: Supažindinama su sąvokomis: giminiški žodžiai, priešdėlis, kamienas, šaknis, priesaga, galūnė. 

Mokytojui padedant, mokomasi sudaryti naujus priešdėlinius, priesaginius žodžius pagal pavyzdį, juos tinkamai vartoti tekste.
Mokomasi taisyklingai užrašyti žodžius su priešdėliais iš-, į-, už-; žodžius su priesagomis -ykl-, -ikl-, -yn-, -in-, -inink-, -(i)av-, -dav-.  

4

D2.3.3 D5.1.3

D5.2.3

Virtuali lietuvių kalbos pamoka | Žodžio priesaga, priešdėlis, sangrąžos dalelytė

Taško istorijos 2. Priešdėlių rašyba.

Informacijos lyginimas. Daikto aprašymas.

BP: Nagrinėjami ir kuriami įprasti ir skaitmeniniai sakytiniai aprašomojo tipo tekstai: susipažįstama su jų komponavimo ypatumais (visumos įspūdis ir detalės, erdvinio išdėstymo principas (arti – toli, viršus – apačia, kairė – dešinė).

Mokomasi kelti klausimus sakinio žodžiams (veiksniui ir tariniui).

4

B1.3.3 B1.4.3

B2.1.3 B2.2.3 B2.3.3 B2.4.3

B2.8.3 B3.1.3 B3.2.3

C2.1.3 2.2.3 C2.3.3 C3.1.3 C3.2.3 C3.3.3

Knygų pristatymų klausymasis. Pokalbis apie perskaitytas knygas.

BP: Mokiniai skatinami skaityti laisvalaikiu ir kalbėtis apie perskaitytas knygas. Jie išbando keletą knygų pasirinkimo (pvz., pagal knygos išvaizdą, pagal draugo rekomendaciją) ir pristatymo bendraklasiams (pvz., ištraukos skaitymas, piešinys, plakatas) strategijų. 

Mokomasi tinkamai dalyvauti diskusijose, trumpai ar išsamiai atsakyti į klausimus, formuluoti klausimus.

2

A1.1.3

A1.2.3

A2.1.3

A2.2.3 

A2.3.3

A4.3.3

Asmens savybių ugdymas

Knygos kelias (edukacinis žaidimas).

Tekstų skaitymas ir aptarimas (kūrinio veiksmo vieta ir laikas, veikėjai).

BP:  Skaitydami vertingus literatūros kūrinius, mokiniai ugdosi literatūrinę, kultūrinę, estetinę nuovoką.

Apsakymai, novelės: P. Lidbekas, L. Atbogė, „Viena princesės Viktorijos gyvenimo diena“; P. Mašiotas, „Morkos“; Vilė Vėl, „Parašyk man iš Afrikos“; V. Žilinskaitė, pasirinkti apsakymai (pvz., iš rinkinių „Viso pasaulio tetos“, „Svogūnėlis“) ar kiti tų pačių arba kitų autorių kūriniai (ištraukos). 

8

B2.1.3

B2.2.3 

B2.3.3

B2.5.3

Idėjos, asmenybės

Kultūros paveldas

Diagnostinis testas. Lietuvių kalba (teksto suvokimas ir rašymas). 3 klasė.

Ar suprantame „paslėptą“ mintį? – Opiq

Veiksmažodžio bendratis. Esamojo laiko veiksmažodžiai.

BP: Mokomasi taisyklingai užrašyti: asmeninius įvardžius, esamojo laiko veiksmažodžius (visų asmenų).

4

C2.3.3 

D2.1.3 D2.3.3 D5.1.3

Veiksmažodžių laikai – Opiq

Aiškinamojo teksto (pvz., recepto) kūrimas.

BP: Mokomasi parašyti trumpą paaiškinimą, kaip kas nors daroma arba kaip kur nors nueiti, nuvažiuoti. Tekstai gali būti papildyti vaizdiniais elementais (pvz., piešiniu, rodyklėmis, schema, lentele).

2

B1.2.3 B1.4.3 B2.7.3 D2. 1.3 D4.1.3

Trumpos kalbos (pvz., sveikinimo) kūrimas ir sakymas.

Sveikinimo atviruko užrašymas. 

BP: Mokiniai pasako trumpą kalbą (sveikinimą, kvietimą, padėką). Laikomasi kalbos etiketo (tinkamai pasirenkami žodžiai ir posakiai), atsižvelgiant į adresatą ir komunikavimo situaciją.

Taikomi 3 klasės turinio apimtimi numatyti rašybos ir skyrybos atvejai.

2

A2.1.3 A2.2.3 

A3.1.3 A3.2.3

C1.5.3 C2.3.3 C3.1.3

Asmens savybių ugdymas

Būtojo kartinio ir būtojo dažninio laiko veiksmažodžiai.

BP: Mokomasi taisyklingai užrašyti būtojo kartinio, būtojo dažninio laiko veiksmažodžius (visų asmenų).

6

 C2.3.3 

D2.1.3 D2.3.3 D5.1.3

Priešdėliniai veiksmažodžiai. 3 klasė.

Pasakų skaitymas, sekimas, aptarimas, lyginimas. 

BP: Tautosaka: pasirinktos stebuklų pasakos (pvz., iš knygos „Gulbė karaliaus pati“, „Gyvasis vanduo“); pasirinktos sakmės (pvz., iš knygos „Sužeistas vėjas“); „Menu mįslę keturgyslę“ ar kiti pasirinkti kūriniai (ištraukos).

Literatūrinės pasakos: H. K. Andersenas (H. Ch. Andersen), „Bjaurusis ančiukas“, „Sniego karalienė“; G. Beresnevičius, „Kaukučiai ir Varinis Šernas“; K. Kolodis (C. Collodi), „Pinokio nuotykiai“; L. Gutauskas, „Auksinė šiaudų šviesa“; A. A. Milnas (A. A. Milne), „Pūkuotuko pasaulis“; V. Žilinskaitė, „Robotas ir peteliškė“ (pasakų rinkinys) ar kiti tų pačių arba kitų autorių kūriniai (ištraukos). 

Susipažįstama su tradiciniais lietuvių liaudies pasakų personažais, mokomasi skirti liaudies ir literatūrinę pasaką. 

Mokomasi vartoti naujas sąvokas (literatūrinė pasaka, tema, pagrindinė mintis, pagrindinis veikėjas).

Mokomasi pasakoti, įtraukiant aprašymo elementus. Mokomasi išsakyti ir pagrįsti savo nuomonę. 

10

A4.2.3 A4.3.3 

B1.1.3 B1.2.3 B2.2.3 

B2.3.3 B2.4.3

B2.6.3 

Etninė kultūra

Kultūros paveldas

Aplinkos apsauga

Idėjos, asmenybės

Tekstinės pasakos | Pasakos.lt

Gražiausios Anderseno pasakos

Pasakėčios | Pasakos.lt

Lyginame pasakas – Opiq 

Svarbiausia pasakojimo mintis – Opiq

Kur ir ko keliaujama pasakose? – Opiq

Mokymasis kurti pasakojimą žodžiu ir raštu.

BP: Mokomasi kurti išplėtotą pasakojimą pasirinkta tema, laikantis chronologijos principo, atskleidžiant įvykius, aptariant veikėjus.

Mokomasi ranka ir klaviatūra rašyti išgalvotą arba asmenine patirtimi pagrįstą pasakojimą.

Mokomasi pagal iš anksto su mokytoju susitartus arba užduotyje pateiktus kriterijus taisyti, tobulinti ranka arba klaviatūra parašytą tekstą.

Taikomi 3 klasės turinio apimtimi numatyti rašybos ir skyrybos atvejai. Laikomasi kalbos etiketo (tinkamai pasirenkami žodžiai ir posakiai), atsižvelgiant į adresatą ir komunikavimo situaciją.

6

B1.2.3 B1.3.3 B1.4.3 B2.1.3 B2.6.3 B2.7.3 B4.4.3

C1.1.3 C1.2.3 C2.1.3 C2.2.3 C3.1.3

C3.2.3 C3.3.3

Pažangios technologijos ir inovacijos

Pasakojimo laikas – Opiq

Tobuliname tekstą, sakinį, žodį – Opiq

Mokymasis skirti grožinį ir negrožinį tekstą.

BP: Negrožinė literatūra: N. Kostinienė, Ž. Mikailienė, L. Itagaki, „Vilniaus rūmai ir jų šeimininkai“; M. Krikštopaitytė, „Kultūringa pelė Stasė“; G. Viliūnė, „Smiltės ir Vėjaus kelionė po Baltijos jūrą“ ar kiti tų pačių arba kitų autorių kūriniai (ištraukos).
Skaitomi ir analizuojami negožiniai tekstai įvairiose aplinkose ir kontekstuose su mokytojo pagalba: publicistiniai, dokumentiniai, informaciniai ir įvairialypės informacijos (pvz., filmas, reklama, paveikslėlių istorija, elektroninis tekstas, dainovaizdis, žemėlapis) tekstai. Mokomasi savarankiškai rasti reikiamą informaciją mokytojo nurodytuose įvairiuose informacijos šaltiniuose.

Aptariami skaitomi spausdinti ir skaitmeniniai literatūros kūriniai, jų ištraukos, atsakoma į klausimus, remiamasi teksto žodžiais arba išsakoma nuomonė, vertinamos akivaizdžios situacijos, elementariai pradedamas vartoti samprotavimas.

5

A1.1.3 A1.2.3 A4.2.3 

B1.2.3 B1.4.3 B2.2.3 B2.3.3 B2.4.3 B2.5.3 B2.7.3 B2.8.3 B4.2.3

D2.1.3 D5.1.3 D5.2.3

Idėjos, asmenybės 

Pažangios technologijos ir inovacijos

Diagnostiniai skaitymo vertinimo įrankiai 1-3 klasei (emokykla.lt) – Teksto suvokimas (3 kl. vidurys).

Būsimojo laiko veiksmažodžiai.

BP: Mokomasi taisyklingai užrašyti būsimojo laiko veiksmažodžius (visų asmenų).

6

C2.3.3 D2.1.3 D2.3.3 D5.1.3

Padavimų, sakmių skaitymas ir aptarimas.

BP: Mokomasi vartoti naujas sąvokas (sakmė, padavimas, įvykis, veiksmo laikas, veiksmo vieta).

4

A1.1.3 A1.2.3

A2.5.3 A4.1.3

B3.1.3 B4.2.3

B4.4.3 B5.1.3

Etninė kultūra

Sakmės ir padavimai | Pasakos.lt

Eilėraščių skaitymas, analizė, mokymasis atmintinai.

BP: Poezija (eilėraščiai, poemėlės, eiliuotos pasakos): L. Degėsys, „Žvėrynas. Žolynas“; J. Degutytė, „Į saulėtekį ir dainą“; A. Matutis, „Girios televizorius“; L. Gutausko, A. Karosaitės, R. Skučaitės, V. Palčinskaitės ar kiti tų pačių arba kitų autorių pasirinkti eilėraščiai. 

8

A3.1.3 A2.3.3 A4.3.3 B2.1.3 B2.4.3 B2.7.3 B3.1.3 D2.1.3

Asmens savybių ugdymas

Idėjos, asmenybės

Kas ir kaip kalbasi eilėraštyje? – Opiq

Kokius eilėraščius mėgstame skaityti? – Opiq

Eilėraštis istorinei asmenybei – Opiq

Drama. 

BP: Dramos: J. Degutytė, „Pelėdžiuko sapnas“ ar kiti tos pačios autorės arba kitų autorių kūriniai (ištraukos).

Vaidinant, žaidžiant, kuriant išgalvotas istorijas, darant vaizdo ir garso įrašus, mokomasi improvizuoti, kūrybiškai interpretuoti, įtaigiai, raiškiai kalbėti, tinkamai intonuoti. Mokomasi vartoti atitinkamai komunikavimo situacijai būdingas žodinės ir nežodinės raiškos priemones (pauzės, nutylėjimai, gestai) įvairiose aplinkose, pavyzdžiui, klasėje, muziejuje, parodoje, telefonu, internete.

6

A3.1.3 

B1.1.3 B2.1.3

B2.5.3 B2.6.3 B2.8.3 B3.1.3 B3.2.3

Asmens savybių ugdymas

Idėjos, asmenybės

„KnygAntinas“. Gyvai garsinama pasaka: Janina Degutytė „Pelėdžiuko sapnas“

Skaitome pjesę-pasaką – Opiq

Daiktavardis.

BP: Mokomasi taisyklingai užrašyti asmenvardžius ir vietovardžius; daiktavardžių visus vienaskaitos ir daugiskaitos linksnius.

Aiškinamasi, kaip kaitomi daiktavardžiai, mokomasi tinkamai vartoti įvairias jų formas.

Mokytojui padedant, mokomasi sakinyje rasti veiksnį (išreikštą daiktavardžio ar asmeninio įvardžio vardininku), tarinį (išreikštą asmenuojamąja veiksmažodžio forma) ir juos tinkamai pažymėti sutartiniais ženklais. 

8

B1.2.3 B2.1.3 B4.1.3 B4.2.3

B4.3.3 B4.4.3

D1.3.3 D2.1.3

D2.2.3 D2.3.3 D3.1.3 D3.3.3

D5.1.3 D6.1.3

Kultūros paveldas

1. Integruota pamoka: daiktavardžiai, vizualizuojant buityje ir gamtoje aptinkamais objektais.

2. Lietuvių kalbos pamoka Linksniai.  

3.Prielinksniai.

Sudurtiniai žodžiai.

BP: Mokomasi taisyklingai užrašyti sudurtinius žodžius be jungiamųjų balsių (pvz., rugsėjis).

6

D2.1.3 D2.3.3 D5.1.3 D5.2.3 D6.1.3

C2.3.3

Sudurtiniai žodžiai (daryba ir rašyba).

Būdvardis. 

Būdvardžio derinimas su daiktavardžiu.

BP: Kalbos dalys: veiksmažodis, daiktavardis, būdvardis; perkeltinės reikšmės žodžiai [...].

5

D1.3.3  D2.1.3

D2.3.3 D3.1.3

D5.1.3

Būdvardis (kaitymas ir derinimas) 

Nosinės raidės būdvardžiuose – Opiq

Būdvardžiai apibūdina veiksmo vietą ir veikėjus – Opiq

Mokomės vartoti būdvardžius – Opiq

Tekstų skaitymas ir aptarimas.

BP: Apysakos-pasakos, apysakos, romanai: R. Dalas, „Čarlis ir šokolado fabrikas“; R. Jalonen, „Mergaitė ir kuosų medis“; A. Lindgren, „Pepė Ilgakojinė“; V. Tamulaitis, „Skruzdėlytės Greitutės nuotykiai“; T. Janson, „Nematomas vaikas“; I. Zarambaitė, „Stebuklingi senelio batai“; V. Žilinskaitė, „Kelionė į Tandadriką“ ar kiti tų pačių arba kitų autorių kūriniai (ištraukos). 

10

B2.1.3  

B2.2.3 B2.3.3 B2.4.3 B2.5.3 B2.6.3 B2.7.3 B2.8.3

D5.1.3 D5.2.3 

Asmens savybių ugdymas

Idėjos, asmenybės

„Skruzdėlytės Greitutės nuotykiai“ I dalis (+ kitos dalys).

Ignė Zarambaitė „Stebuklingi senelio batai”. Iliustravo Vanda Padimanskaitė. Skaito aktorius Vytautas Rašimas.

Skaitome apsakymą – Opiq

Perskaitytų knygų aptarimas.

BP: Pristatydami knygas, išbando įvairias technologijas, aptaria jų galimybes ir savitumą.

Bežodės ir paveikslėlių knygos, komiksai: I. Babilaitė „(Ne)vienas“; T. Dirgėla „Mano tėtis rašo knygą“; K. Kasparavičius „Dingęs paveikslas“ ar kiti tų pačių arba kitų autorių kūriniai (ištraukos). 

2

B2.7.3

B6.1.3

C2.3.3

D4.1.3

D5.3.3

Asmens savybių ugdymas

Idėjos, asmenybės

Pažangios technologijos ir inovacijos

Iliustruotojai piešia vaikams.

III klasės kurso apibendrinimas.

6

A3.1.3 B1.1.3 B1.2.3 B1.4.3 B2.2.3 B2.3.3 B4.4.3 C2.3.3 C3.3.3 D2.1.3

Mokymasis visą gyvenimą

Ar mokame įsivertinti? – Opiq

Kūriniai kviečia susimąstyti apie save – Opiq

Ką veiksime vasarą? – Opiq