ILGALAIKIO PLANO RENGIMAS
Dėl ilgalaikio plano formos susitaria mokyklos bendruomenė, tačiau nebūtina siekti vienodos formos. Skirtingų dalykų ar dalykų grupių ilgalaikių planų forma gali skirtis, svarbu atsižvelgti į dalyko(-ų) specifiką ir sudaryti ilgalaikį planą taip, kad jis būtų patogus ir informatyvus mokytojui, padėtų planuoti trumpesnio laikotarpio (pvz., pamokos, pamokų ciklo, savaitės) ugdymo procesą, kuriame galėtų būti nurodomi ugdomi pasiekimai, kompetencijos, sąsajos su tarpdalykinėmis temomis. Planuodamas mokymosi veiklas mokytojas tikslingai pasirenka, kurias kompetencijas ir pasiekimus ugdys atsižvelgdamas į konkrečios klasės mokinių pasiekimus ir poreikius. Šį darbą palengvins naudojimasis Švietimo portale pateiktos BP atvaizdavimu su mokymo(si) turinio, pasiekimų, kompetencijų ir tarpdalykinių temų nurodytomis sąsajomis.
Pateiktame ilgalaikio plano pavyzdyje nurodomas preliminarus 70-ies procentų Bendruosiuose ugdymo planuose dalykui numatyto valandų skaičiaus paskirstymas.
Kaip panaudoti kitą mokymuisi skirtą laiką (apie 30 proc.), sprendžia mokytojas, atsižvelgdamas į mokyklos, klasės kontekstą, mokinių pasiekimus ir poreikius, pvz.:
- mokinių įgūdžiams, kurie kelia tam tikrų sunkumų, tobulinti. Jeigu pastebima, kad mokiniams nepavyksta pasiekti tam tikro lygio atliekant kokias nors užduotis, tų įgūdžių tobulinimas pareikalaus laiko.
- Mokinių kūrybiniam potencialui vystyti. Tikslingas ir sąmoningas kūrybinės kompetencijos ugdymas, kūrybinių darbų rezultatų planavimas ir aptarimas reikalauja tam tikrų pastangų.
- Turinio apimčiai gilinti.
- Mokinių įgūdžiams, kurie kelia tam tikrų sunkumų, tobulinti. Jeigu pastebima, kad mokiniams nepavyksta pasiekti tam tikro lygio atliekant kokias nors užduotis, tų įgūdžių tobulinimas pareikalaus laiko.
- Aukštesniems mokinių pasiekimams ugdyti: projektinė veikla (dalykiniai ir tarpdalykiniai projektai; mokykliniai ir nacionaliniai projektai).
Atkreipiamas dėmesys į mokymosi turinio integravimą ugdymo procese: pvz., prie lentelėje nurodytų literatūros ir kultūros pažinimo valandų prisideda valandos, priskirtos kitoms sritims (kalbėjimui, klausymui ir sąveikai, skaitymui ir teksto supratimui, rašymui ir teksto kūrimui ir t.t.), jeigu šių kalbinių veiklų temos yra susijusios su literatūros ir kultūros pažinimu. Visos kalbinės veiklos (kalbėjimas, klausymas ir sąveika, skaitymas ir teksto supratimas, rašymas ir teksto kūrimas) siejamos su kalbos pažinimo, literatūros ir kultūros pažinimo temomis, problematika ir veiklomis. Kalbinių veiklų tematika ir problematika siejama su skaitomais ir nagrinėjamais grožiniais ir negrožiniais, kitais kultūros tekstais.
Temų tvarką, planuodamas pamokų ciklą, nustato pats mokytojas. Planuodamas pamokų ciklą mokytojas taip pat planuoja pasiekimus ir kompetencijas, kurios bus ugdomos šiame cikle, gali planuoti mokymos(si) veiklas, jų vertinimą ir didaktines priemones. Mokytojas taip pat savo nuožiūra gali pasirinkti, kokius kūrinius arba jų ištraukas tikslinga pasirinkti nurodytoms problemoms nagrinėti, tik svarbu, kad atitiktų programoje nurodytus kultūros tekstų atrankos kriterijus. Rekomenduojami kūriniai gali būti mokytojo koreguojami atsižvelgiant į mokinių pasiūlymus, poreikius ir kitas aplinkybes.
Ugdymo procese svarbu užtikrinti, kad visos pasiekimų sritys būtų glaudžiai susijusios. Ypač svarbi dermė tarp visų pasiekimų sričių, kad mokinių įgūdžiai tobulėtų. Nepakankamas dėmesys kuriai nors sričiai (ar jos ignoravimas) visą kalbinę veiklą padaro menkavertę. Todėl labai svarbu ugdymo procese užtikrinti vidinę dalyko integraciją, kurią galima suplanuoti rengiant pamokų ciklo planą.
BALTARUSIŲ KALBOS IR LITERATŪROS ILGALAIKIO PLANO PAVYZDYS 1 KLASEI
MOKSLO METAI: _____
PAMOKŲ SKAIČIUS: 245 (pamokų skaičius per metus ir per savaitę)
70% - PRIVALOMAS TURINYS (174 PAMOKOS)
30 % - MOKYTOJŲ NUOŽIŪRA (71 PAMOKA)
Negrožinių tekstų atranka. Skaitomi mokinių suvokimo galimybes ir jų kaip skaitytojų įvairius poreikius ir interesus atitinkantys negrožiniai tekstai: informaciniai ir medijų tekstai (pvz., skelbimai, instrukcijos, tvarkaraštis, filmas, paveikslėlių istorija, animacija, enciklopedijos). Mokomasi orientuotis knygų ir tekstų įvairovėje, naudotis namų ir klasės biblioteka.
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. Mokomasi nagrinėti temas įvairiais aspektais pasirenkant grožinės literatūros kūrinius ir įvairius kultūros tekstus. Kultūros tekstai atrenkami atsižvelgiant į mokinių amžių ir jų interesus, pateiktą nagrinėjamų kūrinių tematiką. Skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos:
- įvairių literatūros rūšių, tautosakos;
- žymiausių baltarusių ir užsienio vaikų literatūros autorių;
- autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva;
- vaikų žurnalai, internetiniai puslapiai ir kt.
Rekomenduojamų autorių ir kūrinių sąrašas: baltarusių liaudies pasakos „Як курачка пеўніка ратавала“, „Як кот звяроў напалохаў“, „Лёгкі хлеб“, „Чаму месяц без вопраткі ходзіць?“, Р. Бензярук. „Шпак і Верабей“, Р. Бохан. „Скарынка“, А. Вольскі. „Няма прыгажэй“, М. Калачынскі. „Размова з жураўлём“, У. Ліпскі. „Марынчын сон“, М. Пазнякоў. „Скарб“, „Родная мова“, П. Ткачоў. „Незвычайны дыктант“, В. Хомчанка. „Апельсін“, „Мама“, А. Якімовіч. „Што любіць бабуля?“ ir kt. Šiuolaikinių ir klasikinių autorių vaikams eilėraščiai pasirinktinai: Э. Агняцвет, В. Вярба, Н. Галіноўская, А. Дзеружынскі, В. Жуковіч, У. Карызна, Т. Мушынская, М. Танк ir kt.
|
Tema |
Val. sk. 70 proc. |
Pastabos |
|---|---|---|
|
Kalbėjimas, klausymas ir sąveika |
||
|
1. Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. Aktyvus klausymas įvairių garsų (gamtos, aplinkos, muzikos), amžiaus tarpsnį atitinkančių tekstų bendrine sakytine kalba, girdimų gyvai ar medijose, kurių temos ir turinys artimas mokinių patirčiai. 2. Turinio (informacijos) perteikimas savais žodžiais: savo nuomonės pasakymas, susiejimas su savo patirtimi. 3. Aktyvaus klausymosi strategijų taikymas: nusiteikti klausyti, suprasti, pasakyti mintį kitais žodžiais, kalbą papildyti gestais, pakartoti. 4. Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose atsižvelgiant į kalbėjimo adresatą (papasakoti, paaiškinti, išsakyti savo nuomonę, atsakyti į klausimus, klausti). 5. Saugus bendravimas telefonu, virtualioje erdvėje, laikymasis bendradarbiavimo susitarimų (pvz., dialoge, komandiniame darbe). 6. Sakytinio teksto pristatymas: žodžių kirčiavimas ir sakinių intonavimas; parengto trumpo teksto pristatymas žodžiu, remiantis iliustracijomis; verbalinių ir neverbalinių kalbos priemonių derinimas. 7. Kalbėjimo strategijų taikymas. Detaliau žr. Baltarusių kalbos ir literatūros BP, Mokymosi turinys 27.1 |
36 |
Kalbėjimo gebėjimai ir strategijos tobulinamos integruojant su kalbos ir literatūros pažinimu. |
|
Skaitymas ir teksto supratimas |
||
|
1. Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos: skaitymas skiemenimis, žodžiais, trumpais sakiniais, balsu ir tyliai; žodžių kirčiavimas, sakinių intonavimas, pauzių darymas atsižvelgiant į skyrybos ženklus. 2. Skaitymo strategijų taikymas (skaityti dar kartą; atsakinėti į klausimus; patikslinti neaiškių žodžių reikšmes; suvokti teksto ir iliustracijų ryšį). 3. Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas: tiesioginės informacijos radimas, teksto tema, įvykių sekos chronologiniai ryšiai, teksto informacijos susiejimas su bendro pobūdžio kasdienėmis žiniomis ir asmenine patirtimi; nuomonės apie perskaitytą informaciją išreiškimas ir pagrindimas. 4. Orientavimasis knygų ir tekstų įvairovėje, naudojimasis namų ir klasės biblioteka. Detaliau žr. Baltarusių kalbos ir literatūros BP, Mokymosi turinys 27.2. |
36 |
Skaitymo gebėjimai ir strategijos tobulinamos integruojant su kalbos ir literatūros pažinimu. |
|
Rašymas ir teksto kūrimas |
||
|
1. Teksto kūrimas ir redagavimas: trumpo teksto kūrimas pagal pavyzdį, pagal kelių paveikslėlių seką, tinkamų žodžių pasirinkimas; sakinių siejimas su tema, vieno sakinio siejimas su kitu pagal prasmę. 2. Tekstų tipai ir žanrai: atsakymas į klausimą pilnu sakiniu; trumpo informacinio teksto (žodžiu) kūrimas, trumpo pasakojimo (žodžiu) pagal kelių paveikslėlių seką kūrimas. 3. Rašymo technika ir rašyba, teksto pateikimas: taisyklingas ir dailus rašytinių abėcėlės raidžių rašymas ir jų jungimas žodžiuose; rašymas žinomų ir vartojamų žodžių, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo; taisyklingas įsidėmėtinos rašybos žodžių užrašymas; vardų, pavardžių ir vietovardžių rašymas didžiąja raide; didžioji raidė sakinio pradžioje. Detaliau žr. Baltarusių kalbos ir literatūros BP, Mokymosi turinys 27.3. |
36 |
Rašymo ir teksto kūrimo gebėjimai ir strategijos tobulinamos integruojant su kalbos ir literatūros pažinimu. |
|
Kalbos pažinimas |
||
|
1. Fonetika: taisyklingas garsų žymėjimas raidėmis; abėcėlės, raidžių pavadinimai; balsiai ir priebalsiai. 2. Taisyklingas tarimas bendrinės kalbos garsu: [ў], [г], [ч], [дз’], [дж], [р], [ц’], dvigarsį [шч].; žinomų ir vartojamų žodžių tarimas ir kirčiavimas. 3. Žodžio skirstymas skiemenimis. Skirtumai tarp tarimo ir rašybos. 4. Leksika ir žodžių daryba. Žodyno plėtojimas pagal nurodytas kalbinės veiklos temas. 5. Kalbos dalys ir žodžių kaityba. Praktiškai susipažįstama su žodžiais, reiškiančiais daiktų, asmenų, veiksmų ir požymių pavadinimus. 6. Sintaksė ir skyryba. Vientisinių sakinių vartojimas. Sakinio perteikiama prasmė ir intencija; tiesioginiai, klausiamieji, šaukiamieji sakiniai (be terminų vartojimo) ir jų intonavimas. 7. Didžioji raidė sakinio pradžioje ir taisyklingas vartojimas skyrybos ženklų sakinio gale: taškas, klaustukas, šauktukas. 8. Kalba kaip socialinis reiškinys. Aptariamos Lietuvoje vartojamos kalbos, mokomasi gretinti jų leksikos ir rašto skirtumus. Detaliau žr. Baltarusių kalbos ir literatūros BP, Mokymosi turinys 27.4. |
36 |
Kalbos pažinimas integruojamas su kalbėjimu, klausymu ir sąveika, rašymu ir teksto kūrimu, skaitymu ir teksto supratimu, literatūros ir kultūros pažinimu. |
|
Literatūros ir kultūros pažinimas |
||
|
Lyrikos analizė: tema, eilėraščio elementai (eilutė, strofa). Detaliau žr. Baltarusių kalbos ir literatūros BP, Mokymosi turinys 27.5.3.1 |
10 |
Literatūros ir kultūros pažinimas integruojamas su kalbėjimu, klausymu ir sąveika, rašymu ir teksto kūrimu, skaitymu ir teksto supratimu, kalbos pažinimu. Temos turi būti aptartos kartu su kitomis Literatūros ir kultūros pažinimo mokymosi turinio dalimis, pateiktomis po lentele: Literatūros žanrų atpažinimas, Meninė kalba ir jos funkcijos, Grožinio teksto interpretavimas ir vertinimas, Kitų kultūros tekstų interpretavimas ir vertinimas, Dalyvavimas kultūriniame gyvenime. |
|
Epikos analizė: vaizduojamo pasaulio elementai (laikas, vieta, įvykis), tema. Detaliau žr. Baltarusių kalbos ir literatūros BP, Mokymosi turinys 27.5.3.2 |
10 |
|
|
Dramos analizė. Skaitant vaidmenimis ar vaidinant dramos kūrinio ištrauką mokomasi suprasti dramos kūrinio savitumą. Eiliuoto ir prozos kūrinio pagrindiniai skirtumai. Detaliau žr. Baltarusių kalbos ir literatūros BP, Mokymosi turinys 27.5.3.3 |
10 |
Literatūros žanrų atpažinimas. Mokomasi atpažinti skaitomo kūrinio žanrą (mįslės, patarlės, skaičiuotės, pasakos, dainos, eilėraščio, spektaklio).
Meninė kalba ir jos funkcijos. Mokomasi atpažinti grožinę (meninę) kalbą ir šnekamąją kalbą. Mokomasi atpažinti literatūros tekste pakartojimą, garsų pamėgdžiojimą ir tipiškas pasakos kalbines formules, aptarti jų funkcijas.
Grožinio teksto interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti ir vertinti grožinį tekstą: atpažinti ir paaiškinti netiesiogiai pasakytas mintis, kai yra suteikiama pagalba; išsakyti įspūdžius, patirtus skaitant kūrinį; nusakyti grožinio teksto nuotaiką (linksmus, liūdnus, juokingus kūrinius ar epizodus); nurodyti labiausiai patikusią (vaizdingiausią, įdomiausią, juokingiausią ar pan.) teksto vietą; išsakyti savo nuomonę apie perskaitytą tekstą, remiantis iliustracijomis, asmenine patirtimi; nusakyti, ar įvykiai yra išgalvoti.
Kitų kultūros tekstų analizė ir interpretavimas. Mokomasi aptarti filmus, animaciją, spektaklius vaikams, pasakyti savo įspūdį ir nuomonę.
Dalyvavimas kultūriniame gyvenime. Pateikiamos įvairios kultūrinio ugdymo formos, kurių tikslas – padėti įtvirtinti per kalbos ir literatūros pamokas įgytas žinias ir gebėjimus, tobulinti kritinio mąstymo gebėjimus, ugdyti kūrybiškumą, socialinius emocinius įgūdžius, pilietines nuostatas atliekant mokomąsias užduotis:
- pamokos skirtingose kultūrinėse erdvėse (pvz., teminiai užsiėmimai, dirbtuvės), susietose su tam tikromis temomis;
- mokykliniai renginiai (pvz., konkursai, festivaliai).