Mokytojams › Pamokų planai › 2 klasė

Baltarusių tautinės mažumos gimtoji kalba ir literatūra 2 kl.

Oficialus NŠA ilgalaikio plano pavyzdys (temos, valandos, pasiekimai, kompetencijos).

ILGALAIKIO PLANO RENGIMAS

Dėl ilgalaikio plano formos susitaria mokyklos bendruomenė, tačiau nebūtina siekti vienodos formos. Skirtingų dalykų ar dalykų grupių ilgalaikių planų forma gali skirtis, svarbu atsižvelgti į dalyko(-ų) specifiką ir sudaryti ilgalaikį planą taip, kad jis būtų patogus ir informatyvus mokytojui, padėtų planuoti trumpesnio laikotarpio (pvz., pamokos, pamokų ciklo, savaitės) ugdymo procesą, kuriame galėtų būti nurodomi ugdomi pasiekimai, kompetencijos, sąsajos su tarpdalykinėmis temomis. Planuodamas mokymosi veiklas mokytojas tikslingai pasirenka, kurias kompetencijas ir pasiekimus ugdys atsižvelgdamas į konkrečios klasės mokinių pasiekimus ir poreikius. Šį darbą palengvins naudojimasis Švietimo portale pateiktos BP atvaizdavimu su mokymo(si) turinio, pasiekimų, kompetencijų ir tarpdalykinių temų nurodytomis sąsajomis. 

Pateiktame ilgalaikio plano pavyzdyje nurodomas preliminarus 70-ies procentų Bendruosiuose ugdymo planuose dalykui numatyto valandų skaičiaus paskirstymas. 

Kaip panaudoti kitą mokymuisi skirtą laiką (apie 30 proc.), sprendžia mokytojas, atsižvelgdamas į mokyklos, klasės kontekstą, mokinių pasiekimus ir poreikius, pvz.: 

Atkreipiamas dėmesys į mokymosi turinio integravimą ugdymo procese: pvz., prie lentelėje nurodytų literatūros ir kultūros pažinimo valandų prisideda valandos, priskirtos kitoms sritims (kalbėjimui, klausymui ir sąveikai, skaitymui ir teksto supratimui, rašymui ir teksto kūrimui ir t.t.), jeigu šių kalbinių veiklų temos yra susijusios su literatūros ir kultūros pažinimu. Visos kalbinės veiklos (kalbėjimas, klausymas ir sąveika, skaitymas ir teksto supratimas, rašymas ir teksto kūrimas) siejamos su kalbos pažinimo, literatūros ir kultūros pažinimo temomis, problematika ir veiklomis. Kalbinių veiklų tematika ir problematika siejama su skaitomais ir nagrinėjamais grožiniais ir negrožiniais, kitais kultūros tekstais.

Temų tvarką, planuodamas pamokų ciklą, nustato pats mokytojas. Planuodamas pamokų ciklą mokytojas taip pat planuoja pasiekimus ir kompetencijas, kurios bus ugdomos šiame cikle, gali planuoti mokymos(si) veiklas, jų vertinimą ir didaktines priemones. Mokytojas taip pat savo nuožiūra gali pasirinkti, kokius kūrinius arba jų ištraukas tikslinga pasirinkti nurodytoms problemoms nagrinėti, tik svarbu, kad atitiktų programoje nurodytus kultūros tekstų atrankos kriterijus. Rekomenduojami kūriniai gali būti mokytojo koreguojami atsižvelgiant į mokinių pasiūlymus, poreikius ir kitas aplinkybes. 

Ugdymo procese svarbu užtikrinti, kad visos pasiekimų sritys būtų glaudžiai susijusios. Ypač svarbi dermė tarp visų pasiekimų sričių, kad mokinių įgūdžiai tobulėtų. Nepakankamas dėmesys kuriai nors sričiai (ar jos ignoravimas) visą kalbinę veiklą padaro menkavertę. Todėl labai svarbu ugdymo procese užtikrinti vidinę dalyko integraciją, kurią galima suplanuoti rengiant pamokų ciklo planą.

BALTARUSIŲ KALBOS IR LITERATŪROS ILGALAIKIO PLANO PAVYZDYS 2 KLASEI

MOKSLO METAI: _____ 

PAMOKŲ SKAIČIUS: 245 (pamokų skaičius per metus) 

70% - PRIVALOMAS TURINYS (174 PAMOKOS)

30 % - MOKYTOJŲ NUOŽIŪRA (71 PAMOKA)

Negrožinių tekstų atranka. Skaitomi mokinių suvokimo galimybes ir jų, kaip skaitytojų, įvairius poreikius ir interesus atitinkantys negrožiniai tekstai: informaciniai ir medijų tekstai (pvz., atsiminimai, laiškai, filmai, paveikslėlių istorijos, elektroniniai tekstai, animacija, enciklopedijos). Mokomasi orientuotis knygų ir tekstų įvairovėje, naudotis namų ir klasės biblioteka; nurodytame šaltinyje rasti informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui, paaiškinti atrinktos informacijos reikalingumą užduočiai įvykdyti.

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. Mokomasi nagrinėti temas įvairiais aspektais pasirenkant grožinės literatūros kūrinius ir įvairius kultūros tekstus. Kultūros tekstai atrenkami atsižvelgiant į mokinių amžių ir jų interesus, pateiktą nagrinėjamų kūrinių tematiką. Skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos:

Rekomenduojamų autorių ir kūrinių sąrašas: baltarusių liaudies pasakos “Лісіца і Гусак“, „Хітры Вол“, „Каза-манюка“, Бадак А. „Шкадаванне“, Р. Бензярук. „Хмарчын ручнік“, В. Гарбук. „Кветкі“, „Незнарок і знарок“, М. Даніленка. „Па лясах i палях“, Р. Ігнаценка. „Лістапад у лесе“, „У арэхах“, „Чырвоныя гронкі рабіны“, А. Кобец-Філімонава. „Кропелька“, І. Муравейка. „Куплёная груша“, Ф. Рамашка. „Пацеркі на снезе“, „Слёзы лілеі“, „Татава поле“, „Пагрэйся, ветрык!“, Л. Улашчанка. „Хлеб“, В. Хомчанка. „Венікі“, М. Чарняўскі. „Павучковыя арэлі“, А. Якімовіч. „Хто самы добры?“ ir kt. Klasikinių ir šiuolaikinių autorių eilėraščiai vaikams pasirinktinai: В. Вярба, Н. Галіноўская, А. Грачанікаў, А. Дзеружынскі, В. Жуковіч, А. Зэкаў, Я. Колас, Я. Купала, П. Прануза, М. Чарняўскі М. ir kt.

Tema

Val. sk. 70 proc.

Pastabos

Kalbėjimas, klausymas ir sąveika

1. Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. Aktyvus klausymas įvairių garsų (gamtos, aplinkos, muzikos), amžiaus tarpsnį atitinkančių tekstų bendrine sakytine kalba, girdimų gyvai ar medijose, kurių temos ir turinys artimas mokinių patirčiai. 

2. Klausomo teksto supratimas: turinio (informacijos) perteikimas savais žodžiais; teksto temos nusakymas; savo nuomonės pasakymas; susiejimas su savo patirtimi; skirtingos raiškos informacijos elementų siejimas.

3. Aktyvaus klausymosi strategijų taikymas: nusiteikti klausyti, suprasti, pasakyti mintį kitais žodžiais, suprasti, daryti išvadas.

4. Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose atsižvelgiant į kalbėjimo adresatą (papasakoti, paaiškinti, išsakyti savo nuomonę, atsakyti į klausimus, klausti, reikšti mintis ir jausmus). 

5. Saugus bendravimas telefonu, virtualioje erdvėje, laikymasis bendradarbiavimo susitarimų (pvz., dialoge, komandiniame darbe).

6. Sakytinio teksto pristatymas: žodžių kirčiavimas ir sakinių intonavimas; parengto trumpo teksto pristatymas žodžiu, remiantis iliustracijomis; verbalinių ir neverbalinių kalbos priemonių derinimas. 

7. Kalbėjimo strategijų taikymas.

Detaliau žr. Baltarusių kalbos ir literatūros BP, Mokymosi turinys 28.1.

36

Kalbėjimo gebėjimai ir strategijos tobulinamos integruojant su kalbos ir literatūros pažinimu.

Skaitymas ir teksto supratimas

1. Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos: skaitymas balsu ir tyliai; sakinių intonavimas, pauzių darymas atsižvelgiant į skyrybos ženklus. Skaitymas vaidmenimis.

2. Skaitymo strategijų taikymas.

3. Knygos struktūros elementai.

4. Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas: tiesioginės informacijos radimas, teksto tema, raktiniai žodžiai; svarbiausios detalės, faktai, veiksmų seka, teksto informacijos susiejimas su bendro pobūdžio kasdienėmis žiniomis ir asmenine patirtimi; nuomonės apie perskaitytą informaciją išreiškimas ir pagrindimas remiantis asmenine patirtimi.

5. Orientavimasis knygų ir tekstų įvairovėje, naudojimasis namų ir klasės biblioteka.

6. Informacijos radimas nurodytame šaltinyje.

Detaliau žr. Baltarusių kalbos ir literatūros BP, Mokymosi turinys 28.2.

36

Skaitymo gebėjimai ir strategijos tobulinamos integruojant su kalbos ir literatūros pažinimu.

Rašymas ir teksto kūrimas

1. Teksto kūrimas ir redagavimas: trumpo teksto kūrimas pagal pavyzdį, užduotį, temos laikymasis; sakinių siejimas su tema, vieno sakinio siejimas su kitu pagal prasmę. Teksto įžanginis sakinys. Žodžiai, padedantys išreikšti įvykių seką, laiką ir vietą; pasikartojančių žodžių vengimas.

2. Teksto kūrimo strategijos.

3. Tekstų tipai ir žanrai: trumpo informacinio teksto (žodžiu ir raštu) kūrimas, pasakojimas, trumpas laiškas, kvietimas, sveikinimai, kūrybiniai bandymai pagal pavyzdį (pvz., pasaka, eilėraštis).

3. Rašymo technika ir rašyba, teksto pateikimas: taisyklingas ir dailus rašytinių abėcėlės raidžių rašymas ir jų jungimas žodžiuose; adreso užrašymas; dažniausiai vartojamų sutrumpinimų ir skaičių užrašymas; kūrinio arba teksto pavadinimų užrašymas.

4. Rašyba. Formuojami įgūdžiai taisyklingai rašyti: dalelytę „не“ su veiksmažodžiais ir būdvardžiais; žodžius su specifiniais kalbos rašto ženklais („ў“, „’“); žodžius su „о, э–а; е“, „ё–я, д – дз’, т – ц’“; žodžius su pailgintais preibalsiais. Mokomasi žymėti priebalsių minkštumą raidėmis „я, е, ё, ю, ь“. Mokomasi teisingai rašyti balsius po priebalsių „ж, ш, ч, ц, р“. Mokomasi teisingai rašyti žodžius su skardžiaisiais priebalsiais prieš dusliuosius arba žodžio gale (paprastieji atvejai).

5. Teksto grafinis apipavidalinimas.

Detaliau žr. Baltarusių kalbos ir literatūros BP, Mokymosi turinys 28.3.

36

Rašymo ir teksto kūrimo gebėjimai ir strategijos tobulinamos integruojant su kalbos ir literatūros pažinimu.

Kalbos pažinimas

1. Fonetika: balsių ir priebalsių skirstymas (skardieji ir duslieji, kietieji ir minkštieji priebalsiai). 

2. Žodžių skiemenavimas ir kirčiavimas.

3. Leksika ir žodžių daryba. Žodyno plėtojimas pagal nurodytas kalbinės veiklos temas. 

4. Sinonimų ir antonimų (be terminų vartojimo) vartojimas. 

5. Supažindinama su sąvokomis: giminiški žodžiai, žodžio šaknis.

6. Kalbos dalys ir žodžių kaityba. Daiktavardžio reikšmė ir gramatinės kategorijos: giminė, vienaskaita ir daugiskaita. Būdvardžio ir veiksmažodžio reikšmė.

7. Sintaksė ir skyryba. Tiesioginių, klausiamųjų, skatinamųjų sakinių sudarymas. 

8. Veiksmažodis kaip pagrindinis sakinio žodis. 

9. Klausimų sakinio žodžiams kėlimas.

10 Būdvardžių ir daiktavardžių derinimas pagal giminę ir skaičių.

11. Veiksmažodžių ir daiktavardžių derinimas.

12. Vientisinių ir išplėstinių sakinių sudarymo principai.

13. Kalba kaip socialinis reiškinys. Susipažįstama su baltarusių bendrine kalba ir regioniniu gimtosios kalbos variantu. Aptariami leksikos skirtumų pavyzdžiai.

Detaliau žr. Baltarusių kalbos ir literatūros BP, Mokymosi turinys 28.4.

36

Kalbos pažinimas integruojamas su kalbėjimu, klausymu ir sąveika, rašymu ir teksto kūrimu, skaitymu ir teksto supratimu, literatūros ir kultūros pažinimu.

Literatūros ir kultūros pažinimas

Lyrikos analizė: tema, eilėraščio elementai (eilutė, strofa).

10

Literatūros ir kultūros pažinimas integruojamas su kalbėjimu, klausymu ir sąveika, rašymu ir teksto kūrimu, skaitymu ir teksto supratimu, kalbos pažinimu.

Temos turi būti aptartos kartu su kitomis Literatūros ir kultūros pažinimo mokymosi turinio dalimis, pateiktomis po lentele: Literatūros žanrų atpažinimas, Meninė kalba ir jos funkcijos, Grožinio teksto interpretavimas ir vertinimas, Kitų kultūros tekstų interpretavimas ir vertinimas, Dalyvavimas kultūriniame gyvenime.

Epikos analizė: vaizduojamojo pasaulio elementai (laikas, vieta, įvykis), tema.

10

Dramos analizė. Skaitant vaidmenimis ar vaidinant dramos kūrinio ištrauką mokomasi suprasti dramos kūrinio savitumą. Eiliuoto ir prozos kūrinio pagrindiniai skirtumai.

10

Literatūros žanrų atpažinimas. Mokomasi atpažinti skaitomo kūrinio žanrą (mįslės, patarlės, skaičiuotės, pasakos, legendos, dainos, eilėraščio, spektaklio).

Meninė kalba ir jos funkcijos. Mokomasi atpažinti grožinę (meninę) kalbą ir šnekamąją kalbą. Mokomasi atpažinti pakartojimą, garsų pamėgdžiojimą ir tipiškas pasakos kalbines formules literatūros tekste, aptarti jų funkcijas.

Grožinio teksto interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti ir vertinti grožinį tekstą: atpažinti ir paaiškinti netiesiogiai pasakytas mintis, kai yra suteikiama pagalba; išsakyti įspūdžius, patirtus skaitant kūrinį; nusakyti grožinio teksto nuotaiką (linksmus, liūdnus, juokingus kūrinius ar epizodus); nurodyti labiausiai patikusią (vaizdingiausią, įdomiausią, juokingiausią ar pan.) teksto vietą; aptarti veikėjus, paaiškinti jų veiksmus ir poelgius; išsakyti savo nuomonę apie perskaitytą tekstą, remiantis iliustracijomis, asmenine patirtimi; nusakyti, ar įvykiai yra išgalvoti.

Kitų kultūros tekstų analizė ir interpretavimas. Mokomasi aptarti filmus, animaciją, spektaklius vaikams, pasakyti savo įspūdį ir nuomonę.

Dalyvavimas kultūriniame gyvenime. Pateikiamos įvairios kultūrinio ugdymo formos, kurių tikslas – padėti įtvirtinti per kalbos ir literatūros pamokas įgytas žinias ir gebėjimus, tobulinti kritinio mąstymo gebėjimus, ugdyti kūrybiškumą, socialinius emocinius įgūdžius, pilietines nuostatas atliekant mokomąsias užduotis:

← Visi pamokų planai